- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-256-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01968-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- D. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26474-188/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos administratoriaus ieškinį atsakovui D. Š. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, atstovaujama administratoriaus D. J., patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. Š. 4127,08 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Atsakovas D. Š. gavęs ieškovės ieškinį, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškinį pasirašiusio D. J. už melagingai pateiktą ieškinį 4127,08 Eur žalą bei 50 000 Eur neturtinę žalą, paskirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskiriant D. Š..
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti.
4. Atsakovas D. Š. 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovo D. Š. priešieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų ir grąžino su priedais atsakovui.
6. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus – pateikti tiksliai ir aiškiai suformuotą priešieškinio dalyką ir jį atitinkantį pagrindą, pakeisti procesinę šalį tinkama (CPK 115 straipsnio 2 straipsnis). Atsakovui išaiškinta, jog nepašalinus priešieškinio trūkumų per nustatytą terminą, priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje iš esmės išvardino teisinį reglamentavimą, kokiu pagrindu kreipiasi priešieškiniu į teismą, bei kokius dvasinius išgyvenimus patyrė gavęs ieškovės ieškinį.
8. Teismas pažymėjo, kad taikant įstatymo analogiją priešieškiniui, tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir jį grąžinti. Teismas sprendė, kad atsakovas neįvykdė teismo nurodymų, nepašalino trūkumų, todėl pripažino, jog teismo nutartis neįvykdyta.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas D. Š. (toliau – apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atsakovo patikslintą priešieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apelianto nuomone, teisėja yra šališka ir neteisinga, atvirai piktnaudžiauja diskrecijos teise, nenurodo teisinių motyvų arba atsakovui suprantamų argumentų, kuriais remiantis teisėja padarė išvadą, jog atsakovas nepašalino priešieškinio trūkumų.
1.2. Apeliantas teigia, kad jis įvykdė teismo nutartį dėl priešieškinio trūkumų šalinimo, citavo įstatymą, suformulavo priešieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė įrodymus.
1.3. Apelianto vertinimu, teisėja be pagrindo priėmė ieškovo ieškinį, būdama šališka ir neteisinga atsisakė vykdyti teisingumą, siekia bet kokiais būdais ir priemonėmis pakenkti atsakovui, ir neleisti jam tinkamai apginti savo teises.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo patikslintas priešieškinis laikytas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 1 dalį, atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 str. 2 d.).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys grindžiamas civilinės atsakomybės taikymu buvusiam juridinio asmens vadovui, netinkamai vykdžiusiam savo, kaip vadovo, pareigas. Atsakovas pareikštu priešieškiniu siekia paneigti ieškovo teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį ir mano, kad dėl pareikšto ieškovės ieškinio atsakovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pareikštas priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nes pareikštu reikalavimu nesiekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio nėra tarpusavio ryšio, o vien ieškinio pateikimas teismui nereiškia, kad atsakovas patyrė kokią nors žalą, nes byla iš esmės pagal pareikštą ieškinį nėra išnagrinėta. Be to, CPK yra nustatyti ir kiti teisių gynimo būdai (atsiliepimo į ieškinį pateikimas, atsikirtimai, įrodymų teikimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir kt.).
15. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo priešieškinį, nevertino minėtų aplinkybių, bet sprendė, kad atsakovo procesinis dokumentas paduotas su trūkumais, todėl nustatė terminą jiems pašalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
16. Teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartyje, kuria nustatė atsakovui terminą pašalinti priešieškinio trūkumus, nurodė, jog atsakovas priešieškinį grindžia argumentais, jog jis niekada nebuvo ieškovės vadovu ir jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl žalos, todėl prašo priteisti 4127,08 Eur turtinę ir 50000 Eur neturtinę žalą iš ieškovės administratoriaus D. J. bei paskirti jam 5000 Eur piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. paskiriant D. Š.. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas nors ir suformulavo savo reikalavimus, tačiau visiškai jų nepagrindė, nenurodė, dėl ko konkrečiai susidarė turtinė žala, nenurodė aplinkybių bei nepridėjo rašytinių įrodymų; atsakovas turi turėti įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jis nepagrindė nei turtinės, nei neturtinės žalos, nenurodė jos atsiradimo aplinkybių, nepateikė jokių duomenų, iš ko kilo neturtinė žala, kas sąlygojo jo sveikatos sutrikimus, nepagrindė neturtinės žalos dydžio (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą atsakovui, yra VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J., o tai reiškia, kad į teismą D. J. kreipėsi ieškovės vardu, nes žala padaryta būtent VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai, todėl pasiūlė atsakovui apsvarstyti galimybę dėl procesinės šalies pakeitimo, jos sukonkretinimo.
17. Taigi, teismas iš esmės nurodė, jog atsakovas priešieškinyje aiškiai nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimus (faktinio ieškinio pagrindo), ir nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti.
18. Atsakovas, šalindamas priešieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriame nurodo, jog ieškovės administratorius, pateikdamas teismui žinomai melagingus duomenis, faktus ir aplinkybes, piktnaudžiauja teise ir procesinėmis teisėmis, reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį. Iš ieškovo pateiktos medžiagos aiškiai matosi, kad apeliantas niekada nebuvo juridinio asmens VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu bei savininku, todėl jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovas taip pat nurodo, kad dėl ieškovės nepagrįsto ieškinio jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir jam padarytą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur, kurią įrodinės ieškovo pateiktais įrodymais, taip pat jis nesvarsto galimybės pakeisti šalį kita.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepašalino patikslinto priešieškinio trūkumų. Pažymėtina, kad nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
21. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).
23. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš D. J. 4127,08 Eur turtinei ir 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės (ieškinio pagrindas) pagrindžiančios civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos bei kaltę (CK 6.426-6.249 str.). Taigi, atsakovas turėtų aiškiai nurodyti tiek D. J. neteisėtus veiksmus, tiek aplinkybes, pagrindžiančias, kad patirta žala yra nulemta jo neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys), taip pat detalizuoti patirtą žalą pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.
24. Nagrinėjamu atveju iš faktinio priešieškinio pagrindo negalima nustatyti, su kokiais konkrečiai veiksmais (neveikimu) siejamas prašomos priteisti žalos atlyginimas, kaip konkrečiai pasireiškia atitinkamų veiksmų neteisėtumas ir dėl kieno kaltės.
25. Bylos šalys yra bankrutuojanti VšĮ Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (ieškovė) ir D. Š. (atsakovas). Minėta, kad pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį ieškovui, tačiau ne jo atstovui, todėl teismas pagrįstai pasiūlė atsakovui apsvarstyti galimybę dėl šalies (ieškovo) pakeitimo, tačiau apeliantas į teismo išaiškinimus neatsižvelgė.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio faktinis pagrindas negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų ir pagrįstai jo priešieškinį laikė nepaduotu.
27. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teisėja, spręsdama priešieškinio priėmimo klausimą, buvo šališka, tačiau minėtai aplinkybei pagrįsti nepateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie teisėjos šališkumą vadovaujantis CPK 65-66 straipsnių nuostatomis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas būtų pareiškęs bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą, todėl spręsti apie teisėjos (ne)šališkumą nėra jokio pagrindo.
28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2018 m. lapkričio 9 d. teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.