Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-647-940/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-22
Bylos Nr.: e2A-647-940/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15246-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
Atsakovas: A. Š.
Ieškovas: I. Š.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-647-940/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15246-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Miltenytės, Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2277-1087/2025 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto, prievolių padalinimo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei I. Š. dėl išlaidų vykdant bendrus įsipareigojimus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Š. 2024 m. spalio 17 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. nutraukti santuoką, tarp A. Š. ir I. B. sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant abiejų sutuoktinių kaltę;

1.2. I. Š. po santuokos nutraukimo palikti pavardę, turėtą iki santuokos sudarymo – „B.“;

1.3. nepilnamečio sūnaus B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. Š.;

1.4. nepilnamečių dukterų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. Š.;

1.5. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui B. Š. iš motinos I. Š. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės dienos, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti A. Š.;

1.6. priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms R. Š. ir L. Š. iš tėvo A. Š. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės dienos, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti I. Š.;

1.7. nustatyti, kad I. Š. su nepilnamečiu sūnumi B. Š. bendrauja sekančiai:

1.7.1. kas antrą savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val. sūnus gyvena su mama jos gyvenamojoje vietoje. Sūnų pasiimti privalo I. Š.;

1.7.2. I. Š. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į sūnaus dienotvarkę, užimtumą ir interesus;

1.7.3. kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki Kalėdų pirmos dienos 15 val., o kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 15 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos iki 20 val.;

1.7.4. neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., o poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

1.7.5. kiekvienų metų Motinos dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

1.7.6. moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu I. Š. bendrauja su sūnumi įprasta tvarka, tačiau turi teisę nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos jei iš anksto yra suplanuojamos atostogos. Suplanuotos atostogos negali viršyti pusės viso atostogų laiko, nebent su tuo sutinka A. Š.. Apie suplanuotas atostogas A. Š. pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.

1.8. Nustatyti, kad A. Š. su nepilnametėmis dukromis R. Š. ir L. Š. bendrauja sekančiai:

1.8.1. kas antrą savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val. dukros gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Dukras pasiimti privalo A. Š.;

1.8.2. A. Š. turi teisę neribotai bendrauti su dukromis elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, užimtumą ir interesus;

1.8.3. kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki Kalėdų pirmos dienos 15 val., o kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 15 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos iki 20 val.;

1.8.4. poriniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., o neporiniais metais antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

1.8.5. kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

1.8.6. moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu A. Š. bendrauja su dukromis įprasta tvarka, tačiau turi teisę nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos jei iš anksto yra suplanuojamos atostogos. Suplanuotos atostogos negali viršyti pusės viso atostogų laiko, nebent su tuo sutinka I. Š.. Apie suplanuotas atostogas I. Š. pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.

1.9. I. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.9.1. butą su bendro naudojimosi patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31/595 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 120 000 Eur;

1.9.2. kilnojamuosius daiktus: metalinė lentyna su stalčiukais, 1 aukštas metalinis gėlių stovas, 2 žemi metaliniai gėlių stovai, maža juoda lentyna iš II a. holo, medžiaginė lentyna, medinės patalynės dėžės iš drabužinės, 2 vnt., siuvimo mašina ir medinis staliukas prie jos, plastikinė komoda su stalčiais, juodas stalo įrankių komplektas, taurės, stiklinės ir stikliukai auksiniu kraščiuku, riedučiai (moteriški, 38 dydis), moteriškas dviratis, hamakas su stovu, vaza – ugniakuras, lauko staliukas (stiklinis, su metalinėmis kojomis), spinta į (duomenys neskelbtini) butą (nesurinkta), metalinė kabykla su medžiaginėmis lentynomis iš II a. vonios, Kercher langų valytuvas. Daiktų bendra vertė 880 Eur.

1.10. A. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.10.1. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 195 679,55 Eur;

1.10.2. automobilį Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur vertės;

1.10.3. motorolerį YUHANZHEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės;

1.10.4. kilnojamuosius daiktus: kušetė, knygų lentyna iš darbo kambario, metalinė lentyna su stalčiukais, minkštas baldinis kampas Londonas, televizorius, televizoriaus staliukas su stalčiais, valgomojo stalas ir 6 kėdės, virtuvės indauja, virtuvės komplektas su kaitlente ir orkaite, gartraukiu ir kita įmontuojama technika, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina Samsung, aukšta vonios spintelė, žema spintelė po kriaukle, prieškambario spinta, suoliukas su batų stovu, elektrinė skalbinių džiovyklė, šaldiklis garaže, teniso stalas; II a. knygų lentynos, 5 vnt., dvigulė lova; mergaičių kambaryje: 2 lovos, išplatėjančios su stalčiais, baltas rašomasis stalas, 2 balti stalčių konteineriai, baltos lentynos, 2 vnt.; sūnaus kambaryje 2 lentynos, rašomasis stalas, stalčių blokas, lova; II a. hole knygų lentyna, stalčių komoda; drabužinėje knygų (rūbų) lentynos, 3 vnt., stalčių komodos, 2 vnt.; šventiniai indai (balti lėkštės, puodeliai su lėkštelėmis, cukrinė), pakabinamas lauko krėslas, benzininė žoliapjovė, žoliapjovė – robotas, trimeris, aeratorius, terasos stoginės, 2 vnt., Kercher dulkių siurblys. Daiktų bendra vertė 3 148 Eur.

1.11. Nustatyti, kad turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, sekančiai: B. Š. – pianinas, kalnų dviratis ir paspirtukas; R. ir L. bendrai Š. – mergaitiški dviračiai 2 vnt., akvariumas ir papūga; R. Š. – bajanas, šuo P., riedis; L. Š. – paspiriamas paspirtukas, katė, triušis;

1.12. iš A. Š. ieškovei I. Š. priteisti kompensaciją už jam atitekusią didesnę santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto dalį 37 416 Eur;

1.13. nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2007 m. liepos 31 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK07/07/90LA, suteikto kredito suma 95 652,17 Eur, kreditoriaus atžvilgiu nekeičiama ir nemodifikuojama;

1.14. nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2021 m. birželio 9 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2021-15706, suteikto kredito suma 57 900,00 Eur, nekeičiama ir nemodifikuojama;

1.15. nustatyti, kad bendraskolių A. Š. ir I. Š. tarpusavio santykiuose likusią neįvykdytą prievolės dalį kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2007 m. liepos 31 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK07/07/90LA, kurios likutis yra 61 379,73 Eur, iš savo asmeninių lėšų kreditoriui sumoka A. Š.;

1.16. nustatyti, kad bendraskolių A. Š. ir I. Š. tarpusavio santykiuose likusią neįvykdytą prievolės dalį kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2021 m. birželio 9 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2021-15706, kurios likutis yra 53 264,19 Eur, iš savo asmeninių lėšų kreditoriui sumoka I. Š.;

1.17. priteisti iš I. Š. A. Š. 1 012,21 Eur už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą;

1.18. priteisti iš I. Š. A. Š. 65,99 Eur už sumokėtas būsto draudimo įmokas;

1.19. priteisti iš I. Š. A. Š. 4 674,36 Eur už įvykdytas solidariąsias prievoles;

1.20. nustatyti, kad 2024 m. balandžio 10 d. atliktas 1 663,13 Eur mokėjimas kreditoriui Luminor Bank AS ir 2024 m. spalio 2 d. atliktas 2 487 Eur mokėjimas kreditoriui Luminor Bank AS yra I. Š. prievolių vykdymas Luminor Bank AS. Bendra įvykdytos prievolės suma 4 150,13 Eur;

1.21. iš A. Š. priteisi I. Š. 2 552,25 Eur neperduotos draudimo išmokos;

1.22. I. Š. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovo kaltė nutraukiant šalių santuoka yra įrodyta dėl prieš ieškovę naudoto psichologinio ir fizinio smurto; atsakovo nesugyvenamo, agresyvaus būdo, grasinimų; atsakovės įžeidinėjimo, vadinimo necenzūriniais žodžiais, pagarbos nebuvimo, žeminimo, niekinimo; diskreditavimo prieš vaikus. Ieškovė taip pat pripažįsta savo kaltę tuo aspektu, kad atsakovo suprasti, kaip asmens, negali, nesugeba prie jo prisitaikyti.

