- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- e2-3313-930/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34591-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- S. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui S. A. (S. A.) dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma, nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei palikti turimą pavardę, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo, sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios (2016-06-12), padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoka buvo apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys susilaukė dviejų vaikų – sūnaus D. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters O. C. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai. Dėl skirtingo sutuoktinių suvokimo apie šeimą bei jos prioritetus, skirtingo mentaliteto, tarp ieškovės ir atsakovo kildavo tarpusavio nesutarimai priimant reikšmingus sprendimus šeimoje, palaipsniui iš esmės pradėjo skirtis požiūriai į šeimą, laisvalaikio pomėgius bei buities problemų sprendimą. Tarp sutuoktinių nėra likę jokių bendrų interesų ir emocinio ryšio. Pakankamai ilgą laiką šeimą yra ištikusi tarpasmeninių santykių krizė, šalys kartu negyvena apie 4 metus, nuo ieškovės grįžimo gyventi į Lietuvą. Gimus antrajam vaikui atsakovas nenorėjo sugrįžti pas Lietuvoje gyvenusią ieškovę ir vaikus. 2016 m. sausio mėnesį atsakovas pasikvietė ieškovę su vaikais paviešėti pas save. Tačiau po kelių mėnesių vėl prasidėjo įvairūs nesutarimai. 2016-06-12 ieškovė su vaikais sugrįžo į Lietuvą ir pranešė atsakovui, jog norėtų nutraukti santuoką. Iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas skirdavo vaikų išlaikymui iš viso 400 Eur per mėnesį, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda. Ieškovė nemato jokios galimybės toliau gyventi su atsakovu, yra priėmusi tvirtą ir neatšaukiamą sprendimą nutraukti santuoką. Su nepilnamečiais vaikais ieškovę sieja artimas motinos ir vaikų ryšys. Ieškovė visada siekė ir sieks, kad vaikai gautų geriausias buities, ugdymo bei laisvalaikio sąlygas. Nuo pat vaikų gimimo ieškovė skiria daug laiko ir dėmesio vaikams, sugeba atliepti abiejų vaikų poreikius (materialinius, emocinius ir kt.), užtikrinti saugią vaikų amžiaus tarpsnį atitinkančią aplinką. Ieškovė nedaro kliūčių atsakovui netrukdomai įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau atsakovas bendrauja tik nuotoliniu būdu, 1 kartą per mėnesį ar rečiau. Atsakovas gyvena užsienyje, savo teisių bendrauti su vaikais aktyviai neįgyvendina, todėl nėra tikslinga nustatyti konkrečią tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Nepilnamečio sūnaus ((duomenys neskelbtini) metai) poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 470 Eur: 180 Eur maistui, 20 Eur maistui mokykloje ir kišenpinigiams, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur higienai, 35 Eur būsto išlaidoms (vaiko dalis), 30 Eur mokyklinėms prekėms, 50 Eur neformaliojo ugdymo veiklai, 50 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 15 Eur transporto išlaidoms. Nepilnametės dukters (5 metai) poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 450 Eur: 180 Eur maistui, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur higienai, 35 Eur būsto išlaidoms (vaiko dalis), 30 Eur mokyklinėms prekėms, 50 Eur neformaliojo ugdymo veiklai, 50 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 15 Eur transporto išlaidoms. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos sudaro apie 950-1000 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), taip pat gauna iš valstybės išmokas vaikams. Ieškovei nėra žinomi duomenys apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas. Atsakovas užsiimdavo automobilių prekyba. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio visiškai neteikia nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesius –po 600 Eur kiekvienam vaikui. Šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio turto neįgijo. Ieškovė santuokos metu, tačiau šalims jau gyvenant skyrium (2017 m.) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės. Ieškovė įsipareigojimų kreditoriams neturi, apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus jai nėra žinoma. Ieškovė, kaip ir atsakovas, yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
Šalies argumentai
3. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam į teikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog paskutinis jai žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu jis negyvena. Teismas 2020-12-23 nutartimi paskelbė atsakovo paiešką. 2021-01-05 teisme gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, kad atsakovo paieška nebus skelbiama, kadangi atsakovas nuo 2019 m. gyvena (duomenys neskelbtini).
