Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Audronės Adomaitienės teikimą dėl nuteistajam A. V. paskirtos bausmės - baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. spalio 12 d. gautas antstolės Audronės Adomaitienės (toliau – ir antstolė) teikimas, kuriuo prašoma A. V. paskirtą 2500 Eur baudą pakeisti kita bausme.

2. Teikime nurodoma, jog skolininkas A. V. baudos gera valia nesumokėjo. Ne kartą kviečiamas atvykti į kontorą bei pateikti duomenis apie turimą turtą, pilietis antstolių reikalavimų nevykdė. Kito skolininko vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų ir kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. A. V. atžvilgiu iš viso vykdomos 23 vykdomosios bylos, ir nei viena iš jų nėra įvykdyta. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis skolininkas nedirba. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, ko pasėkoje tikslinga baudą pakeisti kita bausme.

4. Nuteistasis A. V. posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimai atvykti į 2022 m. spalio 20 d. 13:00 val., 2022 m. spalio 27 d. 15:10 val. teismo posėdžius neįteikti (b. l. 166, 167). Į elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstus teismo laiškus su teismo šaukimais asmuo neatsakė, byloje ir vykdomojoje byloje esamais telefono numeriais nepasiekiamas. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi policijos įstaigai pavesta atvesdinti nuteistąjį į 2022 m. lapkričio 8 d. 13:15 val. teismo posėdį (b. l. 162, 163), tačiau ši nutartis neįvykdyta, nes nuteistasis nerastas, jo faktinė gyvenamoji vieta nežinoma. Gyventojų registro duomenimis A. V. deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno m. sav., VSDFV duomenimis nuteistasis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbovietės adresu teismo procesinių dokumentų įteikti taip pat nepavyko. Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK raštu dėl A. V. atvesdinimo informavo, kad A. V. priklausančios MB „(duomenys neskelbtini), fiziškai nėra, pats asmuo minėtu adresu nerastas. Konstatuotina, kad teismas ėmėsi visų priemonių, kad nuteistajam būtų pranešta apie teismo posėdžius, tačiau jo surasti ir užtikrinti jo dalyvavimą juose nepavyko, todėl teikimas išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 1 dalis).

5. Antstolė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkintinas.

6. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Pagal BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

7. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

8. Nustatyta, kad A. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. V. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemones: trejus metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotas automobilis. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 30 d.

9. Susipažinus su teismui pateikta antstolės Audronės Adomaitienės vykdomąja byla Nr. 0036/20/00397 dėl 2500,00 Eur dydžio baudos iš nuteistojo A. V. išieškojimo, nustatyta, kad nuteistajam gera valia baudos nesumokėjus, 2020 m. vasario 6 d. pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas vykdomasis raštas ir išsiųstas antstolei vykdyti. Priverstinį išieškojimą antstolė vykdo nuo 2020 m. vasario 7 d. ir per šį laikotarpį bauda iš nuteistojo nebuvo išieškota. Antstolė vykdydama baudos išieškojimą patikrino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, Įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registrą, antstolių informacinę sistemą, SODRA duomenų bazę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iki teikimo pateikimo teismui dienos 2500,00 Eur bauda nebuvo sumokėta savanoriškai ir nebuvo išieškota priverstinai. Teismui antstolės pateikta medžiaga patvirtina, kad A. V. piniginių lėšų banko sąskaitose, o taip pat kilnojamojo, nekilnojamojo, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Be to, jo atžvilgiu vykdomi dar 23 priverstiniai išieškojimai. Tačiau nei su teikimu, nei vykdomojoje byloje nėra pateiktas antstolės surašytas baudos išieškojimo negalimumo aktas, kuriuo būtų konstatuotas išieškojimo negalimumas ir baudos sumokėjimo vengimas, taip pat nėra jokių duomenų apie tai ar A. V. šiuo metu yra darbingas, ar turintis dalinį darbingumą asmuo, ar jis sutinka atlikti viešuosius darbus, juolab nustatyta, kad A. V. nuo 2019 m. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“.

10. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis A. V. vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Taip pat nėra duomenų, ar antstolė išsiaiškino nuteistojo poziciją dėl galimumo baudą pakeisti į viešuosius darbus, nes nuteistojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, kaip tą numato įstatymas, byloje nėra. Iš pateiktų duomenų matyti, kad baudos vykdymo metu buvo tikrinta duomenų bazėse esanti informacija apie nuteistojo turtinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, teikime nurodoma, jog nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad vykdymo metu iš A. V. bauda neišieškota, tačiau negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo tyčinio vengimo ją sumokėti (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-641-919/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015).

11. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr.0036/20/00397 medžiagos antstolė vieną kartą išsiuntė A. V. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, tačiau duomenų apie minėtų dokumentų įteikimą nenustatyta. Vykdomosios bylos duomenys ir Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašas apie asmens darbovietę, gautą iš VSDFV, patvirtina, kad A. V. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-08-28. Nors vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė ėmėsi veiksmų išieškoti priteistą sumą iš darbo užmokesčio, išsiunčiant vieną kartą patvarkymą minėtai bendrovei, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tinkamą šių antstolės dokumentų įteikimą, bendrovės, kurios vadovas yra nuteistasis A. V., informavimą, priešingai vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolės siunčiami dokumentai tiek A. V., tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ grįžo neįteikti.

12. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų įgyvendinęs CPK 620 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę vykdant sprendimą skelbti skolininko paiešką per policiją, kuomet nežinoma skolininko buvimo vieta. Pažymėtina, kad pagal BPK 142 straipsnio 1 dalį, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. Tačiau nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva skelbti nuteistojo paiešką. Todėl bausmę vykdanti institucija turėtų išnaudoti visas galimybes susisiekti su nuteistuoju visais žinomais jo galimo buvimo ar gyvenamosios vietos adresais, o esant pagrindui bendradarbiaudama su policija ir kitomis institucijomis ar įstaigomis inicijuoti tokio nuteistojo, kaip pasislėpusio nuo bausmės atlikimo, paiešką. Taip pat turėtų būti patikrinti antstoliui prieinami registrai, pvz., nuteistųjų ir kaltinamųjų, patraukimo administracinėn atsakomybėn, asmens sulaikymo administraciniam areštui atlikti, Registrų centro, Sodros, Užimtumo tarnybos duomenys. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad antstolė neišnaudojo visų galimybių nustatyti nuteistojo faktinę buvimo vietą ir atitinkamai susisiekti su nuteistuoju, kad išsiaiškinti dėl bausmės – baudos vykdymo, jos nevykdymo pasekmių, dėl nuteistojo valios sumokėti baudą, dėl sutikimo atlikti viešuosius darbus.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

14. Antstolis, pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas, ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies pagrindu.

15. Nagrinėjamu atveju, antstolė, kreipdamasis į teismą pateikė abstraktų prašymą pakeisti baudą kita bausme, nenurodant šio prašymo ir konkretaus faktinio pagrindo – ar nuteistasis vengia baudą mokėti ar neišgali dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismui tenkinus teikimą ir paskirtą baudą pakeitus laisvės apribojimo bausme, Probacijos tarnyba neturėtų galimybių ją vykdyti, nes nuteistasis privalo pasirašytinai būti supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, atsakomybe už laisvės apribojimo bausmės nevykdymą, kas šiuo atveju įvertinus dokumentų neįteikimo nuteistajam aplinkybes yra neįmanoma.

16. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 50 MGL bauda turėtų būti keičiama į 50 laisvės apribojimo dienų, t. y. į itin trumpą laisvės apribojimo bausmės laiką, kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos) nagrinėjamu atveju antstolės kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo: kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Šių teisių ir principų užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus ir pan. BPK 45 straipsnyje nustatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

18. Teismas pažymi, kad nuteistasis apie procesą nėra informuotas, teismas išnaudojo visas įmanomas procesines priemones, siekiant asmenį informuoti apie procesą, nuteistojo paiešką pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą turi teisę skelbti tik antstolė, teismui nėra žinoma jo faktinė gyvenamoji ir buvimo vieta, jo sveikatos būklė, nuomonė dėl antstolės teikimo. Spręstina, kad tenkinus teikimą ir pakeitus A. V. paskirtą baudą kita bausme, jam apie procesą nežinant, būtų neabejotinai pažeista jo teisė į gynybą.

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šio metu baudos bausmės keisti kita bausme negalima, nes nėra nustatyta, kad nuteistasis vengia baudos mokėjimo bei negautas jo sutikimas keisti baudą į viešuosius darbus. Nuteistasis apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinio išieškojimo procesą ir apie procesą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo nebuvo informuotas, todėl baudos pakeitimas kita bausme grubiai pažeistų nuteistojo teisę į gynybą. Taipogi pakeitus nuteistajam paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme šios nebūtų galimybės vykdyti, nes nebūtų galimybės nuteistojo išsikviesti į Probacijos tarnybą bei supažindinti jį su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, kas naujos bausmės paskyrimą leistų vertinti kaip formalų.

20. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta aukščiau antstolio teikimas netenkintinas ir nuteistajam skirta bausmė paliktina nepakeista bei vykdytina toliau iki bus surastas nuteistasis, informuotas apie vykstantį jo atžvilgiu priverstinį baudos išieškojimo procesą, išsiaiškinta dėl baudos įvykdymo galimybių, nuteistojo nuomonė dėl bausmės keitimo kita bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Antstolės Audronės Adomaitienės teikimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą grąžinti antstolės kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.