Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-232-440/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-12
Bylos Nr.: e2-232-440/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00195-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Vilija Valantienė (pirm.)
Atsakovas: I. P., R. S.
Trečiasis asmuo: Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Ieškovas: Bankrutavusi UAB „Mankerta“

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-232-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00195-219-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.4.3.11; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,sekretoriaujant Simonai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mankerta“ bankroto administratorės R. V. atstovui advokatui D. B.,

atsakovams I. P., jos atstovui advokatui D. V., atsakovui R. S.,Trečiojo asmens Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovei I. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mankerta“ bankroto administratorės R. V. ieškinį atsakovams I. P., R. S. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau-BUAB ,,Mankerta“ atstovaujama bankroto administratorės R. V. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš I. P. 43,441,38 Eur žalos atlyginimo, priteisti solidariai iš atsakovų I. P. ir R. S. 35700 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme 2018-09-03 nutartimi UAB „Mankerta“ iškelta bankroto byla. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo (duomenys neskelbtini) bendrovės vadove buvo paskirta I. P., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - R. S., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) -A. J., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - I. J., nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo - vėl R. S.. Ieškovė gavo duomenis, kad bendrovės dokumentai keistomis aplinkybėmis dingo. Buvo gauta Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau -Tauragės VMI ) 2016-11-25 operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodoma informacija, jog buvusiai bendrovės direktorei I. P. 2016-08-05 buvo išsiųstas pranešimas apie numatomą atlikti operatyvinį patikrinimą bei būtinybę pateikti dokumentus. Tačiau tuomet, kai reikėjo perduoti bendrovės dokumentus, bendrovės direktoriumi buvo paskirtas R. S.. Jis 2016-08-25 informavo mokesčių administratorių, kad perims dokumentus iš buvusio vadovo, nors jau 2016-08-22 dokumentus buvo perėmęs. R. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-03-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi R. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BUAB „Mankerta“ dokumentų praradimą.

3. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ( toliau – VMI) priėmė 2018-02-28 sprendimą Nr. (42.2) FR0682-65 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo išnagrinėjo 2018-01-23 patikrinimo aktą Nr. (41.2) FR0680-24. Sprendime nurodyta, jog atlikus patikrinimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2016-06-30, bendrovei papildomai apskaičiuota nesumokėto 119.000,80 Eur PVM. 2018-01-24 patikrinimo aktas Nr. (41.2) FR0680-24 įteiktas bendrovės UAB „Mankerta“ direktoriui R. S.. Bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. 07 mėn. iki 2016 m. 06 mėn. neteisėtai sumažino mokėtiną 119.000,80 Eur pardavimo PVM, nes PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM sumas mažesnes, negu nurodė pirkėjams už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose ir tuo bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ( toliau -PVM) 89 straipsnio 1 dalies ir 90 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ( toliau – MAĮ) 139 straipsnio 1dalimi ir PVM 123 straipsnio 2 dalimi, nustačius, kad bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo 119.000,80 Eur pardavimo PVM, nuo papildomai apskaičiuotos 119.000,80 Eur PVM sumos buvo paskirta 30 procentų mokesčio sumos dydžio bauda 35.700,00 Eur. 2016-11-25 Tauragės VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad bendrovė, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2013-05-11 iki 2016-11-17 neturėjo apskaitą tvarkančio asmens.

4. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 6.248 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

5. Pagal VMI 2019-06-14 atsakymą Nr. (20.21-06E) RMA „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2016-06-27 priskaičiuota 43.441,38 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėtų prievolių. Iš 2018-02-28 mokesčių administratoriaus sprendimo matyti, kad I. P. tinkamai nevykdė prievolių teikti mokesčių deklaracijas bei vykdyti mokestines prievoles. Būtent ši suma, t. y. 43.441,38 Eur delspinigių, yra žala bendrovei BUAB „Mankerta“, kuri priteistina iš atsakovės I. P., kadangi delspinigiai yra priskaičiuoti už jos valdymo laikotarpiu nustatytus pažeidimus.

6. Taip pat 2018-02-28 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime yra nurodoma, kad vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi ir PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, nustačius, kad bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo 119000,80 Eur pardavimo PVM, nuo papildomai apskaičiuotos 119000,80 Eur PVM sumos skiriama 30 procentų mokesčio sumos dydžio bauda 35700,00 Eur .

7. R. S. yra pripažinęs savo kaltę, jog prarado BUAB „Mankerta“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Jis nesiėmė priemonių šiems dokumentams atkurti. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ( toliau - BAĮ) 20 straipsnio 1 dalį „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 yra patvirtintos dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklės. R. S., nesiimdamas priemonių buhalteriniams dokumentams išsaugoti, o vėliau juos atkurti, nesiėmė priemonių pateikti tikrovę atitinkančias PVM deklaracijas.

8. Papildomai nurodė, kad atsakovė klaidingai deklaravo, pildė deklaracijas, nes įmonė buvo atlikusi daug daugiau pardavimų, todėl kilo mokestinė nepriemoka. Pažymi, kad Finansinių nusikaltimų tarnybos 2017-09-21 specialisto išvadoje nurodoma, kad įmonė neteikė VĮ „Registų centras“ ataskaitų. Mano, kad atsakovės neteisėti veiksmai vertintini, kaip tyčiniai, nes iš Finansinių nusikaltimų tarnybos 2017-09-21 specialisto išvados 9 puslapio matyti, kad atsakovė už pvz. 2015 m. sausio ir kovo –gruodžio mėn. deklaravo 90370,00 Eur mažesnę pardavimų sumą ir 54824,00 Eur mažesnį pardavimo PVM, t.y. nedeklaravo daugiau kaip pusę pardavimo sąskaitų. Išvados 15 puslapyje nurodoma, kad kryžminio patikrinimo dokumentų duomenimis tiriamuoju laikotarpiu įmonė gavusi 906360,00 Eur pardavimo pajamų, tačiau VMI metinėse PVM deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, sumažino mokėtiną PVM. Būtent atsakovės veiksmai lėmė delspinigių paskaičiavimą, įtakojo žalos atsiradimą. Be to, pažymi, kad ieškovės vertinimu nepagrįsti atsakovės argumentai, nes prievolė deklaruoti PVM atsiranda nuo PVM sąskaitos išrašymo o ne nuo kitos šalies patvirtinimo.

