Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. B. (buv. A.) (toliau – nuteistoji) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutarties, kuria netenkintas Panevėžio pataisos namų teikimas ir nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-05-30 nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendžiu S. B. (buv. A.) buvo nuteista pagal BK 138 str. 1 d., 178 str. 1 d. (3 epizodai), 178 str. 2 d. (4 epizodai), 180 str. 1 d. subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 7 MGL dydžio bauda.

2014-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-30, 2013-09-30 ir 2013-10-07 nuosprendžiais paskirtas bausmes, nuteistajai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 7 MGL dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpiai – 5 d., ir suėmimo laikotarpis nuo 2013-02-12 iki 2013-10-07, bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-30 bei 2013-09-30 nuosprendžius.

2015-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistąją atleidus nuo 2013-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. paskirtos bausmės bei atitinkamai panaikinus 2014-04-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl bendrinimo su 2013-04-30 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajai nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 7 MGL dydžio bauda, įskaitytos 5 dienos.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2016-05-30 nutarimu Nr. 01/7-1749 nutarė taikyti nuteistajai S. B. (A.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. bei siūlyti teismui nuteistajai nustatyti šias auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 str. 2 ir 3 d. numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio grupės veikloje, taip pat neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nutartimi Panevėžio pataisos namų teikimas netenkintas ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-05-30 nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepatvirtintas.

Nuteistoji S. B. (A.), pateikdama skundą, nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi, prašo ją panaikinti ir paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos. Mano, kad teismas nurodo neteisingą jos lygtinį paleidimą reglamentuojančią teisės normą. Neneigia buvusi bausta už nustatytos tvarkos pažeidimus Lukiškių pataisos namuose, tačiau būdama kituose pataisos namuose ir izoliatoriuose nustatytų taisyklių nepažeidinėjo, priešingai už dalyvavimą įvairiose programose ir nepriekaištingą elgesį skatinta du kartus ir charakterizuojama teigiamai.

Skunde prižįsta, kad būdama laisvėje elgėsi antivisuomeniškai, ignoravo bausmės švelninimą reglamentuojančias normas, nedarė jokių išvadų, vartojo narkotikus, jai buvo apribota motinos valdžia. Tačiau praleidusi 3 metus 3 mėnesius pataisos namuose suprato save, atrado norą gyventi, sužinojo kas yra narkomanija, išsiaiškino jos mechanizmą. Nuteistoji plačiai aprašo narkotikų poveikį žmogaus organizmui, dėkoja pataisos namuose dirbantiems profesionaliems darbuotojams, padedantiems įveikti priklausomybę nuo narkotikų. Teigia, jog darydama nusikaltimus beprasmiškai švaistė savo gyvenimą, prarasdama ryšius su vaikais. Atliekant bausmę pataisos namuose suvokusi narkotinių priemonių vartojimo pražūtingumą, ir dės visas pastangas kompensuoti vaikams tuos metus, kuriuos jos buvo priverstos gyventi be mamos. Nurodo, jog laisvės atėmimo metu negalėjusi padengti turimų skolų, civilinių ieškinių, nes gavusi pagalbą tik iš administracijos darbuotojų, galėjo įsigyti tik higieninius reikmenis, vokus bei ženkliukus. Skunde atkreipia dėmesį, kad ji aktyviai dalyvavo įvairiose programose, tvarkė kapines, su malonumu dirbo visuomeninį darbą, suvokdama, kad tokiu būdu galės atiduoti skolą visuomenei. Pažymi, kad su didžiuliu malonumu pasinėrė į žinių pasaulį, pabaigė 4 klases, turėjo išsikėlusį tikslą turėti profesiją, kurį pasiekė įgydama kirpėjos ir masažistės specialybes. Mano, kad teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes bei suteikti galimybę dirbti ir išlaikyti savo vaikus, dengti susidariusias skolas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste išnagrinėjus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo S. B. (A.) asmenybę, jos elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąją toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jai lygtinio paleidimo institutą.

