Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-28-908/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-1005-1201/2023Nutartis · 2023-11-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-28-908/2024Nutartis · 2024-01-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-26
Bylos Nr.
AN2-28-908/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01185-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
I. B.
Advokatai
Vidmondas Vėgelis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-28-908/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01185-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.17; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atstovo advokato Vidmondo Vėgelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria netenkintas I. B. skundas ir savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-13055-2023 paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ (toliau ir – Institucija) 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-13055-2023 I. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 16 d. 07.32 val. Vilniuje, autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp stotelių (duomenys neskelbtini) st.–(duomenys neskelbtini) st. važiavo be bilieto ir taip pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 64 punkto reikalavimus. Kontrolės metu asmuo pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą ,,,m.Ticket“ bilietą Nr. (duomenys neskelbtini). I. B. paskirta administracinė nuobauda – 23 Eur dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. skundas ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Netenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atstovo skundo, taip pat netenkintas ir I. B. atstovo prašymas priteisti I. B. iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atstovo advokato V. Vėgelio apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir tenkinti I. B. skundą – panaikinti Institucijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ I. B. naudai priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.

1.1. Pirmiausia, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šališkai pritarė Institucijos pozicijai, netinkamai išaiškino ir pritaikė įstatymus, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, siekė pateisinti nutarimą priėmusios Institucijos nepagrįstus bei neteisėtus veiksmus ir sprendimus.

1.2. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas neteisingai suvokė ir vertino ,,m.Ticket“ programėlės taisyklių reikšmę ir esmę. Cituojant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas, pažymima, kad minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre (toliau ir – TAR), todėl nesuprantama, kodėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ administracija neįregistravo programėlės taisyklių, to negalėjo paaiškinti ir įmonės atstovė, nors kiti įmonės teisės aktai TAR yra paskelbti. Šiame kontekste pabrėžiama, kad oficialiai nepaskelbti teisės aktai negalioja, dėl to ta aplinkybė, jog, apylinkės teismo manymu, vadovautis ,,m.Ticket“ programėlės taisyklėmis nukreipia Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508 (toliau ir – Taisyklės), nereiškia, jog ,,m.Ticket“ programėlės taisyklės neturėjo būti paskelbtos TAR. Priešingas aiškinimas, apelianto įsitikinimu, paneigtų principą, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad I. B. neturėjo pareigos vadovautis negaliojančiu teisės aktu – ,,m.Ticket“ programėlės taisyklių punktais, kuriuose nurodoma bilieto aktyvinimo trukmė, privalomumas bilietą įsigyti (aktyvinti) dar prieš įlipant į transporto priemonę, prisiėmimas atsakomybės už naudojimąsi programėle ir pan. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. 07.32 val. I. B. vadovavosi Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklėmis. Cituojant šių taisyklių 28.1, 4.6, 28.5 punktus, teigiama, kad I. B. įvykdė taisyklėse numatytus reikalavimus – iki keleivių kontrolės pradžios bilietas buvo pradėtas aktyvinti ir kontrolės metu turėjo aktyvintą 30 minučių trukmės bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), o tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.809 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu.

1.3. Pažymima, kad ,,m.Ticket“ programėlės taisyklėse nenurodoma, jog bilietas aktyvinamas 15 sekundžių, o pagal 29 punktą aktyvinant bilietą programėlėje, taikoma aktyvinimo trukmė, kurią programėlės naudotojas privalo įvertinti, jog bilietas būtų tinkamai ir laiku aktyvintas. Pabrėžiama, kad Institucijos atstovė posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl bilieto aktyvinimas turi trukti taip ilgai, kai autobusas iki kitos stotelės kartais važiuoja vos minutę. Teigiama, kad bilieto aktyvinimo trukmė taikoma SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuožiūra, o apie ją programėlės naudotojas iš anksto nežino, dėl to, apelianto vertinimu, Institucija programėlės naudotojui perkelia abstrakčią pareigą „tinkamai ir laiku aktyvinti bilietą“, o tai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams bei CK 6.200 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms. Pažymima ir tai, kad šių principų neatitinka ir reikalavimas bilietą aktyvinti dar prieš įlipant į transporto priemonę (,,m.Ticket“ programėlės taisyklių 27 punktas), kadangi net nepradėjus vežėjui teikti paslaugos, senka keleivio apmokėtas vežimo laikas, o dėl spūsties keleiviui nepatekus į transporto priemonę, jis apskritai gali netekti apmokėtos paslaugos. Pažymima ir tai, kad nesant įregistruotų ,,m.Ticket“ programėlės taisyklių, nėra galimybės kreiptis į administracinį teismą, siekiant išsiaiškinti, ar šis norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 ar 113 straipsnių nuostatas. Be to, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad asmuo, ,,m.Ticket“ programėlės taisykles laikydamas neteisėtomis (negaliojančiomis), turėjo galimybę programėle nesinaudoti ir rinktis alternatyvas bilietui įsigyti, laikytina nekorektišku ir ribojančiu asmens teises keleivio vežimo sutartyje.