9. Atsakovas R. S. pažeidė BAĮ 19 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalį, jo kaltė dėl dokumentų neišsaugojimo yra nustatyta ikiteisminio yrimo metu, jis kaltę pripažino. 2018-03-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš 2018-02-28 VMI sprendimo dėl patikrinimo akto atvirtinimo matyti, kad atsakovui buvo duotas nurodymas, kad įmonė atkurtų prarastus dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo atkurti. Su sprendimu atsakovas yra susipažinęs. 2016-11-26 Tauragės VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma, kad pagal įmonės banko išrašus matyti, kad įmonė pajamų gavo iš pvz. UAB „Maxima Lt“, UAB „ Kauno kooperacijos didmeninė prekyba“, UAB „ Lupra“ ir kitų ir su šia pažyma atsakovas yra susipažinęs 2016-11-28. Todėl ieškovės vertinimu jau tuomet atsakovas žinojo su kokiomis įmonėmis jo vadovaujama įmonė bendradarbiavo, todėl turėjo galimybę kreiptis į verslo partnerius, kad gauti dokumentus, tokiu būdu atkurti įmonės dokumentus ir tuo pagrindu tikslinti deklaracijas VMI, tačiau to nedarė. Dėl prašymo priteisti solidariai žalą, papildomai nurodė, kad bauda paskaičiuota už tai, kad bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo sandorių bei atitinkamo dydžio PVM, atsakovė savo valdymo laikotarpiu, o atsakovui perėmus įmonės valdymą, be to atsakovas dar ir neišsaugojo dokumentų, be to net nesiėmė jokių priemonių, kad juos atkurti. Ieškovės vertinimu individualizuoti šiuo atveju atsakomybės nėra galimybės. Atsakovų veiksmai, neveikimas bendri, tęstiniai, jų abiejų veiksmais dėl paskirtos baudos padaryta žala bendrovei.

Šalies argumentai

10. Atsakovė I. P. su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal VMI 2019-06-14 duomenis už 2013-07-01 iki 2016-06-27 priskaičiuota 43 441,38 Eur delspinigių, kuriuos ieškovė vertina, kaip priteistinus iš atsakovės I. P., be to nepagrįstai kelia reikalavimą dėl 35 700 Eur baudos kaip žalos priteisimo, solidariai su kitu atsakovu R. S. dėl kilusių padarinių, t.y., kad atsakovai savo įgaliojimų laikotarpiu nesiėmė priemonių tinkamai tvarkyti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (juos atkurti), nesiėmė priemonių deklaracijų pateikimui mokesčių administratoriui, nevykdė mokestinių prievolių, nors didžiąja dalimi galėjo jas įvykdyti.

11. CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, o jeigu reikalavimas kildinimas dėl žalos atlyginimo tai yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jeigu vertinti tariamai neteisėtus atsakovės veiksmus, tai žalos atlyginimo reikalavimas galėjo būti reiškiamas iki 2019-08-29 imtinai. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2019-07-24, todėl jo reikalavimo imtis formaliai galėtų siekti tik padarinius, kurie buvo sukelti laikotarpiu nuo 2016-07-24 iki 2016-08-29 (vieną mėnesį), jeigu ir pripažinus, kad buvo koks nors neteisėtas veikimas. Tačiau pagal 2018-02-28 patikrinimo aktą konstatuotas PVM sumažinimas nuo 2013 m 07 mėn. iki 2016 m. 06 mėn., kas pagrindžia, jog reikalavimai atsakovei vertinant šį laikotarpį reiškiami praleidus ieškinio senaties terminą. Be to net nustačius ar formaliai vertinant, kad prievolės atsirado, kilo tik 2018-02-28, kuomet priimtas VMI sprendimas, taikant 6 mėnesių senaties terminą, ieškovė turėjo reikšti reikalavimus iki 2018-08-28. Todėl pareikštas reikalavimas privalo būti atmestas suėjus ieškinio senaties terminui, šiems reikalavimams atsakovės atžvilgiu reikšti.