3. Pažymėjo, kad prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo formuluoja atsižvelgdama į vaikų norus ir nuo 2022 m. susiklosčiusią faktinę situaciją. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka siekia išlaikyti tėvų valdžios pusiausvyros principą.

4. Tvirtino, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikia skirti po 700 Eur per mėnesį, kuriuos sudaro: maistui mokykloje – 80 Eur (kiekvieną savaitę po 20 Eur dienpinigių maistui vienam vaikui); maistui namuose – 200 Eur; sveikatos priežiūrai ir vitaminams, higienos priemonėms – 50 Eur; drabužiams ir avalynei – 100 Eur; mokykliniams reikmenims – 40 Eur; laisvalaikiui (išvykoms į teatrą, ekskursijoms, atostogoms) – 80 Eur; telefono sąskaitų papildymui, internetui – 20 Eur; gyvenamosios patalpos išlaikymui – 50 Eur; buities išlaidoms – 40 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 40 Eur. Nustatant bendravimo tvarką su vaikais principu savaitė/savaitė, abu tėvai lygiomis dalimis pasidalina vaikų maitinimo išlaidas, gyvenamosios patalpos išlaikymo ir buities išlaidas, todėl išlaikymas priteistinas tik likusių poreikių tenkinimo dalyje.

5. Nurodė, jog prašo gyvenamą namą su žeme, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, nes atsakovas ieškovę iš šių namų išvarė, prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą; šiuose namuose ieškovė gyventi neturi galimybės ir negyvena jau beveik dvejus metus. Be to, atsakovas pats yra nurodęs, jog šie namai jam reikalingi. O butą (duomenys neskelbtini) ieškovė prašo priteisti jai, kadangi reikia jį parduoti, atsiskaityti su kreditoriumi, o likusias lėšas panaudoti kaip pradinį įnašą naujam būstui įsigyti, kuriame ieškovė galėtų gyventi. Atsakovui prašo priteisti automobilį Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nes jis šiuo automobiliu naudojasi ir yra registruotas jo vardu; taip pat priteisti motorolerį YUHANZHEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis registruotas atsakovo vardu, tačiau kompensacijos už motorolerį neprašo, kadangi juo faktiškai naudojasi sūnus. Automobilis Mazda5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas ieškovės vardu 2024 m. vasario 20 d., t. y. vykstant santuokos nutraukimo procesui ir šalims negyvenant kartu bei nevedant bendro ūkio, todėl laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe. Automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra utilizuotas, o automobilis Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas, todėl, nutraukiant santuoką, nedalintini.

6. Pažymėjo, jog kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą skaičiuotina sekančiai: ieškovei prašoma priteisti turto už 120 880 Eur; paskolos likutis šiai dienai už butą sudaro 53 264,19 Eur; taigi, ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkanti turto dalis sudaro 67 616 Eur. Atsakovui tenka turto už 203 828 Eur; paskolos likutis už namą šiai dienai sudaro 61 379,73 Eur; taigi, atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkanti turto dalis sudaro 142 448 Eur. Tokiu būdu prašoma ieškovei priteisti kompensaciją sudaro 37 416 Eur.

7. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovui, nustatytina, kad prievolę kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2007 m. liepos 31 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK07/07/90LA, kuria buvo finansuotas gyvenamojo namo įsigijimas, vykdo atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į tai, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovei, nustatytina, kad kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2021 m. birželio 9 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2021-15706, kuria buvo finansuotas buto įsigijimas, iš savo asmeninių lėšų vykdo ieškovė.

8. Teigė, jog, atsižvelgus į tai, kad ieškovė gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 15 d., negyvena, todėl apmokėti namo šildymo išlaidų nesutinka. Kadangi butu (duomenys neskelbtini) per šį laikotarpį naudojosi abi šalys, todėl ieškovė prašo priteisti atsakovo naudai 1 012,21 Eur už buto (duomenys neskelbtini) išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad abu santuokoje įgyti nekilnojamojo turto vienetai yra apdrausti ir už juos yra mokamos draudimo įmokos, ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovo naudai 65,99 Eur už sumokėtas draudimo įmokas.

9. Tvirtino, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 7 788,82 Eur dydžio draudimo išmoką už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), potvynio padarytą žalą, lėšas pervesdamas į atsakovo sąskaitą. Kadangi buto vertę atsakovas skaičiuoja 120 000 Eur, vadinasi šiai vertei pasiekti ir butui tinkamai atstatyti turi būti panaudota visa gauta draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tai, kad butą ieškovė prašo priteisti jai, todėl visa draudimo išmoka taip pat turi atitekti ieškovei. Atsakovas savo nuožiūra butą dalinai aptvarkė ir tam išleido tik dalį, t. y. 1 086,44 Eur, draudimo išmokos. 2024 m. balandžio 10 d. Luminor Bank AS automatiškai nuskaitė iš AB „Lietuvos draudimas“ pervestų pinigų 1 663,13 Eur, o atsakovas 2024 m. spalio 1 d. bankui dar pervedė 2 487 Eur. Kadangi ši draudimo išmoka turi atitekti ieškovei, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprivalo mokėti paskolos už namą, laikytina, kad 4 150,13 Eur suma buvo padengta ieškovės prievolė Luminor Bank AS pagal paskolą už butą.

10. Pažymėjo, jog, kadangi bendra draudimo išmoka sudarė 7 788,82 Eur, iš kurios atsakovas buto remontui panaudojo 1 086,44 Eur ir 4 150,13 Eur buvo nurašyta banko paskoloms dengti, o likusi draudimo išmokos dalis liko atsakovo žinioje, ieškovė taip pat prašo iš atsakovo ieškovės naudai priteisi 2 552,25 Eur neperduotos draudimo išmokos.

11. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad abi paskolas (už butą ir už namą) mokėjo atsakovas, ieškovė taip pat prašo iš jos atsakovui priteisti 4 674,36 Eur už įvykdytas solidariąsias prievoles.

12. Atsakovas A. Š. 2024 m. spalio 15 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė iš ieškovės atsakovui priteisti 10 620,72 Eur išlaidų vykdant bendrus įsipareigojimus ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodė, kad atsakovas nuo faktinio ieškovės atsiskyrimo nuo šeimos vienas mokėjo išlaidas, susijusias su kredito grąžinimu, palūkanų mokėjimu, būstų komunalines išlaidas, draudimo išlaidas. Ieškovė prie šių išlaidų mokėjimo nėra prisidėjusi.

14. Teigė, kad išlaidos laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 31 d. sudaro: (1) 13 727,45 Eur banko paskolos ir palūkanų išlaidos, iš kurių ieškovė yra sumokėjusi 228 Eur; taigi, ieškovei tenkanti dalis sudaro 6 749,72 Eur (13 499,45 Eur / 2); (2) 131,98 Eur buto ir namo draudimo išlaidos, iš kurių ieškovės dalis sudaro 65,99 Eur (131,98 Eur / 2).

15. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. pradėjo mokėti Luminor Bank AS tik savo skolos dalį, tačiau ieškovė jai priklausančios dalies nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas bankui. Luminor Bank AS skola buvo apmokėta iš AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą išmokėtos draudimo išmokos: (1) 2024 m. balandžio 10 d. bankas automatiškai nuskaitė iš AB „Lietuvos draudimas“ pervestų pinigų 1 663,13 Eur sumą; (2) atsakovas 2024 m. spalio 2 d. pervedė 2 487 Eur iš AB „Lietuvos draudimas“ pinigų bankui už ieškovės skolą. Atsižvelgiant į tai, kad šie pinigai buvo sumokėti ieškovės skolai padengti, todėl ji privalo pusę sumos, t. y. 2 075,06 Eur, grąžinti atsakovui.

16. Tvirtino, kad atsakovas taip pat vienas moka komunalinius mokesčius už šalių bendrosios junginės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą: (1) už elektrą ir dujas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Ignitis“ laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 1 205,15 Eur, todėl ieškovei tenkanti dalis sudaro 602,57 Eur; (2) už įmonės Civinity komunalines paslaugas iki 2023 m. lapkričio 1 d. sumokėjo 494,58 Eur, todėl ieškovei tenkanti dalis sudaro 247,29 Eur; (3) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) vandenys“ laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2024 m. spalio 1 d. sumokėjo 166,70 Eur, taigi ieškovei tenkanti dalis sudaro 83,35 Eur; (4) BĮ (duomenys neskelbtini) Rinkliavų Centrui laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio mėn. sumokėjo 79 Eur. Viso už buto komunalines paslaugas atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 1 012,21 Eur.

