Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistosios S. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi S. B. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir ji pasiųsta atlikti likusią 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių ir 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu S. A. (dabar S. B.) pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta - 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 7 MGL (910 litų) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi subendrinus minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, S. B. paskirta galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo ir 7 MGL dydžio bauda.

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi S. B. lygtinai paleista iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 6 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant ją lygtinio paleidimo laikotarpiu nevartoti narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės (probacijos) pabaiga - 2018 m. vasario 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pagal Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą, S. B. paskyrė papildomą įpareigojimą – gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Probacijos tarnyba 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė teikimą Nr. V5-7432 dėl S. B. lygtinio leidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo (toliau – teikimas). Teikime nurodyta, kad po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, S. B. 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo supažindinta su lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygomis, jų pažeidimo pasekmėmis. Pasak Probacijos tarnybos, S. B. 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. buvo įspėta už administracinių pažeidimų (važiavimas viešuoju transportu be bilieto) padarymą. Po šių įspėjimų S. B. toliau darė pažeidimus 2017 m. kovo 11 d. buvo neblaivi viešoje vietoje bei vartojo necenzūrinius žodžius, vėliau nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams – padarė ne tik administracinį teisės pažeidimą, bet ir nevykdė probacijos sąlygų – įpareigojimo nevartoti psichoaktyvių medžiagų. Teikime nurodyta, kad ir po papildomo įpareigojimo skyrimo ir gydymo jos atžvilgiu skyrimo, 2017 m. balandžio 19 d. S. B. pažeidė teismo paskirtus įpareigojimus – minėtą dieną 0.40 val. ji buvo sulaikyta apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Po šio įvykio S. B. gydėsi, tačiau galiausiai nuo 2017 m. birželio 10 d. gydymą savo noru nutraukė. Vėliau ji padarė dar vieną administracinį nusižengimą (važiavimas viešuoju transportu be bilieto), ir dėl jo nepasiaiškino; jai buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2017 m. liepos 19 d. įvertinus S. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką, paaiškėjo, jog ši išaugo nuo 63 iki 74 balų, todėl prašoma nuteistosios atžvilgiu panaikinti lygtinį paleidimą ir vykdyti likusią bausmės dalį pataisos įstaigoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir panaikino S. B. lygtinį paleidimą, pasiųsdamas ją atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Teismas, analizuodamas S. B. lygtinio paleidimo laikotarpiu padarytų pažeidimų ir kitų aplinkybių visumą, pabrėžė, jog S. B. pirmiausia pažeidė įpareigojimą nevartoti psichoaktyvių medžiagų, o po to, kai jos atžvilgiu buvo skirtas papildomas įpareigojimas – gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, po kiek laiko pažeidė ne tik įpareigojimą nevartoti minėtų medžiagų, tačiau ir neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val. Galiausiai nutraukusi gydymąsi, teismo vertinimu, nuteistoji pažeidė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi jai paskirtą papildomą įpareigojimą – gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Vilniaus miesto apylinkės teismas ypatingai pažymėjo ir tai, kad jau po Probacijos tarnybos teikimo, 2017 m. liepos 25 d. S. B. buvo nubausta administracine tvarka už heroino vartojimą; be to, jos atžvilgiu 2017 m. rugpjūčio 18 d. pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai dėl plėšimo ir vagystės. Teismo vertinimu, S. B. lygtinio paleidimo laikotarpiu nevykdė nei pirminių, nei papildomų teismų skirtų įpareigojimų, šiuo laikotarpiu ne kartą buvo nubausta administracine tvarka, jos atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, kas rodo, jog ji nepateisino jai parodyto pasitikėjimo, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos turi būti panaikintas ir ji pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

