- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2-6275-1182/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Volčkova
- Ieškovas
- V. I.
- Atsakovas
- V. P., V. I.
- Advokatai
- Sigitas Čepas, Vytautas Mačiulskis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. (V. I.) ieškinį atsakovei V. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3 601,13 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-482-941/2018 nutraukė bendru sutikimu santuoką tarp ieškovo ir atsakovės bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas ir atsakovė 4.4. punkte susitarė, kad prievolės kreditoriams Aleksandrui Klapčiukui (Aleksandr Klaipčiuk), IĮ „Palomeda“, SB „Dituva“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele 2“, VšĮ „Gargždų švara“ lieka bendros solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės. Ieškovas nurodo, kad po santuokos nutraukimo iki 2020 m., ieškovas apmokėjo solidarius įsipareigojimus: UAB „Bitė Lietuva“ (apmokėjimai skolų perėmėjui UAB „Sergel“) - 164,75 Eur; VšĮ „Gargždų švara“ – 228,94 Eur; Aleksandr Klapčiuk – 6 756,27 Eur (5 567,29 Eur + 1 188,98 Eur antstolio išlaidos); AB „Elektros skirstymo operatorius“ – 52,31 Eur, iš viso solidarių įsipareigojimų apmokėta 7 202,27 Eur. Ieškovas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 ir 3 dalimis nurodo, kad atsakovė ieškovui privalo sumokėti ½ dalį solidarių įsipareigojimų apmokėtos sumos, tai yra 3 601,13 Eur. 2022-02-04 ieškovas atsakovei paštu išsiuntė pasiūlymą geranoriškai atsiskaityti su ieškovu, bet atsakovė į šį pasiūlymą neatsakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2022 m. birželio 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas įsipareigojo asmeniškai mokėti įmokas, už kurių sumokėjimą prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė teigia, jog šių skolų neįsipareigojo grąžinti, todėl ji neturi atlygint ieškovo sumokėtų sumų.
4. 2022 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovo dublikas, kuriame nurodoma, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog atsakovė ieškovo apmokėtų skolų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neįsipareigojo grąžinti. Ieškovas dublike nurodo, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasirašė šalims susitarus, kad visi, gyvenant santuokoje atsiradę kreditoriniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo, lieka šalių solidariomis prievolėmis, bet, kad atsiskaitymai vyktų sklandžiau, buvo sutarta, kas kam kokias skolas mokės. Tokiu būdu solidarią prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį. Remdamasis šia nuostata, ieškovas prašo iš atsakovės pusė to, ką jis sumokėjo kreditoriams ir antstoliams, vykdžiusiems iš jo skolų išieškojimus.
5. 2022 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas atsakovės triplikas, kuriame nurodoma, kad ieškovas netinkamai aiškina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nors tarp šalių santuokos nutraukimo byloje buvo kilęs ginčas dėl prievolių (asmeninės ar solidarios), tačiau šalys susitarė, kokias prievoles įvykdys konkreti šalis. Šalys, nemodifikuodamos prievolių išoriniuose santykiuose, savo vidiniuose santykiuose susitarė, kuri šalis, kokią prievolę įvykdys. Šalys nesusitarė, kad kuri nors iš šalių vėliau kompensuos kitos šalies sumokėtas skolas, priešingai šalys aiškiai nustatė konkrečią kompensaciją – 10 000 Eur. Nuostoliai atsirastų tik tokiu atveju, jeigu kreditorius išieškotų skolą iš tos šalies, kuri nebuvo įsipareigojusi sumokėti konkrečios skolos konkrečiam kreditoriui. Atsakovė įvykdė savo mokėjimus pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas prašo priteisti sumokėtus 1188,98 Eur, tačiau antstoliui ieškovas mokėjo dėl netinkamų savo prievolių vykdymo pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.4 punktą. Prievoles tinkamai įsipareigojo vykdyti būtent ieškovas, todėl atsakovė neprivalo atlyginti išlaidų antstoliams, kurios atsirado ieškovui netinkamai vykdant sutartį. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas kreditoriams iš viso sumokėjo: 7 202,27 Eur sumą.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas V. I. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nutraukiant santuoką, mediacijos metu su atsakove susitarė, kad kiekvienas už savo vardu sudarytus įsipareigojimus sumoka asmeniškai, o vėliau kita šalis kompensuoja ½ sumokėtos sumos. Ieškovo vardu buvo pasirašytos sutartys su kreditoriais: Aleksandr Klapčiuk, UAB „Tele 2“, UAB „Bitė Lietuva“, pagal mediacijos metu pasiektą susitarimą, kaip nurodė ieškovas, atsakovė, kai ieškovas sumokės savo įsipareigojimus, jam kompensuos puse sumokėtos sumos. Toks pats susitarimas ir dėl atsakovės įsipareigojimų, kai ji savo įsipareigojimus sumokės, atsakovas jai kompensuos pusę sumos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė į jį dėl kompensacijos niekada nesikreipė. Ieškovas mano, jog į jį atsakovė nesikreipė, dėl to, nes jo įsipareigojimų suma didesnė. Ieškovas pažymėjo, jog sutarčių, kurias sudarinėjo savo vardu, jų visų paskirtis buvo šeimos interesų patenkinimas. Su Aleksandr Klapčiuk ieškovas sudarė vartojimo sutartį, nes kartu su atsakove turėjo nedidelį verslą ir jam reikėjo lėšų. Aleksandr Klapčiuk yra nepažįstamas fizinis asmuo, kuris suteikė ieškovui ir atsakovei paskolą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 10 000 Eur kompensaciją už tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovei liko didesnė turto dalis. Nesutiko su atsakovės teiginiu, jog Aleksandr Klapčiuk skola yra asmeninis ieškovo įsipareigojimas, nes verslas buvo vykdomas abiejų, tai vadinasi ir paskola buvo skirta atsakovui ir ieškovei solidariai.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Vytautas Mačiulskis ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje bei teismo posėdyje išdėstytais motyvais ir argumentais. Nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys susitarė, kad visos skolos dėl kurių šiuo metu kyla ginčas yra pripažįstamos šalių solidariais įsiskolinimais. Kadangi abi šalys buvo skolingos solidariai kreditoriams pagal dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tai ieškovas pagrįstai prašo iš ieškovės atsakovui priteisti ½ dalį nuo sumos, kurią atsakovas sumokėjo kreditoriams, tai yra 3 601,13 Eur. Nesutiko su atsakovės teiginiu, jog ji neturi solidaraus įsipareigojimu su ieškovu kreditoriui Aleksandr Klapčiuk, nes sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasirašydama atsakovė sutiko, kad skola Aleksandr Klapčiuk yra solidari.
8. Teismo posėdžio metu atsakovė V. P. (buvusi – I.) nesutiko su ieškovo ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, jog su ieškovu buvo susitarę, kad kiekvienas susimoka savo įsipareigojimus kreditoriams už po santuokos nutraukimo atitenkantį turtą. Atsakovė ieškovui sumokėjo 10 000 Eur kompensaciją už turtą, kuris po skyrybų atiteko atsakovei, nes jo vertė didesnė. Savo dalyje atsakovė įsipareigojimus įvykdė, dėl to nei ieškovui, nei kreditoriams atsakovė teigia, jog nėra skolinga. Atsakovė dėl savo įvykdytų įsipareigojimų į ieškovą nesikreipė ir neprašė, kad jis kompensuotų dalį sumokėtos sumos. Atsakovė nurodė, kad santuoką su ieškovu nutraukė mediacijos metu, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Mediatorė surašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas ir atsakovė ją perskaitė, sutiko su tuo, kas buvo išdėstyta sutartyje ir pasirašė. Susitarimo, kad jeigu viena šalis negali susimokėti savo įsipareigojimų, tai tokiu atveju moka kita šalis, nebuvo. Susitarimas dėl įsipareigojimų kreditoriams buvo pagrįstas tuo, kad kiekvienas atsako kreditoriams už tuos įsipareigojimus, kurie turi sąsajas su turtu, kuris lieka po santuokos nutraukimo kiekvienam iš šalių.