Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atvira karta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atvira karta“ dėl žalos atlyginimo priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – Ispanijos bendrovė Dekbera Communications S. L.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Teismas įvertino, kad paslaugų (programinės įrangos nuomos) nutraukimas buvo paremtas ne tik vienašališkais atsakovės verslo sprendimais, tačiau ir realiais jos autorinių teisių pažeidimais, todėl konstatavo, jog šio veiksmo (nutraukimo) nėra pagrindo pripažinti neteisėtu. Ieškovė nuo 2019 m. vasario 28 d. turėjo žinoti ir žinojo, jog programinės įrangos Colibri ePCR teisėtam naudojimui būtina turėti licenciją, jog nuomos sutartis nėra pratęsta. Ieškovė prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, praradus galimybę naudotis programine įranga, atsiradimo. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, jog jos įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tariami, todėl apie ieškovės nurodytus žalos faktą ir dydį plačiau nepasisakė. Teismas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip neįrodytą.

15. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovė paskleidė ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis ir kad ieškovės reputacija realiai nukentėjo, todėl netenkino ieškinio reikalavimo dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsakovės vadovo pasisakymą Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupėje nevertino kaip ieškovės reputaciją žeminančių žinių paskleidimą. Valstybės institucijų tarnybinio susirašinėjimo medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui, todėl tokią informaciją teismas pripažino neatitinkančia žinių paskleidimo fakto kriterijaus.

16. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovė neturi priešpriešinio vienarūšio reikalavimo į atsakovę, todėl negali atlikti įskaitymo. Teismas pripažino, kad ieškovės atliktas vienašalis 9 248,40 Eur įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies sąlygų, todėl įskaitymą pripažino negaliojančiu, o priešieškinio dalį dėl 10 173,24 Eur skolos atsakovei priteisimo iš ieškovės patenkino.

17. Ieškovei nurodžius, kad po 2020 m. balandžio 3 d. ji nesinaudojo atsakovės programine įranga, o GMP sistemos paslaugas teikė naudodama naujai įsigytą programinę įrangą INES4U, nesant šias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų, teismas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 45 317,16 Eur skolą už naudojimosi įranga paslaugas atmetė, kaip nepagrįstą.

18. Reikalavimą dėl 69 514,10 Eur žalos atlyginimo ieškovė kildino iš konkurencijos teisės pažeidimo, jį grįsdama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio normomis. Teismas akcentavo, kad programinė įranga Colibri ePCR visą sutarties vykdymo laikotarpį ir jam pasibaigus buvo ir yra laisvai prieinama tiek ieškovei, tiek galutiniams vartotojams – GMPS darbuotojams, įranga naudojosi didelis asmenų ratas. Tokia aplinkybė atitinka CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punkto normą, kad informacija, lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, nelaikoma komercine paslaptimi. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta, kokia konkreti informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, ieškovė neįrodinėjo konkrečios informacijos neviešumo bei jos komercinės vertės.

19. Teismas pastebėjo, kad autorių teisės saugomos tik nuo tiesioginio programinės įrangos kopijavimo. Atsakovė neginčijo, kad naujai sukurta programinė įranga INES4U yra originali, atsakovė reikalavimo programą INES4U sukūrusiai Dekbera Communications S. L. nereiškė, autorinių teisių pažeidimo nenurodė. Byloje paskyrus informacinių technologijų teismo ekspertizę, ją atlikusio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. birželio 8 d. ekspertizės akte nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog kuriant INES4U programinę įrangą galėjo būti pasinaudota Colibri ePCR programine įranga bei jos sisteminiais ir konfidencialiais duomenimis, vizualine informacija, procesais ir funkcijomis. Teismo ekspertas tyrė šalių pateiktą medžiagą, todėl ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių teismui abejonių nekėlė. Teismas pripažino, kad ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie atsakovei būtų sukėlę žalingus padarinius, todėl atmetė priešieškinio dalį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

20. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašytos atlyginti 63 184,38 Eur dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nurodytus maksimalius dydžius. Teismas nusprendė sumažinti ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą iki 39 520 Eur. Nurodė, kad bendras ieškovės patirtų visų rūšių bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 52 654 Eur. Atsakovės patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių užmokesčio dydžių. Ieškinį atmetęs, o priešieškinį tenkinęs iš dalies (8 procentais), teismas iš ieškovės priteisė atsakovei 17 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės ieškovei – 23 957 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas iš atsakovės priteisė ieškovei 6 856 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Trečiasis asmuo Dekbera Communications S. L. dalyvauti byloje įtrauktas atsakovei priešieškiniu pareiškus reikalavimą atlyginti žalą, padarytą ieškovės nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Šį priešieškinio reikalavimas atmetęs, teismas trečiojo asmens patirtas 2 148 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

22. Ieškovė kartotinai prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad atsakovės procesinis elgesys buvo įvertintas teismo 2023 m. kovo 10 d. ir kovo 30 d. nutartyse, todėl dėl šio prašymo nesprendė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti. Taip pat prašo atsakovei paskirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

23.1. ATGTĮ ir kiti teisės aktai nereglamentuoja autorinės licencinės sutarties termino pabaigos pasekmių, nenumato, kad, pasibaigus šios sutarties terminui, sutartis laikoma pasibaigusia ir negali būti taikomas jos automatinis pratęsimas. Vadinasi, turėtų būti taikoma įstatymo analogija (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje autorinė licencinė sutartis pripažįstama gimininga nuomos sutarčiai, todėl turėtų būti taikomos sutarties neapibrėžtam terminui sudarymą reguliuojančios CK normos.

23.2. Sutarties automatinis pratęsimas atitiko šalių valią. Atsakovė, po 2020 m. vasario 28 d. tęsdama nuomos sutartį, gavo net 130 402,44 Eur pajamų, o turėdama tik nuo jos priklausančią techninę galimybę nutraukti paslaugų teikimą, to nepadarė. Ieškovė objektyviai negalėjo apriboti GMPS darbuotojų naudojimosi atsakovės programine įranga. Nuomos sutartis tapo neterminuota, todėl vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, 6.481 straipsniu ir ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti taikomas vienerių metų įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas. Atsakovė apie sutarties nutraukimą įspėdama ieškovę tik prieš vieną mėnesį, veikė neteisėtai.

23.3. Pripažinus, kad nuomos sutartis nebuvo pratęsta, turėtų būti sprendžiama, jog šalys sudarė naują neterminuotą autorinę licencinę sutartį analogiškomis sąlygomis ir ją vykdė ilgiau kaip vienerius metus. Įstatymai nenumato, kad autorinės licencinės sutarties rašytinės formos nesilaikymas daro tokią sutartį negaliojančia. Tokia autorinė licencinė sutartis buvo galiojanti ir saistanti šalis, o jos nutraukimui vėlgi turėjo būti taikomas vienerių metų įspėjimo terminas.

