- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2-667-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00340-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- V. T.
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis, Birutė Šepetauskaitė, Saulius Šukys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovei V. N., jos atstovui advokatui Sauliui Šukiui, atsakovui S. S., jo atstovei advokato padėjėjai Birutei Šepetauskaitei, trečiojo asmens atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui S. S., trečiasis asmuo V. T., dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė V. N. ieškiniu atsakovui S. S. prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 55000 Eur skolą, 7965,20 Eur palūkanas, 484 Eur nuostolius ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė pagal 2019 m. vasario 7 d. paskolos sutartį atsakovui S. S. paskolino (pervedė į atsakovo banko sąskaitą) 40000 Eur, ką patvirtina pridedamas mokėjimo išrašas. Piniginę sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. birželio 7 d., tačiau sutartu laiku paskolos atsakovas negrąžino bei paprašė atidėti paskolos grąžinimo terminą bei paskolinti dar 15 000 Eur. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 15 d. su atsakovu sudarė antrą paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino (pervedė į atsakovo banko sąskaitą) 15000 Eur, ką patvirtina pridedamas mokėjimo išrašas. Atsakovas piniginę sumą įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. spalio 15 d. Žodiniu susitarimu atsakovui iki 2019 m. spalio 15 d. buvo pratęstas ir pirmosios (40000 Eur) paskolos grąžinimo terminas.
3. 2019 m. spalio 15 d. atsakovas S. S. privalėjo grąžinti ieškovei V. N. abi jam paskolintas sumas, tačiau to nepadarė iki šiol. Atsakovas pažeidė 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutarčių sąlygas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas viso ieškovei yra skolingas 55000 Eur.
4. Ieškovė pinigus atsakovui skolino verslo vystymui, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas už termino praleidimą privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Palūkanų suma 2022 m. kovo 10 d. yra: 55000 Eur * 6 proc. / 365 d. * 881 d. = 7 965,20 Eur.
5. Ieškovė, siekdama ginčą su atsakovu išspręsti taikiai, per savo atstovą 2022 m. vasario 18 d. atsakovui pateikė reikalavimą, kuris buvo įteiktas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Paskolos sutartyje nurodytu atsakovo adresu siųstas reikalavimas atsakovui neįteiktas. Šias aplinkybes patvirtina pridedamas reikalavimas, pašto kvitas bei duomenys apie pašto siuntų judėjimą. Atsakovas net ir po reikalavimo įteikimo ne tik nesumokėjo skolos, bet ir nepateikė jokio atsakymo, nesusisiekė nei su ieškove, nei su jos atstovu. Atsakovui nevykdant prievolių pagal paskolos sutartis, nebendradarbiaujant ir nebendraujant su ieškove, ieškovė kreipiasi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo. Viso ieškinio suma yra 55000 Eur + 7965,20 Eur + 484 Eur = 63449,20 Eur. Atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos patirtas 484 Eur išlaidas už advokato pagalbą parengiant 2022 m. vasario 18 d. reikalavimą atsakovui, ir ši suma vadovaujantis CK 6.57 straipsniu ir 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu laikytina ieškovės nuostoliais, kurie priteistini iš atsakovo.
6. Atsakovas privalo ieškovei sumokėti 6 % dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
II. Atsiliepimų esmė
7. Atsakovas S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad trečiasis asmuo V. T. yra atsakovo dėdė, kuris įtraukė jį į nusikalstamą veiklą, neinformuodamas kuo planuoja ,,užsiimti“; atsakovas nėra matęs ieškovės ir visus klausimus dėl skolinimo organizavo atsakovo patiklumu pasinaudojęs trečiasis asmuo. Teigia, kad atsakovas tapo didelės aferos auka, kurią galbūt organizavo trečiasis asmuo bendradarbiaujant su ieškove. Atsakovas pasitikėdamas savo dėde, sutiko būti įmonės steigėju ir direktoriumi už minimalų atlyginimą, tačiau įmonėje nieko nesprendė ir tik vykdė nurodymus, ką patvirtina pridedami dokumentai (tokių laiškų, kurie visi pateikti į baudžiamąją bylą Nr. 1-190-729/2022, yra virš 300).
8. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė ir atitinkamai byloje nėra paskolos sutarčių originalų; ir faktas, kad paskolos sutarčių originalų nėra, byloje paaiškėjo po to, kai atsakovo atstovė nurodė, kad bus prašoma ekspertizės. 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paklausė ieškovės, kur yra paskolos sutarčių originalai, ir ieškovė atsakė, kad ,,turbūt pas Jūsų klientą“. Ieškovė nepateikė, t. y. byloje nėra, rašytinių įrodymų (pvz., el. pašto laiškų), kokiu būdu ieškovė gavo 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartis. Teigia, kad jokių paskolos sutarčių nesudarinėjo, nepasirašė ir nesiuntė ieškovei; be to, ieškovas neturėjo poreikio ar valios paskolos sutarčių (ypač asmeninių) sudarymui, įsipareigojimui paskolą priimti ir ją grąžinti. Atsakovas pasitikėdamas giminaičiu, t. y. tetos vyru – trečiuoju asmeniu V. T., sutiko būti Latvijos įmonės Nostar, SIA steigėju ir direktoriumi, tačiau realiai įmonėje nieko nesprendė, o tik vykdė V. T. nurodymus, ir tai patvirtina atsakovo paaiškinimai bei 2023 m. vasario 28 d. kartu su prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. kaltinamojo akto 41 psl.
9. Kaip matyti iš atsakovo atstovės kartu su 2022 m. gegužės 23 d. prašymu įtraukti trečiąjį asmenį į bylą, pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais su trečiuoju asmeniu V. T., ir trečiasis asmuo atsakovui nurodė pasirašyti ant balto lapo dešimt kartų tam, kad galėtų pagaminti parašo spaudą, pareikalavo ir Latvijos įmonės Nostar, SIA įmonės apvalaus spaudo.
Motyvuojamoji dalis
10. 2021 m. gruodžio 23 d. Kaltinamojo akto 46 psl. patvirtina faktą, kad trečiojo asmens automobilio Mitsubichi Pajero kratos metu rastas Paketas Nr. 456808 su parašo pavyzdžiu, kuris panašus į atsakovo. Taigi, trečiasis asmuo galėjo disponuoti atsakovo parašo spaudu atsakovui to net nežinant.
11. Atsakovas ieškovės iki šiol nepažinojo – ją pirmą kartą pamatė teismo posėdyje; atsakovas nėra bendravęs su ieškove tiesiogiai, neturėjo jos kontaktų, nei el. pašto adreso, nei gyvenamosios vietos adreso, nei telefono numerio. Be to, ieškovė yra rusakalbė, o atsakovas nemoka rusų kalbos ir jos nevartoja. Akivaizdu, kad jau vien dėl kalbos barjero yra neįmanomas ieškovės ir atsakovo bendravimas, juo labiau paskolos santykių derinimas. Net ir pati ieškovė atsakovo adreso nežinojo; 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartyse nurodytas S. S. neva adresas yra (duomenys neskelbtini). Šis adresas yra trečiojo asmens dukters gyvenamasis adresas; pastebi, kad ir ieškovės prie ieškinio pridėtas 2022 m. vasario 18 d. Reikalavimas buvo siųstas trečiojo asmens dukters gyvenamuoju adresu, o atsakovo adresą ieškovė sužinojo tik jos atstovui gavus 2022 m. vasario 17 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašą apie paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą.
12. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. vasario 7 d. Paskolos sutarties dėl 40000 Eur 2 punkte nustatyta, kad paskolos grąžinimo terminas yra iki 2019 m. birželio 7 d. Ieškinio priedas Nr. 3 patvirtina kad ieškovė 2019 m. vasario 6 d. (dieną prieš aptariamos) paskolos sutarties surašymą) pervedė 40000 Eur. Paskirtyje nurodyta, kad ,,...paskola iki 2019-05...“. Akivaizdu, kad yra reikšmingų neatitikimų tarp 2019 m. vasario 7 d. paskolos sutarties ir ieškinio Priedo Nr. 3, t. y. ieškovės mokėjimo, tiek datų, tiek paskirtyje nurodytų grąžinimo terminų neatitikimai. Tai kelia abejones ir sudaro prielaidas manyti, kad 2019 m. vasario 7 d. paskolos sutartis yra fiktyvi.
13. Atsakovas neturėjo valios sudaryti paskolos sandorių, o ieškovė pinigines lėšas pervedė realiai turėdama kitų tikslų. Ieškovė nurodo, kad dviem bankiniais pavedimais (2019 m. vasario 6 d. - 40000 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 15 d. - 15000 Eur) pervedė atsakovui pinigines lėšas kaip paskolą. Atsakovas su tuo absoliučiai nesutinka, jos neturėjo jokio poreikio nei asmeniniams, nei šeimos poreikiams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų turėjęs poreikį pasiskolinti, nėra jokios atsakovo valios išraiškos įsipareigoti grąžinti paskolą.