1.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018 ir remiantis in dubio pro reo principu, teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra nei tariamo nusižengimo objekto, nei objektyviųjų / subjektyviųjų požymių, nes I. B. nevažiavo be bilieto, kontrolės metu turėjo aktyvintą bilietą ir neturėjo subjektyvių ketinimų / motyvacijos važiuoti be jo, o anksčiau nėra turėjęs nesusipratimų su kontrolieriais.

1.5. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti prašymo I. B. priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl Institucijos neteisėtų veiksmų buvo padaryta įtaka I. B., kaip piliečio, savivertei, jis iki šiol jaučiasi nemaloniai, jaučia emocinę depresiją, o aiškindamasis su kontrolieriais patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir viešą pažeminimą: stebint autobuso keleiviams buvo priverstinai išvesdintas iš autobuso ir priverstas laukti apie 20 minučių, kol buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, dėl to I. B. pavėlavo į darbą ir turėjo aiškintis vadovams. Apelianto įsitikinimu, prašoma suma nėra per didelė, paremta panašių atvejų teismų praktika.

Atsiliepimas

4. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

1.6. Pirmiausia, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad ,,m.Ticket“ programėlės taisyklių neišviešinimas Teisės aktų registre darbo jas negaliojančias ir netaikytinas apeliantui. Pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508 patvirtintos naujos redakcijos „Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės“, kurių 4.12 punkte numatyta speciali Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ patvirtinta judriojo ryšio įrenginyje įdiegiama programėlė, skirta judriojo ryšio įrenginio pagalba įsigyti elektroninius bilietus ir juos aktyvuoti, o 36 punkte numatyta, kad mobiliąja programėle įsigytas elektroninis bilietas aktyvinamas pagal mobiliosios programėlės naudojimosi taisykles. Institucijos teigimu, ,,m.Ticket“ programėlės taisyklės yra techninis aprašymas, detalizuojantis naudojimosi tvarką, norint įsigyti elektroninį viešojo transporto bilietą ir tinkamai jį aktyvuoti. Be to, ,,m.Ticket“ programėlės taisyklės nesukuria naujų elgesio taisyklių viešojo transporto keleiviui nei numatyta Keleivių ir bagažo vežimo Taisyklėse, kurios yra išviešintos TAR, išskyrus programėlės naudotojo atsakomybę už tinkamą ,,m.Ticket“ programėles taisyklių laikymąsi. Atsiliepimu sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad į keleivio pareigą vadovautis ,,m.Ticket“ programėlės taisyklėmis nukreipia Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklės.

1.7. Be kita ko, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad ,,m.Ticket“ programėlėje nenurodyta bilieto aktyvavimo trukmė – 15 sekundžių – pažeidžia CK 1.5 ir 6.200 straipsnius. kadangi, nors Taisyklėse aiškiai ši trukmė nėra įvardinta, tačiau tai, jog bilietas aktyvuojamas ne iš karto, apeliantui buvo žinoma, nes ,,m.Ticket“ programėlės taisyklių 2 punktas nustato, kad pradėjus naudotis ,,m.Ticket“ programėlė naudotojas patvirtina, jog su minėtomis taisyklėmis susipažino, su jomis sutinka ir priima atsakomybę už naudojimąsi programėle (21 punktas). Be to, pats apeliantas posėdžio metu nurodė, kad programėle naudojasi ne pirmą kartą, o aktyvuojant elektroninį bilietą programėlėje išmetamas atskiras langas su laikmačiu, skaičiuojant laiką iki tinkamo bilieto aktyvinimo. Institucijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad I. B. kontrolės metu turėjo tinkamai aktyvuotą bilietą, nes pagal ,,m.Ticket“ programėlės taisyklių 29 punktą bilietas, kol nepasibaigusi aktyvinimo trukmė, negalioja, o nagrinėjamu atveju apeliantas neginčijo fakto, jog elektroninio bilieto aktyvavimo trukmė iki kontrolės pradžios nebuvo pasibaigusi.