23.4. Atsakovės programine įranga naudojosi tik nuomos sutarties priede nurodyti vartotojai. 2020 m. balandžio mėn. vykdyti mokymai buvo skirti apmokyti GMPS darbuotojus naudotis ieškovės naujai įsigyta programine įranga, o ne atsakovės programine įranga, todėl teismo išvada dėl atsakovės programinės įrangos tariamo neteisėto naudojimo yra neteisinga.

23.5. Teismas už atsakovę nustatė naują nuomos sutarties nutraukimo pagrindą – atsakovės autorinių teisių pažeidimų darymą. Be to, teismas savo iniciatyva sprendime paminėjo ir CK 6.204 straipsnį, reguliuojantį sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms.

23.6. Sutarties kainos keitimo klausimo atsakovė nekėlė nei po nuomos sutarties pasirašymo, nei per beveik ketverius jos galiojimo ir vykdymo metus. Pirmą kartą sutarties kainos didinimo klausimą atsakovė iškėlė likus vos dviem savaitėms iki neteisėto sutarties nutraukimo dienos. Atsakovės siekiamas kainos padidinimas buvo grindžiamas dideliu ieškovės uždarbiu. Tai nėra teisėta priežastis sutarčiai nutraukti.

23.7. Atsakovė, apie sutarties nutraukimą įspėdama ieškovę per neprotingai trumpą vieno mėnesio terminą, pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą nepadaryti kitam asmeniui žalos. Esminę reikšmę sutarties vykdymui turėjo dėl COVID-19 epidemijos Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija. Ieškovė turėjo itin skubiai užtikrinti, kad būtų išvengta žalos viešajam interesui (gyventojų sveikatai ir gyvybei).

23.8. Atsakovė įvairiais kanalais ėmė skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, o tai ieškovei sukėlė reputacinę žalą, kurią ieškovė vertina 50 000 Eur. Tokios informacijos skleidimu padarytai žalai šalinti (ieškovės vertinimas viešojoje erdvėje, situacijos valdymas kreipiantis į teisininkus) ieškovė patyrė dideles išlaidas. Teisės aktai nenumato pareigos ieškovei įrodinėti konkrečių klientų praradimo ar kliudymo surasti naujus klientus aplinkybes, nes tai būtų per didelė įrodinėjimo našta.

23.9. Atsakovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kišosi į teismo ekspertų darbą, siekė teismo ekspertizę atlikti pakartotinai. Atsakovė siekė nesilaikyti teismo nutarties dėl duomenų ekspertams pateikimo, vilkino bylą. Net keturiuose teismo posėdžiuose dėl ligos nedalyvaujant atsakovės atstovei, teismas siūlė atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas nevertino kitų atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų. Ieškovės prašymas atsakovei skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą buvo atmestas nepagrįstai.

24.1. Išreikalauti iš Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Inovacijų agentūra“ informaciją ir dokumentus apie ieškovės vykdytą projektą Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0257 (įskaitant informaciją, kokios sistemos sukūrimas buvo užsakytas, kokie ieškovės ir UAB „Dekbera“ darbai buvo finansuojami Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšomis, kokios nurodytų fondų lėšos galėjo būti panaudotos 110/a formos apdorojimo įrangos (INES4U) kūrimui ir kopijavimui).

24.2. Priimti ir įvertinti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, kurie atsirado ir kurių pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

24.3. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis atmestas, ir atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

24.4. Priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas, remdamasis tik ieškovės teiginiais, neteisingai nustatė, kad nėra duomenų, jog ieškovė po 2020 m. balandžio 3 d naudojosi atsakovės programine įranga. Atsakovė paslaugas teikė ta pačia apimtimi, o GMP įstaigos atsakovės programinę įrangą Colibri ePCR naudojo po 2020 m. balandžio 3 d. ir iki šiol ją naudoja vertinga apimtimi.

25.2. Teismas netinkamai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog trečiojo asmens Dekbera Communications S. L. atstovams buvo suteikta prieiga prie atsakovės programinės įrangos. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė ir UAB „Dekbera“ yra ilgalaikės partnerės, kartu pradėjusios kurti ir platinti Colibri ePCR imituojančią programinę įrangą INES4U. UAB „Dekbera“ nuolat buvo suteikiama prieiga prie atsakovės programinės įrangos Colibri ePCR, kuri, savo ruožtu, teikė informaciją savo antrinei įmonei Ispanijoje Dekbera Communications S. L.

25.3. Teismas netinkamai nustatė, kad nuomos sutartyje nėra įtvirtinta, kokia konkreti informacija sudaro atsakovės komercinę paslaptį. Sutarties 5.1.4, 8.1 ir 10.2 papunkčiuose tinkamai ir aiškiai suformuotas supratimas, kokia nurodyta informacija yra atsakovės komercinė paslaptis. Teismo išvada, kad programinės įrangos Colibri ePCR naudojimas atitinka CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punkto dispoziciją, yra nepagrįsta. Programinė įranga Colibri ePCR buvo unikali (originali); joje esanti informacija atsakovei sukūrė konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

25.4. Teismas netinkamai nustatė, kad programinė įranga INES4U buvo sukurta naujai, jog atsakovė esą neginčijo programinės įrangos INES4U originalumo. Programinė įranga INES4U buvo pradėta kurti 2020 m. kovo 5 d. Tik ieškovės ir trečiojo asmens teiginiais buvo grindžiama, kad trečiasis asmuo naujai sukūrė INES4U, nesinaudodamas Colibri ePCR įrangos duomenimis. Ieškovė tokiu pagrindu neginčijo atsakovės teisių ir negrindė ieškinio bei atsikirtimų į priešieškinį autorinės teisės normomis, todėl teismas savo iniciatyva neteisingai perkvalifikavo teisinius santykius ir modifikavo ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą, tuo pačiu pakeisdamas ir jo pagrindą.

25.5. Atsakovės argumentai siejami su tuo, kad ieškovės naujai įsigyta programinė įranga yra nukopijuota nuo atsakovės kompiuterinės programos. Priešieškinis pareikštas ieškovei, nes ji užsakė programinės sistemos kūrimo darbus ir turėjo galimybę prisijungti prie atsakovės sistemos. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu informacijos gavimu (kopijavimu), atskleidimu, perdavimu UAB „Dekbera“, kurios dukterinė įmonė Dekbera Communications S. L. šia informacija pasinaudojo programinei įrangai INES4U sukurti. Tokių veiksmų tikslas – išstumti atsakovę iš rinkos ir ją užvaldyti. Atsakovei padaryta reali žala, nes GMP stotys dabar iš ieškovės perka programinę įrangą INES4U.

25.6. Teismo paskirta informacinių technologijų ekspertizė atlikta netinkamai, ekspertizės akto turinys nėra pagrįstas informacinių technologijų tyrimu, neištirta tyrimui pateikta medžiaga, eksperto išvados neišplaukia iš tyrimo eigos. Ekspertizės akto turinys prieštaringas, yra skaičiavimo klaidų, faktiniai duomenys nepagrįsti. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais dėl ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, nekreipė dėmesio į byloje esančią kitų informacinių technologijų specialistų nuomonę ir išvadas.