14. Dėl 40000 Eur piniginių lėšų nurodo, kad siekiant atskleisti bylos aplinkybes, atsakovo atstovė kartu su 2022 m. gegužės 23 d. prašymu pateikė susirašinėjimą elektroniniais laiškais, kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo V. T. davė nurodymus atsakovui, t. y. patvirtinti pervedimą persiunčiant paskolos mokėjimo dokumentą (pastebėtina, kad tai tas pats, kaip ieškinio priedas Nr. 3) bei nurodant, kad ,,Nusikopijuok kur nors, kad figuruotum tik tu“. Kitu elektroniniu laišku trečiasis asmuo nurodo atlikti pavedimą tiksliai sumai, t. y. 38847 Eur.
15. Kaip matyti iš atsakovo 2023 m. birželio 9 d. atstovės elektroniniu paštu pateikto sąskaitos išrašo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 9 d., būtent 2019 m. vasario 7 d. gautas 40000 Eur pavedimas iš ieškovės. Tada pagal trečiojo asmens nurodymus, 2019 m. vasario 12 d. pervesta 38899,50 Eur į Nostar, SIA nurodant paskirtį ,,Pervedimas iš asmeninės į įmonės sąskaitą atsiskaitymui su tiekėjais“.
16. Iš Latvijos įmonės Nostar, SIA sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. (pateiktas su 2023 m. vasario 28 d. prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą) tą pačią dieną (2019 m. vasario 12 d.) iš Nostar, SIA sąskaitos pervesta trečiojo asmens nurodyta piniginė suma 38848 Eur UAB ,,SCT Lubricants“.
17. Trečiasis asmuo 2023 m. birželio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė neskolino atsakovui. Ieškovės reikalaujama 40000 Eur neva paskola buvo pervesta su tikslu įgyvendinti būtent ieškovės užsakymą, t. y. alyvos pirkimą. Šis užsakymas buvo įgyvendintas, t. y. piniginės lėšos pervestos Nostar, SIA ir apmokėta už alyvą UAB ,,SCT Lubricants“.
18. Pati ieškovė 2023 m. kovo 1 d. posėdyje nurodė, kad ją domino savo vardinės alyvos gamyba.
19. Dėl 15000 Eur piniginių lėšų nurodo, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 15 d. atliko mokėjimą. Atsakovo atstovės 2023 m. birželio 9 d. pateiktas sąskaitos išrašas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 9 d. patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo sąskaitoje gauta ieškovės 15000 Eur pavedimas, o 2019 m. rugpjūčio 19 d. pervesta 10738 Eur į Latvijos įmonę Nostar, SIA.
20. Kaip matyti iš trečiojo asmens atstovo 2023 m. birželio 7 d. pateikto Latvijos įmonės Nostar, SIA sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. iš atsakovo sąskaitos buvo pervesta 10738 Eur į įmonę Nostar, SIA, ir tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d., iš Latvijos įmonės Nostar, SIA sąskaitos buvo pervesta įrangos įsigijimui iš Kinijos (Shanghai akiit machinery equipment ck., LTD).
21. 2023 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vienos iš paskolos sutarčių tikslas buvo įrangos įsigijimui, ir ji norėjo, jog su įranga būtų pradėta veikla.
22. 2023 m. birželio 7 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, kad 15000 Eur suma ieškovės buvo skirta įrangos įsigijimui, ir paminėjo, kad buvo svarstoma apie asortimento išplėtimą, o tam reikalinga buvo etiketavimo įranga. Taip pat paaiškino, kad atsakovas ieškovės paskolų neprašė; iniciatyva sudaryti paskolos sutartis buvo iš ieškovės pusės, nors realiai tai buvo ieškovės piniginės lėšos, skirtos jos užsakymų įvykdymui, o ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti.
23. Byloje pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. Kaltinamasis aktas, patikslintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje taip pat patvirtina faktą, kad dauguma atveju būtent ieškovė yra naudos gavėja, galutinės produkcijos gavėja.
24. Teigia, kad ieškovės piniginės lėšos, t. y. 40000 Eur ir 15000 Eur, iš tiesų buvo ne suteiktos paskolos, o piniginės lėšos, skirtos pačios ieškovės užsakymų įgyvendinimui per kitas įmones.