17. Nurodė, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovės ir dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo išlaidų. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuo 2022 m. spalio 1 d. name negyvena ir juo nesinaudoja, sutinka, kad ji mažesne dalimi prisidėtų prie šio namo išlaikymo išlaidų. Gyvenamojo namo šildymui nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. ieškovas išleido 2 153,22 Eur, todėl ieškovės dalis turi sudaryti 1/3 sumos, t. y. 717,74 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

18.1. nutraukė (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure tarp ieškovės I. Š. ir atsakovo A. Š. sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

18.2. po santuokos nutraukimo paliko pavardes: ieškovei I. Š. – B., atsakovui A. Š. – Š.;

18.3. nustatė nepilnamečio sūnaus B. Š. gyvenamąją vietą su atsakovu A. Š.;

18.4. nustatė nepilnamečių vaikų R. Š. ir L. Š. gyvenamąją vietą su ieškove I. Š.;

18.5. priteisė iš ieškovės I. Š. nepilnamečiam sūnui B. Š. 89,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

18.6. priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnametei dukrai R. Š. 89,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros R. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

18.7. priteisė iš atsakovo A. Š. nepilnametei dukrai L. Š. 89,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros L. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

18.8. paskyrė atsakovą A. Š. nepilnamečio vaiko B. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;

18.9. paskyrė ieškovę I. Š. nepilnamečių vaikų R. Š. ir L. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

18.10. nustatė ieškovės I. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku B. Š.:

18.10.1. kas antrą savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val. sūnus gyvena su mama jos gyvenamojoje vietoje. Sūnų pasiimti privalo I. Š.;

18.10.2. I. Š. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į sūnaus dienotvarkę, užimtumą ir interesus;

18.10.3. kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki Kalėdų pirmos dienos 15 val., o kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 15 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos iki 20 val.;

18.10.4. neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., o poriniais metais antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

18.10.5. kiekvienų metų Motinos dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

18.10.6. moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu I. Š. bendrauja su sūnumi įprasta tvarka, tačiau turi teisę nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos jei iš anksto yra suplanuojamos atostogos. Suplanuotos atostogos negali viršyti pusės viso atostogų laiko, nebent su tuo sutinka A. Š.. Apie suplanuotas atostogas A. Š. pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.

18.11. nustatė atsakovo A. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais R. Š. ir L. Š.:

18.11.1. kas antrą savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val. dukros gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Dukras pasiimti privalo A. Š.;

18.11.2. A. Š. turi teisę neribotai bendrauti su dukromis elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, užimtumą ir interesus;

18.11.3. kiekvienais poriniais metais Romos Katalikų Šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki Kalėdų pirmos dienos 15 val., o kiekvienais neporiniais metais Romos Katalikų Šv. Kalėdų šventes nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 15 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos iki 20 val.

18.11.4. poriniais metais Romos Katalikų Šv. Velykų sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., o neporiniais metais antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

18.11.5. kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10 val. iki 19 val.;

18.11.6. moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu A. Š. bendrauja su dukromis įprasta tvarka, tačiau turi teisę nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos jei iš anksto yra suplanuojamos atostogos. Suplanuotos atostogos negali viršyti pusės viso atostogų laiko, nebent su tuo sutinka I. Š.. Apie suplanuotas atostogas I. Š. pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.

18.12. Ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisė:

18.12.1. butą su bendro naudojimosi patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31/595 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 120 000 Eur;

18.12.2. kilnojamuosius daiktus: mažą lentyną iš II a. holo, siuvimo mašiną ir medinį staliuką prie jos, juodą stalo įrankių komplektą, taures, stiklines ir stikliukus auksiniu krašteliu, pačiūžas, odines, juodas, riedučius (moteriškus, 38 dydis), moterišką dviratį, hamaką su stovu, vazą – ugniakurą, lauko staliuką (stiklinį, su metalinėmis kojomis), spintą į (duomenys neskelbtini) butą (nesurinkta), metalinę kabyklą su medžiaginėmis lentynomis iš II a. vonios, Karcher langų valytuvą, metalinę lentyną su stalčiukais darbo, gėlių stovą aukštas, 2 žemi darbo kambaryje, patalynės dėžes iš drabužinės, 2 vnt., plastikinę komodą su stalčiais. Daiktų bendra vertė 418,50 Eur.

18.13. Atsakovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisė:

18.13.1. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 195 679,55 Eur;

18.13.2. transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 500 Eur;

18.13.3. motorolerį YUHANZHEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės;

18.13.4. kilnojamuosius daiktus: kušetę iš darbo kambario, knygų lentyną iš darbo kambario, minkštą kampą Londonas iš svetainės, televizorių iš svetainės, televizoriaus staliuką su stalčiais iš svetainės, stalą + 6 kėdes su pagalvėlėmis iš virtuvės, indaują iš virtuvės, virtuvės komplektą su kaitlente ir orkaite, gartraukiu ir kita įmontuojama technika iš virtuvės, šaldytuvą iš virtuvės, mikrobangų krosnelę iš virtuvės, skalbimo mašiną iš I a. vonios, aukštą vonios spintelę iš I a. vonios, žemą spintelę po kriaukle iš I a. vonios, spintą (dvidurę spintą su veidrodinėmis durimis + batų spintelę + pakabinamą stalčių bloką + drabužių kabyklą) iš koridoriaus, suoliuką su batų stovu iš koridoriaus, skalbinių džiovyklę iš katilinės, šaldiklį iš garažo, teniso stalą iš garažo, knygų lentynas, 5 vnt., iš miegamojo, lovą (dvigulę) iš miegamojo, lovas, išplatėjančias su stalčiais, 2 vnt. iš mergaičių kambario, rašomą stalą iš mergaičių kambario, stalčių konteinerius, 2 vnt., iš mergaičių kambario, lentynas, 2 vnt., iš mergaičių kambario, lentynas, 2 vnt. (geltona + balta) iš B. kambario, rašomą stalą su stalčių spintele iš B. kambario, lovą iš B. kambario, rašomą stalą iš II a. holo, knygų lentyną iš II a. holo, stalčių komodą iš II a. holo, medžiaginę lentyną iš drabužinės, knygų (rūbų) lentynas, 3 vnt., iš drabužinės, stalčių komodas, 2 vnt., iš drabužinės, pakabinamą lauko krėslą, žoliapjovę, žoliapjovę – robotą, trimerį, terasos stogines, 2 vnt., kitą Karcher įrangą (dulkių siurblį), šventinius indus (lėkštes, puodelius su lėkštelėmis, cukrinę), aeratorių. Daiktų bendra vertė 1 346,25 Eur.

