- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- T-25-719/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00322-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- R. B.
išnagrinėjęs antstolio E. S. teikimą dėl nuteistajam R. B. skirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 270 MGL (35100 Lt; 10165,66 Eur) dydžio bauda. Į šią bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. įskaitytinai, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt; 75,3 Eur) dydžio baudai.2017 m. kovo 16 d. teikimu antstolis kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo kita bausme. Nurodo, kad nuteistojo R. B. vardu registruoto areštuotino turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, jis niekur nedirba, išsituokęs, jam siunčiami procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, su nuteistuoju R. B. susisiekti nepavyksta. Pats nuteistasis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo atvykęs nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, antstolis teikia nuteistajam R. B. paskirtos baudos neįvykdytą dalį – 4969,88 Eur – pakeisti viešaisiais darbais arba areštu.Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimą tenkinti.Teikimas atmetamas.BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnį seka, kad „antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas <...>. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų“. Šie principai taikytini ir tose situacijose, kai išieškotojas yra ne privatus subjektas, o valstybė. Matyti, kad antstolio veikla grindžiama principais, kurie aiškiai išreiškia antstolio pareigą būti aktyviam vykdymo procese, o aiškiai formalus minėtos pareigos atlikimas nedera su antstolio veiklos principais. Pagal suformuotą teismų praktiką, aplinkybės dėl nuteistojo negalėjimo arba vengimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar nuteistasis gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai, pagal BVK 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. T-321-397/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į tai, antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Būtina pažymėti, kad teisės aktai antstoliui suteikia pakankamai plačius įgaliojimus, taip pat ir tikrinti nuteistojo finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, sprendžiant dėl baudos pakeitimo areštu ar viešaisiais darbais. Tai antstolis gali atlikti įvairiais būdais – pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie nuteistojo turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžiui, jeigu iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą. Kita vertus, šie veiksmai yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, jeigu nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Tačiau net ir tais atvejais, kai kreipiantis į kitas institucijas negaunama duomenų apie galimybę išieškoti baudą, šie minimalūs veiksmai nelaikytini pakankamais tam, kad būtų užtikrintas aktyvus antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybes sumokėti baudą vykdymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis turi teisę kreiptis ne vien tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie nuteistojo turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą. Kartu teismas pažymi, kad baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl, kaip jau buvo paminėta pirmiau, antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus.Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad šiuo konkrečiu nuteistajam R. B. paskirtos bausmės vykdymo atveju buvo gauti duomenys iš: Valstybinio ginklų registro; Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro; Lietuvos Respublikoje apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro; gyventojų registro; Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro. Taip pat antstolis areštavo nuteistojo transporto priemonę ir sąskaitoje esančias pinigines lėšas (apie tai nuteistajam informacija buvo išsiųsta paštu, ji antstoliui grįžo neįteikta). Antstolio teismui pateiktame teikime nurodyta, kad kitų adresų (išskyrus du, nurodytus teikime), kuriais pavyktų susisiekti su nuteistuoju, nenustatyta, tačiau duomenų apie tai, kokius konkrečiai veiksmus atliko antstolis ir kuo remdamasis padarė tokią išvadą, vykdomojoje byloje nėra.Taip pat teismas pažymi, kad priverstinio baudos vykdymo etape svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų efektyvi, o ne formali, apsiribojanti tik pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija. Tai atitinka tiek antstolio pareigas, tiek nuteistojo (skolininko) pareigas, kurių šie subjektai turi laikytis baudos vykdymo proceso metu. Be to, antstolis gali naudotis ir kitų institucijų pagalba tam, kad užtikrintų skolininko atvykimą į jo darbo vietą, pavyzdžiui, įpareigoti policijos pareigūnus nustatyti asmens gyvenamąją vietą ir jį įpareigoti atvykti tiek į teismo posėdį, tiek pas antstolį (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. 1S-1115-116/2013). Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo (skolininko) finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. 1N-17-396/2015). Taigi tiesioginė antstolio komunikacija su nuteistuoju (skolininku) yra svarbi prielaida efektyviam baudos išieškojimui ir ji būtina visose vykdomosiose bylose, taip pat ir tose, kuriose išieškotoju yra valstybė. Tačiau nagrinėjamoje vykdomojoje byloje vieninteliai duomenys apie antstolio komunikaciją su nuteistuoju yra 2014 metais antstolio siųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą ir kitų procesinių dokumentų išsiuntimas paštu, kurie, kaip jau buvo paminėta pirmiau, antstoliui grįžo neįteikti. Antstolio teikime nurodyta, kad nuteistasis (skolininkas) į antstolio kontorą atvykęs nebuvo, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar tai tikrai buvo daryta, ar buvo tik formaliai siųsti dokumentai, ar mėginta nuvažiuoti į nuteistojo gyvenamąją vietą, apsiklausti jo kaimynus, artimuosius ir pan. Visa tai rodo, kad tarp antstolio ir nuteistojo realios tiesioginės komunikacijos nebuvo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nuo vykdomojo rašto išdavimo (2014 m. rugsėjo 18 d.) iki antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme praėjo ilgas laikas – daugiau nei 2 metai 5 mėnesiai, per kurį antstolis neabejotinai galėjo pasinaudoti eile kitų priemonių ir atlikti visus būtinus veiksmus, tiek komunikuojant su nuteistuoju, tiek tam, kad būtų surinkta būtina informacija apie realią nuteistojo turtinę padėtį. Per tokį ilgą laikotarpį galėjo pasikeisti aplinkybės, reikšmingos skolos išieškojimui. Antstolio ir nuteistojo (skolininko) komunikacijos nebuvimas teismų praktikoje ne kartą sąlygojo pačių antstolių poziciją atšaukti ar netenkinti jų teikimų, kai teismo posėdyje paaiškėja, kad nuteistasis (skolininkas) turi turto ir gali sumokėti baudą, tačiau to nedarė, nes antstolis su juo apie tai tinkamai nekomunikavo (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. T-48-1020/2016, 2016 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. T-46-1020/2016 ir kt.). Teismo nuomone, tai liudija apie neefektyvų ir tik formalų nuteistajam paskirtos baudos išieškojimą.Taip pat teismas pastebi, kad antstolio teikime išreikšta konkreti pozicija gali sąlygoti ir procesinę klausimo nagrinėjimo teisme formą, nes antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, esant nuteistojo sutikimui, kuriame aiškiai atsispindi ir informacija apie tai, kad nuteistajam išaiškintos baudos pakeitimo viešaisiais darbais taisyklės, numatytos BK 46 ir 65 straipsniuose, paprastai nereiškia nuteistojo padėties pabloginimo ir, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 2 dalimi, gali būti nagrinėjamas nerengiant teismo posėdžio. Tokią išvadą teismas daro vertindamas baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmių sistemą, BK 42, 46, 47, 49 ir 65 straipsniuose įtvirtintas nuostatas ir nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų ir nenustatė pakankamų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar nuteistasis R. B. neišgali, ar tiesiog vengia įvykdyti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, dėl ko bauda turi būti pakeista kita bausme. Pats antstolis teismo posėdyje nedalyvavo ir savo pozicijos šiuo klausimu neišsakė. Todėl antstolio teikimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Antstolio E. S. teikimą dėl nuteistajam R. B. paskirtos bausmės pakeitimo kita bausme atmesti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.