25.7. Nėra duomenų, koks tyrimas leido ekspertui padaryti išvadą, kad Dekbera Communications S. L. galėjo per labai trumpą laiką sukurti INES4U programinės įrangos tęstinę versiją. Ekspertizės akte išvados padarytos neatlikus programinių įrangų funkcinių, grafinių veikimo elementų, sistemų vykdymo scenarijų, programų veikimo logikos palyginimo. Eksperto naudotu lingvistiniu metodu lyginamos ne programinės sistemos, o nedidelėje dalyje failų rasti atskiri žodžiai.

25.8. Teismo sprendimas dėl priešieškinio atmetimo nepakankamai motyvuotas, nenurodyta, kodėl teismas nelaiko patikimais ir nesiremia atsakovės pateiktais įrodymais, kodėl atmeta atsakovės argumentus. Teismas vadovavosi prielaidomis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimo.

25.9. Ieškovės ieškinys atmestas visiškai, todėl atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, nenustatęs teismų praktikoje suformuluotų jos taikymo sąlygų.

25.10. Rengiant atsakovės apeliacinį skundą buvo renkami papildomi įrodymai paneigti aplinkybėms, kurias teismas nustatė remdamasis prielaidomis. Nauji įrodymai pateikiami su apeliaciniu skundu, jų priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo.

25.11. Tikslinga išreikalauti atsakovės nurodomus naujus įrodymus, kurių atsakovė negali gauti kitokiu būdu. Tuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys ir informacija patvirtins, jog atsakovės interesai buvo pažeidžiami, vykdant prieš ją nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

26. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas teismo sprendime nurodytais ir šiais papildomai pateikiamais argumentais:

26.1. Ieškovei įsigijus ir įdiegus naują programinę įrangą INES4U, nuo 2020 m. balandžio 4 d. neliko poreikio naudotis atsakovės Colibri ePCR programine įranga. Po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė paslaugų nebeteikė, sąskaitų už tariamą paslaugų teikimą ieškovei neišrašydavo ir nepateikdavo.

26.2. Atsakovė, kaip Colibri ePCR sistemos savininkė, po nuomos sutarties nutraukimo pati nusprendė palikti GMPS darbuotojams prieigą prie šios sistemos. GMPS darbuotojų prisijungimai prie sistemos negali būti laikomi atsakovės paslaugų teikimu pagal nutrauktą sutartį. Matyt, GMPS darbuotojai peržiūrėjo tik archyvinius Colibri ePCR sistemos duomenis, kadangi atsakovė šiuos duomenis savavališkai laikė savo serveriuose.

26.3. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė ir UAB „Dekbera“ yra verslo partneriai ir daro nepagrįstą prielaidą, jog ieškovė tariamai suteikė UAB „Dekbera“ prieigą prie programinės įrangos Colibri ePCR, o pastaroji tokią prieigą suteikė trečiajam asmeniui Dekbera Communications S. L. Atsakovės vertinimu, nuomos sutarties sudarymo faktas patvirtina komercinės paslapties egzistavimą. Ji kartoja deklaratyvius, bylos duomenimis nepatvirtintus teiginius, kad INES4U programinė įranga nėra unikali, bet tapati Colibri ePCR įrangai, kvestionuoja ekspertizės akto turinį ir išvadas, nors pati slėpė informaciją nuo teismo eksperto.

26.4. Atsakovė neįvardija ieškovės konkrečių neteisėtų veiksmų; nepateikė įrodymų apie atsakovės informacijos kopijavimą, atskleidimą ir (ar) perdavimą UAB „Dekbera“ ir (ar) kitam trečiajam asmeniui. Abi programinės įrangos neturi vizualinio panašumo, tą patvirtino teismo ekspertas.

26.5. Ekspertas pateikė išvadą, kad, vertinant unikalius pranešimus ir (ar) užrašus, sutampa tik 7 procentai Colibri ePCR pranešimų ir (ar) užrašų. Ekspertas nustatė, kad Colibri ePCR ir INES4U vartotojo sąsajos elementų išdėstymo panašumas interneto naršyklės lange nereiškia programinės įrangos kūrėjo siekio kažką imituoti, o charakterizuoja panaudotas technines realizavimo priemones. Nėra pagrindo teigti, kad kuriant INES4U programinę įrangą galėjo būti pasinaudota Colibri ePCR programine įranga ir jos sisteminiais bei konfidencialiais duomenimis, vizualine pateikiama informacija, jos procesais ir funkcijomis.

26.6. Neegzistuoja CPK 314 straipsnyje numatytos sąlygos atsakovės teikiamiems naujiems įrodymams priimti. Vieni iš jų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kitus jau vertino pirmosios instancijos teismas ir teismo ekspertas, dar kiti jau buvo aptarti atsakovės procesiniuose dokumentuose, todėl apskritai nėra nauji įrodymai.

26.7. Atsakovės prašymas išreikalauti iš VšĮ „Inovacijų agentūra“ visą informaciją ir dokumentus apie ieškovės vykdytą projektą Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0257 jau buvo tenkintas. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 29 d. atsakovės atstovei išdavė liudijimą apie teisę gauti informaciją apie projektą. Tas projektas neturi teisinio ar praktinio ryšio su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, be to, ieškovės ir byloje nedalyvaujančios įmonės informacija apie projektą yra komercinė paslaptis, atsakovės prašymas yra susijęs su bylos dalyviu nesančios įmonės informacija. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovės pakartotinį prašymą dėl projekto išreikalavimo atmetė. Atsakovė, trečią kartą teikdama prašymą tuo pačiu klausimu bei nenurodydama naujų argumentų ar aplinkybių, ignoruoja Šiaulių apygardos teismo priimtus procesinius sprendimus.

27. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) kviesti į teismo posėdį ir apklausti ekspertą V. V., atlikti įrodymų tyrimą; 3) ieškovės apeliacinį skundą dėl dalies Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo panaikinimo atmesti, 4) priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

27.1. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas naujais argumentais, neatitinkančiais ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo, t. y. ATGTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis autorių teisių gynybos būdus (neterminuotos autorinės sutarties nutraukimo apribojimus). Ieškovė tokio pagrindo nenurodė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

27.2. Atsakovė ieškovei nurodė, kad nuomos sutartį nutraukia dėl to, jog: 1) pasibaigė sutarties terminas; 2) buvo neapmokėtos 27 745,20 Eur dydžio sąskaitos už 3 mėnesius; 3) daromi konfidencialumo pažeidimai, kurie nulėmė esminį sutarties pažeidimą. Tolimesni ieškovės veiksmai rodė, kad ji nenorėjo pratęsti šalių sutarties, kryptingai siekdama jos pasibaigimo.