18.14. priteisė ieškovei I. Š. iš atsakovo A. Š. 33 782,01 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą;

18.15. priteisė ieškovei I. Š. iš atsakovo A. Š. 927,75 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnės vertės kilnojamojo turto dalį;

18.16. priteisė ieškovei I. Š. iš atsakovo A. Š. 1 750 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią transporto priemonę;

18.17. nustatė, kad turtas – pianinas, kalnų dviratis, paspirtukas, mergaitiški dviračiai, 2 vnt., didelis bajanas, mažas bajanas, riedis, paspiriamas paspirtukas, šuo P., akvariumas, papūga, katė, triušis, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai;

18.18. nustatė, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2007 m. liepos 31 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK07/07/90LA kreditoriaus atžvilgiu nekeičiama ir nemodifikuojama;

18.19. nustatė, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021 m. birželio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2021-15706 nekeičiama ir nemodifikuojama;

18.20. nustatė, kad bendraskolių A. Š. ir I. Š. tarpusavio santykiuose likusią neįvykdytą prievolės dalį kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2007 m. liepos 31 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK07/07/90LA iš savo asmeninių lėšų kreditoriui sumoka A. Š.;

18.21. nustatė, kad bendraskolių A. Š. ir I. Š. tarpusavio santykiuose likusią neįvykdytą prievolės dalį kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021 m. birželio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. 9502-2021-15706 iš savo asmeninių lėšų kreditoriui sumoka I. Š.;

18.22. priteisė atsakovui A. Š. iš I. Š. 1 012,21 Eur už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą;

18.23. priteisė atsakovui A. Š. iš I. Š. 65,99 Eur už sumokėtas būsto draudimo išmokas;

18.24. priteisė atsakovui A. Š. iš I. Š. 717,74 Eur gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo išlaidas;

18.25. priteisė atsakovui A. Š. iš I. Š. 6 749,72 Eur už įvykdytas solidariąsias prievoles;

18.26. priteisė atsakovui A. Š. iš I. Š. 2 075,06 Eur už ieškovės įvykdytą prievolę;

18.27. priteisė ieškovei I. Š. iš atsakovo A. Š. 951,20 Eur neperduotą draudimo išmoką;

18.28. atidėjo iš atsakovo A. Š. priteistų kompensacijų, nurodytų teismo sprendimo rezoliucinės dalies 14–16 punktuose, išmokėjimą 3 mėnesiams;

18.29. priteisė ieškovei I. Š. iš atsakovo A. Š. 3 894,35 Eur bylinėjimosi išlaidas;

18.30. priteisė atsakovui A. Š. iš I. Š. 2 338,83 Eur bylinėjimosi išlaidas;

18.31. priteisė valstybei iš ieškovės I. Š. 732 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį;

18.32. priteisė valstybei iš atsakovo A. Š. 1 098 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį;

18.33. priteisė valstybei iš atsakovo A. Š. 9,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu;

18.34. atmetė likusius ieškovės I. Š. patikslinto ieškinio ir atsakovo A. Š. patikslinto priešieškinio reikalavimus.

19. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir padaręs išvadą, kad ieškovė santuokoje patyrė psichologinį smurtą, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neprašo pripažinti atsakovo kaltės, reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkino.

20. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos išvadą, nusprendė nepilnamečių vaikų L. Š. ir R. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, teismas šį ieškovės reikalavimą taip pat tenkino.

21. Įvertinęs tai, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka jau yra nusistovėjusi, tinkama šalims ir nepilnametėms dukroms, atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos išvadą, nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis L. Š. ir R. Š. nustatymo. Teismas, padaręs išvadą, kad konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas kenkia ieškovės ir nepilnamečio vaiko B. santykiams, silpnina jų ryšį, todėl tenkino ieškovės prašymą ir nustatė ieškovės ir nepilnamečio sūnaus B. Š. bendravimo tvarką.

22. Nustatęs, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas rūpinasi vaikais, perka jiems įvairiausius daiktus, mokyklinius reikmenis, perka telefonus, apmoka už būrelius, mobiliojo ryšio paslaugas, viešąjį transportą ir t. t., tačiau įvertinęs, jog, esant nustatytai nuolatinei nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai su ieškove, būtent jai teks esminės (ne kasdienės) vaiko priežiūros išlaidos, taip pat ir nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių augančio vaiko poreikių tenkinimu, atsižvelgęs į tai, kad šalys nėra tarpusavyje susitarusios dėl esminių (nekasdienių) poreikių tenkinimo ir dėl pastovaus (nuolatinio) tokių išlaidų pasiskirstymo (padengimo), o šalių santykiams esant įtemptiems, konfliktiškiems, esminių (nekasdienių) vaikų poreikių tenkinimo išlaidų nuolatinis derinimas tarp šalių būtų gana sudėtingas, teismas, atsižvelgęs į nustatytą bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, sprendė, jog iš atsakovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti ieškovei neabejotinai kilsiančias išlaidas tokių esminių (ne kasdienių) vaiko poreikių užtikrinimui.

23. Teismas sprendė, kad, nustačius nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su motina, atsakovas turi prisidėti papildomoms išlaidoms vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę – dėl išlaidų dienpinigiams – 80,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 100,00 Eur, mokykliniams reikmenims – 40,00 Eur, telefono sąskaitų papildymui, internetui – 20,00 Eur.

24. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas byloje nėra pateikęs nepilnamečio sūnaus B. Š. poreikių lentelės, todėl, įvertinęs tai, jog nepilnametis sūnus greitai taps pilnametis, vadovaudamasis nepilnamečių vaikų lygiateisiškumo principu, teismas nutarė priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymą lygų priteistinam nepilnamečių dukrų išlaikymo dydžiui.

25. Nustatęs, kad atsakovas yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje ir gauna bedarbio išmokas, teismas sprendė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės negu ieškovės, todėl nutarė mažinti išlaikymą išmokų vaikui suma ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti po 90 Eur (80 Eur + 100 Eur + 40 Eur + 20 Eur – (122,50 Eur (valstybės išmoka) / 2) = 178,75 / 2 = 89,38 Eur).

26. Byloje nesant atsakovo ir kreditoriaus prieštaravimų dėl kreditorinių įsipareigojimų ir paskolų likučių, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl prievolių kreditoriui padalinimo.

27. Atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir kompensacijų išmokėjimo, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir jai priteisė butą bei 31/595 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui – kompensaciją ir atsakovui priteisė namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei – kompensaciją.

28. Esant tarp šalių ginčui dėl kai kurių kilnojamųjų daiktų padalijimo, teismas sprendė, jog, ieškovei prašant jai priteisti metalinę lentyną su stalčiukais, gėlių stovus, patalynės dėžes, o atsakovui nereiškus priepriešinio reikalavimo, ieškovei priteisė jos prašomus kilnojamuosius daiktus. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas dėl plastikinės komodos nėra išreiškęs jokios pozicijos, teismas nutarė ją priteisti ieškovei. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei atitenka juodas stalo įrankių komplektas ir taurės, stiklinės ir stikliukai auksiniu krašteliu, vadovaudamasis lygiateisiškumo principu, teismas sprendė, jog šventiniai indai (lėkštės, puodeliai su lėkštelėmis, cukrinė) priteisiami atsakovui. Atsižvelgęs, jog akordeonas buvo skolintas ir šiuo metu grąžintas, teismas jo priteisimo klausimo nesprendė. Atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametės dukros lanko (duomenys neskelbtini) ir joms yra reikalingi muzikos instrumentai, teismas mažą bajaną priteisė nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgęs į tai, kad aeratorius yra reikalingas prižiūrėti vejai, taip pat į tai, kad gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priteisiamas atsakovui, teismas sprendė, kad aeratorius taip pat priteisiamas atsakovui.

29. Teismas kilnojamųjų daiktų vertę nustatė, įvertinęs abiejų šalių pateiktus vertinimus, savo nuožiūra, imdamas vidurkį. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei priteistino kilnojamojo turto vertė yra 418,50 Eur (692 Eur / 2 + 145 / 2), o atsakovo – 1 346,25 (2 624 Eur / 2 + 68,50 / 2) Eur, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 927,75 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnės vertės kilnojamojo turto dalį.

30. Byloje nesant ginčo dėl transporto priemonių padalinimo, teismas nutarė tenkinti ieškovės reikalavimą ir transporto priemones Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motorolerį Yuhanzhen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (vertė 800,00 Eur) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui.

31. Įvertinęs automobilio Toyota Prius variklio darbinį tūrį ir didžiausią naudingąją galią, ridą, degalų (kuro) tipą, teismas vadovavosi atsakovo pateiktais transporto priemonių Toyota Prius skelbimais iš tinklalapio www.autoplius.lt, remiantis kuriais transporto priemonės Toyota Prius vidutinė vertė yra 3 200 Eur, taip pat atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, jog transporto priemonė yra paklausi, geros būklės, tačiau buvo dažnai eksploatuojama, teismas sprendė, kad transporto priemonės Toyota Prius vertė yra 3 500 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 1 750 Eur kompensacija.

