- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- 1-2792-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35996-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis 2022 m. rugsėjo 20 d., apie 2.28 val., Pylimo-Islandijos-Pamėnkalnio g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 ARPK 0106“ (patikros sertifikato Nr. 1680140) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.
M. L. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną su kolega ilgai dirbo, gal iki 24 val. Buvo pirmadienis. Po darbo nusprendė išvažiuoti į miestą prasiblaškyti. Pasistatė automobilį prie veikiančio baro, bare išgėrė alkoholio. Apie 2.30 val. nusprendė skirstytis. Jis norėjo perstatyti savo automobilį, nes šis dalinai stovėjo ant pėsčiųjų perėjos. Pavažiavus apie 5–10 metrų jį sustabdė policijos švyturėliai. Jam nustatė 2,14 promilių, o antru pūtimu 2,12 promilių girtumą. Pareigūnai surašė protokolus ir paleido. Jis su taksi grįžo namo. Po savaitės atsiėmė automobilį, šiuo metu automobiliu naudojasi žmona. Automobilis yra lizingo bendrovės nuosavybė, už jį moka 242 eurus per mėnesį.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Liudytojas R. R. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. patruliavimo metu, apie 2.20 val. Pylimo-Islandijos-Pamėnkalnio gatvių sankryžoje, Vilniuje, buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo M. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinus šį vairuotoją, šiam pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, antruoju pūtimu buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Automobilis priverstinai buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 41).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti 2022 m. rugsėjo 20 d. 2.05 val. gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus vairuotojas su automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo link Vokiečių g. Vairuotojas kvietė pavėžėti pranešėją (b. l. 6-7).
Iš tarnybinio pranešimo matyti liudytojo R. R. nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 13).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai (b. l. 14-19).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš M. L. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0106 (patikros sertifikatas Nr. 1680140, galiojo iki 2022 m. spalio 25 d.) pirmu pūtimu 2022 m. rugsėjo 20 d. 2.32 val. M. L. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antru pūtimu 2.53 val. nustatytas 2,12 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais M. L. sutiko (b. l. 20-24).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 25-28).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas yra M. L., o savininkas – AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Audi A8“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 15 540 eurų (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad M. L. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.
Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties M. L. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo, liudytojo R. R. tyrimo metu nurodytos aplinkybės ir tarnybinis pranešimas, policijos registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad M. L. vairavo automobilį „Audi A8“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs ir apsvaigęs nuo alkoholio, ir jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,12 promilių neblaivumas.
Teismas įvertinus kaltininko veiksmų kvalifikacijai reikšmingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog M. L. nors ir trumpą atstumą vairuodamas transporto priemonę kaip jo neblaivumas atitiko vidutinio apsvaigimo laipsnį padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
M. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme, apgailestavimas dėl neteisėtų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Teismo posėdžio metu buvo gautas prašymas dėl M. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą sutuoktinei E. L..
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismas nustatė ir pripažino, kad M. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), geranoriškai sutiko ir su padarytu nusižengimu dėl eismo įvykio.
M. L. praeityje neteistas, tačiau 2006 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 81), per paskutinių penkerių metų laikotarpį šešis kartus baustas administracine tvarka dėl nusižengimų pažeidus KET, paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 82-83). M. L. yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, darbe apibudinamas bei charakterizuojamas teigiamai. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad M. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusį M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teisme apklausta laiduotoja E. L. parodė, kad apie įvykį žino tai, ką jai sakė sutuoktinis. Šis išėjo į darbą, vakare ilgai negrįžo. Ji nuėjau miegoti. Ryte jai sutuoktinis papasakojo, kad po darbų su kolega nuvažiavo į miestą, pasistatė automobilį neleistinoje vietoje, vakaro eigoje norėjo perstatyti automobilį, bet buvo sustabdytas policijos. Jie susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų. Toks įvykis, kad važiuotų į barą darbo dienomis, buvo pirmas kartas. Sutuoktinis išgeria tik savaitgaliais. Ji automobilį vairuoju nuo (duomenys neskelbtini) metų, yra bausta tik dėl už viršyto greičio. Nėra teista, dirba (duomenys neskelbtini), uždirba apie 1000 eurų. Šeima turi paskolų už namą, būsto įsirengimui ir už automobilį. Laidavimo atveju tikisi, kad sutuoktinis jos daugiau klausys, ji nori ir gali daryti poveikį vyrui, su kuriuo bandys tartis gražiuoju.