25. Trečiasis asmuo V. T. atsiliepimo nepateikė, tačiau rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam yra žinoma, jog Nostar, SIA direktorius S. S. skolos raštelio pagrindu gavo iš ieškovės 40000 Eur ir 15000 Eur, ir šie pinigai buvo reikalingi ieškovės užsakymui įvykdyti; pagaminto užsakymo vertė viršijo paskolų bendrą sumą; nurodė, kad yra tai patvirtinantys dokumentai, kuriuose ieškovė figūruoja kaip gavėjas.
konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. N. 2019 m. vasario 6 d. per Taupomąją kasą G.-G. atliko 40000 Eur dydžio piniginį pavedimą atsakovui S. S., paskirtyje nurodant ,,Privati paskola iki 2019-05“; taip pat ieškovė 2019 m. rugpjūčio 15 d. per Taupomąją kasą G. G. atliko 15000 Eur dydžio piniginį pavedimą atsakovui S. S., paskirtyje nurodant ,,Paskola 2019-08-15“.
36. 2022 m. vasario 18 d. ieškovės atstovas registruotu paštu išsiuntė reikalavimą, kurioje nurodė, kad ieškovė pagal 2019 m. vasario 27 d. paskolos sutartį 4 mėnesiams paskolino (pervedė į banko sąskaitą) 40000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. birželio 27 d.; taip pat nurodė, kad sutartu laiku paskola nebuvo grąžinta bei paprašius atidėti paskolos grąžinimo terminą bei paskolinti dar 15000 Eur, buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartis, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. spalio 15 d.; nurodyta, kad žodiniu susitarimu iki 2019 m. spalio 15 d. buvo pratęstas ir pirmosios (40000 Eur) paskolos grąžinimo terminas.
37. Ieškovė į bylą pateikė 2019 m. vasario 7 d. paskolos sutartį, kurioje nurodytos sutarties šalys – ieškovė (paskolos davėjas) ir atsakovas (paskolos gavėjas), bei pagal šios sutarties 1 ir 2 punktus, ieškovė suteikia atsakovui 40000 Eur dydžio paskolą 4 mėnesių terminui ir ji turi būti grąžinta iki 2019 m. birželio 7 d.; taip pat sutarties 3 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas už paskolos sumą palūkanų nemoka. Ieškovės į bylą pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutartyje numatyta, kad ieškovė suteikia atsakovui 15000 Eur dydžio paskolą 2 mėnesių terminui ir ji turi būti grąžinta iki 2019 m. spalio 15 d; sutarties 3 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas už paskolos sumą palūkanų nemoka.
38. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai buvo privati paskola ir pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą; jos individuali įmonė dirbo su Latvijos įmone Nostar, SIA, kurios direktoriumi buvo atsakovas; taip pat paaiškino, kad atsakovas ieškovei nurodė, jog jis įsigis įrangą, organizuos Latvijos įmonėje Nostar, SIA gamybą, ir ateityje ieškovė galės naudotis paslaugomis dėl alyvos; su atsakovu ieškovę supažindino asmuo vardu N. N., kuris atsakovą ir rekomendavo kaip patikimą asmenį; taip pat ieškovė nurodė, kad skolintos piniginės sumos nėra tokios didelės lyginant su sumomis, kurių apyvarta vyko tarp verslų; su Latvijos įmone Nostar, SIA buvo sudaryti 7 ar 8 sandoriai, ir apyvarta buvo apie 600 – 700 tūkstančių Eur; tvirtino, kad ji nepažįsta trečiojo asmens V. T..