32. Atsižvelgęs, jog su priešieškinio reikalavimais dėl 1 012,21 Eur išlaidų už buto komunalines paslaugas ir 65,99 Eur buto draudimo išlaidų priteisimo ieškovė sutinka, teismas tenkino šiuos priešieškinio reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu gyvenamasis namas priklausė abejoms šalims, teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog nešildomas namas gali prarasti savo vertę ir sprendė, jog ieškovė taip pat, nors ir negyvendama name, turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir mokėti šildymo išlaidas. Atsižvelgęs į tai, teismas nutarė tenkinti atsakovo reikalavimą ir priteisti iš ieškovės 717,74 Eur šildymo išlaidas.

33. Teismas, įvertinęs, jog aktualus laikotarpis yra 2022 m. spalio 1 d. – 2023 m. lapkričio 31 d., nustatęs, jog minėtu laikotarpiu atsakovas yra sumokėjęs 13 727,45 Eur banko paskolos sumas ir palūkanas, o ieškovė – 228 Eur, sprendė, kad šalių įvykdytos prievolės turi būti skaičiuojamos pagal atsakovo pateiktą skaičiavimą, todėl nutarė tenkinti atsakovo reikalavimą ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 6 749,72 Eur (13 727,45 Eur – 228 Eur / 2).

34. Nustatęs, kad atsakovas nuo 2023 m. gruodžio 1 d. mokėjo dalį paskolų, o ieškovei neginčijant šios aplinkybės, teismas sprendė, jog, teismui nepadalinus šalių turimo turto iki santuokos nutraukimo, laikytina, kad šalių prievolės yra solidarios ir draudimo išmoka priklauso abejoms šalims lygiomis dalimis, todėl sutiko su atsakovu ir nustatė, kad ieškovės bendra įvykdyta prievolės suma Luminor Bank AS sudaro 2 075,07 Eur ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 2 075,06 Eur.

35. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas įrodė pateiktais rašytiniais įrodymais, jog iš gautos draudimo išmokos sumos padengė 1 026,05 Eur dalį komunalinių mokesčių, 1 661,44 Eur buto remonto išlaidų ir 4 327,90 Eur (1 663,13 Eur + 2 487,00 Eur + 177,77 Eur) nuskaičiuota už paskolas, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 552,25 Eur neperduotos draudimo išmokos atmetė. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 951,20 Eur ((1 548 Eur + 6 240,82 Eur + 177,77 Eur) – 1 026,05 – 1 661,44 – 4 327,90 Eur) neperduotos draudimo išmokos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

36. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2277-1087/2025: (1) atsižvelgiant į atsakovo praleidžiamą su nepilnametėmis dukterimis laiką (50:50), nepriteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametėms dukterims R. Š. ir L. Š.; (2) sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistiną kompensaciją už kilnojamuosius daiktus, priteisiant ieškovei iš atsakovo 198,75 Eur kompensaciją už kilnojamuosius daiktus; (3) sumažinti ieškovei priteistiną draudimo išmoką, priteisiant ieškovei iš atsakovo 58,96 Eur neperduotos draudimo išmokos; (4) nustatyti, kad A. Š. yra įvykdęs prievolę išlaikyti dukteris R. Š. ir L. Š. pagal 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25215-1087/2022, o, netenkinus šio reikalavimo, tenkinti alternatyvų reikalavimą – iš atsakovo priteisti po 89 Eur išlaikymą dukterims nuo ieškinio padavimo teisme dienos; (5) perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; (6) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

37. Nurodo, kad tarp šalių nebuvo ginčų dėl papildomų poreikių tenkinimo. Apeliantas niekuomet neatsisakė dengti vaikų papildomų poreikių išlaidų. Apeliantas visą laiką dengė visus teismo nurodytų vaikų (dukrų) papildomų poreikių išlaidas: sveikatos (dantų taisymas, vaistų pirkimas), drabužiai ir avalynė, mokyklos reikmenys, mobilaus telefono interneto mėnesinės išlaidos, visą laiką davė didesnius dienpinigius nei ieškovė. Abu tėvai visus šiuos 2,5 metų lygiai dengė abiejų dukrų išlaidas vasaros stovykloms, vienos iš dukrų (duomenys neskelbtini) užsienio turnyrams, itin brangaus sporto inventoriaus (pačiūžų) pirkimui ir t. t. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir neteisingai interpretavo esamas faktines aplinkybes besiskiriančioje šeimoje išlaidų vaikams klausimu.

38. Apeliantas prašo palikti esamą faktinę situaciją kai abu tėvai dalinasi didesnes išlaidas (kaip vasaros stovyklos, brangus sportinis inventorius) ir/arba nustatyti sumą pinigų, nuo kurios vienas iš tėvų galėtų pagrįstai reikalauti iš kito tėvo kompensuoti pusę tokių išlaidų; taip pat nustatyti principą padalinti kiekvienam iš tėvų uzufrukto teise tvarkyti po pusę valstybės skiriamų vaiko pinigų būtiniesiems poreikiams.

39. Apelianto teigimu, teismas, nustatydamas kilnojamųjų daiktų vertę, nepagrįstai ėmė kainos vidurkį nuo ieškovės ir atsakovo pateiktų sumų. Mano, kad jo pateikta kilnojamų daiktų rinkos kainos analizė yra žymiai adekvatesnė nei ieškovės nurodytos vertės, kadangi apeliantas pateikė išsamias nuorodas į rinkoje parduodamus daiktus su ekranvaizdžiais, taip pat su paaiškinimais ir nuotraukomis apie jo namuose jam liekančių daiktų būklę. O ieškovė nepateikė tokios išsamios savo kainų analizės.

40. Apeliantas nesutinka su šių kilnojamųjų daiktų vertėmis: (1) lauko staliuko (stiklinio, su metalinėmis kojomis) – pagal išmatavimus ir pagal būklę yra vertas 120 Eur; (2) spintos į (duomenys neskelbtini) butą (nesurinktos) – spinta jau buvo surinkta teisminio proceso metu 2024 m. rudenį ir jos vertė pagal IKEA, iš kurios ji pirkta, puslapio duomenis yra 465 Eur; (3) kušetės iš darbo kambario – ji yra žymiai prastesnės kokybės, intensyviai naudota, apdraskyta kačių, be dviejų stalčių, todėl jos vertė 80 Eur; (4) minkšto kampo Londonas iš svetainės – žymiai prastesnės kokybės dėl šunų ir kačių nuolatinio naudojimo – sudraskytas, todėl jo vertė yra 40 Eur; (5) stalo ir 6 kėdžių su pagalvėlėmis iš virtuvės – yra naudoti keliolika metų, kėdės apgraužtos kačių ir šunų, o rinkoje esančio naujo mažesnio kaina 97 Eur, todėl jų vertė yra 50 Eur; (6) spintos (dvidurės spintos su veidrodinėmis durimis + batų spintelės + pakabinamo stalčių bloko + drabužių kabyklos) iš koridoriaus – yra susidėvėjusios – išlūžusi viena rūbų kabykla, todėl vertė yra 70 Eur; (7) skalbinių džiovyklės iš katilinės – pirkta už 40 Lt; naudota keliolika metų – ryškūs nusidėvėjimo požymiai, todėl vertė yra 5 Eur; (8) lovos (dvigulės) iš miegamojo – apdraskyta kačių, lūžusi koja, reikia keisti į naują, todėl jos vertė yra 20 Eur; (9) žoliapjovės – yra surūdijusi bei sulūžusi ir yra išmesta, todėl teismo nustatyta 46,50 Eur vertė naikintina; (10) pakabinamo lauko krėslo – yra parūdijęs, todėl jo vertė 50 Eur; (11) trimerio – buvo lūžęs, taisytas, todėl jo vertė 30 Eur; (12) terasos stoginių, 2 vnt. – būklė yra prasta ir nepataisoma – stoginės audeklai yra suplyšę nuo nusidėvėjimo, realiai likę tik metaliniai stulpeliai, todėl vertė yra 50 Eur.