1.8. Atsiliepime pažymima, kad ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo, o nagrinėjamu atveju apeliantas pažeidė savo, kaip viešojo transporto keleivio pareigas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – palikti Institucijos nutarimą nepakeistą, dėl to, byloje paduotas apeliacinis skundas nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.

6. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir siekė pateisinti nutarimą priėmusios Institucijos nepagrįstus / neteisėtus veiksmus / sprendimus, nes skundžiama nutartis pakankamai motyvuota, priimta remiantis byloje surinktų duomenų visuma ir tinkamai taikant byloje aktualias teisės aktų nuostatas, juo labiau, nėra pagrindo pagrįstą ir motyvuotą apylinkės teismo poziciją laikyti šališka vien dėl to, kad ji nesutampa su apelianto ir jo atstovo pozicija. Pažymėtina, kad vien tai, jog įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

7. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu I. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 18 d. 07:32 val. Vilniuje važiavo autobusu be bilieto, t. y. kontrolės metu pateikė po kontrolės pradžios pažymėtą „m.Ticket“ bilietą (b. l. 8–9). Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia Institucijos pozicija, pabrėžiant, kad I. B. turėjo tinkamai pažymėtą bilietą, dėl to nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas Institucijos nutarimu.

8. ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas.

9. Pažymėtina, kad ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. B. bilietas „m.Ticket“ programėlėje buvo aktyvuotas 07:33:06 val., tuo tarpu kontrolės pradžia buvo 07:32:58 val. (b. l. 15, 81). Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, dėl šių aspektų byloje ginčo nekilo, tačiau esminis ginčo klausimas yra susijęs su „m.Ticket“ programėlės taisyklių teisėtumu ir asmens pareiga jomis vadovautis, kadangi, kaip pabrėžiama ir apeliaciniame skunde, šios taisyklės nėra paskelbtos Teisės aktų registre. Vis dėlto, nors administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. ir jo atstovo įsitikinimu, minėtosios taisyklės yra negaliojančios, inkriminuojamo administracinio nusižengimo metu nesaistė I. B., dėl to jis nepagrįstai nubaustas Institucijos nutarimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

Žemesnės instancijos teismas

11. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo dieną) 15 straipsnio 2 dalies 28 punkte buvo numatyta, kad į išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją patenka taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių tvirtinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 3-664 redakcija) patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių“ 15 punkte numatyta, jog vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų elektroninių bilietų (bagažo kvitų) identifikavimo priemones nustato savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutuose gali nustatyti kitą bilietų įsigijimo ir pateikimo kontrolei tvarką.

12. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių“ 64 punkte (past. – kurio pažeidimas I. B. inkriminuotas Institucijos nutarimu), be kita ko, numatyta, kad keleivis, važiuojantis be bilieto, laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu yra abi aplinkybės: bent viena iš 64.1 papunktyje nurodytų aplinkybių ir 64.2 papunktyje nurodyta aplinkybė: keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (pažymėtą/aktyvintą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento (originalo), patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, kai toks bilietas turi būti pažymėtas komposteriu, du ar daugiau kartų pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, kai toks bilietas turi būti pažymėtas komposteriu, ne toje transporto priemonėje pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, kai toks bilietas turi būti pažymėtas komposteriu, pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvintą bilietą, negaliojantį (neaktyvintą) bilietą (64. 1 papunktis); kontrolieriui užfiksavus, kad įvyko 64.1 papunktyje nustatyta aplinkybė, keleivis kontrolės metu iš kontrolieriaus neįsigijo kontrolės bilieto (įskaitant atvejus, kai keleivis norėjo įsigyti kontrolės bilietą, bet vietoje neturėjo tam tinkamos mokėjimo priemonės ar joje nebuvo pakankamai negrynųjų pinigų ar ji nesuveikė) (64.2 papunktis).

13. Pagal Taisyklių 4.6 papunktį keleivių kontrolės pradžia laikomas momentas, kai transporto priemonė privažiuoja stotelės, kurioje kontrolieriai vykdo keleivių kontrolę, įvažą ar privažiuoja stotelę be įvažos ir vairuotojas ar kitas įgaliotas asmuo užblokuoja komposterius. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kontrolės pradžia paskelbta 07:32:58 val., taigi šiam momentui I. B. „m.Ticket“ bilietas aktyvuotas nebuvo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Institucijos atstovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju iki autobuso įvažiavimo į įvažą bilietas nebuvo aktyvuotas, jis tik buvo pradėtas aktyvuoti (iki aktyvavimo pabaigos buvo likusios 8 sekundės), vadinasi, bilietas nebuvo aktyvuotas iki kontrolės pradžios, nors bilietas ir buvo pradėtas aktyvuoti dar neįvažiavus į įvažą (b. l. 92). Pabrėžtina tai, kad pagal minėtąsias Taisyklių nuostatas kontrolės pradžia laikoma ne autobuso įvažiavimas į įvažą, bet transporto priemonės privažiavimas stotelės, kurioje vykdoma kontrolė, įvažą.

