- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- e2-595-759/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01314-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Merkys
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. V. T.,
trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui R. J.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei A. L., tretieji asmenys byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė negatoriniu ieškiniu, patikslindama ieškinio reikalavimus, prašė: 1) įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti nesuformuotos valstybinės žemės plotą (27,82 kv.m.), esantį šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribos, pašalinant medinių statinių tvorą, vartus ir vartelius (1,60 m aukščio, 8,54 m ilgio) ir sutvarkyti valstybinį žemės plotą, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį; 2) teismui tenkinus ieškovės ieškinį, ir tuo atveju, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą sprendimo neįvykdytų pati, suteikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę atlikti įvardintų statinių griovimo darbus, išlaidas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo išieškant iš atsakovės.
2. Nurodo, kad atsakovės A. L. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos pagal kadastrinius matavimus ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, nustatinėti atsakovės sklypo ribų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio tvarka, pagrindo nėra. Be kita ko, atsakovės žemės sklypo plane matyti, kad atsakovės žemės sklypo rytinė riba yra laužtinė, o atsakovė faktiškai užtvėrusi tvorą tiesia linija, savavališkai užimdama valstybinės žemės 27,82 kv. m plotą.
3. Teigia, jog 2018 m. lapkričio 5 d. 9:05 val. ieškovė atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, t. y. nesuformuotame valstybinės žemės plote pastatyta tvora, užimant 27,82 kv. m. Apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus žemės sklypo savininkė informuota Ukmergės skyriaus 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su raštu buvo išsiųsta akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. 8 val. 30 min. atliko pakartotinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės nepašalintos, t. y. valstybinės žemės plote pastatyta tvora nepašalinta. Ieškovė pažymi, kad civilinės bylos Nr. e2-8057-759/2018 nagrinėjimo metu, proceso dalyviai buvo nuvykę į vietos apžiūrą. Aiškinantis aplinkybes, atsakovei buvo paminėta, kad ji ne tik užėmusi gretimo žemės sklypo savininkui (ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-8057-759/2018) priklausančią žemės sklypo dalį, bet neturėdama leidimo naudojasi ir valstybinės žemės plotu. Atsakovei buvo pasiūlyta geranoriškai pašalinti medinę tvorą su plytų mūro stulpais ir vartelius (apie 1,60 m aukščio, 8,54 m ilgio) arba įstatymu nustatyta tvarka įteisinti žemės naudojimą. Nuosavybės teisė į inžinerinius statinius – medinę tvorą su varteliais – NTR registre neįregistruota. 2020 m. sausio 2 d. 10 val. 55 min. ieškovė atliko pakartotinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės nepašalintos, t. y. tvora iš valstybinės žemės ploto nepašalinta. Šiais atsakovės veiksmais yra pažeidžiama ieškovės teisė disponuoti valstybine žeme, taip pat pažeidžiamos greta esančių garažų savininkų, naudotojų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Dėl šios priežasties ieškovė, kaip Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), kreipiasi į teismą, kad atsakovė būtų įpareigota atlaisvinti valstybinį žemės plotą, esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribos.
4. Be to, nurodo, jog neteisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą patvirtinta atlikti žemės naudojimo patikrinimai bei surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius, buvo surašytas 2020 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, Registro objekto identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), skirta bauda. Atsakovė nėra gavusi ieškovės leidimo naudotis prašomu atlaisvinti žemės plotu ir juolab statyti statinius. Atsakovė neturi teisės į žemės ploto nuomą ar valdymą kitais pagrindais, o tai suponuoja išvadą, kad inžinieriniai statiniai valstybinės žemės plote pastatyti savavališkai, todėl įpareigotina savo lėšomis jį atlaisvinti.