41. Pažymi, jog, atsižvelgus į apelianto nurodytas ginčijamas kilnojamųjų daiktų vertes, ieškovei tenkanti suma pagal 1-2 punktus yra 585 Eur (120 Eur + 465 Eur). Pirmosios instancijos teismas buvo paskaičiavęs šių daiktų vertę 235 Eur (67,5 Eur + 167,50 Eur). Taigi, pakoreguotos sumos dydis turėtų būti 350 Eur (585 Eur – 235 Eur). Tokia suma reikėtų padidinti ieškovei tenkančią kilnojamųjų daiktų vertę nuo teismo priskirtos vertės (418,5 Eur), tad 350 Eur + 418,50 Eur = 768,50 Eur. O atsakovui tenkanti suma pagal 3-12 punktus yra 395 Eur. Pirmosios instancijos teismo paskaičiuotos šių daiktų kainų dydis yra 774 Eur. Skirtumas yra 379 Eur – tai yra ta suma, kuria reikėtų sumažinti teismo sprendimu apeliantui priskirtą sumą (1 346,25 Eur). Tad, 1 346,25 Eur – 379 Eur = 967,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 198,75 Eur už jam tenkančius didesnės vertės kilnojamuosius daiktus.

Žemesnės instancijos teismas

42. Nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas draudimo išmokos priteisimo klausimą, pagrįstai sprendė, kad iš gautos draudimo išmokos buvo dengtos solidarios prievolės, mokėta už būsto remontą, komunaliniai mokesčiai, tačiau teismas rėmėsi tik tais įrodymais, kurie teismui buvo pateikti iki 2024 m. lapkričio 5 d. atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau neatsižvelgė į atsakovo atstovės baigiamosiose kalbose nurodytą poziciją ir įrodymus, teiktus 2025 m. sausio 30 d.

43. Apelianto tvirtinimu, jis 2025 m. sausio 30 d. pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kad jis sumokėjo: 2024 m. lapkričio 4 d. 88,41 Eur įmonei Civinity namai; 2024 m. lapkričio 8 d. 85,38 Eur ir 2024 m. gruodžio 30 d. 36,89 Eur AB „Ignitis“ už buto (duomenys neskelbtini) elektrą ir dujas ir šios sumos neišskaičiuotos iš draudimo išmokos; 2025 m. sausio 20 d. 711 Eur Luminor Bank AS padengta kredito dalis ir ši suma neišskaičiuota iš draudimo išmokos. Taigi, atsakovas tęsiantis bylos nagrinėjimui ir toliau vykdė bendras sutuoktinių prievoles iš gautos draudimo išmokos, tačiau teismas nepagrįstai šių sumų neišskaičiavo iš ieškovei priteistinos draudimo išmokos. Išskaičiavus šias sumas, draudimo išmokos lieka tik 117,93 Eur. Kadangi draudimo išmoka yra bendra, todėl ieškovei galėjo būti priteista tik pusė likusios išmokos, t. y. 58,96 Eur.

44. Pažymi, kad nors pats teismas sprendimo dalyje dėl įvykdytų solidariųjų prievolių ir pasisakė, kad draudimo išmoka laikoma bendra, tačiau, spręsdamas dėl jos priteisimo, ieškovei priteisė visą likusią draudimo išmoką (neatėmęs jau nurodytų sumų).

45. Teigia, kad teismas neišsprendė atsakovo teismo posėdžio metu teikto prašymo pripažinti, kad jis yra įvykdęs prievolę išlaikyti dukteris pagal 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25215-1087/2022. Pažymi, jog nors dukterų gyvenamoji vieta laikinai ir buvo nustatyta su ieškove, atsakovas su jomis bendravo pusę laiko ir jas pilnai išlaikė. Pabrėžė, jog teismui pateikė įrodymus apie turėtas išlaidas dukterų ir sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo nurodytos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties priėmimo iki 2025 m. sausio mėn. Atsakovo skaičiavimu, jis išleido daugiau lėšų dukterų išlaikymui nei ieškovė, nors visą šį laiką ji gavo papildomas išmokas vaikams iš valstybės. Be to, teismas galutiniu sprendimu nustatė mažesnę išlaikymo sumą, negu buvo nustatyta taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

46. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė I. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

47. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra ypatingai konfliktiški. Atsakovas su ieškove elgiasi nepagarbiai, sprendžiant vaikų klausimus nebendrauja ir nebendradarbiauja. Dėl visų klausimų sprendimo atsakovas informaciją ieškovei perduoda tik per vaikus, kurie ne viską laiku pasako, ne viską iš karto ir tinkamai supranta, todėl derinti pozicijų jokiais vaikų klausimais tiesiogiai su atsakovu nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys nebendrauja, kasdienių susitarimų dėl papildomų vaikų poreikių apmokėjimo nesudaro.

48. Pažymi, jog situacijos, kai abiejų tėvų sutarimu dukrai R. buvo pirktos pačiūžos, už kurias mokėjo ieškovė, tačiau, paprašius atsakovo grąžinti pusę sumos, jis to nepadarė, taip pat, kai atsakovas pareikalavo iš ieškovės grąžinti pinigus už sūnaus dantų operaciją ir dukros L. (duomenys neskelbtini) turnyrą, nors šių išlaidų atsakovas iš anksto su ieškove nederino, patvirtina, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, yra neprognozuojamas ir su juo tartis yra neįmanoma. Ieškovė nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad jis visą laiką dengė visas dukrų papildomų poreikių išlaidas. Pažymi, kad už mergaičių dantų taisymą mokėjo ieškovė, vaistus dažniausiai taip pat pirko ji; apelianto mergaitėms perkami drabužiai ir avalynė buvo naudojami tik tėvo namuose; o atsakovo teiginys dėl didesnių dienpinigių davimo nepagrįstas jokiais įrodymais.

49. Akcentuoja, kad apeliantas apeliaciniame skunde reiškiamų reikalavimų dėl išlaikymo dydžio nustatymo tvarkos priešieškinyje neformulavo, todėl jie laikytini naujais reikalavimais ir apeliacinės instancijos teisme negali būti reiškiami bei svarstomi.

50. Nurodo, kad atsakovas išvarė ieškovę iš namų ir daugiau į juos neįleido, todėl ji, nuo 2022 m. spalio 28 d. negyvendama šeimos name ir nesinaudodama ginčo kilnojamaisiais daiktais, šių daiktų nenudėvėjo teismo proceso eigoje. Pažymi, jog pats atsakovas nurodo, kad kušete iš darbo kambario intensyviai naudojosi jo mama paskutinius 2,5 savo gyvenimo metų (apelianto mama mirė procesui jau bepasibaigiant, o procesas vyksta nuo 2022 m. lapkričio 16 d.). Nors apeliantas nurodo, kad dalis kai kurių daiktų yra nudraskyti šunų ir kačių, sugedę ar susidėvėję, tačiau to nebuvo ieškovei išeinant iš šeimos gyvenamojo namo, pvz. miegamojo dvigulės lovos koja nebuvo lūžusi; lauko krėslas parūdijęs, nes pats apeliantas jį laikė lauke, taigi pats apeliantas yra kaltas dėl daiktų būklės ir pats sumažino jo žinioje buvusių kilnojamųjų daiktų vertę.

Šalies argumentai

51. Ieškovės teigimu, kadangi apeliacinio skundo dalyje dėl draudimo išmokos kalbama apie solidarias prievoles, kurias įvykdė atsakovas, tai ir klausimas neturi būti painiojamas su neperduotų draudimo išmokų priteisimu, o šios sumos turi būti skaičiuojamos kartu su kitomis atsakovo įvykdytomis solidariosiomis prievolėmis. Pažymi, jog priešieškinyje pats atsakovas buvo suformulavęs reikalavimą dėl kompensacijų priteisimo už jo įvykdytas solidariąsias prievoles ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų pinigų sumų patikslintų reikalavimų nereiškė, todėl teismas jų ir nesprendė.

52. Pažymi, jog, kadangi šiuo konkrečiu atveju įvykdytos prievolės yra solidarios, tai atsakovas galėtų prašyti priteisti kompensaciją tik į ½ dalį nuo nurodytos 833,27 Eur sumos. Atsakovas nepagrįstai siekia iš ieškovės išsiieškoti visą solidariųjų prievolių sumą.

53. Ieškovės tvirtinimu, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl 2022 m. gruodžio 1 d. teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo negali būti apeliacijos dalyku, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo įvykdytos pagal įsiteisėjusią nutartį nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų. Šis apelianto reikalavimas nebuvo pirmosios instancijos teismo bylos dalykas.