Įvertinus E. L. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko sutuoktinė, kuris ne tik gyvena kartu, bet ir bendrai leidžia laisvalaikį šeimoje, padėjo sutuoktiniui įveikti atsiradusias kliūtis dėl vairavimo teisės netekimo. E. L. nėra teista, per paskutinius penkerius metus tik kartą baustas administracine tvarka dėl leistino važiavimo greičio viršijimo, yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama tik teigiamai. Teismas nustatė, kad sutuoktinių santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoširdūs ir tamprūs tiek, kad laiduotoja galėtų daryti daugiau nei pakankamą teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja E. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, nuolat bendrauja su M. L., kritiškas įvertino kaltininko elgesiui neblaiviai vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. L. atsakomybei.
Įvertinus kaltininko asmenybę padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos E. L. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti vidurkį atitinkantį laidavimo terminą be užstato. Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą kaltininką atleidus nuo atsakomybės jam skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).
Teismas pripažįsta, kad M. L. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai be pagrindo piktnaudžiaudamas, sukeldamas pavojų sau ir aplinkai. Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panašaus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teistas, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, tačiau trumpą laiką ir trumpą atstumą sukeldamas grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje yra ne kartą baustas dėl KET pažeidimų, jam skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju M. L. nėra nuteisiamas dėl padaryto nusikaltimo ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkui teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteisiamo ir atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Teismas įvertina tai, kad M. L. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Remiantis byloje esančiu VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 30-31). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio „Audi A8“ kaina Lietuvoje su PVM 15 540 Eur (b. 1. 32). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju M. L. vairuojamas automobilis „Audi A8“, nuosavybės teise priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui – AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairavo automobilį „Audi A8“, už kurį lizingo sutarties pagrindu mėnesines įmokamas moka minėto automobilio savininkui – AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad M. L. praeityje neteistas, dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, turi du mažamečius vaikus. Reikšminga pažymėti ir tai, kad kaltinamasis M. L. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiamas. Visgi, tyčinis, t. y. sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys naudotis automobiliu kaip priemone esant vidutinio girtumo laipsniui verčia teismą priepažinti, kad turto konfiskavimas tokiu atveju yra ne tik reikalingas, bet ir būtinas ne tik prevenciniais, bet ir būtinų neigiamų padarinių kaltininkui tikslais. Visgi, nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę M. L., teismas pripažįsta, kad taikant turto konfiskavimą visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią visą pinigų sumą (15 540 Eur), kaltinamasis patirtų išskirtinai per dideles neigiamas ir neproporcingas realizuojamai atsakomybei turtines pasekmes, kurios paveiktų kaltininko šeimos narius, jų tarpe auginamų mažamečių vaikų interesus. Įvertinus kaltininko turtinę padėtį, jo ir šeimos labui turimus skolinius įsipareigojimus (paskolas) aptartas aplinkybes dėl padaryto nusikaltimo turinio, kaltininkui taikomas kitas poveikio priemones - akivaizdu, kad automobilio „Audi A8“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (15 540 Eur) išieškojimas iš M. L. būtų neadekvati poveikio priemonė, nes ji sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtinės pasekmes, negu siekiama tinkamu baudžiamosios atsakomybės realizavimu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo M. L. turi būti konfiskuojama tokia dalis automobilio vertės, kuri būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, tokius principus atitiktų trečdalio automobilio vertės (5 180 eurų sumos) išieškojimas iš M. L. kaip balansas tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos turinio bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
M. L. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-58) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60-62) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinį diską, kuriame yra policijos pareigūnų „BodyCam“ vaizdo ir garso įrašai, tikslinga palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
M. L. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį E. L. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu M. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalinį automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės turto konfiskavimą – ir konfiskuoti 5 180 Eur (penkis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt eurų) valstybės naudai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai E. L., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.