27.3. Ieškovė nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, patvirtinančių atsakovės veiksmų neteisėtumą bei žalos atsiradimą. Ieškovė laisva valia ir gerai apgalvojusi prisiėmė programinės įrangos INES4U kūrimo išlaidas. Byloje esantis ieškovės patvirtinimas, kad programinės įrangos kūrimas yra užsakytas, rodo, jog INES4U pradėta kurti anksčiau nei vyko susirašinėjimas su atsakove dėl nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovė pripažino, kad programinę įrangą kūrė pagal iš anksto nustatytą užduotį.

27.4. Ieškovės teiginiai, kad buvo įsigyta Ispanijos bendrovės Dekbera Communications S. L. sukurta programinė įranga, neatitinka tikrovės. Šią įmonę įsteigė ilgalaikė ieškovės partnerė UAB „Dekbera“, kuriai ieškovė galėjo atskleisti ir atskleidė visą INES4U programinės įrangos kūrimui reikalingą informaciją iš atsakovės Colibri ePCR programinės sistemos. Ieškovės pateikti nuostolių skaičiavimai nepagrįsti. Atsakovė nebuvo iš anksto informuota apie galimus nuostolius, be to, ieškovė nurodė, kad žala atsirastų tik paslaugų teikimo nutraukimo atveju.

27.5. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė paskleidė ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis, kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo. Teismas teisingai nusprendė neskirti atsakovei baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovės UAB „Atvira karta“ procesinis elgesys šioje byloje buvo įvertintas teismo nutartyse, todėl pakartotinai nenagrinėjamas.

27.6. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka. Teismas atmetė atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, be to, skundžiamame teismo sprendime liko prieštaravimų vertinant teismo ekspertizės aktą. Reikia apklausti ekspertą, kuris parengė ekspertizės aktą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista atsakovės teisė į nešališką teismą ir neatskleista bylos esmė dėl atsakovės priešieškinio, siekiant nustatyti, ar kuriant programinę įrangą INES4U buvo pasinaudota programine įranga Colibri ePCR.

28. Trečiasis asmuo Dekbera Communications S. L. atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Trečiasis asmuo yra 2017 m. įkurta įmonė, kuri specializuojasi kuriant kritinių situacijų valdymui būtiną programinę įrangą ir radijo ryšio sprendimus bei teikiant šias paslaugas. Programinė įranga INES4U yra trečiojo asmens produktas, kurio sukūrimui trečiasis asmuo skyrė finansinius ir laiko išteklius. Trečiasis asmuo pritaikė savo programinę įrangą INES4U Lietuvos greitosios medicinos pagalbos teikimo poreikiams.

28.2. Byloje buvo paskirta informacinių technologijų teismo ekspertizė. Ekspertas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog kuriant INES4U programinę įrangą galėjo būti pasinaudota Colibri ePCR programine įranga bei jos sisteminiais ir konfidencialiais duomenimis, vizualine Colibri ePCR pateikiama informacija, jos procesais ir funkcijomis. Teismo ekspertas vertino, kad efektyvūs šiuolaikiniai programų sistemos inžinerijos modeliai ir modernios techninio realizavimo priemonės leido per labai trumpą laiką sukurti INES4U programinės įrangos tęstinę versiją ir ją įdiegti tęstinėje aplinkoje.

28.3. Teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Ekspertizės turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos. Ekspertizės akte pateiktos išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovės pateikta tariamo eksperto O. V. išvada neįrodo atsakovės teiginių. O. V. išvadą pateikė neturėdamas prisijungimo prie INES4U programinės įrangos, todėl objektyviai negalėjo pateikti lyginamosios INES4U ir Colibri ePCR sistemų išvados.

28.4. Pritartina ieškovei, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu nuomos sutarties nutraukimu, įspėjus apie tai prieš neprotingą terminą. Sutarties nutraukimui turėjo būti taikomas ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų įspėjimo terminas, kadangi sutartis tapo neterminuota. ATGTĮ nereglamentuoja autorinės licencinės sutarties termino pabaigos pasekmių. Nuomos sutartis galiojo, ji saistė šalis ir buvo tapusi neterminuota, todėl atsakovė, apie sutarties nutraukimą įspėdama ieškovę tik prieš vieno mėnesio terminą, veikė neteisėtai.

28.5. Atsakovė, nutraukdama šalių santykius ir įspėdama ieškovę apie tai prieš neproporcingai trumpą terminą, pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą nepadaryti kitam asmeniui žalos. Atsakovė po nuomos sutarties termino pabaigos nereiškė reikalavimo peržiūrėti sutarties sąlygas, nesiūlė pratęsti bendradarbiavimą, susitariant dėl naujų programinės įrangos techninės priežiūros paslaugų teikimo sąlygų. Teismo sprendime cituojamas atsakovės 2019 m. kovo 8 d. elektroninis laiškas nepatvirtina, kad atsakovei buvo netinkamos tolimesnės sutarties vykdymo sąlygos.

28.6. Atsakovės procesiniai prašymai atmestini. Teikiami rašytiniai duomenys egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vienas iš dokumentų aptartas atsakovės procesiniuose dokumentuose. Atsakovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo jau buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė naujų argumentų ar aplinkybių, kurios patvirtintų pakartotinio prašymo pagrįstumą.

29. Ieškovė 2024 m. sausio 23 d. pateikė rašytinę nuomonę dėl atsakovės pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė prašo šį bei kitus atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pareikštus procesinius prašymus atmesti. Nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovei buvo suteiktos ir garantuotos visos procesinės teisės. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė prašymą dėl eksperto apklausos pateikė pavėluotai (praėjus beveik 5 mėnesiams nuo ekspertizės akto gavimo ir prieš pat baigiamąsias kalbas), todėl jis buvo netenkintas, nesudaro pagrindo teigti dėl atsakovės procesinių teisių pažeidimo. Atsakovė procesinius prašymus teikia pavėluotai, turėdama tikslą užvilkinti bylos nagrinėjimą, didinti teismo ir kitų proceso dalyvių laiko ir finansines sąnaudas. Atsakovė tikėtinai siekia pakartotinio bylos išnagrinėjimo, tokiu būdu paneigiant ribotos apeliacijos modelį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių apeliacinius skundus, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

32. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, patikrina: ar buvo objektyvi galimybė naujus įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

33. Atsakovė prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus rašytinius įrodymus: VšĮ „Inovacijų agentūra“ 2023 m. lapkričio 16 d. raštą, elektroninius laiškus, 2023 m. lapkričio 9 d. prašymą išreikalauti dokumentus, prisijungimo prie Colibri ePCR programinės įrangos nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašą, Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir PSPC) darbuotojos patvirtinimą apie naudojamą programinę įrangą, atsakovės pasiūlymą GMPS jungtis prie programinės įrangos po 2020 m. balandžio 4 d.