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šalių šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Ieškovė kartu su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Pokalbio metu šalių sūnus Tarnybos specialistei nurodė, jog jam patinka bendrauti su tėčiu, pasiilgsta jo, santykiai su mama yra geri, leidžia kartu laisvalaikį, mama padeda paruošti namų darbus, gamina maistą, perką viską, ko reikia. Šalių nepilnametė dukra Tarnybos specialistei paaiškino, jog su tėčiu bendrauja telefonu, su mama leidžia daug laiko – gamina maistą, mama ją nuveda ir pasiima iš darželio, kartu leidžia laisvalaikį. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškiniu prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis galimai atitinka vaikų interesus. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskonimo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo. Paaiškino, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2016 m. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl skirtingų charakterių, kas sąlygojo barnius. Ieškovės vardu registruotas automobilis yra jos nuosavybė, kadangi buvo įgytas už laikotarpiu po santuokos iširimo sutaupytas lėšas ir su ieškovės mamos pagalba, juo važinėja ieškovė, veža vaikus į ugdymo įstaigas. Šalių nepilnametė dukra lanko anglų ir keramikos būrelius, nori lankyti karatė. Šalių sūnus lanko krepšinio ir robotikos būrelius. Sveikatos problemų vaikai neturi, pasitaiko peršalimo ligų. Ieškovė yra dirbanti, jos gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), tačiau karantino laikotarpiu (nuo 2021 m. sausio mėnesio) ji nedirbo, kas dvi savaites gauna iš Valstybės mokamą 260 Eur dydžio išmoką. Planuoja grįžti į darbą. Ieškovė niekuomet netrukdė atsakovui bendrauti su vaikais ir yra pasiruošusi sudaryti tam sąlygas, tačiau atsakovą sunku priversti reguliariai bendrauti su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimą prašydama ieškovės vardu registruotą transporto priemonę pripažinti jos asmenine nuosavybe, kadangi šalys kartu negyveno nuo 2016-06-12. Nors atsakovas atvykdavo aplankyti vaikų, tačiau šalys bendro ūkio jau nevedė, santuokinio gyvenimo negyveno. Šalių nepilnamečiai vaikai nėra gyvenę atskirai su atsakovu, vaikų gyvenimas su ieškove jau yra nusistovėjęs. Atsakovui yra žinoma apie teismo procesą, kadangi nuo 2020 m. gruodžio mėnesio jis teikia vaikams priteistą laikiną išlaikymą – kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį. Ieškovės atsisakymas reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo neprieštarauja vaikų interesams. Svarbiausia yra tai, jog atsakovas teikia vaikams periodinį mėnesinį išlaikymą.
7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 3 dalys).
8. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
9. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoka apskaityta Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.
Dėl santuokos nutraukimo.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
11. Remiantis ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys nuo 2016-06-12 kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir priešingų aplinkybių nenurodė. Taigi šalys jau ilgą laiką neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra iširusi. Kadangi bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nėra tikslinga juos taikyti, todėl termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
13. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog tarp šalių kildavo konfliktai, kuriuos sąlygodavo skirtingi sutuoktinių charakteriai ir kiekvienas iš sutuoktinių nesutikdavo nusileisti kitam, t. y. sutuoktiniai nerasdavo kompromiso. Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1, 2 dalimis, šalių paaiškinimai yra priemonė faktiniams duomenims nustatyti. Nesant į bylą pateiktų ieškovės paaiškinimams prieštaraujančių duomenų, darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.
14. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei ieškiniu prašant nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui atsiliepimo į ieškinį nepateikus, nesant byloje nustatytų ieškovės paaiškinimams priešingų aplinkybių, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, uždrausti pasilikti santuokinę pavardę galima tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui ir tik tais atvejais, kai sutuoktiniai neturi bendrų vaikų.
16. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai turimą pavardę. Abi šalis pripažįstant kaltomis dėl santuokos iširimo, joms turint nepilnamečių vaikų, ieškovei jos prašymu paliktina santuokinė pavardė. Atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė, kurios jis sudarant santuoką nekeitė.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
17. Iš į bylą pateiktų vaikų gimimo liudijimo kopijų nustatyta, kad šalys turi sūnų D. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą O. C. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai.
18. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
19. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šiam ieškinio reikalavimui prieštaravimų nepareiškė. Tarnyba savo išvadoje nurodė, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl pagrindo prieštarauti vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove nėra. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vaikų teisių pažeidimus byloje nėra. Šalių sūnus Tarnybos atstovei nurodė, jog santykiai su mama yra geri, jie kartu leidžia laisvalaikį, mama jam padeda paruošti namų darbus, gamina maistą, nuperka viską, ko reikia. Šalių nepilnametė dukra Tarnybos atstovei nurodė, jog su mama kartu leidžia daug laiko, mama ją nuveda ir parveda iš darželio, kartu gamina maistą, leidžia laisvalaikį, mama jai nuperka viską, ko reikia.
20. Atsižvelgiant Tarnybos išvadą, vaikų išsakytą nuomonę, tai, jog vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
21. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Iš 2021-01-04 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog šalių vaikai bendrauja su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis. Aplinkybės, jog ieškovė draustų vaikams bendrauti su tėvu, nenustatytos. Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nepareiškė.
23. Nesant ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais, nustatoma, kad atsakovas po santuokos nutraukimo su vaikais bendraus bendru šalių sutarimu.
24. Šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaikais, kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
26. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
27. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškinyje ieškovė nurodė šalių sūnaus poreikių tenkinimui išleidžianti 470 Eur per mėnesį: 180 Eur maistui, 20 Eur maistui mokykloje ir kišenpinigiams, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur higienai, 35 Eur būsto išlaidoms (vaiko dalis), 30 Eur mokyklinėms prekėms, 50 Eur neformaliojo ugdymo veiklai, 50 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 15 Eur transporto išlaidoms. Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nepilnametės dukters poreikių tenkinimui išleidžiama 450 Eur (20 Eur mažiau, nes nepatiriamos išlaidos maistui mokykloje ir kišenpinigiams). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog nepilnametė dukra lanko anglų ir keramikos būrelius, nori lankyti karatė, sūnus lanko krepšinio ir robotikos būrelius.
28. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Minimalioji mėnesinė alga šiuo metu, atskaičius mokesčius, sudaro 468 Eur. Taigi ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo mažesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą vienam vaikui, todėl tokio dydžio poreikių įrodinėti neprivalo.
29. Nors vaikų poreikių dydį patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai vaikų maistui, kišenpinigiams, sveikatos priežiūrai (įskaitant profilaktiką), aprangai, higienai (įskaitant buities prekes), būsto išlaidoms, mokyklinėms prekėms (atsižvelgiant į būtinybę supirkti mokslo metams reikalingus daiktus ir juos papildyti mokslo metų eigoje, pirkti pratybas), transporto išlaidoms, yra realūs ir protingo dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė nenurodė išlaidų nepilnametės dukters ugdymo įstaigai. Nors teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog dėl karantino vaikas nėra vedamas į darželį, tačiau ši situacija vertintina kaip laikina. Be to, ieškovei pačiai prižiūrint vaiką, sumažėja jos pajamos.
30. Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
31. Nors ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie nepilnamečių vaikų lankomus būrelius bei jiems reikalingų išlaidų dydį, tačiau visuotinai žinoma, kad šių užsiėmimų kainos yra didelės, vaikams užsiimant bent keliomis papildomomis veiklomis, ieškovės nurodytos 50 Eur per mėnesį išlaidos šiems poreikiams vertinamos kaip protingo dydžio. Tas pats pasakytina ir apie išlaidas vaikų laisvalaikiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į poreikių lentelę ieškovė neįtraukė išlaidų vaikų atostogoms (kelionėms, stovykloms ir pan.), prie kurių finansavimo atsakovas turi prisidėti, jei pats neatostogauja su vaikais.
32. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
33. Pažymėtina, kad atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt.) nepateikė. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrų, VĮ Regitra duomenų nustatyta, jog atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, transporto priemonių, nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas registruotas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau atsakovas Lietuvoje negyvena, kuo jis verčiasi gyvendamas užsienyje, duomenų nėra.
34. Vis dėl to, teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikams, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikams reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jo darbingumui, daugiau išlaikytinių, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie vaikų poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikomis, visavertėmis asmenybėmis.
35. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenimis, ieškovės vardu registruotas butas, garažas ir 3 žemės sklypai (jų dalys), esantys (duomenys neskelbtini), kurie ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo įgyti iki santuokos sudarymo, dovanojimo sutarties pagrindu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 3.127 straipsnio 1 dalis). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo posėdžio metu nurodė, jog gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Eur (atskaičius mokesčius). Tiek iš ieškovės posėdžio metu nurodytų aplinkybių, tiek iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, jog šiuo metu ieškovė nedirba ir gauna išmoką iš valstybės, kuri sudaro apie 260 Eur už dvi savaites. Vis dėl to teismas atsižvelgia į tai, kad ši aplinkybė yra laikina, atsakovė yra darbinga, todėl turi galimybę dirbti ir lygiomis dalimis su atsakovu teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Bylos duomenimis, daugiau išlaikytinių ieškovė taip pat neturi.
36. Nustačius, kad kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui reikalingas ne mažesnis nei 450 - 470 Eur per mėnesį išlaikymas, teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo yra visiškai pagrįstas ir jį tenkina, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020-12-03) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.
37. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
38. Ieškovė skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
39. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo.
40. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsisako ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo.
41. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Atsisakius ieškinio, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
42. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įstatymo nuostatoms, ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktinių turinėms teisėms.
43. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes taikyti nuo gyvenimo skyrium pradžios (2016-06-12). Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šalys gyvena skyrium, bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2016-06-12, kai ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas prieštaravimų dėl šios aplinkybės teismui nepateikė.
44. Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia CK 3.100 straipsnyje nurodytais pagrindais, tarp jų – nutraukus santuoką, pradėjus sutuoktiniams gyventi skyrium (CK 3.100 straipsnio 4-5 punktai). Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
45. Ieškovei teismo posėdžio metu pateikus paaiškinimus dėl gyvenimo skyrium su atsakovu pradžios momento, byloje nesant jos nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, ieškovės reikalavimas tenkinamas, nustatant, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-06-12, kai jie pradėjo gyventi skyrium.
Dėl turto padalinimo.
46. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
47. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro duomenimis, šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, neįgijo.
48. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu (duomenys neskelbtini) registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
49. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė nustatyti, jog minėtas automobilis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas šalims gyvenant skyrium, iš ieškovės po santuokos iširimo sutaupytų bei jos mamos duotų lėšų. Nors automobilis buvo įgytas šalims esant santuokoje, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad jį įgijo iš asmeninių lėšų, konstatavus, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016-06-12, minėtas automobilis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.
50. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešųjų registrų duomenų, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi, todėl prievolių pobūdžio nustatymo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
52. Ieškovė, reikšdamas ieškinį, sumokėjo 98 Eur dydžio žyminį mokestį: 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 23 Eur už turtinį reikalavimą dėl automobilio priteisimo ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis).
53. Ieškinį tenkinus 100 procentų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 98 Eur dydžio žyminis mokestis.
54. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė į bylą nepateikė.
55. Byloje susidarė 3,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. A. (S. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes – S. A. ir J. A..
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. E. A. (D. E. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. C. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas S. A. (S. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais D. E. A. (D. E. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O.C. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja bendru šalių sutarimu.
Priteisti iš atsakovo S. A. (S. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. E. A. (D. E. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. C. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo S. A. (S. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam nepilnamečiam vaikui.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių S. A. (S. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlia nuo 2016 m. birželio 12 d.
Pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti iš atsakovo S. A. (S. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ieškovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.