39. Trečiasis asmuo V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčo pinigai (40000 Eur ir 15000 Eur) buvo paskolinti atsakovui, kad būtų įvykdytas ieškovės užsakymas; pirmoji paskola buvo skirta ,,prekių atkrovimui“, o antroji – įrangai pirkti. Teigė, kad ieškovės individuali įmonė užsakė alyvą iš Latvijos įmonės Nostar, SIA, ir pinigai buvo duoti ne išankstinio apmokėjimo, bet paskolos forma, ir toks pasiūlymas telefonu buvo gautas iš ieškovės atstovo vardu A.. Apie kreditą buvo informuotas atsakovas, kuris sutiko su paskolos gavimu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jis persiuntė atsakovui sutartį, kurią jis pasirašė, o sutarties originalą, kiek atsimena, siuntė paštu. Vėliau atsakovas iš savo sąskaitos pinigus pervedė į Latvijos įmonę Nostar, SIA, kuri apmokėjo UAB ,,SCT Lubricants“ už alyvas apie 40000 Eur, ir šios alyvos užsakovė buvo ieškovės individuali įmonė, t. y. Latvijos įmonė Nostar, SIA pirko prekes, kurios buvo reikalingos ieškovei. Užsakyta alyva buvo sufasuota dar kitoje įmonėje, ir pasamdžius vežėją alyva buvo nuvežta ieškovei; tvirtino, kad už skolintus atsakovui pinigus ieškovei atiteko užsakytos prekės, ir jų kaina buvo apie 68000 Eur. Su ieškovės atstovu A. bendravo telefonu ir el. paštu, buvo susitikę 2017 m. Trečiasis asmuo tvirtino, kad jis išnagrinėjo galimybę pateikti ieškovės pareikalautas prekes, ir 2018 m. prasidėjo pirmi užsakymai; vėliau buvo uždaryta įmonės Estijoje sąskaita, ir taip atsirado Latvijos įmonė Nostar, SIA. Teigė, kad Latvijos įmonės Nostar, SIA akcijas pirko trečiasis asmuo ir atsakovas, o šios įmonės savininku ir direktoriumi buvo atsakovas. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodytų sutarčių pagrindu ieškovė finansavo atsakovo įmonės veiklą, o jos interesas buvo gauti už pervestus pinigus tepalus, ir 2019 m. spalio mėn. buvo atkrauta produkcija (tepalai); už 2019 m. rugpjūčio 15 d. pervestus 15000 Eur buvo įsigyta įranga, ir tai parodo, kad atsakovas S. S. šių pinigų negavo; mano, kad ieškovei nepatenkinus kreditorinių reikalavimų iš Latvijos įmonės Nostar, SIA dėl bankroto, ieškovė skolą perkėlė atsakovui, kas yra neteisėta.
40. Gi, atsakovo teigimu, jis nėra matęs ieškovės ir nėra bendravęs su ja tiesiogiai; atsakovas pasitikėjo savo dėde – trečiuoju asmeniu V. T., kurio prašymu atsakovas tapo Latvijos įmonės Nostar, SIA savininku ir direktoriumi, ir vykdė trečiojo asmens nurodymus. Atsakovas nesudarė jokių paskolos sutarčių, jo asmeninę ir Latvijos įmonės Nostar, SIA sąskaitas valdė trečiasis asmuo.
41. Byloje pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. Kaltinamasis aktas (baudžiamoji byla Nr. 1-190-729/2022 nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose), iš kurio matyti, kad S. S. yra kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrai su V. T., K. V., neturėdamas leidimo, svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir pateikė jas realizuoti, dėl ko padarė didelės turtinės žalos; nurodyta, kad S. S., veikdamas su kitais minėtais asmenimis, savo Latvijos įmonės Nostar, SIA vardu, V. T. valdomos įmonės ,,Shingmark Enterprise CO OU“ ir V. T. faktiškai valdomos įmonės Godstring, SIA vardu, vieninga tyčia, pažeidžiant Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus, neturėdamas prekių savininko Vokietijos įmonės Daimler AG ar jų įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2020 m. birželio 3 d. įsigijo iš UAB ,,SCT Lubricants“ transmisinės alyvos, kt.; vėliau V. T. su S. S. susitarė, kad UAB ,,Danuchis chemicals“ V. T. valdomai Estijos įmonei ,,Shingmark Enterprise Co OU“, faktiškai valdomai Latvijos įmonei Godstring, SIA, jo paties (S. S.) valdomai Latvijos įmonei Nostar, SIA suteiks fasavimo paslaugas, UAB ,,SCT Lubricants“ pagamintą produkciją išpilstys į mažesnes talpas; tai yra nurodyti asmenys kaltinami, kad veikdami Estijos įmonės OU ,,Shingmark Enterprise Co“, Latvijos įmonių Nostar, SIA ir Godstring, SIA vardu, įsigijo iš Lietuvos įmonės UAB ,,SCT Lubricants“ prekes – transmisinę alyvą cisternomis, po 1000 litrų, kurias pažymėjo mėlynos / baltos spalvos etiketėmis, ant kurių parašyta ,,Shingmark (duomenys neskelbtini) Shingmark (duomenys neskelbtini) Automatic transmission flui“, nurodant produkto specifikaciją MB 236.14, MB 236.15, o iš UAB ,,Danushis Chemicals“ įsigijo minėtų Latvijos ir Estijos įmonių vardu antikorozinį skystį – antifrizą, kuriuos išpilstė į plastikines talpas – transmisinę alyvą į pilkos spalvos 1 litro talpą, antikorozinį skystį – antifrizą į baltos spalvos 1,5 litro talpą, po ko pripilstytas talpas pažymėjo lipniomis etiketėmis, gautomis iš UAB ,,Pakmarkas“, ant kurių pažymėtas ,,Mercedes-Benz“ ženklas, neturėdami prekės ženklo ir logotipo savininko – Daimler AG- sutikimo, ir šias prekes pardavinėjo iš Lietuvos Respublikos Vokietijos bendrovėms Gerisch Gmbh, V. N.