34. Susipažinusi su teikiamais papildomais rašytiniais duomenimis, teisėjų kolegija nurodo, kad jie iš esmės dubliuoja nagrinėjamoje byloje jau esančius kitus rašytinius įrodymus, todėl neturi įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Be to, šie rašytiniai duomenys galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Duomenų apie GPMS naudojimąsi atsakovės sukurta programine įranga sugeneravimo data nepaneigia aplinkybės, kad tokius duomenis buvo galima pateikti pirmosios instancijos teisme. Užklausos dėl prisijungimo prie atsakovės programinės įrangos jų administratoriams buvo pateiktos 2020 metais, todėl nebuvo ribojimų šiuos duomenis taip pat teikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašomų priimti naujų įrodymų turinį, priėjo prie išvados, kad atsakovė neįrodė šių įrodymų vėlesnio pateikimo (šioje bylos nagrinėjimo stadijoje) būtinybės, ar aplinkybės, jog jie turi esminę reikšmę įvertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsisako juos priimti.

Dėl įrodymų išreikalavimo

37. Vadovaujantis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis teismas gali pasiūlyti pateikti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo turinį bei motyvus, daro išvadą, kad prašoma išreikalauti informacija bei dokumentai apie ieškovės vykdytą projektą nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, jie neturėtų įtakos bylos išsprendimo apeliacine tvarka rezultatui. Informaciniai duomenys, kad projektas finansuojamas ES lėšomis, jog šiame projekte ieškovė bendradarbiauja su UAB „Dekbera“, nesusiję su byloje aiškintinomis aplinkybėmis apie programinės įrangos INES4U sukūrimo aplinkybes, jais pernelyg išplečiamos nagrinėjamos bylos ribos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

41. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktus).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nurodytos aplinkybės šioje bylos proceso stadijoje nesudaro būtino pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytų aplinkybių patikrinimas bei pateiktų argumentų įvertinimas rašytinio proceso tvarka nepažeis proceso dalyvių teisės į veiksmingą apeliaciją (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Į atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teisme būtina pašalinti prieštaravimus dėl teismo ekspertizės akte pateiktų išvadų ir poreikio apklausti teismo ekspertą, teisėjų kolegija toliau pasisakys šioje nutartyje, įvertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

43. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 29 d. sudarė programinės įrangos nuomos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo už sutartą užmokestį ieškovei išnuomoti prieigą (licenciją) prie atsakovei nuosavybės teise priklausančios programinės įrangos Colibri ePCR (sutarties 2.1 papunktis). Sutarties 3.1 papunktyje nustatyta, kad licencijos nuomos kaina yra 8 513 Eur su PVM per vieną mėnesį už 1 160 programos aktyvių vartotojų; viršijus maksimalią galimų programos vartotojų ribą, nauji programos vartotojai kuriami papildant sutartį raštišku susitarimu, papildomo vartotojo kaina 7,34 Eur per mėnesį. Sutarties 1 priede buvo nurodytas 18 greitosios medicinos pagalbos stočių, kurioms ieškovė gali suteikti teisę naudotis atsakovės programine įranga, sąrašas. 2016 m. gruodžio 1 d. sutartis buvo pakeista, nustatant, kad leidžiama sukurti ne daugiau kaip 1 260 aktyvių programos vartotojų, kurie užsakovės nuožiūra gali būti paskirstyti tarp galutinių vartotojų, nustatyta licencijos nuomos kaina 9 248,40 Eur su PVM per vieną mėnesį už 1 260 aktyvių vartotojų, nurodyta, kad viršijus maksimalią galimų programos vartotojų ribą, nauji programos vartotojai kuriami papildant šią sutartį raštišku susitarimu, papildomo vartotojo kaina 7,34 Eur; nurodyta, kad licencijos nuomos laikotarpiu užsakovas gali suteikti teise naudotis paslauga devyniolikai įstaigų – GMPS ir PSPC. Sutarties 11.2 papunktis numatė, kad sutartis galioja iki 2019 m. vasario 28 d. Pagal nuomos sutarties 11.4 papunktį sutarties sąlygos gali būti keičiamos atskiru abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Sutartyje nebuvo aptarta sutarties savaiminio pratęsimo galimybė, pasibaigus jos terminui.

44. Sutarties 5.1.4 papunkčiu ieškovė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu ir jam pasibaigus nesiimti veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų pažeisti atsakovės autorines teises. Šio įsipareigojimo nevykdymas laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, suteikiančiu atsakovei teisę nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės. Pagal sutarties 5.2.6 papunktį atsakovė licencijos nuomos laikotarpiu įsipareigojo atlikti programos bei serverių priežiūros ir paslaugos palaikymo darbus, kaip tai numatyta sutarties priede Nr. 2. Sutarties 8.1 papunktis numatė, kad sutarties sąlygos, visa informacija, duomenys ir dokumentai, susiję su šia sutartimi, laikomi komercine paslaptimi, negali būti jokiu būdu atskleisti tretiesiems asmenims be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo.

45. Atsakovė UAB „Atvira karta“ 2020 m. kovo 3 d. raštu pranešė ieškovei apie paslaugų teikimo nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 4 d. Pranešime nurodė, kad ne kartą kreipėsi į ieškovę su siūlymu sudaryti naują sutartį, kurioje būtų numatytos kitos, atsakovei priimtinos, paslaugų teikimo sąlygos, tačiau ieškovė į tokį siūlymą nereagavo. Atsakovė taip pat pareikalavo sumokėti už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio ir vasario mėn. teiktas paslaugas. Nurodė, kad turi informacijos, jog ieškovė tikėtinai vykdė nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. atskleisdama atsakovės komercines paslaptis (programinės įrangos struktūrą, jos sandarą ir sudėtines dalis) trečiosioms šalims (suteikiant joms prieigą prie programos), siekiant joms padėti sukurti panašią į atsakovės kitą programinę įrangą, nors pagal nuomos sutarties 5.1.4 papunktį tokie veiksmai buvo draudžiami. Pareikalavo nedelsiant nutraukti daromą pažeidimą.

Dėl ieškovės UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ apeliacinio skundo

50. Ieškovės teigimu, byloje nagrinėjamo ginčo atveju taikytina teisės analogija, pripažįstant, kad šalių pasirašyta sutartis yra gimininga nuomos sutarčiai, tapusiai neterminuota, nes sutarties šalys ir po sutarties termino pabaigos toliau bendradarbiavo sutartyje numatytomis sąlygomis. Pasak ieškovės, net ir laikantis nuostatos, kad sutartis nebuvo pratęsta, turėtų būti aiškinama, jog šalys sudarė naują neterminuotą autorinę licencinę sutartį analogiškomis sąlygomis ir ją vykdė ilgiau kaip vienerius metus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

51. Teisės doktrinoje autorinė licencinė sutartis išties vertinama kaip gimininga nuomos sutarčiai, nes abiejų sutarčių atveju suteikiama teisė naudoti objektą laikinai už atlyginimą (Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 164). Tačiau toks doktrininis aiškinimas nesudaro pagrindo pagal byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę padėtį šalių santykius pagal jų sudarytą nuomos sutartį kvalifikuoti kaip neterminuoto (neapibrėžto terminu) galiojimo sutartinius santykius (CK 1.8, 6.481 straipsnių nuostatos).

52. Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą autorius turi išimtinę teisę platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant. ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus). Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalį autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Taigi, autorių teisių objektu (kūriniu) negalima naudotis be autorių teisių turėtojo sutikimo (išskyrus įstatyme įvardytus atvejus), o toks sutikimas (leidimas naudotis kūriniu), įskaitant leidžiamus kūrinio naudojimo būdus, ir yra autorinės licencinės sutarties dalykas (ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

53. Atlygintinę programinės įrangos nuomos sutartį sudarė du verslo subjektai – juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą, kuriems taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Šalys nuomos sutartyje susitarė dėl visų jos sąlygų, įskaitant atlygį už naudojimąsi programine įranga ir teikiamas programinės įrangos aptarnavimo paslaugas. Byloje pateikti šalių elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad po sutarties termino pabaigos susidariusi faktinė situacija iš esmės nebetenkino atsakovės – ji aiškiai siekė modifikuoti buvusias sutarties sąlygas, pirmiausiai – padidinant licencijos nuomos mokestį. Atsakovė nesutiko su programinės įrangos naudojimu dar 2016 metais nustatytomis nuomos sąlygomis. Sutarties šalys, būdamos profesionalūs verslininkai, negalėjo nesuprasti, kad tokia faktinė padėtis neužtikrina šalių santykių pusiausvyros principo ir atitinka ne abiejų sutarties šalių, o tik vienos jų interesus.

54. Aplinkybė, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovė, atsižvelgdama į licencijuojamo objekto (programinės įrangos) specifiką, iki 2020 m. balandžio 4 d. tęsė programinės įrangos nuomos ir įrangos bei serverių priežiūros paslaugų teikimą (jo nenutraukė po sutarties galiojimo termino), nėra pakankama daryti išvadą, jog po sutarties termino pabaigos atsakovė neapibrėžtam laikui sutiko (neribotam terminui neprieštaravo) su programinės įrangos tolesniu naudojimu ir paslaugų teikimu pagal tas pačias nuomos sutartyje nustatytas sąlygas; tokios faktinės padėties negalima pripažinti atitinkančios CK 6.481 straipsnio normų dispoziciją. Aptartos aplinkybės paneigia, kad šalys buvo sutarusios dėl visų programinės įrangos nuomos, įrangos bei serverių priežiūros ir aptarnavimo paslaugos teikimo sąlygų ir po sutarties termino pabaigos, todėl šio ginčo atveju nėra pakankamo pagrindo šalis siejusią nuomos sutartį kvalifikuoti tapus neterminuota sutartimi. Savo ruožtu, tokios aplinkybės ieškovei, siekiančiai užsitikrinti reikalingų paslaugų stabilų gavimą, indikavo apie atsiradimą būtinybės iš esmės spręsti susidariusią situaciją – arba šalims susitarti dėl naujų paslaugų teikimo sąlygų, arba imtis kitų priemonių savo verslo interesų patenkinimui užtikrinti.

55. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau aptarta šalių sutartinių santykių faktinė situacija, kai ieškovė, žinodama, jog sutarties terminas yra pasibaigęs, nesiekė jos pratęsti, pakeisti ar sudaryti naują sutartį, negali būti pripažinta atitinkanti abiejų šalių valią, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo nuomos sutartis tapo neterminuota (galiojanti neapibrėžtą laiką), o jos nutraukimui taikytinos ir ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalies normos. Tokią išvadą patvirtina ieškovės 2020 m. kovo 16 d. rašte atsakovei akcentuota aplinkybė, kad nuomos sutarties nutraukimas galimas iš anksto įspėjus prieš protingą terminą, kuris galėtų būti bent trys mėnesiai.

56. Atsakovė siekė susitarimo dėl naujų programinės įrangos nuomos sutarties sąlygų, o ieškovė dėl jų tartis nesutiko. Tokia situacija sudaro pagrįstą prielaidą išvadai, kad, šalims nesutarus dėl naujų paslaugų teikimo sąlygų, po sutarties termino pabaigos besitęsę jų tarpusavio santykiai įgavo laike neapibrėžtą pobūdį – šalys faktiškai veikė pagal nusistovėjusią tvarką, nors buvo aišku, jog nėra bendro šalių sutarimo dėl tolesnio jų sutartinių santykių turinio. Atsakovė siekė susitarimo dėl naujų programinės įrangos nuomos ir kitų su tuo susijusių paslaugų sąlygų nustatymo, o ieškovei nesutikus tartis dėl naujų sąlygų, atsakovė turėjo teisę nutraukti paslaugų teikimą.

57. Ieškovės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad apie paslaugų teikimo nutraukimą ši pranešė prieš pernelyg trumpą terminą – vos prieš 30 dienų. Pasak ieškovės, protingas įspėjimo terminas būtų bent 3 mėnesiai. Teisėjų kolegija šį ieškovės apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

58. Ieškovė, atsakydama dėl atsakovės įspėjimo apie sutarties nutraukimą, atsakovei adresuotame 2020 m. kovo 16 d. rašte rėmėsi CK 6.199 straipsniu, kuris numato, kad neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį gali nutraukti bet kuri šalis, apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šio straipsnio dispozicijoje neapibrėžta, koks terminas laikytinas protingu terminu. Aplinkybė, ar įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas buvo protingas, kiekvienu konkrečiu atveju vertintina individualiai.

59. 2020 m. kovo 16 d. rašte atsakovei, atsakydama į šios 2020 m. kovo 3 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, ieškovė patvirtino, kad ji užsakė naujos programinės įrangos sukūrimo darbus. Byloje pateikta 2020 m. kovo 24 d. sutartis Nr. KTC-20/05 patvirtina, kad ieškovė su UAB „Krizių tyrimo centras“, kaip vykdytoja, susitarė dėl GMP darbuotojų mokymų naudotis atnaujinta informacine sistema organizavimo. Pateiktas mokymo kursų grafikas patvirtina, kad buvo numatyta mokymus organizuoti laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. Nurodytos sutarties šalys 2020 m. balandžio 30 d. pasirašė darbų perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo patvirtino tinkamą mokymų organizavimą 2020 m. balandžio 2–21 d. laikotarpiu.

60. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė 2020 m. kovo 16 d. rašte atsakovei apibrėžė sau priimtiną (palankų) ir rezervuotą terminą pasiruošti nuomos santykių su atsakove pasibaigimui. Visgi, ši aplinkybė savaime nepaneigia, kad atsakovės nurodytas 30 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas buvo nepagrįstai trumpas pasirengti atsakovės paslaugų teikimo nutrūkimui. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė sugebėjo atsakovės 2020 m. kovo 3 d. įspėjime dėl sutarties nutraukimo nustatytu terminu sukurti, įdiegti ir imti naudoti naują programinę įrangą. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad jau 2020 m. kovo 24 d. ieškovei susitarus dėl GMP darbuotojų mokymų organizavimo (šios nutarties 59 punktas), ieškovė kitą programinę įrangą INES4U pradėjo naudoti nuo 2020 m. balandžio 4 d., galutinių naudotojų (GMP darbuotojų) mokymai dirbti su šia programine įranga buvo pradėti 2020 m. balandžio 2 d.

61. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovės 2020 m. kovo 3 d. pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytas 30 dienų įspėjimo terminas CK 6.199 straipsnio taikymo aspektu buvo protingas ir pakankamas. Nėra pagrindo teigti, kad pagal susidariusias faktines šalių santykių aplinkybes buvo objektyvus poreikis nustatyti ilgesnį įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą (CK 6.199 straipsnis), taip pat nėra pagrindo taikyti ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą terminą.

62. Ieškovė teigė, kad ji nuo 2020 m. balandžio 4 d. nebesinaudojo atsakovės sukurta Colibri ePCR programine įranga. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. balandžio 4 d. prieigos prie Colibri ePCR programinės įrangos nepanaikino. Vadinasi, atsakovė ėmėsi priemonių užtikrinti paslaugos teikimą tuo atveju, jeigu ieškovei nebūtų pavykę įdiegti naujos programinės įrangos.

63. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo atsakovės veiksmų – paslaugų nutraukimo apie tai įspėjus prieš 30 dienų terminą – pripažinti neteisėtais (CK 6.246 straipsnis).

64. Ieškovės aiškinimu, dėl naujos INES4U programinės įrangos sukūrimo ir įdiegimo ji patyrė iš viso 241 986,42 Eur nuostolių. Ieškovė nurodė, kad nuostolius sudaro programinės įrangos INES4U pritaikymo ir integracijos su trečiųjų šalių sistemomis kaštai (94 628 Eur), naujos programinės įrangos INES4U vienkartinis diegimas (34 680,05 Eur), papildomos kompiuterinės įrangos įsigijimas (49 852 Eur), GMPS darbuotojų mokymai naudotis atnaujinta sistema (19 850 Eur), papildomos išlaidos ieškovės darbuotojams, susijusios su naujos programinės įrangos diegimu, pritaikymu bei kompiuterinės įrangos pristatymu (42 976,37 Eur).

66. Tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos įstatyme įtvirtintos jos atsiradimo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų padarymo, kaip privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis), civilinės atsakomybės instituto taikymas yra negalimas, o įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tariami (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

67. Ieškovės apeliacinio skundo argumentus, siejamus su atsakovės paskleidimu tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovę ir dėl to ieškovės patirtą neturtinę žalą, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais. Apeliaciniame skunde ieškovė išreiškia savo subjektyvią poziciją, kuria remdamasi nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu kritiniu ieškovės argumentų įvertinimu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir sprendime išdėstyto teisinio vertinimo, kad atsakovės atstovo pasisakymo diskusijų Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupėje metu ar dalykinio susirašinėjimo su teisėsaugos institucijomis turinio ir (ar) formos nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės reputaciją žeminančių žinių paskleidimo.

68. Remdamasi šioje nutarties dalyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą pripažįsta nepagrįstu.

Dėl atsakovės UAB „Atvira karta“ apeliacinio skundo

69. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta jos priešieškinio dalis – atsisakyta tenkinti reikalavimą priteisti 45 317,16 Eur, kuriuos, pasak atsakovės, ieškovė turėjo mokėti už atsakovės programinės įrangos naudojimą nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., ir priteisti 69 514,10 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., atlyginimą.

70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė naudojosi atsakovės programine įranga po 2020 m. balandžio 3 d., todėl atsakovės reikalavimą priteisti 45 317,16 Eur atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo tenkinti šį priešieškinio reikalavimą, tačiau nesutinka su nuostata, jog byloje buvo paneigta, esą atsakovė nuo 2020 m. balandžio 4 d. nebeteikė paslaugų GMP stotims.

71. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad prieiga prie atsakovės kompiuterinės programos Colibri ePCR po 2020 m. balandžio 4 d. naudotojams (vartotojams) nebuvo apribota. Dar iki nuomos paslaugos teikimo ieškovei nutraukimo vartotojai buvo informuoti apie susidariusią padėtį, jiems buvo sudarytos galimybės naudotis iki 2020 m. balandžio 3 d. sukaupta duomenų baze ir po nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau šių aplinkybių nepakanka pripažinti, kad ieškovė nuo 2020 m. balandžio 4 d. toliau naudojosi atsakovės programine įranga Colibri ePCR, o atsakovė teikė ieškovei paslaugas tokia pat apimtimi, kaip ir iki paslaugų teikimo nutraukimo. Atsakovė žinojo apie naujos įrangos INES4U įdiegimą ir naudojimą, apie tai, kad GMP stotys raginamos naudotis būtent šia programine įranga, o naudojimasis Colibri ePCR programine įranga tapo apsunkintas. Palikdama aktyvią prieigą prie savo programinės įrangos, atsakovė veikė savo rizika. Paminėtos aplinkybės nesukuria pagrindo manyti, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės apmokėti už prieigos prie programinės įrangos Colibri ePCR palikimą ir galimybę naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. (nuomos sutarties nutraukimo) iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (CPK 178, 185 straipsniai).

72. Atsakovės teigimu, nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ji patyrė 69 514,10 Eur žalą dėl ieškovės atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atsakovė aiškino, kad ieškovė savo partnerei UAB „Dekbera“ suteikė prieigą prie atsakovės programinės įrangos, tokiu būdu tretiesiems asmenims buvo perduoti atsakovės konfidencialią informaciją sudarantys duomenys ir padėta jiems sukurti bei įdiegti ieškovės naudojamą programinę įrangą INES4U.

73. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 138–145) nurodoma, kad duomenų bazių gamintojų teisių apsauga užtikrinama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, duomenų bazę sudarančių elementų (kūrinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų) parinkimas ar išdėstymas; antra, esminės investicijos. Nustatant ir vertinant, ar egzistuoja antroji duomenų bazės, kaip jos gamintojo teisių objekto, teisinės apsaugos atsiradimo sąlyga, turi būti atsižvelgiama į visas investicijų rūšis, kurios buvo padarytos duomenų bazei kurti, duomenims parinkti, sudaryti, pateikti ar patikrinti, ir dėl to duomenų bazė įgijo savarankišką turtinę vertę. Šiuo atveju aktualios yra tiek kiekybinės investicijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, tiek ir kokybinės investicijos, kuriomis laikomos profesinės žinios, reikalingos duomenų bazei kurti, taip pat organizacinės išlaidos (žr. ten pat, p. 138–145; Birštonas R. et al. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 255–256) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015).

74. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (KĮ 15 straipsnio 1 dalis). Siekiant nustatyti, kokios kokybinės investicijos buvo panaudotos kuriant INES4U programinę įrangą, ar šios įrangos kūrimo procese buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, reikalingos specialios mokslo ir technikos žinios (CPK 212 straipsnis).

75. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 76 punktas).

76. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta, paskyrus informacinių technologijų teismo ekspertizę. 2023 m. birželio 8 d. ekspertizės akte Nr. 11-2403 (21) pateikti atsakymai į ekspertui užduotus klausimus (5 t., b. l. 2–20), suformuluota išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog kuriant INES4U programinę įrangą galėjo būti pasinaudota Colibri ePCR programine įranga bei jos sisteminiais ir konfidencialiais duomenimis, vizualine informacija, jos procesais ir funkcijomis.

77. Byloje pateikta dr. E. R. ekspertinė nuomonė dėl atliktos teismo ekspertizės akto. Jos teigimu, ekspertizės aktas tinkamai atlieka aprašomąją funkciją (aprašo aplinkybes) bei patvirtina šalių pateiktą medžiagą (jos apimtį) ekspertizei, bet ekspertizės akte yra fakto klaidų, jo forma aiškiai prieštarauja turiniui. Nors ekspertizės akte yra aprašomoji, tiriamoji ir išvadų dalys, tačiau ekspertizės metu nebuvo atliktas joks moksliškai pagrįstas ekspertinis tyrimas (išskyrus lingvistinį, apie kurio taikymą ir naudojimą praktikoje ir mokslinėje literatūroje nėra žinoma), kuris leistų daryti pagrįstomis ekspertizės akto išvadų dalyje nurodytas išvadas dėl ekspertizės akte keliamų klausimų (6 t., b. l. 6–9).

78. Byloje taip pat yra dr. O. V. parengta ekspertinė išvada dėl Cilibri ir INES4U informacinių sistemų (programinės įrangos) vertinimo (bylos dokumentų registracijos Nr. DOK-1176). Joje nurodyta, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog kuriant INES4U, buvo remtasi Colibri sistemos naudojama sistemine, funkcine bei veikimo informacija, taip pat buvo analizuojama tokia informacija, kaip programos veikimo logika, kuri yra konfidenciali, o INES4U programinė įranga nebūtų sukurta ir negalėtų turėti tokius interfeisus bei funkcionuoti taip, kaip šiuo metu, jeigu INES4U autoriai nebūtų turėję prieigos prie Colibri sistemos. Šių programų funkciniai, grafiniai ir vykdymo scenarijų veikimo elementai yra tapatūs arba neatskiriamai panašūs. Abi programų sistemos veikimo požiūriu yra neatskiriamai panašios, o INES4U programinės įrangos autoriai, pasinaudodami Colibri programine įranga, turėjo galimybę reikšmingai sumažinti INES4U programinės įrangos kūrimo išlaidas.

79. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 25 d. posėdyje buvo keliamas pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo klausimas, tačiau teismas atsisakė tenkinti tokio turinio atsakovės prašymą. Tame teismo posėdyje teismas netenkino ir prašymo iškviesti bei teismo posėdyje apklausti teismo ekspertizę atlikusį ekspertą.

80. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas apsiribojo nurodymu, kad teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas tyrė medžiagą, kurią pateikė šalys, todėl ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių nekelia abejonių. Teismo pateikta nuoroda, kad ekspertizės akte esantys duomenys nekelia abejonių, plačiau neapibūdinta ir nemotyvuota. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovės akcentuojami ekspertizės akto formos trūkumai negali lemti pačios ekspertizės išvadų nepatikimumo ir nepaneigia ekspertizės akto pagrįstumo iš esmės. Ši teismo nuostata apskritai nemotyvuota, nepateiktas joks palyginamasis atsakovės pateiktų teismo ekspertizės akto trūkumų ir ekspertizės išvadų turinio bei formos pagrindimo teisinis vertinimas. Kitokio vertinimo dėl kokybinių investicijų kuriant INES4U programinę įrangą pirmosios instancijos teismas sprendime neišdėstė, todėl yra pagrindas teigti, kad šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino. Kodėl buvo vadovaujamasi tik ekspertizės akto išvadomis ir neabejojama jų patikimumu, kodėl kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia eksperto išvados, skundžiamame sprendime neatskleista. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo yra nemotyvuota. Tokios išvados nepaneigia įrašymas į skundžiamo sprendimo tekstą teismų praktikoje suformuotos bendro pobūdžio taisyklės, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kitus byloje esančius įrodymus.

81. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir neaptarė (sprendime neatskleidė) byloje teiktų argumentų dėl teismo ekspertizės akto trūkumų ir ekspertinių išvadų ydingumo, jų nevertino, nelygino su kitais byloje esančiais įrodymais. Skundžiamame sprendime liko nepašalinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iškelti prieštaravimai tarp pirmiau nurodytų šių rašytinių įrodymų, nepaneigtos abejonės dėl šių įrodymų vertinamosios reikšmės. Teisėjų kolegija nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis atmesti aptariamą priešieškinio reikalavimą priimta neatskleidus bylos esmės.

Dėl bylos procesinės baigties, prašymo skirti baudą ir bylinėjimosi išlaidų

82. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, neištyrė ir neįvertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę vertinant atsakovės reikalavimo dėl ieškovės nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo pagrįstumą. Nenustačius šių aplinkybių, liko neatskleista bylos dalies esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies neteisingas.

83. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

84. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tai patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

85. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje susidariusią procesinę situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, neištyrė ir neįvertino esminių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties ši bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo iš esmės pirmą kartą byloje atliktu ginčo aplinkybių (jų dalies) nustatymu ir įvertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus dalį skundžiamo teismo sprendimo, byla dėl panaikintos sprendimo dalies perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

86. Kadangi bylos dalis dėl vieno iš materialiųjų turtinių reikalavimų perduodama nagrinėti iš naujo, tai panaikinamos ir skundžiamo sprendimo dalys, kuriomis išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniuose skunduose pateiktų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Perduodant bylos dalį nagrinėti iš naujo, neskirstomos bylinėjimosi išlaidos, bylos dalyvių patirtos apeliacinės instancijos teisme. Bylos dalyvių visų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas bylos dalį išnagrinėjus iš naujo.

87. Įvertinus atsakovės (jos atstovo) procesinį elgesį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje, taip pat atsižvelgiant į šioje nutartyje apibrėžtą bylos apeliacinės instancijos teisme išsprendimo procesinį rezultatą, ieškovės apeliaciniame skunde pareikštas prašymas skirti atsakovei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atvira karta“ priešieškinio reikalavimas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ dėl 69 514,10 Eur žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo, taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šiose dalyse perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ prašymo dėl baudos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atvira karta“ skyrimo.