14. Nagrinėjamu gi atveju, vienu iš esminių ginčo aspektų yra SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 2018-V-136 patvirtintos „Naudojimosi „m.Ticket“ programėle taisyklės“ (toliau ir – „m.Ticket“ programėlės taisyklės). Nors administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. ir jo atstovo įsitikinimu, TAR neišviešintos taisyklės keleivių nesaisto, apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.

15. Pirmiausia, kaip jau buvo minėta, Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių 15 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutuose gali nustatyti kitą bilietų įsigijimo ir pateikimo kontrolei tvarką. Tuo tarpu Taisyklių 39 punkte įtvirtinta, kad mobiliosiose programėlėse aktyvinti bilietai pradeda galioti (tampa aktyvūs) po jų naudojimo taisyklėse nustatyto aktyvinimo termino, kuris yra suderintas su Savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“. Vadinasi, TAR paskelbtose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintose Taisyklėse eksplicitiškai numatyta, kad mobiliojoje programėlėje aktyvintas bilietas tampa aktyvus, taigi, ir pradeda galioti po programėlės naudojimosi taisyklėse nustatyto termino, o jis yra suderintas su SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Vadinasi, be kita ko, ir „m.Ticket“ programėlėje taikomas 15 sekundžių bilieto aktyvinimo terminas yra suderintas ir taikomas pagrįstai, o ne, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nuožiūra. Apelianto ir jo atstovo ginčijamos „m.Ticket“ programėlės taisyklės laikytinos detalizuojančiomis bei papildančiomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas Taisykles.

16. „m.Ticket“ programėlės taisyklių 29 punkte numatyta, kad aktyvinant „m.Ticket“ programėlėje, yra taikoma bilieto aktyvinimo trukmė, kurią „m.Ticket“ programėlės naudotojas privalo įvertinti, kad bilietas būtų tinkamai ir laiku aktyvintas. Bilietas, kol nepasibaigusi aktyvinimo trukmė, negalioja. Tuo tarpu „m.Ticket“ programėlės naudotojas atsako už tinkamą bilieto rūšies pasirinkimą, bilieto aktyvinimą (įvertinant bilieto aktyvinimo trukmę), tinkamą bilieto pateikimą keleivių kontrolei bei kitus įvedamus ir pasirenkamus duomenis (30 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog jau kurį laiką naudodamasis programėle asmuo nesigilino į jos naudojimosi sąlygas, nešalina jo atsakomybės. Juo labiau, kad apylinkės teismo posėdžio metu I. B. patvirtino, jog jam dažnai tenka važiuoti viešuoju transportu ir naudotis „m.Ticket“ programėle (b. l. 91). Šiame kontekste neįtikinama laikytina I. B. pozicija, kad dažnai naudodamasis tiek viešuoju transportu, tiek minėta programėle, nežinojo, jog tik po 15 sekundžių bilietas aktyvinasi, nes prieš aktyvinant bilietą „m.Ticket“ programėlėje mobiliojo telefono ekrane atsiranda užrašas, jog bilietas aktyvinsis būtent po 15 sekundžių. Į šias aplinkybes pagrįstai atsižvelgė ir jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Pabrėžtina ir tai, kad „m.Ticket“ programėlės taisyklių 2 punkte numatyta, jog „m.Ticket“ programėlės naudotojas patvirtina, kad naudodamasis „m.Ticket“ programėle, jis susipažino su šiomis taisyklėmis, sutinka su jose nurodytomis sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis. I. B., savo mobiliojo ryšio priemonėje įsidiegęs „m.Ticket“ programėlę ir sutikdamas su jos naudojimosi taisyklėmis, be kita ko, sutiko ir su minėtomis nuostatomis.