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Sigitas Čepas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atstovas pažymėjo, kad atstovaujamoji santuokos nutraukimo sutartį suprato vienareikšmiškai, tai yra, jeigu ji tinkamai vykdys sutartį, detaliai kas joje numatyta, jokių naujų prievolių jai neatsiras, nes kitu atveju gautųsi, kad nepaisant to kaip atsakovė įvykdo savo įsipareigojimus, jai vis tiek atsiranda naujų, sutartyje nenumatytų įsipareigojimų. Byloje nekeliamas ginčas dėl klausimo ar prievolės yra asmeninės ar solidarios, prieš kreditorius abi šalys išliko solidarios. Tačiau kiekviena šalis sutartyje įsipareigojo įvykdyti konkrečius įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės atstovas nurodė, jog sutartyje nebuvo numatyta, kad įvykdžius įsipareigojimus asmeniškai dar reikės sumokėti kompensacijas kitai šaliai, todėl sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir negali būti aiškinama kitaip. Ieškovas regreso tvarka iš atsakovės prašo kompensacijos už jam pačiam priklaususių įsipareigojimų kreditoriams sumokėjimą, nors tokiu pagrindu atsakovei negali kilti pareiga sumokėti kompensaciją, nes tai ieškovo įsipareigojimai, kuriuos jis ir sumokėjo. Tiek atsakovė tiek ieškovas sumokėjo kreditoriams savo įsipareigojimus, kurie buvo aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo 4.4., 4.5. ir 4.6. punktuose, todėl ieškovas neįgijo reikalavimo teisės prisiteisti kompensacijos iš atsakovės. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog ieškovas pilnai net nepagrindė sumokėtų sumų, kurias jis įvardina ieškinyje, tai yra nepateikė raštiškų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (ne)vykdymo, šalims skirtingai interpretuojant minėtos sutarties sąlygas.
11. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-482-941/2018 nutraukė bendru sutikimu santuoką tarp ieškovo ir atsakovės bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėto sprendimo 4.4. punktu (teismo nustatyta šalių susitarimo punktų numeracija, nekeičianti sutarties esmės) patvirtintas ieškovo ir atsakovės susitarimas, pagal kurį „prievolės kreditoriams Aleksandr(ui) Klapčiuk(ui), IĮ „Palomeda“, SB „Dituva“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele 2“, VĮ „Gargždų švara“ lieka bendros solidarios pareiškėjų V. I. ir V. I. prievolės“. Minėto sprendimu 4.5. punktu patvirtintas ieškovo ir atsakovės susitarimas, pagal kurį „prievoles kreditoriams Aleksandr(ui) Klapčiuk(ui), IĮ „Palomeda“, SB „Dituva“ ir VĮ „Gargždų švara“ už (duomenys neskelbtini), UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele 2“ moka pareiškėjas V. I.“. Minėto sprendimu 4.6. punktu patvirtintas ieškovo ir atsakovės susitarimas, pagal kurį „prievoles kreditoriams SB „Dituva“ ir VĮ „Gargždų švara“ (duomenys neskelbtini), AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Telia Lietuva“ moka pareiškėja V. I.“.
12. Ieškovas teigia, kad po santuokos nutraukimo apmokėjęs solidarius ieškovo ir atsakovės įsipareigojimus, jis (ieškovas) įgijo teisę reikalauti iš atsakovės ½ dalies solidarių įsipareigojimų apmokėtos sumos.
13. Atsakovės teigimu, pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas įsipareigojo asmeniškai mokėti įmokas nurodytiems kreditoriams. Atsakovė minėtų skolų grąžinti neįsipareigojo, todėl ji neturi atlygint ieškovo sumokėtų sumų.
14. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
15. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 35 punktas; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021 29 punktas).
16. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
17. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
19. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
20. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
22. Analizuodamas šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas, jas aiškindamas sistemiškai, atsižvelgdamas į šalių ir jų atstovų pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, teismas prieina išvados, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovui jo nurodomą (ieškinio) sumą, kurią pastarasis sumokėjo kreditoriams UAB „Bitė Lietuva“ (teisių perėmėjui - UAB „Sergel“), VšĮ „Gargždų švara“, Aleksandr Klapčiuk, AB „Elektros skirstymo operatorius“. Tokią išvadą teismas daro sekančių argumentų ir motyvų pagrindu.
23. Kaip matyti iš sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šalys aiškiai išskyrė prievolių kreditoriams vykdymą tiek tarpusavyje, tiek prieš pačius kreditorius. Matyti, kad šalys susitarė, jog prieš kreditorius atsako solidariai, t.y. taip, kaip buvo susitarta su jais iš pat pradžių. Pats ieškovas patvirtina, kad solidari atsakomybė kreditoriams lieka, kas reiškia, kad jos (atsakomybės) formos prieš kreditorius šalys keisti sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neketino ir to nepadarė. Teismui patvirtinus minėtą sutartį, šalys būtent prieš kreditorius liko solidariais bendraskoliais. Tuo tarpu tarpusavyje šalys aiškiai susitarė dėl to, kas kokiam kreditoriui vykdys finansinius įsipareigojimus (Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinės dalies 4.5. ir 4.6. punktai civilinė byla Nr. e2-482-941/2019). Labiau tikėtina, kad, kaip nurodo atsakovė, pasidalindamos skolinius įsipareigojimus tarpusavyje, o ne prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), šalys tokiu būdu išvengė galimų sunkumų (ginčų) su kreditoriais dėl atitinkamų sutikimų gavimo. Tuo atveju, jei šalys būtų linkusios atsakyti prieš visus kreditorius solidariai, o tarpusavyje - lygiomis dalimis visiems kreditoriams, tai šalys būtų aiškiai susitarusios dėl to, kaip jie tarpusavyje atsiskaito po to, kai įvykdo solidarias prievoles visiems kreditoriams didesne, nei ½ dalimi. Nors ieškovas teigia, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl to buvo susitarta, bet sutartyje, kurią šalys sudarė laisva valia ir kuri, teismui ją patvirtinus, joms įgijo res judicata galią, nėra nei vieno žodžio apie tai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kai šalys susitarė dėl vienai iš šalių tenkančios didesnės turto dalies, tuo pačiu šalys aiškiai susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensacijos mokėjimo viena kitai (Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-482-941/2018 rezoliucinės dalies 4.3. punktas). Kas rodo, kad šalys suprato ir aiškiai susitarė ne tik dėl turto ir turtinių teisių, bet ir dėl su tuo susijusių padarinių pasidalinimo.
24. Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad šalys susitarusios likti solidariais bendraskoliai savo bendriems kreditoriams, tarpusavyje pasidalindamos įsipareigojimų konkretiems (skirtingiems) kreditoriams vykdymą, susitarė dėl kitokios atsakomybės, nei kiekviena iš šalių dengia tik jos prisiimtus įsipareigojimus konkretiems kreditoriams, formos. Ieškovas neįrodė nei tos aplinkybės, kad įsipareigojimų vykdymas konkretiems kreditoriams šalių buvo pasirinktas dėl patogumo, nei tai, kad šalys buvo sutarusios dėl atlyginimo ½ sumos, sumokėtos vykdant įsipareigojimus jos (šalies) pasirinktiems ir/ar visiems kreditoriams.
25. Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja atlyginimo sumos, sumokėtos tik jo valia prisiimtiems kreditoriams (ne – atsakovės), kas atitinka bendrą šalių valią, išreikštą sutartyje, kuri patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, darytina išvada, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė pagal pareikštą ieškinį, todėl ieškovo ieškinys, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, todėl ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Dėl tų pačių priežasčių nepriteistinos iš atsakovės valstybės naudai ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
28. Ieškinį atmetus, atsakovei (jos prašymu) turėtų būti priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šiuo sprendimu jos atsakovei iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270,
Teismas nusprendžia:
ieškovo V. I. (V. I.) ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.