5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė, neteisėtai užėmusi žemės plotą, pažeidžia ne tik valstybės teises, bet ir gretimai esančių garažų savininkų teises, nes pastarieji negali patekti prie savo statinių iš nugarinės pusės. Pateikia teismui koordinates, kad būtų aišku, kurioje vietoje randasi ginčo statiniai. Pažeidimai buvo nustatyti 2018 m. gruodžio 12 d. Po pažeidimų nustatymo, buvo atliekami pakartotiniai patikrinimai, su atsakove buvo bendrauta ne kartą, bandyta geranoriškai susitarti. Kvietėsi atsakovę į skyrių, jai buvo pasiūlyta išsipirkti arba išsinuomoti valstybės žemės plotą, tačiau atsakovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, dokumentų apie kreipimąsi į trečiąjį asmenį Ukmergės rajono savivaldybės administraciją nepateikė. Ginčo valstybinio žemės ploto paskirtis būtų numatyta formuojant žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad šis žemės plotas nėra įsiterpęs į atsakovės sklypą, jis turėtų būti arba numojamas, arba parduodamas aukcione.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pirminį (nepatikslintą) negatorinį ieškinį, su kuriuo nesutinka. Atsakovė nurodo, jog jokios valstybės žemės negrobė ir pažeidimų neįvykdė, kaimynams – garažų savininkams netrukdo, yra nuo jų nukentėjusi. Teigia, jog ankstesnė civilinė byla buvo nagrinėjama vienašališkai, todėl turėtų būti nagrinėjama iš naujo, dalyvaujant jos advokatui. Atsakovė pažymi, jog turi rimtų sveikatos problemų, kreipsis dėl advokato paskyrimo.
7. Atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jai buvo įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
8. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad net specialistai nežino, ką padaryti kitaip šioje susidariusioje situacijoje. Tvorą patraukti neįmanoma, nes yra įmontuota statybinė plokštė, kurios negalima išimti. Sklypas buvo formuotas 1995 metais, tuo metu matavo sieksniais. Jau tuomet ginčo vietoje buvo metalinė tvora. Vėliau toje pačioje vietoje ji pastatė kitą tvorą, nes metalinė tvora buvo išvogta. Jos nekilnojamasis turtas yra įvertintas 2009 metais ir įregistruotas Registrų centre. Tuomet buvo tikrinta ir viskas buvo gerai. Nesupranta, kodėl pasikeitė situacija, kodėl jai skiriamos baudos, reikalaujama atiduoti žemę. Tvora jai reikalinga dėl saugumo. Matininkai skirtingai matuoja jos žemės plotą. Jai žinoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba reikalauja nugriauti tvorą, nes teigia, kad ši tvora yra valstybinėje žemėje.
9. Atsakovės atstovas nurodė, kad ginčo žemės plotas šiai dienai neturi jokios paskirties. Mano, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo planas yra ne iš Registrų centro, o iš pačios ieškovės atlikto patikrinimo medžiagos. Priešingai nei teigia ieškovė, garažų savininkų teisės nėra pažeidžiamos, nes riba atitolusi tik 1,5 metro. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad ginčo žemės plotas yra valstybinė žemė. Taigi, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė neteisėtai užėmė valstybinės žemės, patikėjimo teise atstovaujamos ieškovės, plotą. Be to, jei būtų nustatyta, kad tai yra pažeidimas, atkreiptinas dėmesys į jo mažareikšmiškumą. Nesukeliami jokie nepatogumai nei valstybei, nei kitų objektų savininkams. Kita vertus, atitverti šį plotelį atsakovei padėjo savivaldybė. Galimai kitiems asmenims formuojant žemės sklypus, būtų galima ir atsakovei suformuoti žemės sklypą. Teismui tenkinus ieškinį, prašo pratęsti darbų atlikimo terminą, nes atsakovė turėtų laiko surasti paramą. Be to, prašo atsižvelgti į atsakovės sveikatos sutrikimus.
10. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) pateikė atsiliepimą į patikslintą negatorinį ieškinį dėl savininko teisių gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, kuriuo prašo dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į Inspekcijos argumentus. Ieškinio dalį dėl teisės Inspekcijai atlikti įvardintų statinių griovimo darbus, išlaidas išieškant iš atsakovės, suteikimo, tenkinti tik tuo atveju, jei teismo sprendimu inžinierinio statinio statyba būtų pripažinta neteisėta, t.y. jei susiklostę teisiniai santykiai atitiktų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 15 straipsnyje įtvirtintas sąlygas ir atsakovė per teismo nustatytą terminą sprendimo neįvykdytų pati. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimais, statytojo teisė įgyvendinama ir nesudėtingo statinio statyba yra galima, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Remiantis priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija, atstovaudama valstybės naudai, vykdo padarinių šalinimą pagal teismų sprendimus tik dėl: 1) savavališkos statybos; 2) statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą; 3) statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis minėtu reglamentavimu Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos padarinių šalinimo ar kitų pažeidimų statybos teisiniuose santykiuose ir atstovauja valstybei vykdant teismų sprendimus tik pagal nustatytą kompetenciją, kai tai susiję su neteisėta statinių statyba. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė jokiu pagrindu neturi teisės disponuoti prie jos žemės sklypo esančia valstybine žeme. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, statybos techninio reglamento STR 1.05.1:2017 50 punktu, statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinis, pritarimo atsakovei statyti tvoras valstybinėje žemėje taipogi nėra davusi. Trečiojo asmens vertinimu, šios bylos ginčo objektas, t. y. tvora – pastatyta iš vertikalių medinių lentų, dviejų plytų mūro stulpų ir tarp jų esančių medinių vertikalių lentų vartelių, dėl ko manytina, kad ieškovės reikalavime nurodyta „medinių statinių tvora“ apima tiek medines, tiek plytų mūro tvoros dalis.
11. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, civilinę bylą prašė nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
12. Tretysis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą negatorinį ieškinį dėl savininko teisių gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad savivaldybės administracija šioje byloje jokio intereso neturi: ginčas kilo tarp privataus asmens ir Nacionalinės žemės tarnybos – institucijos, atliekančios valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja priežiūros funkcijas. Teigia, jog vartų įrengimo klausimas savivaldybėje buvo sprendžiamas be jokių dokumentų. Maždaug prieš metus A. L. žodžiu kreipėsi į savivaldybės merą, prašydama išspręsti patekimo į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą klausimą. A. L. motyvavo, kad yra vieniša ir ligota, po įvykusio teismo proceso nebeturi galimybės atsivežti į savo kiemą kietojo kuro. Savivaldybės ir Ukmergės miesto seniūnijos atstovams nuvykus į A. L. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad į pastarosios kiemą pagal situaciją vietoje galima patekti tik per siaurus vartelius, skirtus tik vaikščiojimui. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. yra vieniša ir ligota, o situacija vietoje parodė, kad į jos sklypą įvažiuoti nėra galimybės, Ukmergės miesto seniūnija, panaudodama viešuosius darbus dirbančių asmenų darbo jėgą, esamoje A. L. tvoroje įrengė įvažiavimui tinkamus vartus. Atkreipia dėmesį, kad vartai buvo įrengti jau pastatytoje tvoroje, tvora nebuvo perkelta. Žemės sklypo, ant kurio stovi tvora, nuosavybės klausimai tikrinami nebuvo.
13. Trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad priešingai nei teigia atsakovės atstovas, savivaldybė nepadėjo atsakovei atitverti žemės sklypo, ji tik įrengė vartus jau esamoje tvoroje. Teismui priėmus sprendimą, ieškinį tenkinti, prašo atsižvelgti į sezoną, kad atsakovė turėtų galimybę atlikti tvoros griovimo darbus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato žemės savininkams ir kitiems naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Žemės savininkai ir naudotojai privalo laikytis Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žemės naudojimo reikalavimų bei naudoti žemės sklypus pagal nustatytas ribas. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovė yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Ieškovė patikėjimo teise valdo valstybinę žemę, tvarko laisvos valstybinės žemės fondą, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę bei atlieka kitas su valstybinės žemės administravimu ir tinkamu jos valdymu susijusias funkcijas. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. CK 4.98 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovė kaip žemės patikėjimo teisės subjektas turi teisę reikšti negatorinį ieškinį atsakovei dėl savininko teisių gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo neteikimu.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.). Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Taigi, šioje byloje ieškovės pareiga yra įrodyti, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė (patikėtinė) ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos, o atsakovės pareiga – įrodyti, jog ji turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.
16. Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. L.. Šio žemės sklypo ribos nustatytos namų valdos žemės sklypo ribų plane, įregistruotame Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės teigimu, atsakovės žemės sklypo rytinė riba yra laužtinė, o atsakovė faktiškai užvėrusi tvorą tiesia linija, savavališkai užimdama valstybinės žemės 27,82 kv. m plotą, kuris nėra suformuotas. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo subjektas.
17. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus (toliau – Skyrius) 2018 m. lapkričio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog, patikrinus nesuformuoto žemės sklypo, esančio šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) naudojimą, nustatyta, jog atsakovei priklausanti tvora yra pastatyta valstybinės žemės plote, užimant 27,82 kv. m plotą. Šio akto priede Nr. 2 yra nurodytos tvoros koordinatės: taško Nr. 5 koordinatės – 6123529.336/547735.2654 bei atkarpos taškų Nr. 8-7 tęstinėje linijoje (taško Nr. nepažymėtas) koordinatės – 6123522.299 547739.0916. 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Skyrius kreipėsi į atsakovę, prašydamas geranoriškai pašalinti nustatytą pažeidimą, ir informavo atsakovę, jog 2018 m. gruodžio 12 d. Skyrius atliks pakartotinį patikrinimą vietoje. 2018 m. gruodžio 12 d. atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu tikrinta, ar atlaisvinta valstybinė žemė greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog valstybinė žemė neatlaisvinta, valstybinės žemės plote pastatyta tvora nepašalinta. Prie surašyto akto Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota tvora. 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Skyrius kreipėsi į atsakovę, prašydamas atvykti atsakovę į Skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir tolimesnių veiksmų. Kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, atsakovė į Skyrių atvykusi nebuvo, duomenų, jog kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę, kaip nurodė savo 2018 m. gruodžio 12 d. Skyriui adresuotame paaiškinime, nepateikė. Skyriaus 2020 m. sausio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog patikrinus nesuformuoto žemės sklypo, esančio šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) naudojimą, nustatyta, jog 2018 metais tikrinimo metu nustatytas pažeidimas dėl pastatytos tvoros valstybiniame žemės plote vis dar nėra pašalintas, atsakovei priklausanti tvora nėra nugriauta. Tai patvirtina prie žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamos fotonuotraukos. Ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalį, buvo paskirta 875 Eur nuobauda už tai, kad nepašalino tvoros, kuri užima 27,82 kv. m. valstybinės žemės plotą.
18. Byloje nustatyta, kad atsakovė pastatė ginčo tvorą valstybinėje žemėje ir ja naudojasi. Iš esmės šių aplinkybių neneigia pati atsakovė, tačiau nesutinka pašalinti tvoros, teigdama, jog to padaryti neįmanoma, nes yra įmontuota statybinė plokštė, kurios negalima išimti. Teismo vertinimu, toks teiginys nepaneigia atsakovės pareigos pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog ji elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, taip pat neįrodė aplinkybės, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę (CPK 178, 185 straipsniai).