Atsiliepimas

12. Atsakovė nurodė, kad ūkio subjektai turi teisę teikti ir tikslinti mokestines deklaracijas 5 metų laikotarpiu, be to iki 2019-07-01 buvo taikoma amnestija fiziniams ir juridiniams asmenims sudarant sąlygas deklaruoti nedeklaruotas pajamas bei sumokėti nesumokėtus mokesčius, už tai netaikant jokių sankcijų bei netesybų. Todėl ir ieškovė bei atsakovai turėjo teisę tikslinti, papildyti deklaracijas ir už visą ginčo laikotarpį, taip nesudarant sąlygų papildomų mokestinių prievolių atsiradimui. Nors pagal 2018-02-28 VMI patikrinimo aktą nurodoma, jog nustatyta ir priskaičiuota PVM nepriemoka, tačiau visiškai neanalizuota, jog atsakovės vadovavimo laikotarpiu ir perduodant dokumentus naujam vadovui, įmonė turėjo sąlygas tinkamai įvykdyti visas prievoles, tik dokumentų dingimo faktas, tikėtina naujam vadovui, užkirto kelią objektyviai dar tikrinamuoju laikotarpiu tinkamai VMI patikslinti deklaracijas ir sumokėti privalomus mokesčius. Pats ieškovas pripažįsta, jog atsakovės vadovavimo laikotarpiu, perduotų lėšų naujam vadovui, beveik pakako PVM prievolėms įvykdyti, todėl jeigu tai būtų buvę atlikta, akivaizdu, kad pagrindo baudos taikymui nebebūtų buvę taip pat. Be to sprendimas, kuris nors ir apima atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpį, priimtas jai nesant faktine įmonės vadove, jai nebegalint dėl to daryti jokios įtakos įmonės prievolių vykdymui, tame tarpe ir deklaracijų tikslinimui. Šiuo atveju atsakovės kaltės dėl jos veiksmų dėl baudos ir delspinigių prigimties nėra. Atsakovė neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir nesutikimo su patikrinimo aktu, bei jame nustatytomis aplinkybėmis. Tame tarpe sprendžiant klausimą dėl skaičiuotinų delspinigių ir baudos dydžio, jų atsiradimo aplinkybių, skaičiavimo pagrįstumo. Ji negalėjo VMI akto nei apskųsti, nei įvykdyti. Atsakovės vertinimu pats VMI aktas neįrodo jos kaip vadovės tyčinio nesąžiningumo ar veiksmų leidžiančių pagrįstai teigti, jog išimtinai tik dėl jos veiksmų buvo pažeistos fiduciarinės pareigos ieškovės atžvilgiu dėl ko ji turėtų būti atsakinga už padarytą žalą.

13. Papildomai nurodė, kad įmonėje nebuvo priimtas asmuo buhalterinei apskaitai tvarkyti nes ji pati tvarkė dokumentus. Ji tikrinamu laikotarpiu pateikė dokumentus Tauragės VMI prašymu, o vėliau Tauragės VMI specialistė išėjo atostogauti, vadovu jau buvo paskirtas R. S.. Laikotarpyje nuo 2016- 08-16 iki 2016-08-22 ji pateikė visus dokumentus, voke, buvo gal apie 200 dokumentų, sąskaitų, ji šių dokumentų neperdavė R. S. nes jie buvo perduoti Tauragės VMI. Nurodė, kad neturi jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta kokius dokumentus perdavė Tauragės VMI. Mano, kad galima remtis kitų įmonių pateiktomis sąskaitomis, kurių pagrindu VMI atliko patikrinimą.

Šalies argumentai

14. Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis neneigia, kad prarado įmonės UAB „ Mankerta“ dokumentus. Paaiškino, kad jis nusipirko akcijas, perėmė iš atsakovės I. P. visus dokumentus pagal perdavimo-priėmimo aktą. VMI prašant pateikti dokumentus jis ką galėjo pateikė, o dėl kitų dokumentų nurodė, kad negali jų pateikti nes jie prarasti, o jis atkurti negali. Mano, kad nepagristai yra paskaičiuoti delspinigiai, paskaičiuota bauda. Nurodė, kad jis geranoriškai dalyvavo visame procese, ko buvo prašoma jis teikė. Nurodė, kad jis rašė skundą 2018-03-23 VMI dėl VMI 2018-02-28 priimto sprendimo, prašė panaikinti paskaičiuotus delspinigius, baudą, bet jo skundas nėra išnagrinėtas. Patvirtino, kad nesikreipė į VMI kaip išnagrinėtas skundas, laukė atsakymo bet mano, kad jei jis ne ten kreipėsi VMI turėjo pareigą jį informuoti, kad jis ne ten kreipėsi. Skundo Mokestinių ginčų komisijai neteikė. Prašo nagrinėjant bylą atsižvelgti į tai, kad jis rašė minėtą skundą. Nors neneigia, kad šioje byloje procesiniai dokumentai jam buvo įteikti 2019-11-25 bet neturėjo galimybės pateikti dokumentų, be to nesigilino į ginčo esmę nes manė, kad nagrinėjama byla dėl tyčinio bankroto, kurioje jį atstovauja advokatė.

15. Taip pat paaiškino, kad buvo nuvažiavęs į Tauragės VMI nuvežė visus dokumentus. Kai vyko tyrimas jis dalį dokumentų prarado. Darant remontą visi dokumentai buvo išmesti. Jis neturėjo galimybės patikrinti ką I. P. pateikė VMI. Deklaracijas patikslino tuomet kai buvo gauta ikiteisminiame tyrime išvada. Tuomet jis pagal tuos duomenis per VMI sistemą patikslino, kada tiksliai nebeprisimena.

16. Papildomai paaiškino, kad 2017-11-28 teikdamas 27 patikslintas deklaracijas nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, nes neturėjo išlikusių dokumentų. Jis deklaracijas patikslino pagal ikiteisminiame tyrime gautą išvadą, teiktas rekomendacijas. Kaip supranta buvo atliktas operatyvinis ir mokestinis patikrinimas, tuomet neneigia, kad operatyvaus patikrinimo pabaiga 2016-11-25, o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017-07-05, nebeprisimena kokiu laiku buvo atliekami patikrinimai. 2018 m. teikė skundą dėl delspinigių ir baudos, laukė iš VMI atsakymo jo nurodytu adresu bet atsakymo negavo ir pats nepasidomėjo koks yra priimtas sprendimas.

17. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis 2020-02-28 kreipėsi su skundu į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl 2018-05-22 Šiaulių VMI sprendimo. Todėl mano, kad kol nebus priimtas sprendimas bylos negalima išnagrinėti iš esmės.

