- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- 1A-161-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20854-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- T. F., ir A
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-606/2021
Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20854-2019-4
2021 m. rugsėjo 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. F. ir jo gynėjo advokato Rimvido Valančiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. F. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, nustatyta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (trys dienos) bei visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį.
Iš T. F. priteista nukentėjusiajam S. D. 2 400 Eur turtinei žalai atlygti, mokėjimą išdėstant dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, t. y. įpareigojant T. F. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam sumokėti po 100 Eur, sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. F. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir, turėdamas tikslą pagrobti pinigus, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone bei apgaule pagrobė turtą, o būtent:
1.1. 2019 m. gegužės 10 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, S. D. padavus savo „Luminor Bank“ mokėjimo kortelę, jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitymui už sutartas prekes, T. F. mokėjimo kortelės S. D. negrąžino ir taip neteisėtai ją laikė iki nenustatytos datos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 12 d., iki kol mokėjimo kortele pradėjo naudotis A. S..
1.2. T. F., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 10 d., apie 10.17 val., į „Luminor Bank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo S. D. vardu išduotą „Luminor Bank“ mokėjimo kortelę, jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir surinkęs PIN kodą, atliko finansines operacijas, taip identifikuodamas save už S. D., jis per tris kartus iš nukentėjusiojo S. D. banko sąskaitos išgrynino ir apgaule savo naudai įgijo 1 200 eurų.
1.3. T. F., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 11 d. laikotarpiu nuo 5.40 val. iki 14 val., į „Luminor Bank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo S. D. vardu išduotą „Luminor Bank“ mokėjimo kortelę, jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir surinkęs PIN kodą, atliko finansines operacijas, taip identifikuodamas save už S. D., jis per penkis kartus iš nukentėjusiojo S. D. banko sąskaitos išgrynino ir apgaule savo naudai įgijo 1 500 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. F. ir jo gynėjas advokatas R. Valančius prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad T. F. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir, kad nuteistasis T. F. susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir dalį žalos atlygino (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustačius šias aplinkybes, prašoma nuteistajam skirti mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka.
2.1. Skunde teigiama, kad teismas neanalizavo dar vienos nuteistojo T. F. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o būtent tai, kad T. F. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes būtent nukentėjusysis savo noru davė savo asmens tapatybės kortelę, pasakė kortelės kodą, nereikalavo grąžinti jam kortelės.
2.2. Taip pat teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis T. F. susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, dalį žalos jau buvo atlyginęs, todėl jam turėtų būti taikoma BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo T. F. ir jo gynėjo advokato R. Valančiaus apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. P. prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias T. F. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigiama, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį neginčijamas, prašoma pripažinti nuteistojo T. F. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad T. F. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir nuteistasis T. F. susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo bei dalį žalos atlygino (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nuteistajam skirti mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte
7. Teismų praktikoje pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, jis atliko smurtinius arba kitokius pavojingus, neteisėtus veiksmus, iš dalies nulėmusius kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykius, jų asmenybės bruožus, nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau. Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nustatoma, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis S. D. su jam nepažįstamais vaikinais kažkokioje pirtelėje vartojo alkoholinius gėrimus. Iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad galėjo būti, jog jis kažkuriuo momentu padavė vaikinams savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą, kad nuvažiuotų ir nupirktų šventimui reikalingų maisto produktų bei alkoholinių gėrimų, nes jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo vairuoti. Tačiau tai buvo vienkartinis atvejis, jis tikrai neprašė nuo jo banko sąskaitos su mokėjimo kortele paimti didelių pinigų sumų ar pirkti kokių daiktų. Pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusiojo S. D. tikslas, būnant neblaiviam, buvo dar įsigyti alkoholinių gėrimų, kartu ir maisto produktų. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis buvo įsitikinęs, jog ir vaikinų tikslas buvo tik maisto produktų ir alkoholinių gėrimų įsigijimas, pasinaudojant jo banko kortele. Ir tai nereiškia, kad nuteistasis neprivalėjo grąžinti nukentėjusiajam banko kortelės, tačiau, pasinaudojęs nukentėjusiojo neblaivumu, banko kortelės negrąžino, bet ja pasinaudojęs, padarė nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, nesuprato ir negalėjo numatyti nuteistojo T. F. nusikalstamų ketinimų. Šiuo atveju nuteistasis T. F. tiesiog pasinaudojo nukentėjusiojo S. D. neblaivumu bei jo patiklumu. Todėl nėra pagrindo nukentėjusiojo veiksmus vertinti kaip provokuojančius ar rizikingus bei švelninančius nuteistojo T. F. atsakomybę.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte
9. Teismų praktikoje pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru padarytos žalos atlyginimas. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-579/2010, 2K-579/2010, 2K-66-976/2019 ir kt.).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo T. F. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. D. padaryta 2 800 Eur turtinė žala, dalį šios žalos, t. y. 400 Eur nuteistasis T. F. nukentėjusiajam atlygino iki priimant skundžiamą nuosprendį, o dėl likusios 2 400 Eur turtinės žalos, priteistos iš nuteistojo nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu, atlyginimo nuteistasis ir nukentėjusysis susitarė, kad nuteistasis nukentėjusiajam atlygins per 24 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 100 Eur (t. 5, b. l. 7). Iš apygardos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis T. F. pagal susitarimą su nukentėjusiuoju S. D., nukentėjusiajam yra atlyginęs iš viso 1 000 Eur turtinės žalos.
11. Kaip jau aptarta, nuteistasis T. F. atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos ir skundžiamu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos, tačiau ši atlygintos turtinės žalos dalis nesudaro nė pusės nukentėjusiajam padarytos ir atlygintinos žalos dydžio, t. y. šiuo atveju atlyginta mažesnė padarytos turtinės žalos dalis, kai pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą, ar pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dalinį žalos atlyginimą, atlygintos žalos dydis turi būti žymus, kad sudarytų pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, t. y. į tas aplinkybes, kad nuteistasis linkęs nusikalsti ir nelinkęs dirbti, už padarytas nusikalstamas veikas nuolat atlieka terminuotas ir trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes. Todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, šiuo atveju pripažinti nuteistojo T. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimą nėra pagrindo. Tačiau kartu apygardos teismas pažymi, kad nors šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalinį žalos atlyginimą, į šią aplinkybę vienareikšmiškai buvo atsižvelgta skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. F. nustatant bausmės dydį.
Dėl nuteistajam T. F. paskirtos bausmės
12. Skundu neginčijamos paskirtų bausmių rūšys, prašoma, nustačius nuteistojo T. F. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose, nuteistajam skirti mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nenustatė nuteistojo T. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose. Tačiau kartu apygardos teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam T. F. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu, taip pat į nusikaltimais padarytą žalą bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
14. Pažymėtina, kad nuteistasis T. F. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau net 10 kartų už padarytus tyčinius nusikaltimus, skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs du apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, ir tai parodo, kad T. F. kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių, yra linkęs nusikalsti asmuo. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. F. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis vykdo susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nustatyti laisvės atėmimo bausmių dydžiai žymiai mažesni nei šių bausmių vidurkiai. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu.
15. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
16. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus ir aptartus nuteistąjį T. F. charakterizuojančius duomenis, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo T. F. ir jo gynėjo advokato Rimvido Valančiaus apeliacinį skundą atmesti.