- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- e2KT-163-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01968-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ir atsakovo D. Š. nušalinimu, pareikštu Kauno apygardos teismo teisėjams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta civilinė byla Nr. e2A-1540-260/2019, pradėta pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1879-188/2019 pagal ieškovės bankrutavusios Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos ieškinį atsakovui D. Š. dėl turtinės žalos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi civilinei bylai Nr. e2A-1540-260/2019 nagrinėti sudarė teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų D. B., R. B. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir A. Ž..
Šalies argumentai
Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas D. Š. pateikė prašymą Kauno apygardos teismui nusišalinti nuo jo apeliacinio skundo nagrinėjimo ir perduoti skundą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Pareiškėjo teigimu, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja R. Š., priėmusi skundžiamą 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą, klastojo oficialius teismo dokumentus, turėjo išankstinį, priešišką nusistatymą prieš pareiškėją, veikdama kartu su ieškovo atstovu D. J. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas A. P., nepaisant pareiškėjo pateiktų įrodymų, netenkino jo prašymo ir nenušalino nuo bylos nagrinėjimo teisėjos R. Š..
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Kadangi Kauno apygardos teismas civilinę bylą su joje pareikštu nušalinimo pareiškimu persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, laikoma, kad Kauno apygardos teismas nevertina, jog egzistuoja pagrindai šio teismo teisėjams nusišalinti nuo civilinės bylos pagal apelianto D. Š. pateiktą apeliacinį skundą nagrinėjimo, todėl nušalinimo, pareikšto visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, pagrįstumas vertinamas Lietuvos apeliaciniame teisme (CPK 69 straipsnio 1 dalis).
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas yra neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis), t. y. gali reikšti nušalinimą bylą, kurioje sprendžiami su jo teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai, nagrinėti paskirtam teisėjui ar teisėjų kolegijai.
CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2, 4 d.), t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą Kauno apygardos teismo teisėjams, nuo civilinės bylos, pradėtos pagal jo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1879-188/2019, nagrinėjimo, iš esmės grindžia, kaip teigiama nušalinimo pareiškime, civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos išankstiniu nusistatymu prieš pareiškėją ir galimais susitarimais su ieškovo atstovu, bei teismo pirmininko pavaduotojo neteisėtais veiksmais, netenkinant pareiškėjo nušalinimų bylą nagrinėjančiai teisėjai.
Pareiškėjui išaiškinama, kad civilinė byla Nr. e2-1879-188/2019 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose jau yra išnagrinėta, dėl joje priimto procesinio sprendimo, pareiškėjas ir teikia apeliacinį skundą, todėl dėl argumentų, kuriais įrodinėjamas galimas nurodytą civilinę bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumas, nepasisakoma. Be to, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-1879-188/2019 medžiagos, pareiškėjas nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai reiškė du kartus, tačiau 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimis, nenustačius aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo nušalinimo pareiškime dėstomas aplinkybes, nušalinimo pareiškimai nebuvo tenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinę bylą Nr. e2-1879-188/2019 išnagrinėjusios teisėjos priimti procesiniai sprendimai ir atlikti veiksmai sudaro pareiškėjo teikiamo apeliacinio skundo dalyką, todėl į pareiškime dėstomus argumentus, kuriais įrodinėjami neteisėti teisėjos veiksmai, bus atsakyta išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą.
Pareiškėjo teikiamo nušalinimo argumentai dėl neteisėtų Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo priimtų procesinių sprendimų (nutarčių, kuriomis buvo netenkinti pareiškėjo nušalinimai, bylą nagrinėjančiai teisėjai), taip pat nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjų nuo pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškime dėstomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotojo veiksmų atlikimo bei atitinkamų sprendimų priėmimo, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, neįrodo apeliacinės instancijos teismo teisėjų galimo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismo pirmininko ar jo pavaduotojų veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip kito teismo teisėjų, kuriems pagal kompetenciją pavesta nagrinėti bylą, šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Kadangi pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2A-1540-260/2019 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
D. Š. nušalinimo pareiškimo Kauno apygardos teismo teisėjams, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2A-1540-260/2019, netenkinti.