Šalies argumentai

18. Trečiojo asmens Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovė I. B. su ieškiniu sutiko, prašo ieškinį tenkinti. Ieškinys yra pagrįstas įsiteisėjusiais VMI 2018-05-22 sprendimu, taip pat 2018-02-28 sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Šiuose sprendimuose yra konstatuota, kad vadovai turėjo pareigą vykdyti apskaitą, tačiau pareigos nevykdė todėl atlikus patikrinimus nustatyta nepriemoka 119000,80 Eur PVM, buvo paskaičiuoti delspinigiai nuo kiekvieno mokesčio, paskaičiuota bauda. Be to tokio dydžio žala yra patvirtinta ir Šiaulių apygardos teismo tvirtinant kreditorinį reikalavimą. Be to pažymi, kad bendros kompetencijos teisme delspinigių ir baudos dydžio klausimai nėra nagrinėjami. Pagal MAĮ 115 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę prašyti atnaujinti terminą dėl skundo dėl apskaičiuoto mokesčio, baudos ir delspinigių, pateikiant dokumentus kodėl yra praleistas terminas skundui paduoti. Todėl detaliau pasisakyti dėl patikrinimo aktų teisėtumo nėra tikslinga. Bauda yra skiriama atsižvelgiant į apskaičiuoto nepriemokos mokesčio dydį, yra tam tikri intervalai, šiuo atveju dydis nepriklausė nuo to, kad VMI pati susirinko duomenis apie įmonę. VMI vadovavosi norminiais aktais. Mokesčiai privalo būti sumokėti nuo deklaracijos pateikimo, nuo mokesčio atsiradimo momento.

19. Dėl faktinių aplinkybių paaiškino, kad operatyvus patikrinimas pradėtas dar vadovaujant I. P. 2016-08-05. Buvo nusiųstas VMI nurodymas paštu ir atsakovės nurodytu el. paštu 2018-08-16 apie tai, kad turi būti pateikti dokumentai iki 2016-08-22. Tiek nepriemoka, tiek bauda, tiek delspinigiai kyla būtent iš šio laikotarpio, todėl atsakomybė kyla atsakovei. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas ( toliau –ABĮ ) 7 straipsnis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Kiek žinoma atsakovams buvo skirta jų valdymo laikotarpiais administracinė atsakomybė už apskaitos netinkamą tvarkymą bet šituos duomenis turėtų pateikti patys atsakovai. Atsakovams VMI siuntė pranešimus tuo adresu, ir el. paštu, kurį vadovas buvo nurodęs. Sąskaitos kurios buvo nedeklaruotos yra pasirašytos I. P. parašu.

20. Dėl prašymo taikyti senaties terminą nurodė, kad senaties terminas nėra suėjęs ir šiuo atveju negali būti taikomas, CPK nuostatos dėl delspinigių arba baudų išieškojimo terminų netaikytino, šiuo atveju taikomas bendras dėl žalos atlyginimo trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Taip pat pažymi, kad mokesčių amnestija galima buvo pasinaudoti veikiančioms įmonėms iki 2019-07-01, bet šiuo atveju įmonei buvo iškeltas bankrotas todėl šiuo atveju šia suteikta teise įmonė nebegalėjo pasinaudoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

21. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018-09-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-738-883/2018 UAB „Mankerta iškelta bankroto byla, bankrutuojančios UAB „Mankerta“ administratore paskirta R. V.. LITEKO duomenimis dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VMI. Bankroto bylos iškėlimo metu nustatyta, kad atsakovė UAB „Mankerta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-10-29. VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis atsakovė UAB „Mankerta“ neturi registruoto turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad įmonė darbuotojų neturi, o 2018-08-27 įmonė VSDFV buvo skolinga 164,87 Eur. Ieškovės VMI pateikti duomenys patvirtina, kad skola sudaro 192 444,34 Eur. Iš civilinės bylos Nr. eB2-95-883/2020 matyti, kad VMI kreipėsi 2018-09-28 dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodydama, kad jį sudaro 192911,46 Eur suma, tame tarpe bauda bei delspinigiai. 2018-10-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti BUAB „Mankerta“ kreditorių reikalavimai bendrai 193 087,13 Eur sumai. Iš jų (duomenys neskelbtini) 87 Eur, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 10,80 Eur, VMI 192 911,46 Eur. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad gavo VMI raštą, kuriame nurodoma, kad VMI perdavė VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į BUAB „Mankerta“ mokestinę nepriemoką 192 911,46 Eur sumai. Prašo išbraukti VMI iš BUAB „Mankerta“ kreditorių sąrašo ir į BUAB „Mankerta“ kreditorių sąrašą įtraukti VĮ Turto bankas su 192 911,46 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. 2019m. sausio 2 d. nutartimi išbraukta VMI iš BUAB „Mankerta“ antros eilės kreditorių sąrašo.

22. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrovės vadove buvo paskirta I. P., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - R. S., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) -A. J., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - I. J., nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo - R. S..

23. Bylos duomenimis Tauragės VMI 2016-11-25 operatyvaus patikrinimo pažymoje (toliau- Patikrinimo pažyma) nurodoma, kad bendrovės direktorei I. P. 2016-08-05 buvo išsiųstas pranešimas apie numatomą atlikti operatyvinį patikrinimą bei būtinybę pateikti dokumentus. Iš Patikrinimo pažymos matyti, kad buvo susisiekta su I. P. ir jai pakartotinai el. paštu buvo išsiųstas pranešimas. Ji nurodė, kad dokumentus pateiks iki 2016-08-23, tačiau dokumentų nepateikė. Susisiekus VMI su I. P. ji nurodė, kad yra naujas vadovas ir jis pateis dokumentus. R. S. 2016-08-25 informavo mokesčių administratorių, kad perims dokumentus, atleis darbuotojus, bendrovę įregistruos Šiaulių VMI. Vėliau buvo pateiktas dokumentų priėmimo aktas iš kurio matyti, kad dokumentus I. P. perdavė 2016-08-22. 2016-09-06 bei vėlesniais prašymais buvo prašoma pateikti įmonės dokumentus. 2016-10-04 rašte R. S. nurodė, kad kasos knygos, registrų, pirminių dokumentų nepateiks nes jų neišsaugojo, prarado. 2016-10-07 pateikė dokumentus dėl kurių surašytas dokumentų poėmio aktas. 2016-11-25 Tauragės VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodomi nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumai, bei tai, kad bendrovė, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2013-05-11 iki 2016-11-17 neturėjo apskaitą tvarkančio asmens. Su Tauragės VMI 2016-11-25 operatyvaus patikrinimo pažyma R. S. susipažino pasirašydamas pažymoje 2016-11-28.

