Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-25-470 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės vykdymo pradžia – 2022-04-25; bausmės pabaiga: 2026-04-24 (užsk. 1 d.). Neatliktos bausmės dalis 2024-02-07: 2 metai 2 mėnesiai 17 dienų.

2024 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo L. M. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo komisijos 2024-02-12 nutarimas Nr. RV-25-470 laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o prokuroro skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Paaiškino, kad L. M. atlieka laisvės atėmimo bausmės likusią dalį pagal užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini) karalystėje) priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris pripažintas Lietuvos Respublikos teismo (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-07-11 nutartimi (byla Nr. EI-717-1095/2023)). Todėl yra pakankamai pagrįsta abejonė dėl prokuroro skunde nurodomo motyvo dėl Lietuvos visuomenės intereso, kad jos pilietis, nusikaltęs užsienyje, laisvės atėmimo bausmės likusią dalį atliktų Lietuvoje - nusikalstama veika nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymo saugomi teisiniai gėriai, respublikos piliečiai nenukentėjo nuo nuteistojo nusikalstamos veikos ir suinteresuotumas, kad nuteistasis toliau tęstų laisvės atėmimo bausmės atlikimą už užsienyje įvykdytus nusikaltimus - abejotinas. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo komisijos nutarimas Nr. RV-25-470 priimtas - 2024-02-12, tačiau nuteistasis L. M. būtinąją bausmės dalį, suteikiančią jam teisę į lygtinį paleidimą (formalus pagrindas), jau buvo atlikęs 2023-08-24, t. y. beveik prieš 6 mėn. Nebuvo jokio procesinio pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo dar 2023-08-24, nes jis yra ir buvo teigiamai charakterizuojamas, neturintis nuobaudų, vykdantis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo tvirti socialiniai ryšiai - nuolatos bendrauja su savo artimaisiais, kurie jį palaiko, lanko, remia. Nuteistasis vieną kartą skatintas Vilniaus kalėjime. Taip pat nurodė, kad nuteistasis nepalaiko jokios kalinių subkultūros, jam nėra būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Bausmės atlikimo vietoje dirba valgyklos darbininku. Būdamas laisvėje nuteistasis turi galimybę įsidarbinti, turi gyvenamąją vietą. Prokuroro skunde nėra jokių motyvų ir pagrindų teiginiams, kad lygtiniu paleidimu ir taikytina nuteistajam probacija, nebus pasiekti visi įstatymų numatyti tikslai, tame tarpe ir pagrįstam manymui, jog nuteistasis ir toliau darys nusikaltimus ar nesilaikys valstybėje galiojančių įstatymų. Pažymėjo, jog nuteistajam L. M. po Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo komisijos 2024-02-12 nutarimo Nr. RV-25-470 priimtas sprendimas dėl jo perkėlimo į nuteistųjų lengvąją grupę, kas pagal Bausmių vykdymo kodeksą galima padaryti tik esant atitinkamiems teigiamiems nuteistojo asmenybės vertinimams, teigiamiems jo elgesio pokyčiams. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-02-12 nutarime Nr. RV-2-470 nurodytos atskirosios komisijos narių nuomonės vertintinos kritiškai: nuteistajam, kaip prieštaravimų motyvacija, nurodomos jam esant nepilnamečiu įvykdyti įstatymų pažeidimai, kas tik rodo neobjektyvų šališkumą dabar vertinant nuteistąjį, atsižvelgiant į tai, kuomet jis buvo dar vaikas; nesutiktina ir su procesiniu vertinimu dėl Europos arešto orderio - akivaizdu, jog įtariamajam taikytos baudžiamosios procesinės prievartos priemonės dėl asmens sulaikymo negali nulemti nuteistojo teisinės padėties bloginimo. Prokuroro skunde nėra jokių kitų svarbių ir reikšmingų duomenų, kuriais pagrįstai galima būtų abejoti priimto Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo komisijos 2024-02-12 nutarimo Nr. RV-25-470 teisėtumu ir pagrįstumu, jokios įstatymų nuostatos pažeistos nebuvo priimant nutarimą. Prašo prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas tvirtinamas, prokuroro skundas atmetamas.

1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Komisijos nutarime ir asmens byloje esančia medžiaga, skundo argumentais, sprendžia, kad priešingai nei savo skunde nurodo prokuroras, nėra pagrindo manyti, jog L. M. nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas. Nuteistasis L. M. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalie 2 punkte – 1/2 dalį bausmės atliko 2023-08-24, todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai pagrįstai nustatė ir Komisija. Nors nuteistasis formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y., kai nustatoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi, lygtinio paleidimo taikymui būtinos tiek pirmiau paminėtos formalios, tiek materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020).

Teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymą, t. y. ne kartą drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022, 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021 ir kt.). Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, be kita ko ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Teismas, išanalizavęs nuteistojo L. M. asmens byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją ir pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, kad šiuo metu įmanoma nuteistojo elgesį toliau keisti neizoliavus jo nuo visuomenės, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tuo tarpu prokuroras, skunde išdėstęs prašymą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam L. M. lygtinį paleidimą, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo likusios neatliktos bausmės daliai, bei, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Prokuroro skunde nurodyti motyvai nėra pakankamai svarūs ir reikšmingi, kad galėtų paneigti nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu įvykdžius visus įstatymo keliamus reikalavimus. Remiantis tokiu argumentavimu, kokį savo skunde dėsto prokuroras, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami ir motyvuojami bausmės atlikimo laikotarpiu dėti pastangas iš tiesų pakeisti savo elgesį.

Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Skundą pateikusio prokuroro manymu iš esmės nenustatytos materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, nes: 1) neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 2 metai 2 mėnesiai 17 dienų; 2) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė; 3) taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas bei kartu neužtikrintas visuomenės interesas. Pastebėtina, kad skunde prokuroras teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – 2 metai 2 mėnesiai 17 dienų, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, vis dėlto teismo manymu, tai negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą ir paneigti vėlesnį nuteistojo pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu.

Iš asmens byloje esančių socialinio tyrimo išvadų ir kitos asmens bylos medžiagos matyti, kad L. M. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji įvertinta kaip vidutinė, tačiau, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Taigi, L. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. L. M. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu pasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, 1 kartą skatintas. Konfliktų su kitais nuteistasis ir personalu neužfiksuota, išreiškia didelę motyvaciją nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių kontrolei, stengiasi išsakyti prosocialius tikslus ir jų įgyvendinimo būdus, šiuo metu kai kuriuos įgyvendina (dirba, mokosi, atlygina žalą, lanko pozityvaus užimtumo užsiėmimus, programas/mokymus, susijusius su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais). Nuo 2022 m. balandžio 25 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pastaruoju metu nuteistojo emocinė gerovė nereikalauja papildomo dėmesio ar papildomos psichologinės intervencijos. Siekiant pozityvių pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese, svarbiu aspektu išlieka motyvacijos pokyčiams išlaikymas, tolimesnis įgūdžių lavinimas bei stiprinimas, kas gali būti tęsiama ir mažiau struktūruotoje aplinkoje. Nuteistasis išreiškia teigiamas nuostatas darbo, mokslų, žalos atlyginimo srityje, pateikė dokumentus iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, nurodančius, kad išreiškė norą dirbti. Lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, gyventų su savo mama. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokosi ir dirba laisvės atėmimo įstaigoje. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis prisiima savo elgesio pasekmes ir visą bausmės atlikimo laikotarpį pagal išgales siekia atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Pastaruoju metu nuteistasis pasižymi disciplinuotu elgesiu, stengiasi palaikyti pagarbius santykius su įstaigos personalu, nėra linkęs inicijuoti konfliktinių situacijų, išlieka motyvuotas pozityvius į savo asmenybės pokyčius, stengiasi pataisos įstaigoje užsiimti pozityvia veikla. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį buvo vieną kartą skatintas ir nė karto nebaustas. Todėl teismas daro išvadą, kad, pozityvus elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesą, o tai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, o tai yra vienas iš esminių bausmės tikslų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. M. atveju yra nustatyti šie apsauginiai riziką mažinantys veiksniai – patvirtinta nuolatinė gyvenamoji vieta su jį palaikančia šeima; darbinė veikla ir įsidarbinimo galimybės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Tai gana reikšmingas kiekis apsauginių veiksnių, sudarančių pagrindą tikėti nuteistojo asmenybės pokyčiu. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nuteistojo L. M. pavojingumas visuomenei šiuo metu iš esmės yra minimalus. Atitinkamai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netvirtinti Komisijos nutarimo, nes būtent Komisijos nariai pasikartojančių svarstymų metu nuolatos stebi asmenį ir mato tikrąją nuteistojo elgesio pažangą bei objektyviai gali įvertinti, ar asmuo tinkamai elgsis neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai – lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato itin precizišką lygtinai paleistų asmenų priežiūrą, todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija ir turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, kad bausmės tikslai pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo įžvelgti nuteistojo L. M. asmenybės reikšmingo pavojingumo, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtą bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo jo motyvaciją keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl jo elgesys toliau gali būti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Teismo nuomone, lygtinai paleidus L. M. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant šioms aplinkybėms Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-25-470 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. M. tvirtinamas, o prokuroro skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. RV-25-470 taikyti nuteistajam L. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kuris bus vykdomas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.