54. Nurodo, kad apelianto formuluojamas alternatyvus reikalavimas priteisti išlaikymą dukroms po 89 Eur nuo ieškinio padavimo dienos yra atmestinas, nes neatitinka suformuotos teismų praktikos ir abiejų šalių išreikštos valios tariantis dėl laikinio išlaikymo dydžio. Atsakovas neturėjo teisės savarankiškai nuspręsti neteikti priteisto išlaikymo. Nors atsakovas prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo proceso metu, tai neeliminuoja jo pareigos vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

56. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti nepilnamečių vaikų išlaikymo, kompensacijos už tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį priteisimo ir neperduotos draudimo išmokos priteisimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

57. Atsakovas (apeliantas) su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – antstolio M. P. 2025 m. birželio 13 d. Lydraštį Nr. S-25-123-15291; 2025 m. birželio 13 d. Lydraštį Nr. S-25-123-15290; 2025 m. gegužės 28 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-123-13094; 2025 m. birželio 13 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-123-15280; 2025 m. birželio 13 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-123-15281.

58. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

59. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

60. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimas, įvertindamas atsakovo teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, į tai, jog šių įrodymų turinys ieškovei yra žinomas, kadangi byloje yra pateiktas jos atsiliepimas į apeliacinį skundą ir ji turėjo galimybę dėl jų išdėstyti savo poziciją, sprendžia, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

61. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistas po 89 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė išlaikymą dukroms, kadangi nustatyta bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Teigia, jog tarp šalių nėra ginčo dėl papildomų dukrų poreikių tenkinimo; apeliantas visą laiką dengė visas teismo nurodytus dukrų papildomų poreikių išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

62. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju, nepaisant to, kad tėvų valdžią vaikui paprastai išsaugo abu tėvai, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

63. Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Taigi, išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

64. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77-79 punktai).

65. Taigi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai, bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

66. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas su nepilnametėmis dukromis R. Š. ir L. Š., be kita ko, bendrauja kas antrą savaitę nuo sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val., taigi atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka nustatyta pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Remiantis aukščiau cituojama kasacinio teismo praktika, esant tokiai nustatytai „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos modelio įgyvendinimo formai, išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą, tačiau pažymėta, kad, nesant tėvų susitarimo dėl periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, reikalingų papildomoms prievolėms, susijusioms su esminių vaiko poreikių tenkinimu, pasiskirstymo, preziumuojama, jog jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

67. Byloje nėra ginčo, kad abu tėvai rūpinasi nepilnametėmis dukromis ir tenkina kasdienius būtinus jų poreikius (maistas, būstas ir pan.), tačiau, įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, jog šalys sutaria dėl nekasdienių, periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, tenkinant papildomus dukrų poreikius (pavyzdžiui, vaikų ugdymo, išlaidų už drabužius, avalynę apmokėjimas ir pan.). Byloje pateikti įrodymai (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos vaikų situacijos vertinimo anketos, pagalbos planai; Kauno apygardos prokuratūros duomenys apie ikiteisminį tyrimą; šalių susirašinėjimas sms žinutėmis, elektroniniais laiškais) patvirtina itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, taip pat ir dėl vaikų priežiūros, bendravimo su jais, išlaidų apmokėjimo. Byloje pateikti šalių susirašinėjimai elektroniniais laiškais patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes apie šalių nesutarimą dėl išlaidų už pačiūžas R. Š. apmokėjimo, taip pat dėl išlaidų už L. Š. (duomenys neskelbtini) turnyro apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tarp šalių ginčo dėl papildomų dukrų poreikių tenkinimo nėra.

68. Apibendrinant nurodytus argumentus, atsižvelgus į tai, jog bylos duomenys patvirtina konfliktiškus šalių santykius vaikų priežiūros klausimais, nesant šalių susitarimo dėl išlaidų papildomiems dukrų poreikiams tenkinti pasiskirstymo, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisė išlaikymą po 89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

69. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametėms dukroms R. Š. ir L. Š. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinės dalies 6 – 7 punktuose nurodė, kad iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisia po 89 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sprendimo 15 lape atlikdamas skaičiavimus teismas nurodė, kad priteisia vaikams po 90 Eur (89,38 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad suapvalinus 89,38 Eur gautina suma yra 89 Eur, o kaip minėta, teismas sprendimo rezoliucinės dalies 6 – 7 punktuose taip pat nurodė, kad iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisia po 89 Eur dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą normą, draudžiančią priimti blogesnį sprendimą, įvertinus ir tai, kad šalys dėl to jokių pretenzijų nereiškia, skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl kilnojamųjų daiktų vertės

71. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta kilnojamųjų daiktų vertė, argumentuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas kilnojamųjų daiktų vertę, nepagrįstai ėmė kainos vidurkį nuo ieškovės ir atsakovo pateiktų sumų. Apelianto teigimu, jo pateikta kainų analizė žymiai išsamesnė, adekvatesnė ir realesnė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su šiuo apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti.

72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies.

73. Byloje abi šalys teikė savo poziciją ir paaiškinimus dėl kilnojamųjų daiktų vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė nuo 2022 m. spalio mėn. nebegyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir visus apeliaciniame skunde vardijamus kilnojamuosius daiktus, kurių vertė, apelianto teigimu, yra mažesnė, nei teismo nustatyta, dėl prastos jų būklės, dar dvejus metus po ieškovės išsikraustymo iki patikslintos kilnojamųjų daiktų verčių lentelės pateikimo (2024 m. gruodžio 23 d.) byloje naudojo pats apeliantas, spręstina, jog, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto apeliaciniame skunde nurodomų kilnojamųjų daiktų vertes nustatė, apskaičiavęs abiejų šalių pateiktų kilnojamųjų daiktų verčių aritmetinį vidurkį. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto nurodomų kilnojamųjų daiktų būklę, jos pokyčius viso bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apelianto nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės yra realesnės nei ieškovės, atsižvelgus į jų būklę.

74. Nors apeliantas palyginimui teikia, jo teigimu, panašių, kaip šalių dalinamų, kilnojamųjų daiktų (kušetės iš darbo kambario; minkšto kampo Londonas iš svetainės; stalo + 6 kėdžių su pagalvėlėmis iš virtuvės; spintos iš koridoriaus; skalbinių džiovyklės iš katilinės; lovos (dvigulės) iš miegamojo; pakabinamo lauko krėslo; trimerio) skelbimus, tačiau nėra pagrindo spręsti, jog nurodytuose skelbimuose parduodami kilnojamieji daiktai yra tiek sudėtimi, tiek medžiagomis, tiek kokybe ir pan. panašūs į šalių turimus, todėl nėra pagrindo vadovautis juose nurodytomis parduodamų daiktų kainomis, sprendžiant klausimą dėl šalims priklausančių kilnojamųjų daiktų vertės.

75. Apeliantas, nesutikdamas su spintos į (duomenys neskelbtini) butą (nesurinkta) verte, tik deklaratyviai tvirtina, kad ji pirkta iš IKEA puslapio ir nurodo pirktos spintos internetinę nuorodą, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų (pirkimo kvito; sąskaitos ar pan.), pagrindžiančios nurodytą aplinkybę, todėl, nustatant spintos vertę, nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodoma minėtos spintos kaina IKEA internetinėje parduotuvėje. Nors apeliantas nesutinka ir su lauko staliuko (stiklinio, su metalinėmis kojomis) verte, tačiau be internetinės nuorodos su, apelianto teigimu, vizualiai panašaus staliuko nuotraukomis ir jo kaina, jokių kitų objektyvių įrodymų neteikia. Nėra jokių duomenų, kokia yra konkretaus šalims priklausančio staliuko būklė.

