Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1. 1995-07-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 1 d. (1961 m. redakcija) – laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m.; teistumas išnykęs; 2. 2006-03-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 213 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėn.; 3. 2006-06-05 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 178 str. 1, 2, 4 d., 63 str. – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 4. 2009-01-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str. – bauda 3 MGL; 5. 2011-03-31 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m.; 6. 2012-06-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 5 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pagal BK 63 str. 4 d. bausmę subendrinus su 2011-03-31 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimu 2 m.; 7. 2012-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d., bausmę subendrinus su 2009-01-13 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2011-03-31 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. ir bauda 3 MGL dydžio; 8. 2012-10-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėn., pritaikius BK 64 str. 1, 2 d, subendrinus su Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn. 10 d.; 9. 2012-11-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d., 165 str. 1 d., 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 215 str. 1 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su 2012-10-03 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2013-04-09 teismo nutartimi subendrinta bausmė – 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo ir 3 MGL dydžio bauda, 2014-11-27 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2018-10-13, apie 21.30 val. Kaune, Virvių gatve vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 219 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, kai ši teisė neįgyta (automobilis nedraustas, techninė apžiūra neatlikta) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracija, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 ‰ (promilės) etilo alkoholio, važiuodamas kryptimi link Europos pr. ties namu Nr. 12 kliudė pastatytus automobilius Citroen C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Alkotesterio parodymai – 2018-10-13, 22.07 val. A. V. nustatyta 2,26 % promilių girtumas (b. l. 39).

Informacija iš VĮ “Regitra” duomenų bazės – nuo 2018-10-02 savininkas A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 47).

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina , jog kaltinamasis A. V. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 ‰ (promilių) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad A. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas ir baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 95-97).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 10,12 str.). Jo padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. A. V. praeityje teistas (b. l. 88-95), administracine tvarka baustas (b. l. 79-87), priklausomybės ir psichiatrinių ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 76, 78), nedirbantis, šeiminė padėtis – išsituokęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas maksimalus šios teisės atėmimo terminas trejiems metams šiuo atveju atitinka proporcingumo principą (BK 68 str. 2 d.).

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad A. V. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,32 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta transporto priemonė „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti kaltinamajam, konfiskuotina.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta ir iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu laikinai, tai yra nuo 2018 lapkričio 28 d. iki 2019 m. vasario 28 d. apribota A. V. nuosavybės teisė į automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52, 53). Siekiant užtikrinti minėto automobilio konfiskacijos įvykdymą, taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių eurų) MGL, tai yra 3 750,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams;

– teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti A. V. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu taikyto A. V. nuosavybės teisės apribojimo į transporto priemonę „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); VIN kodas (duomenys neskelbtini), terminą pratęsti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtoji bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.