Spręsdama klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime atsižvelgė, kad S. B. (A.) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepagrįstai suabejojo, kad nuteistosios pažanga yra nepakankama. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, t.y., vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti S. B. (A.) atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė ankstesnių ir vėliausiojo nuosprendžio vykdymo analizei, tačiau nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistosios rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, neargumentavo, dėl ko S. B. (A.) asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei tiek, kad jos laikymas pataisos įstaigoje yra vienintelis galimas variantas, siekiant užkirsti kelią nusikalsti ateityje. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir nevisapusiškai atspindintys susiklosčiusią situaciją.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi daugiau nei pusę įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad S. B. priskirtina prie vidutinės rizikos grupės (63 balai), todėl šiuo atveju turi būti konstatuota akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra net penki S. B. (A.) pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai, t.y. ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimo stoka, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas, pasidavimas neigiamai kitų įtakai, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemoms, tačiau akivaizdu, kad jie labiau susiję su ankstesniu nuteistosios elgesiu. Juolab, kad nuteistoji, atlikdama bausmę, sąmoningai ir pakankamai konstruktyviai siekia mažinti jos nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius: baigė krikščioniškąją ALFA kursą, elgesio korekcijos programą “Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas” bei “Klasikinio higieninio kūno masažo” neformalaus švietimo programą; dalyvavo socialinės akcijoje tvarkant miesto kapines, su pertraukomis dirba ūkio aptarnavimo brigadoje. Nuteistoji pripažįsta piktnaudžiavusi narkotinėmis medžiagomis, suvokia žalojantį poveikį, kurį narkotikai daro juos vartojančiam asmeniui bei aplinkiniams. Šias aplinkybes nurodė ir apeliaciniame skunde. Pataisos namuose buvo apgyvendinta Priklausomybės ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centre, aktyviai dalyvauja „Nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomų moterų įkalinimo įstaigoje reabilitacijos“ programoje, lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę ir SAV programą, kas rodo, jog ji yra motyvuota atsisakyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, o tuo pačius ir teigiamus pokyčius jos mąstyme.

Teigiamus nuteistosios elgesio korekcijos požymius rodo ir tai, kad pasikeitė jos požiūris į vaikus. Iki bausmės atlikimo S. B. (A.) savo vaikais mažai rūpinosi, dėl ko jai buvo apribota tėvų valdžia. Tačiau atlikdama laisvės atėmimo bausmę, ji nuolat bendrauja ir palaiko ryšius su dukromis ir jų tėvu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad taikomi suvaržymai jos elgesiui turėjo teigiamą poveikį, nors už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus buvo bausta 2 kartus (2013-04-05, 2013-07-04), tačiau 2013-11-19 Panevėžio pataisos namų Direktoriaus įsakymu Nr. 268 buvo priskirta paprastajai grupei, o už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatinta du kartus (2015-04-17, 2016-01-27). Nuo 2015-06-25 nuteistajai suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų įstaigos teritorijos ribų pagal paskyroje nurodytą maršrutą. Ja naudodamasi jokių pažeidimų nepadarė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistoji, atlikdama laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, 2016 metais Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skyriuje įgijo pradinį išsilavinimą, o Panevėžio profesinio rengimo centro filiale įgijo kirpėjos profesiją. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji vykdo jai sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir leidžia konstatuoti, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ji dar kartą įvertino ne tik savo elgesį, bet ir bendražmogiškąsias vertybes, kas leidžia tikėtis, jog laisvėje ji sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, vengti bendravimo su įstatymų nesilaikančiais asmenimis, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir nenusikals.

Šių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajai S. B. (A.) lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistosios skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl S. B. (A.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo patvirtintinas ir, nepaisant jai privalomų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų bendrųjų pareigų, taip pat nustatytinos papildomos probacijos sąlygos, numatytos BK 67 ir 75 straipsniuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 360 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Panevėžio pataisos namuose 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 01/7-1749 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką skirti šias pareigas:

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų;

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.