Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viremidos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2012-639/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4D projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos investicijos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas konstatavo, kad abi šalys nesilaikė numatytų darbų atlikimo terminų, abi šalys buvo atsakingos dėl bendradarbiavimo nesklandumų, tačiau nė viena iš šalių neinicijavo sutarčių pakeitimo ar darbų nutraukimo. Atsakovė neinicijavo sutarties nutraukimo, jokių sutarties pakeitimų ar derybų, kad proporcingai pradelstam darbų atlikimo laikui būtų sumažinama darbų kaina. Atsakovė nei taikiai, nei teisminiu keliu savo teisių negynė – nesikreipė į ieškovę ar teismą dėl nuostolių atlyginimo, kainos sumažinimo. Ieškovė pagrindė savo skolos reikalavimo teisinį pagrindą ir įrodė skolos faktą bei dydį, o atsakovės atsikirtimai į pareikštą ieškinį yra nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Viremidos investicijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

11.1. Teismas neatsižvelgė į projektavimo darbų kainą, kuri buvo numatyta atsižvelgiant į projektavimą BIM aplinkoje, taip pat į tai, kad ieškovė iki šiol nėra perdavusi atsakovei elektroninių bylų pdf, dwg, adoc ir ifc formatais. Projektavimas BIM aplinkoje yra daug brangesnis ir sudėtingesnis nei projektavimas įprastu būdu. Nors ieškovės atstovas M. P. šios bylos nagrinėjimo metu vengė tai patvirtinti, tačiau jis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1906-991/2020 posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 10 d., metu patvirtino, kad projektavimas BIM aplinkoje yra „dvigubai“ brangesnis. Nepaisant to, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas, ieškovė neperdavė atsakovei projekto rezultato ne tik BIM aplinkoje ir IFC formatu, tačiau taip pat neperdavė ir pdf, dwg, adoc formatais (tai buvo numatyta projektavimo sutartyse). Akivaizdu, jog ieškovė, neatlikusi projektavimo sutartyje numatytų darbų tokiu formatu, koks jis buvo nurodytas, negali tikėtis gauti visos darbų kainos.

11.2. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės galutinis darbų rezultatas galėjo būti pasiektas per neapibrėžtą terminą. Tai, kad atsakovė 2018 m. birželio 8 d. atliko mokėjimą, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad ieškovė darbus galėjo atlikti dar po 11 mėnesių ar vėliau. Be to, atsakovė teismui pateikė šalių susirašinėjimą, kuriame atsakovės vadovas aiškiai išreiškia pretenziją dėl vėluojamų atlikti darbų. Teismas visiškai nepasisakė dėl šių atsakovės pateiktų įrodymų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė taip pat pateikė teismui paaiškinimus ir įrodymus apie statybos darbų sąnaudų kainų pokyčius. Atliktu projektu buvo siekiama pastato bendrąjį plotą padidinti nuo 1 785,35 kv. m iki 7 193,47 kv. m. Pagal projektavimo sutartį su generaliniu projektuotoju statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas iki 2018 m. sausio 31 d. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas tik 2019 m. gegužės 29 d., statybos pabrango daugiau nei 5 procentais, tai reiškia, jog atsakovė vykdydama statybos darbus pagal parengtą projektą būtų patyrusi daugiau nei 320 000 Eur papildomų išlaidų. Tokio dydžio išlaidos verslo planą padarė nuostolingą ir kartu beprasmį. Tačiau teismas šias aplinkybes iš esmės vertino tik kaip atsakovės verslo riziką, nurodydamas, kad ieškovė, nepaisant atsakovei susiklosčiusių neigiamų padarinių, bet kokiu atveju turi teisę gauti visą sutartą užmokestį už projektavimo darbus.

12. Ieškovė UAB „4D projektai“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Viremidos investicijos“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ieškovės nuomone, atsakovė apeliaciniame skunde teikia iš esmės naujus atsikirtimo į ieškinį argumentus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalyje ir 312 straipsnyje nustatytus ribojimus.

12.2. Sutarčių 1.2.3 punktu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei ar jos paskirtam projekto vadovui projekto dalių elektronines bylas dwg, pdf, adoc ir ifc formatais ir atspausdintą bylomis 3 egzemplioriais. Ieškovė kartu su dubliku pateikė įrodymus, kad bylos nurodytais formatais ne kartą buvo siųstos tiek atsakovei, tiek jos paskirtam projekto vadovui ir ekspertizei. Atsakovė niekur iki apeliacinio skundo pateikimo nėra nurodžiusi, kad pasirašyti baigiamąjį darbų aktą ir atsiskaityti atsisako dėl to, kad ieškovė neperdavė bylų skaitmeniniais formatais.