24. Byloje pateiktas tarp I. P. ir R. S. pasirašytas 2016-08-22 buhalterinės apskaitos dokumentų ir balanso perdavimo aktas, kuriame nurodomi perduoti dokumentai bei, kad perduoti visi 2013-2016 buhalterinės apskaitos dokumentai.

25. 2018-01-24 patikrinimo aktu Nr. (41.2) FR0680-24 vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi ir PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad UAB „Mankerta“ neapskaičiavo ir nedeklaravo 119.000,80 Eur pardavimo PVM. Nuo papildomai apskaičiuotos 119.000,80 Eur PVM sumos paskirta 30 procentų mokesčio sumos dydžio bauda 35.700,00 Eur. 2018-01-24 patikrinimo aktas įteiktas bendrovės UAB „Mankerta“ direktoriui R. S..

26. Šiaulių apskrities VMI priėmė 2018-02-28 sprendimą Nr. (42.2) FR0682-65 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo išnagrinėjo 2018-01-23 patikrinimo aktą Nr. (41.2) FR0680-24. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė atskirais mokestiniais laikotarpiais (mėnesiais) nuo apmokestinamųjų sandorių deklaravo pardavimo pajamų ir pardavimo PVM mažesnes sumas, nei faktiškai išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, kuriomis bendrovė įformino prekių pardavimą įmonėms per laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2016-06-30. UAB „Mankerta“ pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, nes neapskaitė ir nedeklaravo visų gautų pajamų pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba tiekiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip ir PVM pildymo taisyklės. 2018-02-28 sprendime nurodyta, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. 07 mėn. iki 2016 m. 06 mėn. neteisėtai sumažino mokėtiną 119.000,80 Eur pardavimo PVM, nes PVM deklaracijose deklaravo pardavimo PVM sumas mažesnes, negu nurodė pirkėjams už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose ir tuo bendrovė pažeidė PVM įstatymo 89 straipsnio 1 dalį ir 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2013 m. 07 mėn. iki 2016 m. 06 mėn. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose už pirkėjams parduotas prekes, pardavimo PVM apskaičiavo, tačiau PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 119.000,80 Eur pardavimo PVM. Sprendime nustatyta jog atlikus patikrinimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2016-06-30, bendrovei papildomai apskaičiuota nesumokėto 119.000,80 Eur PVM. Vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi ir PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi nustačius, kad nedeklaravo 119.000,80 Eur pardavimo PVM nuo papildomai apskaičiuotos sumos paskirta 35700,00 Eur bauda. Ir vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 1dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi nuo papildomai apskaičiuotos sumos iki patikrinimo akto surašymo dienos, t.y. 2018-01-23 apskaičiuota 37890,94 Eur delspinigių. Atsakovas R. S. susipažino su sprendimu 2018-03-05.

27. VMI 2019-06-14 atsakyme Nr. (20.21-06E) RMA „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2016-06-27 UAB „Mankerta“ priskaičiuota 43.441,38 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėtų prievolių.

28. Iš baudžiamosios bylos Nr. 05-6-00020-17 matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas VMI 2017-06-27 pareiškimo pagrindu , kuriame nurodoma, kad VMI 2017-02-02 pradėjo UAB „ Mankerta“ PVM mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2016-06-30 ir nustatė galimai aplaidaus bei apgaulingo apskaitos tvarkymo požymių. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017-07-05, R. S. galimai paslėpė bendrovės dokumentus už laikotarpį nuo 2012-10-30 iki 2016-08-29 dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „Mankerta“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-2016 m. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 222 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančio rašto matyti, kad R. S. 2017-03-07 pranešime VMI nurodė, kad daugiau jokių dokumentų neturi galimybės pateikti nes dokumentai yra prarasti ir jų nėra galimybės atkurti. 2017-05-16 raštu VMI nurodė R. S. atkurti konkrečius dokumentus ir pateikti ne vėliau kaip iki 2017-06-15. 2017-06-21 Rašte nurodė, kad neturi galimybės pateikti dokumentų nes jie prarasti. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 05-6-00020-17 ( b.b. 2t. 50-52 b.l. ) pridėto rašto matyti, kad I. P. atsakė į Tauragės VMI pateiktus klausimus. 2017-08-04 apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buhalterinę apskaitą tvarkė ji, akcininkai nesikišo į įmonės veiklą. 2016 m. akcijos buvo parduotos R. S. ir visus dokumentus ji perdavė jam pagal dokumentų perdavimo aktą, kurį pasirašė R. M. ir R. S. ( b.b. 3t. b.l. 4,5). 2017-08-01, 2017-10-20 R. S. jam pareiškus įtarimą pripažino, kad įmonės dokumentų neišsaugojo. ( b.b. 3t. b.l. 50-52,196,197, 4 t. b.l. 10-11 ). Iš paaiškinimų matyti, kad nurodė, kad jam buvo perduoti visi dokumentai už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. Nurodė, kad įmonė veiklos nevykdė, jis dokumentus buvo padėjęs (duomenys neskelbtini), vėliau dalies dokumentų neberado, dar vėliau vykstant patalpų remontui viską darbininkams nurodė išmesti pamiršęs, kad patalpose yra įmonės dokumentai. Vėliau akcijas buvo pardavęs A. J., kuris buvo paskyręs direktorę, tačiau kai pradėjo dokumentų prašyti VMI jis vėl nusipirko įmonės akcijas iš A. J.. Baudžiamosios bylos duomenimis I. P. 2017-12-04 apklausta įtariamąja paaiškino, kad ji tvarkė buhalterinę apskaitą, neturi atitinkamo buhalterinio išsilavinimo. Kai susipažino su specialisto išvadomis suprato, kad VMI pateikė neteisingus duomenis. Deklaracijas vėliau buvo galima tikslinti apie tai buvo informavusi R. S. ir kt. ( b.b. 4t. b.l. 16,17). 2018-02-21 I. P. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamosios I. P. kaltę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad galėtų atsakyti tik tuo atveju jei būtų išsaugoti UAB „Mankerta“ buhalterinės apskaitos registrai, kas leistų patikrinti visas bendrovės gautas pajamas, parduotų prekių savikainą, patirtas veiklos sąnaudas ir skolas bei padaryti neabejotiną išvadą dėl tyčios VMI pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, siekiant išvengti PVM , buvimą ar nebuvimą, o tokių pakankamų duomenų surinkimui galimybės nebėra. ( b.b. 4 t. b.l. 62,63). 2018-03-15 R. S. atžvilgiu dėl veikos pagal BK 223 straipsnį priimtas nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. 2018-03-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtintas 2018-03-15 Nutarimas, nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustatytas 1 metų laidavimo terminas, skirta baudžiamojo poveikio priemonė ( b.b. 5t. b.l. 66-72).