S. B. skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalimi, nuteistosios skundas, atsižvelgiant į pateiktos medžiagos pobūdį ir galimybę priimti sprendimą pagal joje esančius dokumentus, nagrinėtinas nerengiant teismo posėdžio. Atsiliepimų į S. B. skundą negauta.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus ir susipažinęs su jos asmens byla, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės teisingai vertino teikime nurodytus argumentus ir pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą dėl S. B. lygtinio paleidimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Atsižvelgdamas į aukščiau minėtas Probacijos įstatymo nuostatas, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi S. B. buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo laikotarpiu jai skiriant 3 įpareigojimus – 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir mokslu; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti narkotinių ar psichiką veikiančių medžiagų. Pateiktos medžiagos pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, jog S. B. lygtinio paleidimo laikotarpiu nepažeidė tik vienos iš šių pareigų – neišvyko iš gyvenamosios vietos ribų. Be to, net ir 2017 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuteistosios S. B. atžvilgiu skirtas papildomas įpareigojimas – gydytis priklausomybę alkoholiui, taip pat buvo pažeistas. Šių duomenų kontekste, apygardos teismas, remdamasis žemiau pateikiamais argumentais, ne tik konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pagrįstai, remdamasis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, panaikino S. B. taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau ir tai, kad Probacijos tarnyba dėjo pastangas padėti S. B. reintegruotis į visuomenę, bet jos pačios pastangos nebuvo pakankamos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. 2016 m. rugpjūčio 12 d. Probacijos tarnyboje išreiškė sutikimą su jai parengtu individualiu probuojamojo priežiūros planu, kartu jai išaiškinant lygtinio paleidimo tvarką, sąlygas bei jų nesilaikymo teisines pasekmes (asmens bylos l. 38-43, 42). Nors Probacijos tarnyba formaliai turėjo pagrindą Probacijos įstatymo nustatyta tvarka, dar už 2016 m. rugpjūčio 10 d. (t. y. nepraėjus nei 2 savaitėms po jos paleidimo iš pataisos įstaigos) ir 2016 m. spalio 29 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus (asmens bylos l. 84-85) kreiptis į teismą dėl papildomų įpareigojimų S. B. skyrimo, to nepadarė, taip išreikšdama probuojamajai pasitikėjimą.

Visgi, 2017 m. kovo 11 d. 19.00 val. S. B. padarė administracinį nusižengimą, kuris tuo pačiu reiškė iš probacijos sąlygų pažeidimą – ji ne tik viešoje vietoje sulaikyta būdama neblaivi, bet nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (asmens bylos l. 85-86), o patį neblaivumą faktą nuteistoji vėliau pripažino (asmens bylos l. 87). Taigi, šiuo administraciniu nusižengimu S. B. pažeidė teismo paskirtą įsipareigojimą probacijos laikotarpiu nevartoti psichoaktyvių medžiagų. Kaip minėta, po šių veiksmų, pagal Probacijos tarnybos (kuri formaliai jau po minėto pažeidimo padarymo galėjo inicijuoti S. B. taikomo lygtinio paleidimo panaikinimą, kaip tai numato Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas) teikimą, apylinkės teismas nuteistajai, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi paskyrė papildomą įpareigojimą – gydytis priklausomybę alkoholiui. Šio sprendimo pagrindu S. B. 2017 m. balandžio 18 d. nukreipta gydymuisi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą.

Iš nuteistosios asmens bylos duomenų matyti, kad nepraėjusius nė 2 savaitėms nuo šio papildomo įpareigojimo jai paskyrimo, S. B., iškart po nukreipimo gydytis, 2017 m. balandžio 19 d. ne tik padarė naują administracinį nusižengimą, bet tuo pačiu grubiai pažeidė jau anksčiau jai skirtus 2 įpareigojimus – ne tik buvo sulaikyta apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, tačiau ir tuo laiku, kuriuo ji turėtų būti namuose (asmens bylos l. 140), kas, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste, sudarė objektyvų pagrindą Probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, o šis, esant minėtos tarnybos teikimui bei pasitvirtinus šiems duomenims, iš esmės, remiantis, kad minėta norma imperatyvi, būtų įpareigotas priimti sprendimą dėl jo panaikinimo, tačiau pastaroji teikimo apylinkės teismui iškart po šio pažeidimo padarymo nepateikė ir leido S. B. pradėti gydytis.