76. Apibendrinant nurodytus argumentus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilnojamųjų daiktų vertes nustatė vadovaujantis šalių nurodytų verčių aritmetiniu vidurkiu (abiejų kainų vidurkiu). Konstatuotina, jog bylą nagrinėjusio teismo dalijamo kilnojamojo turto vertė nustatyta įvertinus bylos įrodymus (CPK 185 straipsnis). Apeliantas kitokių, nei pirmosios instancijos teismo nustatytų, apeliaciniame skunde vardijamų kilnojamųjų daiktų verčių nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta kilnojamųjų daiktų vertė ir iš atsakovo ieškovei priteista kompensacija už tenkančią mažesnės vertės kilnojamojo turto dalį, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neperduotos draudimo išmokos

77. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 951,20 Eur neperduota draudimo išmoka ir prašo sumažinti ieškovei priteistiną draudimo išmoką, priteisiant ieškovei iš atsakovo 58,96 Eur neperduotos draudimo išmokos. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iš priteistos draudimo išmokos sumos neišskaičiavo atsakovo padengtų solidariųjų prievolių, komunalinių mokesčių išlaidų, kurių įrodymus teismui papildomai pateikė 2025 m. sausio 30 d. Be to, nors teismas sprendė, jog draudimo išmoka laikoma bendra, tačiau ieškovei priteisė visą likusią draudimo išmoką.

78. Bylos duomenimis nustatyta, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 7 966,59 Eur draudimo išmoką, kuri buvo pervesta į atsakovo sąskaitą. Spręsdamas klausimą dėl neperduotos draudimo išmokos priteisimo ieškovei, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, iš šios draudimo išmokos išskaičiavo atsakovo sumokėtus: (1) 1 026,05 Eur buto komunalinius mokesčius; (2) 1 661,44 Eur buto remonto išlaidas; ir (3) 4 327,90 Eur Luminor Bank AS skolą, iš kurios: 1 663,13 Eur suma, banko 2024 m. balandžio 10 d. automatiškai nuskaityta iš AB „Lietuvos draudimas“ pervestų pinigų; 2 487,00 Eur atsakovo 2024 m. spalio 2 d. bankui pervesta suma iš AB „Lietuvos draudimas“ pinigų už ieškovės skolą; ir 177,77 Eur suma, kuri banko taip pat automatiškai nuskaičiuota kaip būsto kredito skolos apmokėjimas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė likusią 951,20 Eur neperduotos draudimo išmokos sumą.

79. Tačiau, byloje taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog draudimo išmoka priklauso abejoms šalims lygiomis dalimis, atsižvelgęs į tai, kad 2024 m. balandžio 10 d. atliktas 1 663,13 Eur mokėjimas ir 2024 m. spalio 2 d. atliktas 2 487,00 Eur mokėjimas kreditoriui Luminor Bank AS yra ieškovės prievolių vykdymas, taigi draudimo išmokos pinigais padengta ieškovės skola, iš ieškovės atsakovui priteisė pusę nurodytos sumos, t. y. 2 075,06 Eur ((1 663,13 Eur + 2 487 Eur) / 2). Taigi, pirmosios instancijos teismas 2 075,06 Eur sumą, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos draudimo išmokos buvo padengta ieškovės skola Luminor Bank AS, išskaičiavo ir iš neperduotos draudimo išmokos sumos, ir taip pat šią sumą priteisė atsakovui iš ieškovės.

80. Nors sutiktina su apelianto argumentu, jog iš neperduotos draudimo išmokos pirmosios instancijos teismas turėjo išskaičiuoti ir išlaidas už atsakovo įvykdytas solidariąsias prievoles (Civinity namai (duomenys neskelbtini), UAB; AB „Ignitis“; Luminor Bank AS), kurias pagrindžiantys įrodymai atsakovo buvo pateikti 2025 m. sausio 30 d. (iš viso 921,68 Eur), tačiau, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes dėl teismo iš ieškovės atsakovui ir priteistos, ir iš draudimo išmokos dar kartą išskaičiuotos 2 075,06 Eur sumos, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašomų išlaidų už įvykdytas solidariąsias prievoles išskaičiavimas iš ieškovei priteistos neperduotos draudimo išmokos sumos ir tik pusės likusios sumos priteisimas ieškovei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 951,20 Eur neperduota draudimo išmoka, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

81. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė jo prašymo pripažinti, jog atsakovas yra įvykdęs prievolę išlaikyti dukras pagal 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25215-1087/2022. Apelianto tvirtinimu, jis su dukromis bendravo pusę laiko ir pilnai jas išlaikė, todėl jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Prašo nustatyti, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę išlaikyti dukteris R. Š. ir L. Š. pagal 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25215-1087/2022, o, netenkinus šio reikalavimo, tenkinti alternatyvų reikalavimą – iš atsakovo priteisti po 89 Eur išlaikymą dukterims nuo ieškinio padavimo teisme dienos.

82. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023).

83. Byloje nustatyta, kad teismui 2022 m. lapkričio 30 d. pateikta abiejų šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad A. Š. teiks laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms R. Š. ir L. Š. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2277-1087/2025 (buvęs Nr. e2-25215-1087/2022) šalių pateiktą taikos sutartį patvirtino. Iš apelianto su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolio M. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį Nr. e2-25215-1087/2022 dėl priteisto laikino išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojos I. Š. naudai.

84. Pažymėtina, jog vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisės paprastai ginamos paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis). Vykdymo procesas asmeniui savaime nesukuria neigiamų pasekmių, jei teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, yra vykdomas gera valia (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 763 straipsnis), be to, bet kokie šalių ginčai, kylantys dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (ne)tinkamo vykdymo, gali būti sprendžiami vykdymo procese, kurio metu suinteresuoti asmenys savo teises gali ginti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog teismas nekontroliuoja įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo, tai antstolio prerogatyva, būtent išieškotojas privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo procesinio sprendimo vykdymo ir atsako už antstoliui pateiktos informacijos teisingumą (CPK 650 straipsnio 1 dalis).

85. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgus į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2277-1087/2025 (buvęs Nr. e2-25215-1087/2022) yra įsiteisėjusi ir dėl jos priverstinio vykdymo užvesta vykdomoji byla, bet kokie šalių ginčai, kylantys dėl minėto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (ne)tinkamo vykdymo, gali būti sprendžiami vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti atsakovo prašymo pripažinti, jog jis yra įvykdęs prievolę išlaikyti dukras pagal 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25215-1087/2022. Nurodytais motyvais atmestinas ir apelianto prašymas nustatyti, kad jis yra įvykdęs prievolę išlaikyti dukteris pagal 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25215-1087/2022.

86. Pažymėtina, jog, kaip nurodyta nutarties 83 punkte, pačios šalys taikos sutartimi laisva valia susitarė, kad atsakovas teiks dukroms po 100 Eur išlaikymą per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria patvirtina minėta šalių taikos sutartis, atsakovo nebuvo ginčyta apeliacinės instancijos teismui ir yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo tenkinti apelianto alternatyvaus reikalavimo mažinti šalių taikos sutartimi susitarto 100 Eur išlaikymo dydžio, iš atsakovo priteisiant po 89 Eur išlaikymą dukterims nuo ieškinio padavimo teisme dienos.

87. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgus į tai, jog laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2277-1087/2025 (buvęs Nr. e2-25215-1087/2022) buvo priteistas iki sprendimo priėmimo, o išlaikymas nepilnamečiams vaikams pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams nuo sprendimo įsiteisėjimo, tikslintina, nurodant, kad iš ieškovės nepilnamečiam sūnui B. Š. ir iš atsakovo nepilnametėms dukroms R. Š. ir L. Š. išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

89. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, apeliacinį skundą atmeta, tačiau, atsižvelgiant į nutarties 87 punkte nurodytas aplinkybes ir motyvus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimas patikslintinas, nurodant, kad iš ieškovės I. Š. nepilnamečiam sūnui B. Š. 89,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, ir iš atsakovo A. Š. nepilnametėms dukroms R. Š. ir L. Š. po 89,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukrų pilnametystės (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

90. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pradžios momento, taigi ieškinio ir priešieškinio tenkintų bei atmestų reikalavimų procentas nesikeičia, todėl bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.

91. Atsakovo A. Š. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė I. Š. patyrė 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM sąskaitą-faktūrą, mokėjimo nurodymą.

92. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 847 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl jai priteistina 847 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovo A. Š..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą patikslinti.

Sprendimo rezoliucinės dalies 5 – 7 punktus išdėstyti taip:

„5. Priteisti iš ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2025 m. gegužės 19 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 89,00 (aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2025 m. gegužės 19 d.) iki dukros R. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 89,00 (aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2025 m. gegužės 19 d.) iki dukros L. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Alvida Jasaitytė-PralgauskienėLoreta MiltenytėIgnas Totilas