29. Byloje pateiktas 2019 lapkričio mėn. VMI raštas bankroto administratorei, kuriame nurodoma, į 2019-11-08 raštą, kad laikotarpiu nuo 2016-08-29 iki 2018-09-03 BUAB „Mankerta“ į VMI su prašymais atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus nesikreipė, todėl Mokestinės paskolos sutarčių su BUAB „MANKERTA“ nebuvo sudaryta.

30. Iš 2020-01-09 VMI pateikto 2018-05-22 sprendimo dėl UAB „Mankerta“ 2018-03-23 skundo dėl mokėtino PVM, delspinigių ir baudos matyti, kad UAB „Mankerta“ skundas atmestas. Jame nurodoma dėl baudos skyrimo, delspinigių apskaičiavimo, nutarta patvirtinti VMI 2018-02-28 sprendimo dalį dėl 37890,94 Eur PVM delspinigių, 35700 Eur PVM baudos. Išaiškinta, kad UAB „Mankerta“ turi teisę sprendimą per 20 dienų apskųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš 2018-05-22 rašto matyti, kad jis išsiųstas UAB „ Mankerta“ nurodytu adresu.

Dėl ginčo esmės

31. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

32. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

33. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrovės vadove buvo paskirta I. P., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - R. S., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)5 -A. J., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - I. J., nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo - R. S..

34. Bylos duomenys patvirtina kad Tauragės VMI 2016-11-25 operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma, kad bendrovės direktorei I. P. 2016-08-05 buvo išsiųstas pranešimas apie numatomą atlikti operatyvinį patikrinimą bei būtinybę pateikti dokumentus. Ji nurodė, kad dokumentus pateiks iki 2016-08-23, tačiau dokumentų nepateikė. Susisiekus VMI su I. P. ji nurodė, kad yra naujas vadovas ir jis pateis dokumentus. R. S. 2016-08-25 informavo mokesčių administratorių, kad perims dokumentus, atleis darbuotojus, bendrovę įregistruos Šiaulių VMI. ( šios nutarties 23 punktas). Vėliau buvo pateiktas dokumentų priėmimo aktas iš kurio matyti, kad dokumentus I. P. perdavė 2016-08-22. 2016-09-06 bei vėlesniais prašymais buvo prašoma pateikti įmonės dokumentus R. S., kuris jau nurodė, kad kasos knygos, registrų, pirminių dokumentų nepateiks nes jų neišsaugojo, prarado. Į bylą pateiktas I. P. ir R. S. pasirašytas 2016-08-22 buhalterinės apskaitos dokumentų ir balanso perdavimo aktas, kuriame nurodomi perduoti dokumentai bei, kad perduoti visi 2013-2016 buhalterinės apskaitos dokumentai. Pažymėtina, kad teismo posėdžių metu šalys nenurodė aplinkybių dėl kokių priežasčių buvo parduotos akcijos, atleista I. P. iš direktorės pareigų būtent tuomet, kai buvo Tauragės VMI paprašyti dokumentai. Teismui kelia abejonių ar I. P. perdavė visus dokumentus, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma, kad atsakovas R. S. perėmė 2012-2016 m. dokumentus. Be to abejonių kelia ir tai, kad perdavus atsakovui dokumentus jie per tokį trumpą laiką buvo prarasti, nors buvo žinoma, kad vyksta VMI tyrimas ir yra prašoma perduoti dokumentus. Teismo vertinimu negalima sutikti su I. P. paaiškinimais, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės dėl atliktų patikrinimų, bei priimtų sprendimų. Nes iš bylos duomenų matyti, kad VMI paaiškinimus ji teikė ir po dokumentų R. S. perdavimo. Ir įvertinus tai, kad buvo atliekamas tyrimas už laikotarpį kai ji buvo vadove, mažai tikėtina, kad nesidomėjo kokie priimti VMI sprendimai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad po dokumentų perdavimo įmonėje toliau buvo vykdoma veikla. Su 2018-01-24 patikrinimo aktu Nr. (41.2) FR0680-24 atsakovas R. S. 2018-01-24 susipažino. Taip pat jis susipažino su Šiaulių apskrities VMI priimtu 2018-02-28 sprendimu Nr. (42.2) FR0682-65 2018-03-05.