19. Atsakovės atstovo pozicija, jog nusižengimas mažareikšmis, žemės sklypo plotas nedidelis, jo naudojimas nei valstybės, nei fizinių asmenų teisių nepažeidžia, atsakovė turi sveikatos problemų, taip pat negali būti vertinama kaip pagrindas leisti atsakovei naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu. Tuo labiau, kad pasak ieškovės, pažeidžiamos gretimai esančių garažų savininkų teisės patekti prie garažų iš nugarinės pusės. Be to, teismo vertinimu, pažeidžiamos ieškovės teisės savo nuožiūra jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti. Pažymėtina, jog ieškovės teigimu, po pažeidimų nustatymo, su atsakove buvo bendrauta ne kartą, atsakovei buvo pasiūlyta išsipirkti arba išsinuomoti valstybės žemės plotą, tačiau atsakovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, dokumentų apie kreipimąsi į trečiąjį asmenį Ukmergės rajono savivaldybės administraciją nepateikė.
20. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę A. L. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti nesuformuotos valstybinės žemės plotą (27,82 kv. m), esantį šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rytinės ribos, pašalinant medinių statinių tvorą, vartus ir vartelius (1,60 m aukščio, 8,54 m ilgio), ir sutvarkyti valstybinį žemės plotą, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį.
21. Kaip jau buvo pažymėta, šioje byloje nustatyta, kad atsakovė savavališkai yra užėmusi 27,82 kv. m nesuformuotą valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jai priklausančiu nuosavybės teise žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) ir šiame nesuformuotame valstybinės žemės plote yra pastačiusi tvorą (1,60 m. aukščio ir 8,54 m. ilgio), pastatytą iš vertikalių medinių lentų, dviejų plytų mūro stulpų, vartų bei vartelių. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei trukdo valstybinės žemės patikėtinei – ieškovei netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Todėl šio ginčo atveju yra įrodytas ieškovės kaip patikėtinės teisių pažeidimas, t. y. ieškovė įrodė, kad dėl tvoros, esančios nesuformuotame valstybinės žemės plote, naudojimasis valstybine žeme yra apsunkintas ar apribotas. Pažymėtina ir tai, kad tvora, kaip antraeilis daiktas, neturi savarankiškos funkcinės paskirties, šiam daiktui negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo tvora tarnauja atsakovės nuosavybės teise valdomame sklype esančiam pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui. Pati atsakovė posėdžio metu nurodė, jog ši tvora jai reikalinga dėl saugumo. Atsakovė yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) savininkė ir neneigia, kad ginčo antraeiliu daiktu (tvora) naudojasi, pripažįsta ir šio daikto jai teikiamą naudą. Kartu akcentuotina, kad inžinerinių statinių – ginčo tvoros nuosavybės teisės nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
22. Teismas sprendžia, kad ieškovė šioje byloje yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą CK 1.138 straipsnio pagrindu pašalinti bet kuriuos jos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės pažeidimus pagal CK 4.98 straipsnį. Teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė abi negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) ieškovė patikėjimo teise įgyvendina valstybinės žemės savininkės teises; 2) atsakovė be teisinio pagrindo yra užėmusi 27,82 kv. m. ploto nesuformuotą valstybinės žemės dalį, besiribojančią su jai priklausančiu nuosavybės teise žemės sklypu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) ir šiame nesuformuotame valstybinės žemės plote yra pastačiusi tvorą, pastatytą iš vertikalių medinių lentų, dviejų plytų mūro stulpų, vartų ir vartelių (1,60 m aukščio ir 8,54 m ilgio), kurios koordinatės yra: taško Nr. 5 – 6123529.336/547735.2654, atkarpos taškų Nr. 8-7 tęstinėje linijoje (taško Nr. nepažymėtas) – 6123522.299/547739.0916 (Namų valdos žemės sklypo ribų planas M1:500). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovė įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ginčo žemės plotą, pašalinant ginčo tvorą ir sutvarkyti valstybinį žemės plotą, kad būtų galima naudoti pagal paskirtį.
23. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, ir tuo atveju, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą sprendimo neįvykdytų pati, ieškovė prašo teismo suteikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos teisę atlikti įvardintų statinių griovimo darbus, išlaidas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo išieškant iš atsakovės. Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai bylose dėl statybos padarinių šalinimo ieškovas buvo ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o prokuratūra arba kitas viešojo administravimo subjektas, taikomas Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. gruodžio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu Nr. 1V-175, kuriame taip pat nurodoma, kad kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nebuvo aukščiau nurodytų bylų dalyvė, minėtame apraše nustatytos statybos padarinių šalinimo procedūros pradedamos vykdyti gavus reikiamą informaciją iš ja disponuojančių subjektų (Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo 5 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė, žinodama savo žemės sklypo ribas, akivaizdžiai neteisėtai užėmė valstybino žemės sklypo dalį, aptverdama šią žemę tvora. Atsakovė taip pat nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius nuo 2018 metų, kuomet buvo informuota ieškovės apie neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą, nebendradarbiavo su kompetentingomis valstybės institucijomis. Atsakovė, pastatydama tvorą valstybinės žemės plote, nepagrįstai padidino naudojamos žemės ribas gretimo jai nepriklausančio sklypo sąskaita, naudojasi valstybės nuosavybe, taip formuodama didesnę savo namų valdą. Toks atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip pagrįstas, jo pasekmės gali būti pašalinamos tik atlaisvinant valstybinę žemę.
24. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės naudojama valstybinė žemė yra aptverta tvora, kuri pripažintina savavališka statyba, ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nėra davusi leidimo statyti statinius valstybinėje žemėje, ir jei atsakovė ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis neatlaisvins neteisėtai užimtą 27,82 kv. m. nesuformuotos valstybinės žemės plotą, esantį šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teismas suteikia teisę atlikti griovimo darbus, pašalinti medinių konstrukcijų (medinių lentelių) su plytų mūro stulpais tvorą, vartus ir vartelius bei juos laikančiąsias konstrukcijas (1,60 m aukščio, 8,54 m ilgio), ir sutvarkyti valstybinį žemės plotą, išlaidas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo išieškant iš atsakovės.
25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista, ieškinį patenkinus visiškai valstybei iš atsakovės priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio neturtinį reikalavimą ir 10,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 85,74 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. lapkričio 22 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 239,44 Eur suma. Taip pat nėra priteistinos ir žyminio mokesčio išlaidos. Ieškinį tenkinus, valstybei neatlyginamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei A. L. tenkinti.
Įpareigoti atsakovę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užimtą 27,82 kv. m. nesuformuotos valstybinės žemės plotą, esantį šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pašalinant medinių konstrukcijų (medinių lentelių) su plytų mūro stulpų tvorą, vartus ir vartelius bei juos laikančiąsias konstrukcijas (1,60 m aukščio, 8,54 m ilgio), kurios koordinatės Namų valdos žemės sklypo ribų plane M1:500 apibrėžtos: tašku Nr. 5 – 6123529.336/547735.2654, atkarpos taškų Nr. 8-7 tęstinėje linijoje (taško Nr. nepažymėtas) – 6123522.299/547739.0916, ir sutvarkant valstybinį žemės plotą, kad būtų galima naudoti jį pagal paskirtį.
Jei atsakovė A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis neatlaisvins neteisėtai užimtą 27,82 kv. m. nesuformuotos valstybinės žemės plotą, esantį šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) leisti atlikti griovimo darbus, tai yra pašalinti medinių konstrukcijų (medinių lentelių) su plytų mūro stulpų tvorą, vartus ir vartelius bei juos laikančiąsias konstrukcijas (1,60 m aukščio, 8,54 m ilgio), kurios koordinatės Namų valdos žemės sklypo ribų plane M1:500 apibrėžtos: tašku Nr. 5 – 6123529.336/547735.2654, atkarpos taškų Nr. 8-7 tęstinėje linijoje (taško Nr. nepažymėtas) – 6123522.299/547739.0916, ir sutvarkyti valstybinį žemės plotą, kad būtų galima naudoti jį pagal paskirtį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, esančiai adresu: Vilnius, A. V. g. 8, išlaidas dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo išieškant iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.