2017 m. gegužės 30 d. S. B., prieš tai nustačius, jog jos testas dėl narkotikų vartojimo yra teigiamas, pradėta gydyti nuo priklausomybės. Tačiau pastaroji gydėsi tik iki 2017 m. birželio 10 d., po ko vėliau neatvyko į konsultaciją ir nesigydė, taip pažeisdama papildomą Vilniaus miesto apylinkės teismo jai skirtą įpareigojimą, šiame kontekste pažymint, kad 2017 m. gegužės 29 d. ji padarė dar vieną administracinį nusižengimą (asmens bylos l. 141). Remdamasi šiomis aplinkybėmis, Probacijos tarnyba 2017 m. liepos 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl S. B. lygtinio paleidimo panaikinimo.

Šių aplinkybių analizė rodo, kad S. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu veikė taip, kad jos atžvilgiu egzistuoja visos būtinosios sąlygos šio instituto jos atžvilgiu nebetaikyti: S. B. ne kartą, net esant akivaizdžioms Probacijos tarnybos pastangoms, nepateisino jai suteikto pasitikėjimo bei toliau darė administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ir pažeidė jai teismų skirtus įpareigojimus (tai pripažino ir nuteistoji (skundo medžiagos l. 42)), kas rodo, jog tik ją izoliuojant nuo visuomenės galima ne tik pasiekti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, tačiau ir apriboti jos galimybes toliau veikti neteisėtu būdu.

Minėtas apygardos teismo išvadas patvirtina ir tai, kad jau po Probacijos tarnybos kreipimosi į teismą dėl lygtinio paleidimo jos atžvilgiu panaikinimo, S. B. nenustojo veikti neteisėtai ir iš esmės toliau pažeidinėjo dar nepanaikinto lygtinio paleidimo sąlygas – kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, 2017 m. liepos 25 d. S. B. vartojo narkotinę medžiagą - heroiną be gydytojo paskyrimo (skundo medžiagos l. 14-15).

Atsižvelgiant į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog tiek Probacijos tarnyba (kuri ne kartą išreiškė S. B. pasitikėjimą ir net po padarytų probacijos sąlygų pažeidimo skatino ją gydytis), tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, pagrįstai konstatavo, jog S. B. būdama laisvėje nepateisino valstybės išreikšto pasitikėjimo – buvo nekart bausta administracine tvarka, pažeidinėjo teismų skirtus įpareigojimus, todėl tik realios bausmės taikymas S. B. atžvilgiu taikymas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį.

Šiame kontekste S. B. skunde nurodyti argumentai dėl jos noro bei ryžto gydytis, vertintini kritiškai – kaip minėta, Probacijos tarnyba, nepaisydama S. B. probacijos laikotarpiu daromų administracinių nusižengimų bei teismo įpareigojimų nesilaikymo, į teismą dėl jos lygtinio paleidimo panaikinimo kreipėsi būtent tik po to, kai S. B. savanoriškai nutraukė gydymąsi nuo priklausomybių. Taigi, turėdama ne vieną galimybę pakeisti savo elgesį ir taip įtikinti probaciją vykdančius pareigūnus, kad ji gali veikti teisėtu būdu laisvėje, S. B. nei Probacijos tarnybos, nei šį klausimą nagrinėjusių teismų, neįtikino, kad probacijos taikymas jos atžvilgiu yra proporcinga teisine priemone siekiant aukščiau minėtų tikslų įgyvendinimo. Priešingai, jos elgesys parodė, kad ne kartą valstybės išreikštas pasitikėjimas yra visiškai ignoruojamas, todėl dar kartą tą daryti būtų neteisinga.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą ir įvertinęs nuteistosios S. B. skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios S. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.