35. Iš baudžiamosios bylos Nr. 05-6-00020-17 ( šios nutarties 28 punktas) matyti, kad konkrečių aplinkybių dėl dokumentų perdavimo, priežasčių dėl akcijų pardavimo, dokumentų praradimo atsakovai nenurodė, taip pat nenurodė papildomų aplinkybių ir teismo posėdžių metu. Atsakovai iš esmės nesutiko su VMI nustatytomis aplinkybėmis priimtais sprendimais dėl delspinigių paskaičiavimo, baudos pritaikymo. Atsakovai iš esmės nenurodė aplinkybių dėl vestos buhalterinės apskaitos, dėl neteisingai deklaruotų VMI pardavimų ir pan., susidariusios nepriemokos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams buvo žinoma VMI priimtų sprendimų apskundimo tvarka dar ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau atsakovai savo teisėmis nesinaudojo. Atsakovas R. S. nurodė, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas. Tačiau iš 2018-05-22 sprendimo dėl UAB „Mankerta“ 2018-03-23 skundo dėl mokėtino PVM, delspinigių ir baudos matyti, kad UAB „Mankerta“ skundas atmestas. Jame nurodoma dėl baudos skyrimo, delspinigių apskaičiavimo, nutarta patvirtinti VMI 2018-02-28 sprendimo dalį dėl 37890,94 Eur PVM delspinigių, 35700 Eur PVM baudos. Išaiškinta, kad UAB „Mankerta“ turi teisę sprendimą per 20 dienų apskųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš 2018-05-22 rašto matyti, kad jis išsiųstas UAB „ Mankerta“ nurodytu adresu. Nors atsakovas akcentavo dėl teisės apskųsti priimtus sprendimus, tačiau akivaizdu, kad žinodamas apskundimo tvarką ir terminus šia teise nepasinaudojo.

36. Pažymėtina, kad atsakovas prieš baigiamąsias kalbas pateikė duomenis, kad jis 2020-02-28 kreipėsi su skundu į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl 2018-05-22 Šiaulių VMI sprendimo. Todėl jo vertinimu tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą ir kol bus priimtas sprendimas. Mano, kad bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Teismo vertinimu atsakovui neužkertamas kelias teikti skundą, tačiau tokias galimybes atsakovas turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą, dėl šių nurodytų aplinkybių nėra tikslinga atidėti bylos nagrinėjimą.

37. Taip pat pažymėtina, kad iš civilinės bylos Nr. eB2-95-883/2020 matyti, kad 2018-10-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti BUAB „Mankerta“ kreditorių reikalavimai bendrai 193 087,13 Eur sumai. Iš jų (duomenys neskelbtini)87 Eur, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 10,80 Eur, VMI 192 911,46 Eur. VMI perdavė VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į BUAB „Mankerta“ mokestinę nepriemoką 192 911,46 Eur sumai. Gautas prašymas išbraukti VMI iš BUAB „Mankerta“ kreditorių sąrašo ir į BUAB „Mankerta“ kreditorių sąrašą įtraukti VĮ Turto bankas su 192 911,46 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. 2019m. sausio 2 d. nutartimi išbraukta VMI iš BUAB „Mankerta“ antros eilės kreditorių sąrašo. ( šios nutarties 21 punktas). Taigi šiuo atveju yra įsiteisėjusios teismo nutartys dėl kreditorinių reikalavimų, atsakovas R. S. jų neskundė. Nors šiuo atveju VMI nurodė, kad nėra suinteresuota bylos baigtimi, nes kreditorinis reikalavimas yra perleistas. Pažymėtina, kad kreditoriniai reikalavimai gali būti tikslinami pasikeitus aplinkybėms. Tačiau šiuo atveju esant patvirtintiems minėtiems kreditorinius reikalavimams jų pagrįstumas ir teisėtumas nespręstinas. Be to VMI ne kartą nurodė, kad bendros kompetencijos teisme delspinigių ir baudos dydžio klausimai nėra nagrinėjami, kad pagal MAĮ 115 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę prašyti atnaujinti terminą dėl skundo dėl apskaičiuoto mokesčio, baudos ir delspinigių, pateikiant dokumentus kodėl yra praleistas terminas skundui paduoti bei, kad tai atsakovui buvo žinoma. Ieškovė šiuo atveju kreipėsi su ieškiniu gindama kreditorių interesus.

38. Ieškovės įrodinėjimo naštos apimtis įrodyti valdymo organų neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamą verslo sprendimą. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Fiduciarinės pareigos reikalauja viso elgesio atitikties rūpestingumo ir lojalumo standartams. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški valdymo organo nario atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose įtvirtintų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. Tačiau tais atvejais, kai bendrovės valdymo organai, vadovas priima verslo sprendimus, jie neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai būtų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato, todėl verslo sprendimo atveju neteisėtumas vertintinas kitaip, nei imperatyvios pareigos pažeidimo atveju.