‘ts; taip pat nurodyta, kas S. S. vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti – turėdamas tikslą panaudoti juridinį asmenį, tyčia dėl savanaudiškų paskatų pasinaudodamas Latvijos įmonės Nostar, SIA vardu, pagal iš anksto sutartą nusikalstamos veiklos planą, versliškai, stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos siekdamas gauti turtinės naudos sau, gaudamas už tai piniginį atlygį, įsigijo trasmisinės alyvos iš UAB ,,SCT Lubricants“, UAB ,,Danushis chemicals“ antifrizo, bei neturėdamas prekių savininko Vokietijos įmonės Daimler AG ar jų įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, pažymėjo didelį prekių kiekį transmisinę alyvą ir antifrizą svetimu prekės ženklu Vokietijos įmonei Daimler AG priklausančiu prekių ženklu ir pateikė realizuoti neturėdamas šių prekių ženklų savininkų leidimo, ir šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje. Taip pat iš minėtos nagrinėjamos baudžiamosios bylos pateikto ieškovo Daimler AG civilinio ieškinio, pareikšto kaltinamiesiems (atsakovams) V. T., S. S. ir K. V., matyti, kad ieškovas prašo jo naudai priteisti solidariai iš kaltinamųjų 200000 Eur neturtinės ir 948884,78 Eur turtinės žalos atlyginimą, dydį įrodinėjant įmonių Nostar, SIA, Godstring, SIA ir Shingmark Enterprise Co. gautomis pajamomis prisidengiant svetimu prekės ženklu (pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitų išrašus) ir laikant, kad civilinis ieškovas Daimler AG būtų gavęs tokias pačias pajamas iš šios produkcijos, jeigu kaltinamieji nebūtų prisidengdami svetimu prekės ženklu juo žymėję savo produkcijos ir šią produkciją realizavę, kt.
Dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių (ne)egzistavimo
42. Teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
43. Fizinių asmenų sudarytos paskolos sutartys turėjo būti rašytinės, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.). CK 6.781 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
44. Kaip minėta, ieškovė nurodė, kad ji dėl paskolų su atsakovu susitarė telefonu, ir pasirašytas sutartis persiunčiant el. paštu; gi, atsakovas neigia piniginių sumų gavimą paskolinių teisinių santykių pagrindu, nurodant, jog jis jokių sutarčių nesudarė, nepasirašė ir nesiuntė ieškovei, be to, jis ir neturėjo poreikio ir valios paskolos sutarčių (ypač asmeninių) sudarymui, įsipareigojimui paskolą priimti ir ją grąžinti.
45. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisinių santykių kvalifikavimas yra priskirtas teismo prerogatyvai, būtina įvertinti tiek paskolos sandoriui, tiek ir galbūt kitokio pobūdžio tarp šalių sudarytiems sandoriams keliamus reikalavimus, atitinkamai vertinant ir bylos šalių elgesį.
46. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovui pervedė 2019 m. vasario 6 d. 40000 Eur piniginę sumą ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. - 15000 Eur piniginę sumą, o atsakovas šias lėšas gavo; atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovės banko pavedimu pervesti pinigai atsakovui yra paskolos sutarties dalykas, ar jie buvo pervesti, kaip nurodo atsakovas, trečiojo asmens V. T., kuris buvo faktinis Latvijos įmonės Nostar, SIA vadovas, interesais, ir kuriuo atsakovas, būdamas įmonės de jure vadovu, pasitikėjo bei vykdė trečiojo asmens visus duotus nurodymus. Šio ginčo esmę sudaro tai, kad paskolos sutarčių su originaliais šalių parašais į bylą nebuvo pateikta, o ginčo šalys, t. y. ieškovė ir atsakovas, skirtingai interpretuoja tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį. Atsižvelgiant į tai, byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą.
47. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja gražinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas gražinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai.
48. Kaip minėta, lėšas ieškovė atsakovui perdavė 2019 m. vasario 6 d. bei 2019 m. rugpjūčio 15 d. ir tuo metu galiojo 2014 m. spalio 16 d. CK šeštos knygos redakcija, kurioje pagal 6.871 straipsnio nuostatas fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, paskolos notarinė forma nebuvo numatyta.
49. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (su tam tikromis išimtimis neleidžiamas rėmimasis liudytojų parodymais) (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Taigi, paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-430/2013). Taigi, ta aplinkybė, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, savaime nereiškia, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai.
50. Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, t. y. šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsnis).
51. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad visuma byloje ištirtų ir įvertintų aplinkybių leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad tarp šalių, priešingai nei tvirtina atsakovas, susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodytų motyvų.
52. Šioje byloje nustatyta, kad byloje yra pateiktos tarp šalių pasirašytos dvi paskolos sutartys, kuriose nurodyta, kad pasirašo šalys, tačiau jos nėra originalios. Ieškovė paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais, kad ji į atsakovo asmeninę sąskaitą pervedė atitinkamai 40000 Eur ir 15000 Eur, bei abiem atvejais mokėjimo paskirties laukelyje nurodant, kad tai yra ,,paskola“. Kaip teigia ieškovė, šie ieškovės mokėjimo pavedimai, jų paskirtyje nurodant, kad pervedamos lėšos atsakovui yra suteikiamos kaip paskolos, patvirtina, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolų sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ir nurodo, kad buvo išreikšta ieškovės valia šias lėšas paskolinti, nepaisant to, kad nėra šiuo atveju originalių paskolos sutarčių. Ginčo, kad šias lėšas ieškovė atsakovui perdavė, o atsakovas jas gavo jo asmeninėje sąskaitoje, kaip minėta, byloje nėra, pinigų pervedimo ir gavimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jokia paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o mokėjimo pavedimai neatitinka paskolos sutarties reikalavimų, neigė, kad pavedimuose nurodytą sumą realiai pasiskolino ir teigė, kad pinigai buvo skirti trečiojo asmens V. T. interesais.
53. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Tačiau tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame yra įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leidžia pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju ieškovas, mokėjimo pavedimais pervesdama atsakovui lėšas, nurodė, kaip nustatyta mokėjimo paskirtį „paskola“. Atsakovas šias lėšas priėmė, pretenzijų dėl mokėjimų laukeliuose nurodytų mokėjimų paskirties ieškovei nepareiškė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to, net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).
54. Taigi, teismo vertinimu, 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 15 d. mokėjimo pavedimai atitinka paskolos sutarties reikalavimus. Ieškovei aiškiai įvardijus piniginių lėšų pervedimo paskirtį, yra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjos) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo paskolos sutarties sudarymo faktą ir patvirtina, kad šie pinigai buvo paskolos sutarties dalykas, o ne kitokios rūšies prievolės dalykas. Nagrinėjamu atveju, ieškovės 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedime atsispindi prievolė grąžinti gautą paskolą – 2019 m. gegužės mėn.; nors 2019 m. rugpjūčio 15 d. mokėjimo pavedime ir nėra nurodytos prievolės grąžinti gautą paskolą, tačiau nurodyta paskirtis ,,paskola“ šiuo atveju suponuoja paskolos gavėjui - atsakovui prievolę grąžinti gautas lėšas. Mokėjimo pavedimu pervestos lėšos, net šalims ir nesudarius atskiros rašytinės paskolos sutarties, nagrinėjamu atveju gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios paskolos teisinius santykius. Byloje esantys ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės, kad trečiasis asmuo pasiėmė prisijungimus ir valdė atsakovo asmeninę sąskaitą, nes, visų pirma, kaip matyti iš byloje pateiktų 2019 m. vasario 7 d. el. susirašinėjimo duomenų, V. T. nurodė atsakovui pervesti piniginę sumą, taip pat atsakovas klausė trečiojo asmens kaip geriau atsakyti dėl atlikto pervedimo pagrindo, ir būtent trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovas ,,turi pavedimo kopiją, kurią atsiuntė Vokietijos draugė, paskolinusi trumpam pinigus“, taip pat paminėta - ,,Ji yra ir ant mokėjimo kopijos: V. N. TS iš Vokietijos Gėra miesto, esančio 150 km nuo Drezdeno“; antra, nors trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė paskolintus pinigus atsakovui atgavo per jai patiektą produkciją, tačiau byloje nepateikta detalių duomenų / skaičiavimų dėl atsakovui pervestų pinigų santykio su įgyta Latvijos įmonės Nostar, SIA produkcija iš UAB ,,SCT Lubricants“, ir vėliau šios produkcijos atitekimo ieškovės individualiai įmonei, t. y. nors byloje buvo išreikalauti iš ieškovės visi tarp įmonių finansiniai apyvartos duomenys, tačiau tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo nepagrindė kaip koreliuoja ginčo sumos su nurodomomis aplinkybėmis, jog ieškovė ginčo sumas atgavo su patiekta produkcija.
55. Teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad jai ginčo suma nėra didelė lyginant su verslo pinigine apyvarta, tačiau, teismo vertinimu, 55000 Eur suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, todėl atsakovui gavus į jo asmeninę sąskaitą ginčo pinigines sumas, be kita ko, aiškiai buvus įvardytai jų paskirčiai, ir pasyviai toleruojant tokią situaciją, abejotina, kad protingas ir apdairus asmuo, tuo labiau atsakovui turint verslo patirties, būtų nesureagavęs dėl galimų kilti teisinių pasekmių dėl pinigų grąžinimo.
56. Taigi, atsakovas nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta kita paskolos davėjos valia, t. y. nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimais buvo perduotas ne paskolos dalykas, o būtų sudaryti iš kitų teisinių santykių kilę sandoriai ar pan. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad vien dėl to, jog nėra rašytinių paskolos sutarčių originalų šiuo atveju ir galiausiai tiesiogiai užfiksuoto atsakovo įsipareigojimo grąžinti ieškovei jai kaip paskolą pervestas sumas, yra neįrodyta abiejų šalių valia dėl atitinkami 40000 ir 15000 Eur dydžio paskolų suteikimo. Ieškovės valią skolinti lėšas patvirtina mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis (paskola), o atsakovo – šių pinigų, pervedamų kaip skola (paskola), priėmimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. (Ž.) v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2013).
57. Taip pat atsakovo teiginiai dėl ieškovės siekio finansuoti verslą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas dar kartą pažymi, kad protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip skola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Byloje esant duomenims, kuriuose užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, mokėjimo paskirtyje nurodžius, jog tai „paskola“ ir atsakovui neįrodžius kito (nei nurodė ieškovė) pinigų pervedimo tikslo, ir neginčijant pinigų gavimo bei neįrodžius pinigų grąžinimo, yra pagrindas konstatuoti, kad įrodyta esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimas – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 55000 Eur skolą yra pagrįstas, todėl skola priteisiama iš atsakovo. Priteisus skolą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki 2022 m. kovo 10 d., t. y. 55000 Eur * 5 proc. / 365 d. * 881 d. = 6637,67 Eur.
58. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 484 Eur dydžio išlaidas, susijusias su advokato pagalba rengiant 2022 m. vasario 18 d. reikalavimą atsakovui, tačiau, teismo vertinimu, šios išlaidos byloje yra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, dėl kurių teismas pasisakys sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išnagrinėjus bylą.
Dėl procesinių palūkanų
59. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio nuostatas, yra įtvirtinta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to iš atsakovo ieškovės naudai priteistina procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2022 m. kovo 16 d. (civilinės bylos iškėlimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
61. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkinti iš esmės visiškai (98 proc.), todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 7201 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su vertimais ir atstovavimu, ir pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, procesinių dokumentų turinį, jų skaičių bei darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas procesiniams dokumentams parengti, taip pat civilinės bylos sudėtingumą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose – 18 val., konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus – 484 Eur už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme; 1089 Eur už ieškinio parengimą, 1244,48 Eur už vertimus ir prašymų Vokietijos bankams pateikti įrodymus parengimą pagal teismo įpareigojimą; 3600,18 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose; taigi iš atsakovo priteistinos ieškovei 6417,66 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos vertimams ir atstovo pagalbai. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis – 1178 Eur (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo V. T. pateikė duomenis, kad patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu, tačiau atsižvelgiant trečiojo asmens nustatytą procesinį elgesį – piktnaudžiavimą procesu, jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 400 Eur. Pagal pareikštus ieškinio turtinius reikalavimus (62965,20 Eur) mokėtinas žyminis mokestis – 1479 Eur; kadangi ieškovė sumokėjo 1178 Eur žyminį mokestį, jis priteistinas ieškovei iš atsakovo; taip pat kita žyminio mokesčio dalis – 281 Eur ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikmu – 14 Eur, priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. S. ieškovės V. N.‘ts naudai 55000 Eur skolą, 6637,67 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2022 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo S. S. ieškovės V. N.‘ts naudai 6417,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su vertimais ir atstovo pagalbai, ir 1178 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo S. S. trečiojo asmens V. T. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Priteisti iš atsakovo S. S. valstybės naudai 295 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.