- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- e2-1879-188/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01968-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4Žala
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant bankrutavusios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovui bankroto administratoriui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinį atsakovui D. Š. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė bankrutavusi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J., prašo priteisti iš atsakovo D. Š. 4127,08 Eur bankrutavusiai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai turtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J.. Dėl bankroto bylos iškėlimo sąjungos vadovas nesikreipė, vadovas bankroto bylos iškėlimo dienai buvo D. Š.. Atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ir ĮBĮ) reikalavimų, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai nesikreipė. Sukėlęs ieškovei, kartu ir jos kreditoriams, žalą inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti. Žala yra padaryta kreditoriams. Žalos dydis nustatytas, patvirtinus kreditorių reikalavimus bankroto byloje. Kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti 2018 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, bankroto byloje sudaro 4127,08 Eur. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi D. Š. skyrė 200,00 Eur baudą už turto bei dokumentų neperdavimą bei 2018 m. liepos 17 d. nutartimi D. Š. apribota teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu (e. b. l. 36-43).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas D. J. palaikė savo patikslinto ieškinio reikalavimus bei papildomai paaiškino, kad gražiuoju su atsakovu tartis nesisekė, atsakovas nuolat rašo skundus, jis buvo nubaustas už įstaigos dokumentų neperdavimą. Atsakovas sąjungos vadovo pareigas ėjo nuo 2013 m. gruodžio 13 d., o nuo 2014 m. įstaigos skola pradėjo didėti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka, mano, kad D. J. bando prisiteisti žalą sau asmeniškai. Teigia, kad bankroto administratoriaus pasirašytas ieškinys prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai, yra absoliutus įrodymas, jog bankroto administratorius D. J. piktnaudžiauja teise, klastoja aplinkybes bei faktus, procesinius dokumentus ir reiškia nepagrįstą ieškinį. Akcentuoja, kad tiek bankroto byla, tiek patikslintas ieškinys nesietini su juo, kadangi jis yra Asociacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas, o bylos eigoje teisinį statusą keičianti VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga jam yra nežinoma (e. b. l. 32-33).
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka (e. b. l. 145).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J., kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (e. b. l. 25-26). Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi buvusiam Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovui D. Š. teismas skyrė 200,00 Eur baudą už 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties perduoti įmonės turtą, dokumentus, ir kt. nevykdymą (e. b. l. 23-24). Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 4127,08 Eur sumai (e. b. l. 10). Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi D. Š. apribota teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu (e. b. l. 11-12). VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovo pareigas nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. ėjo atsakovas D. Š. (e. b. l. 14-19). Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) duomenimis, nuo 2014 metų iki 2018 metų įstaigos įsiskolinimas per ketverius metus išaugo nuo 413,79 Eur iki 3840,88 Eur (e. b. l. 9, 27-29). Įstaiga jokio turto neturi (eB2-496-343/2019; 1 t., e. b. l. 14-15). Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi įstaiga pripažinta bankrutavusia (eB2-496-343/2019; 2 t., e. b. l. 31).
Dėl ieškovės tapatumo su bankrutavusiu juridiniu asmeniu
Byloje nustatyta, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, įmonės kodas 191991323, 2018 m. lapkričio 16 d. iškelta bankroto byla (e. b. l. 25-26), o atsakovas D. Š. nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. ėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos, įmonės kodas 191991323, vadovo pareigas (e. b. l. 14-19). Minėtos sąjungos teisinė forma – asociacija. Akivaizdu, kad teikiant ieškinį buvo suklysta teisinė forma, kuri šiuo atveju esmės nekeičia. Patikslintas ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2018 m. lapkričio 5 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos – ir Liteko duomenys). Liteko įrašas „patikslintas ieškinys pripažintas nepaduotu“, esant minėtai teisėjos rezoliucijai – akivaizdi Liteko žymėjimo klaida, šalims nesukelianti jokių pasekmių, kadangi šalys procesinius dokumentus gavo laiku ir su tam tikrais, jiems asmeniškai skirtais, teismo įpareigojimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui priėmus patikslintą ieškinį, atsakovas pateikė atsiliepimą, jame be kita ko, išdėstydamas ir savo nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvus.
Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsiliepime išdėstyti teiginiai, kad su ieškove jo nesiejo jokie teisiniai santykiai ir kad patikslintas ieškinys pripažintas nepaduotu, vertintini tik kaip atsakovo siekis išvengti atsakomybės ir atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įstaigos, kuri bankrutuoja ir kuriai vadovavo atsakovas, yra tapačios.
Dėl įmonės vadovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei esant nemokiai iškėlimo ir vadovų civilinės atsakomybės sąlygų
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos A. T. 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos A. T. 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos A. T. praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad sprendžiant įmonės vadovo (-ų) atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimą, reikia nustatyti esminę aplinkybę – momentą, kada įmonė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo (ų) pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą bei įmonės veikloje teikti prioritetą jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir būsimų, potencialių) interesams. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai.
Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, nustatė, kad įstaiga nevykdo savo įsipareigojimų, t. y. nesumoka mokesčių, jos įsiskolinimas 2017 m. spalio 5 d. buvo 3975,04 Eur. Atsakovas šioje byloje atsiliepime jokių argumentų, susijusių su žala nepateikė, išskyrus tai, kad jis ieškovei nevadovavo ir nesietinas su ja, taip pat jokių duomenų apie realią įmonės turtinę, ūkinę – finansinę padėtį teismui nepateikė. VSD įmokos nesumokėtos už apdraustuosius už 2014 m. gruodžio mėnesį – 2017 m. gruodžio mėnesį (e. b. l. 9, 27-29). Bendrovėje apdraustųjų nėra nuo 2017 m. spalio 5 d. (e. b. l. 28-29). Juridinių asmenų registrui atsakovas nėra pateikęs metinės finansinės atskaitomybės dokumentų (e. b. l. 44). Duomenų atsakovas apie realią įmonės turtinę, ūkinę-finansinę padėtį teismui nepateikė. Nustatyti tikrosios įstaigos finansinės padėties nėra galimybės, nes nepateikti buhalteriniai dokumentai. Už tai atsakovas 2018 m. gegužės 23 d. yra gavęs baudą (e. b. l. 23-24). Kauno apygardos teismas, iškeldamas ieškovei bankroto bylą, konstatavo, kad įmonė yra nemoki (e. b. l. 25-26).
Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-496-343/2019 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą atsakovei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 26 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimo mokėti 3975,04 Eur (eB2-496-343/2019; 1 t., e. b. l. 9). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas savo įsipareigojimų nebevykdė nuo 2014 m. pabaigos, todėl konstatuotina, kad jau 2017 metais įmonė buvo nemoki ĮBĮ prasme.
Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė buvo nemoki atsakovui būnant įmonės vadovu, tačiau atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams, žalą inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis turi pareigą ją atlyginti. Žala yra padaryta kreditoriams.
Dėl žalos dydžio
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
Pagal bankroto administratoriaus pateiktus ir Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintus duomenis, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos bankroto byloje patvirtinti antros eilės kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus, trečios eilės kreditorių antstolės R. M., AB ,,Klaipėdos vanduo“ finansiniai reikalavimai (e. b. l. 10).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas neginčijo prašomo priteisti žalos dydžio, atsiliepime bandė įrodyti, kad jis su ieškove neturėjo jokių sąsajų, o bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Minėta, kad VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovo pareigas nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. ėjo atsakovas D. Š., todėl darytina išvada, kad atsakovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams atsakovo vadovavimo įstaigai laikotarpiu išaugo 4127,08 Eur suma, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4127,08 Eur žalai atlyginti.
Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio
Juridinio asmens valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).
Atsakovas buvo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovas, todėl turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalėjo atitinkamai veikti. Byloje pateikti duomenys parodo, kad jam buvo žinomi įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų dydis, kad įstaigos turimų lėšų nepakako pradelstoms skoloms padengti, tačiau atsakovas sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai lėmė žalos kreditoriams atsiradimą.
Dėl žyminio mokesčio
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 93,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4127,08 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt septynių eurų 08 ct) žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, juridinio asmens kodas 191991323.
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93,00 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.