39. Kaip minėta nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

40. Taigi byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2016-06-27 priskaičiuota 43.441,38 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėtų prievolių. Iš 2018-02-28 mokesčių administratoriaus sprendimo matyti, kad I. P. tinkamai nevykdė prievolių teikti mokesčių deklaracijas bei vykdyti mokestines prievoles. Konkrečių aplinkybių atsakovė nenurodė, nors ikiteisminiame tyrime paaiškino, kad neturi atitinkamo išsilavinimo, tačiau būdama įmonės vadove privalo prisiimti visas iš jos vadovavimo laikotarpio kilusias pasekmes. Atsakovė neneigė, kad pati tvarkė buhalterinę apskaitą. Teismo vertinimu būdama atidi bei rūpestinga galėjo imtis veiksmų, kad spręsti dėl nustatytų trūkumų, pateikti papildomus duomenis ir pan. Teismo pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė buvo atstovaujama advokato. Tai, kad atsakovė buvo atleista iš darbo, ir perdavė dokumentus R. S., bei tai, kad jos atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas neatleidžia jos nuo atsakomybės dėl kilusių pasekmių jos valdymo laikotarpiu. Teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad perduodant dokumentus naujam vadovui, įmonė turėjo sąlygas tinkamai įvykdyti visas prievoles, ir tik dokumentų dingimo faktas, naujam vadovui, užkirto kelią objektyviai dar tikrinamuoju laikotarpiu tinkamai VMI patikslinti deklaracijas ir sumokėti privalomus mokesčius. Teismo vertinimu būtent ši suma, t. y. 43.441,38 Eur delspinigių, yra žala bendrovei BUAB „Mankerta“, kuri priteistina iš atsakovės I. P., kadangi delspinigiai yra priskaičiuoti už jos valdymo laikotarpiu nustatytus pažeidimus.

41. Taip pat 2018-02-28 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime yra nurodoma, kad vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi ir PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi, nustačius, kad bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo 119000,80 Eur pardavimo PVM, nuo papildomai apskaičiuotos 119000,80 Eur PVM sumos skiriama 30 procentų mokesčio sumos dydžio bauda 35700,00 Eur .

42. Byloje nustatyta, kad R. S. pripažįsta savo kaltę, jog prarado BUAB „Mankerta“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Nors jam ne kartą buvo išaiškinta dėl galimybės atkurti dokumentus, suteiktas terminas, tačiau jis nesiėmė priemonių dokumentams atkurti. Nors jis nurodė, kad pateikė patikslintas deklaracijas, tačiau iš esmės nesiimdamas priemonių dokumentams atkurti, tikėtina nepateikė papildomų dokumentų VMI.

43. Pagal BAĮ 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Už apskaitos organizavimą pagal BAĮ įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnis). Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (BAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (BAĮ 19 straipsnio 2 dalis). Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas (BAĮ 19 straipsnio 4 dalis). Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2016- 08-16 iki 2016-08-22 ji pateikė visus dokumentus, voke, buvo gal apie 200 dokumentų, sąskaitų, kad ji šių dokumentų neperdavė R. S. nes jie buvo perduoti Tauragės VMI. Kaip minėta R. S. nurodė, kad jam dokumentai buvo perduoti nuo 2012m. , akte, kad nuo 2013m. ir kt. Nustatyta, kad R. S. prarado dokumentus, tačiau tiek iš baudžiamosios bylos duomenų, tiek šios bylos nagrinėjimo metu yra pagrindo tikėtinai spręsti, kad I. P. galėjo neperduoti visų dokumentų R. S.. (CPK 178 straipsnis).

44. Ieškovės vertinimu bauda paskaičiuota už tai, kad bendrovė neapskaičiavo ir nedeklaravo pardavimo sandorių bei atitinkamo dydžio PVM, atsakovė savo valdymo laikotarpiu, o atsakovas perėmęs įmonės valdymą. Ieškovės vertinimu individualizuoti šiuo atveju atsakomybės nėra galimybės. Atsakovų veiksmai, neveikimas bendri, tęstiniai, jų abiejų veiksmais dėl paskirtos baudos padaryta žala bendrovei. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės pozicija. Solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas. Ši taisyklė nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą. Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama šiuo atveju kreditoriaus interesams, įtvirtinant abiejų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Taigi teismui įvertinus visumą aplinkybių ir nustačius neteisėtus abiejų atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas tikėtina, galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovams tenka įrodinėjimo pareiga paneigti šią prezumpciją. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta atsakovės I. P. pozicija buvo, tokia, kad ji perdavė dokumentus, jai jokios aplinkybės dėl patikrinimų nebuvo žinomos, ir ji nėra atsakinga dėl padarytos žalos, o atsakovo R. S. pozicija, kad iš esmės VMI priimti sprendimai nepagrįsti, delspinigiai bei bauda paskaičiuoti nepagrįstai, kad atsakovui nebuvo sudaryta galimybė apskųsti priimtus sprendimus ir pan.

45. Teismas ištyrė ir įvertino šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, šioje byloje pateiktus įrodymus ir daro išvadą, kad ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė įrodė neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų dėl ieškovei padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas.

46. Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 1.127 straipsniu ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Konkrečiu atveju ieškinį atsakovams pareiškė bankroto administratorė. Jos teisė į ieškinį atsirado tik tuomet, kai buvo iškelta bankroto byla, šiuo atveju 2018-09-03, ieškinį pareiškė 2019-07-24, todėl nėra pagrindo spręsti, kad praleistas ieškinio senaties terminas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 363 Eur atstovavimo išlaidų. Pateikė 2019-07-31 duomenis apie sumokėjimą.

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimą teisme, teismas sprendžia, kad įvertinus šioje konkrečioje byloje teiktų procesinių dokumentų kiekį, vykusių teismo posėdžių skaičių, prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. Išlaidos priteistinos lygiomis dalimis. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 145 straipsnio 2 dalimi, 150 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mankerta“ , juridinio asmens kodas 302902618 iš atsakovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 43,441,38 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 38 ct) žalos atlyginimo bei 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2019-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mankerta“, juridinio asmens kodas 302902618 solidariai iš atsakovų I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 35,700,00 Eur ( trisdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus eurų) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2019-07-24 iki visiško išieškojimo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mankerta“ , juridinio asmens kodas 302902618 iš atsakovų I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 363,00 Eur ( tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Teisėja Vilija Valantienė