17. Be kita ko, svarbu įvertinti ir tai, kad Institucijos nutarime nurodoma, jog I. B. važiavo tarp stotelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stotelės, o nuo autobuso atvykimo į (duomenys neskelbtini) stotelę iki jo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) stotelės įvažą buvo praėjusi 1 minutė 58 sekundės (b. l. 80–81). Dėl šios priežasties, net ir įvertinus tai, kad bilietas mobiliojoje programėlėje aktyvinasi per 15 sekundžių, 1 minutės 58 sekundžių laikotarpis laikytinas pakankamu, jog I. B. būtų spėjęs aktyvinti bilietą dar iki kontrolės pradžios momento, juo labiau, kad pats keleivis turi įvertinti važiavimo laiką, keleivių kiekį ir pasirinkti tokį bilieto aktyvinimo momentą, jog jis būtų tinkamai aktyvintas, jeigu kitoje stotelėje būtų atliekama keleivių kontrolė. Atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, kad per anksti bilietą aktyvinusiam asmeniui senka jo kelionės laikas, pažymėtina, jog pagal viešai skelbiamą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ informaciją trumpalaikiams – 30 ir 60 minučių – bilietams taikomas 10 minučių tolerancijos laikotarpis, t. y. pažymėtas 30 ar 60 minučių bilietas galioja iki 40 ar 70 minučių. Be to, keleivis už kelionę visuomeniniu transportu turi mokėti tiek, kiek ji trunka pagal nurodytą laiką internetiniame autobusų / troleibusų eismo tvarkaraštyje (https://judu.lt/viesojo-transporto-keleiviams/bilietu-rusys-ir-kainos/).

18. Nors apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad „m.Ticket“ programėlės reikalavimas bilietą aktyvinti dar prieš įlipant į transporto priemonę prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), taip pat ir sutarties vykdymo principams, numatytiems CK 6.200 straipsnio 1 ir 3 dalyse, tačiau atkreiptinas dėmesys į Taisyklių 37 punktą, numatantį, jog keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvinto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvinti bilietą vienu iš 37.1–37.3 papunkčiuose nurodytų būdų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad būtent Taisyklėse įtvirtinto reglamentavimo nei administracinėn atsakomybėn patrauktas I. B., nei jo atstovas neginčija. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, jog I. B., laikydamas programėlės „m.Ticket“ taisykles neteisėtomis, turėjo galimybę pasirinkti alternatyvius bilieto įsigijimo būdus, laikytinas nekorektišku ir ribojančiu keleivio teises, nes būtent pagal minėtą Taisyklių 37 punktą keleivis įsigyti / aktyvinti bilietą gali vienu iš trijų būdų, t. y. aktyvinti elektroninį bilietą mobiliojoje programėlėje ar laikmenoje; įsigyti vienkartinį elektroninį bilietą iš lėšų, esančių su laikmena susietos keleivio paskyros sąskaitoje (e. piniginėje), ir jį aktyvinti; įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą, iš vairuotojo. Vadinasi, keleivis, nesutikdamas su kažkurio iš šių būdų naudojimosi sąlygomis ar dėl savo paties patogumo, turi alternatyvą pasirinkti kitą būdą, dėl to asmens, kaip keleivio, teisės niekaip nėra ribojamos, juo labiau pažeidžiamos.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad I. B. privalėjo laikytis „m.Ticket“ programėlės taisyklių, nes į jas tiesiogiai nukreipia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Taisyklių 36 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog mobiliąja programėle įsigytas elektroninis bilietas aktyvinamas pagal mobiliosios programėlės naudojimosi taisykles. Laikytina, kad keleivių kontrolės metu neturėdamas aktyvinto bilieto I. B. važiavo be bilieto ir taip pažeidė Taisyklių 64 punkto nuostatas, pagal kurias viena iš sąlygų pripažįstant asmenį važiavus be bilieto, yra būtent ta, jog asmuo pateikė kontrolės metu pažymėtą/aktyvintą bilietą, vadinasi, I. B. padarė ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį pagrįstai nubaustas Institucijos nutarimu, paliktu galioti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.

20. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu I. B. paskirta administracinė nuobauda – 23 Eur dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam pagrįstai paskirta ANK 446 straipsnio 4 dalies sankcijoje, pagal kurią skiriama bauda nuo 16 Eur iki 30 Eur, numatytos baudos vidurkį atitinkančio dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo, tokio dydžio bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, o apeliaciniame skunde nesant konkrečių nesutikimo su I. B. paskirta administracine nuobauda ar jos dydžiu argumentų, šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

21. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimą, kadangi I. B. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o jam paskirta administracinė nuobauda nelaikytina per griežta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atstovo advokato V. Vėgelio apeliacinis skundas netenkintinas.

22. Be kita ko, nors apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atstovo prašymų dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau netenkinus I. B. atstovo apeliacinio skundo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pateiktų prašymų ir iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ I. B. naudai priteisti 200 Eur neturtinei žalai ir 225 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, nes administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi šie apeliaciniame skunde pateikti prašymai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. atstovo advokato Vidmondo Vėgelio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Gruodienė