12.3. Sutartimis ieškovė įsipareigojo darbus atlikti atitinkamai iki 2017 m. spalio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. Tačiau sutarčių 3.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovė darbus pradeda gavusi sutarties 4.1 punkte nurodytą informaciją, t. y. po to, kai atsakovė ieškovei pateiks tinkamai suformuotus privalomuosius dokumentus, paruoštus pagal įstatymų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus (prisijungimo sąlygas, planus dwg ir ifc formatu). Kadangi ieškovės įsipareigojimų vykdymas nurodytu terminu priklausė nuo atsakovės veiksmų, ieškovė nurodė, kad atsakovė šios pareigos neįvykdė arba vykdė netinkamai, o atsakovė šios aplinkybės nepaneigė ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ji šią pareigą įvykdė tinkamai. Atsakovė tik 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė ieškovei savo modelį, kuris neatitiko minimalių tokiam darbui keliamų kokybės reikalavimų. Dėl kokybės trūkumų modelio nebuvo galima net importuoti į ieškovės modeliavimo programą ir pradėti darbus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų į bylą, kad ieškovės nurodyti trūkumai būtų ištaisyti ir ieškovė galėtų vykdyti darbus BIM aplinkoje. Ieškovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad darbai ir atlikti taikant BIM metodiką tiek, kiek tai buvo įmanoma, atsižvelgiant į netinkamą atsakovės įsipareigojimų vykdymą.

12.4. Atsakovės atsiliepime nurodytas atsisakymo atsiskaityti su ieškove pagrindas buvo visiškai siurprizinis ir pažeidžiantis teisėtus ieškovės lūkesčius, kadangi ieškovė netikėtai sužinojo, kad su ja atsisakoma atsiskaityti todėl, kad ji kalta dėl sutarčių neįvykdymo per jose numatytą terminą atitinkamai iki 2017 m. spalio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. ir kad atsakovei tai buvo esminė sąlyga, taip pat nurodant, kad terminas nebuvo pratęsiamas. Nors atsakovė po 7 mėnesių nuo termino pabaigos ne tik be pastabų priėmė 2018 m. birželio 8 d. Dalinį projektavimo darbų priėmimo perdavimo aktą Nr.4DP_l 80608/1 ir PVM sąskaitą faktūrą, serija 4DP, Nr. 00086, bet ir iš dalies ją apmokėjo.

12.5. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nepaisant to, kad darbai buvo atliekami ne toje aplinkoje, kurioje buvo numatyti atlikti sudarant sutartis, visgi projektas buvo parengtas, jo pagrindu statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas. Tuo tarpu atsakovė, visos sutarties vykdymo metu matydama, kad darbai vykdomi ne toje aplinkoje, neinicijavo sutarties pakeitimo sąlygų, nederino kainos pakeitimų atsižvelgiant į sutarties vykdymo pokyčius, todėl darytina išvada, kad atsakovė sutarties nenutraukė, tęsė sutartį su ieškove ir priėmė atliktus darbus kitu formatu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl prie apeliacinio skundo pridėtų įrodymų

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-133-991/2021 (buvęs bylos Nr. e2-1906-991/2020) 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašą. Tačiau pažymėtina, kad šis garso įrašas jau buvo pateiktas ir priimtas pirmosios instancijos teisme (žr. atsakovės 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymo (DOK-35432) priedus), todėl pakartotinai jį priimti nėra pagrindo. Pakartotinai pateiktą garso įrašą atsisakoma priimti.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Viremidos investicijos“ skolą ir delspinigius už ieškovės vykdytus projektavimo darbus.

19. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadomis, argumentuodama, kad: 1) teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovė iki šiol nėra perdavusi atsakovei elektroninių bylų pdf, dwg, adoc ir ifc formatais; 2) teismas nevertino, kad projektavimo darbų kaina buvo numatyta atsižvelgiant į projektavimą BIM aplinkoje. Ieškovei neatlikus projektavimo darbų BIM aplinkoje, nebuvo pagrindo priteisti visą projektavimo sutartyje numatytą kainą; 3) teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės galutinis darbų rezultatas galėjo būti pasiektas per neapibrėžtą terminą, ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė dėl ieškovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų patyrė nuostolių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės argumentais.

20. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, tik kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019, 28 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 50 punktas).

21. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-448-241/2020).

22. CPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Teismo posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2017 m. rugsėjo 19 d. Projektavimo sutartimi 1 susitarė, kad projektuotojas (ieškovė) savo jėgomis ir rizika pagal užsakovo (atsakovės) pateiktus architektūrinius planus ir projektavimo užduotį, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, atliks objekto, kurio projekto pavadinimas „Automobilių stovėjimo aikštelės Minijos g. 90 Klaipėdoje statybos techninis projektas“, vidaus inžinerinių sistemų projektavimo darbus. Projektavimo sutarties 1 1.2.3 punktu ieškovė įsipareigojo gavusi pritarimą IS perduoti atsakovei ar jos paskirtam projekto vadovui projekto dalių elektronines bylas dwg, pdf ir adoc formatu ir atspausdintą bylomis 3 egzemplioriais. Projektavimo sutarties 1 numatytų darbų kaina su PVM – 2 662,00 Eur (2.1 punktas). Darbų atlikimo ir darbų rezultato pateikimo atsakovės nusamdytam projekto vadovui terminas – iki 2017 m. spalio 16 d. (3.2 punktas).

24. Ieškovė su atsakove 2017 m. rugsėjo 22 d. taip pat sudarė Projektavimo sutartį 2, pagal ją projektuotojas (ieškovė) įsipareigojo savo jėgomis bei rizika pagal užsakovo (atsakovės) pateiktus architektūrinius planus ir projektavimo užduotį, vadovaudamasis galiojančiais įstatymais, atlikti objekto, kurio projekto pavadinimas „Administracinio pastato unik. Nr. 2199-600-4067 Minijos g. 90 Klaipėdoje rekonstravimas“, vidaus inžinerinių sistemų projektavimo darbus. Projektavimo sutarties 2 1.2.3 punktu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei ar jos paskirtam projekto vadovui projekto dalių elektronines bylas dwg, pdf, adoc ir ifc formatu ir atspausdintą bylomis 3 egzemplioriais. Šiuo punktu šalys taip pat susitarė dėl projektavimo darbų BIM aplinkoje. Projektavimo sutarties 2 numatytų darbų kaina su PVM – 19 360,00 Eur (2.1 punktas). Darbų atlikimo ir darbų rezultato pateikimo atsakovės nusamdytiems ekspertams terminas – iki 2017 m. lapkričio 20 d. (3.2 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, matyti, kad ieškovė projektavimo darbus pagal Projektavimo sutartį 2 turėjo atlikti BIM aplinkoje ir perduoti atsakovei ar jos paskirtam projekto vadovui projekto dalių elektronines bylas dwg, pdf, adoc ir ifc formatu, o pagal Projektavimo sutartį 1 gavusi pritarimą IS turėjo perduoti atsakovei ar jos paskirtam projekto vadovui projekto dalių elektronines bylas dwg, pdf ir adoc formatu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl darbų neperdavimo sutartyje nurodytais formatais (ifc) atsakovė nurodė triplike, dėl darbų neperdavimo dwg formatu taip pat buvo nurodyta 2020 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu. Vadinasi, šie apeliacinio skundo argumentai negali būti laikomais naujais ir apeliacinės instancijos teisme draudžiamais (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

26. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės projektavimo darbai nebuvo parengti BIM aplinkoje. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų perdavusi projekto dalių elektronines bylas ifc formatu, kaip tai buvo šalių sutarta Projektavimo sutartyje 2. Nors ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad ji kartu su dubliku pateikė įrodymus, jog bylos nurodytais formatais ne kartą buvo siųstos tiek atsakovei, tiek jos paskirtam projekto vadovui ir ekspertizei, tačiau iš kartu su dubliku pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei ir atsakovės nurodytam projektuotojui siuntė projektavimo darbų dalis pdf ir adoc formatais, taip pat vieną failą dwg formatu. Tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, ar tai galutinė visų atliktų projektavimo dalių versija dwg formatu, dėl kurios ir buvo 2019 m. gegužės mėnesį išduotas statybos leidimas. 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovės nurodytam projektuotojui buvo išsiųstos bylos adoc formatu, tačiau šiame dokumente nėra duomenų apie darbų perdavimą kitais sutartyse numatytais formatais. Iš ieškovės laiškų 2018 m. rugsėjį ir spalį taip pat nematyti, kad atsakovei (ar jos paskirtam projektuotojui) buvo perduotos bylos ifc, dwg formatais. Ieškovės atsakovei teiktuose baigiamuosiuose projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktuose taip pat nenurodyta, kad atlikti projektavimo darbai buvo perduoti dwg (dėl abiejų Projektavimo sutarčių) ir ifc (dėl Projektavimo sutartyje 2 numatytų darbų) formatais.

27. Anksčiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė neįvykdė dalies prievolių pagal projektavimo sutartis. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą atsakovei nemokėti už darbus, kurie nebuvo atlikti. Reikalauti visiško apmokėjimo ieškovė galėtų tik visiškai įvykdžiusi savo prievoles pagal sutartį, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Aplinkybė, kad atsakovė, panaudodama ieškovės parengtus projektus, gavo statybos leidimą, nereiškia, kad ieškovė visiškai įvykdė savo prievoles pagal šalių sudarytas sutartis, nes sutartyse buvo konkrečiai nurodyta, kokiais formatais turėjo būti perduoti darbai, kokioje aplinkoje turėjo būti projektuojama pagal Projektavimo sutartį 2, tinkamas prievolių pagal sudarytas projektavimo sutartis įvykdymas nebuvo išimtinai susietas su statybos leidimo gavimu.

28. Ieškovės procesiniuose dokumentuose yra akcentuojama aplinkybė, kad BIM aplinkoje projektavimas nebuvo atliekamas dėl pačios atsakovės veiksmų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė aplinkybių ir nevertino, kas atsakingas dėl darbų neatlikimo BIM aplinkoje. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. CK 6.64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą. CK 6.661 straipsnyje nustatyta, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis) (CK 6.661 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas, esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.661 straipsnio 2 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad aplinkybė, jog atsakovė galbūt nesudarė Projektavimo sutartyje 2 aptartų sąlygų dirbti ieškovei BIM aplinkoje, nesuteikia teisės ieškovei gauti visišką apmokėjimą ir už tuos darbus, kurių ji neatliko, nes tai reikštų, kad asmuo gauna atlygį už tai, ko jis nepadarė. Teisėjų kolegijos manymu, nustačius, kad ieškovė negalėjo projektuoti BIM aplinkoje dėl aplinkybių, už kurias yra atsakinga atsakovė, ieškovė galėtų reikalauti apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus (jų vertę pagal sutartį) ir nuostolių, patirtų dėl atsakovės veiksmų (nesudarymo sąlygų dirbti BIM aplinkoje), atlyginimo. Tokia išvada iš esmės atitinka ir CK 6.658 straipsnio 4 dalį, pagal kurią jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Ieškovės akcentuojama situacija (kad ieškovė negalėjo dirbti BIM aplinkoje dėl aplinkybių, už kurias atsakinga atsakovė) iš esmės atitinka CK 6.658 straipsnio 4 dalį, nes darbų BIM aplinkoje faktiškai buvo atsisakyta (ieškovė iš esmės nedirbo BIM aplinkoje, o atsakovė to nereikalavo ir nereikalauja, kad jie būtų perdaryti BIM aplinkoje).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi lemiamos reikšmės ieškovės argumentai, kad vykdant projektavimo darbus atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl darbo ne BIM aplinkoje ir ne tik be pastabų priėmė 2018 m. birželio 8 d. Dalinį projektavimo darbų priėmimo perdavimo aktą Nr.4DP_l 80608/1 ir PVM sąskaitą faktūrą, serija 4DP, Nr. 00086, bet ir iš dalies ją apmokėjo. Projektavimo sutartyje 2 buvo aiškiai įtvirtinta, kad projektavimo darbai turi būti atliekami BIM aplinkoje, atsakovė neturėjo pareigos priminti apie tai ieškovei, o nepriminusi neturėjo prarasti teisės nemokėti už tuos darbus, kurie neatlikti. Atsakovės pareiga pranešti ieškovei, kad ji neatlieka aiškiai sutartyje numatytos pareigos projektuoti BIM aplinkoje, nei įstatyme, nei sutartyje nėra įtvirtinta, taip pat nėra įtvirtinta, kad nepranešusi apie tokį faktą atsakovė praranda teisę remtis šiuo faktu ir nemokėti už darbus, kurių ieškovė nepadarė. Juolab kad ieškovė pati žinojo, jog nevykdo darbų BIM aplinkoje.

31. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė argumentu, kad perdavus atsakovei baigiamuosius projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktus pagal projektavimo sutartis atsakovė nepareiškė pretenzijų ieškovei dėl baigiamųjų projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktų dėl tų sutarčių įvykdymo trūkumų, kuriuos atsakovė nurodė savo atsikirtimuose pirmosios instancijos teisme, t. y. dėl projektavimo darbų neatlikimo BIM aplinkoje, projektavimo darbų nepateikimo ifc ir dwg formatais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baigiamųjų projektavimo darbų priėmimo–perdavimo aktų atsakovė nepasirašė, teikė tam tikras pastabas dėl atliktų darbų (be kita ko, kad neperduotas techninis projektas), minėtuose aktuose nebuvo konkrečiai nurodytas darbų perdavimas sutartyse nustatytais formatais, dėl kurių negavimo atsakovė pareiškė atsikirtimus teisme, sutartyse nustatytų sumų atsakovė ieškovei nesumokėjo, atsakovė kvietė susitikti dėl darbų užbaigimo, projektavimo sutarčių 5.1 punkte buvo numatyta atsakovės teisė reikšti pretenzijas dėl pastebėtų trūkumų ir po baigiamojo akto pasirašymo (taigi, projektavimo sutartyse nebuvo aiškiai nustatyta, kad pretenzijų nepareiškimas darbų perdavimo metu atima galimybę atitinkamomis aplinkybėmis remtis teisme), ieškovei turėjo būti žinoma, ko ji nepadarė (neperdavė) pagal pakankamai aiškiai suformuluotus sutarčių 1.2.3 punktus. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aptariamų sutarčių įvykdymo trūkumų nenurodymo ieškovei tuo metu, kai ji siekė perduoti darbus atsakovei, atsakovė neprarado teisės jais remtis ieškovei teisme pareikalavus visos sutartyse numatytos kainos sumokėjimo. Teisėjų kolegijos manymu, tokie teisiniai padariniai (atsakovės teisės remtis atitinkamais sutarčių įvykdymo trūkumais praradimas) nagrinėjamos bylos aplinkybėmis būtų neproporcingi, nesuderinami su teisingumo ir sąžiningumo principais. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė savo veiksmais būtų sukūrusi ieškovės lūkestį, kad atsakovę tenkina ieškovės atlikti darbai ir ji sutinka apmokėti ir už tai, ko atsakovė nepadarė.

32. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl ieškovės projektavimo darbų (ne)pateikimo atsakovei ifc ir dwg formatais. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiūlė šalims pateikti įrodymų, susijusių su projektavimo darbų dalies dwg ir ifc formatais (ne)perdavimu, nesiėmė priemonių pašalinti su tuo susijusius bylos medžiagos neaiškumus. Tik ištyrus, be kita ko, šias aplinkybes, surinkus su jomis susijusius įrodymus, galima spręsti, kokia apimtimi ieškovė neįvykdė projektavimo sutarčių ir kokia apimtimi atsakovė gali nevykdyti savo prievolės atsiskaityti, kitaip tariant, kokia yra neperduotų dokumentų vertė ir kokia suma dėl to gali būti mažinama projektavimo sutartyse nustatyta kaina, be kita ko, įvertinant, ar šalys tinkamai bendradarbiavo susidūrusios su sutarčių vykdymo nesklandumais.

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir nesiaiškino, kokia apimtimi ieškovė ne(į)vykdė savo pareigos projektuoti BIM aplinkoje. Šiuo aspektu ieškovė, be kita ko, teigė, kad kiek įmanoma atliko darbus BIM aplinkoje, bet šios aplinkybės liko neišsiaiškintos, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teisme būtų galima padaryti išvadas šiuo klausimu. Jei ieškovė iš dalies vykdė pareigą projektuoti BIM aplinkoje, tai gali turėti reikšmės vertinant, kokia apimtimi ieškovė neįvykdė sutarties ir kokia apimtimi atsakovė gali nemokėti už (iš dalies) neatliktus darbus, be kita ko, įvertinant, ar šalys tinkamai bendradarbiavo susidūrusios su sutarčių vykdymo nesklandumais. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad jei ieškovė patyrė nuostolių dėl to, kad atsakovė nevykdė savo pareigos sudaryti prielaidas dirbti BIM aplinkoje, ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

34. Teisėjų kolegijos manymu, anksčiau paminėti trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes tam reikia surinkti daug naujų įrodymų, be to, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti klausimais, kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi ir, tik pašalinus nustatytus trūkumus, bylą bus galima išnagrinėti iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo dėl pavėluotai atliktų projektavimo darbų turėtų būti reiškiamas (prieš)ieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimą turės priimti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.