- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- eB2-247-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00224-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovyra‘‘ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Insolvensa‘‘ skundą suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Dovyra‘‘ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja BUAB ,,Dovyra‘‘ nemokumo administratorė UAB ,,Insolvensa‘‘ pateiktu skundu prašo panaikinti BUAB ,,Dovyra‘‘ 2024 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo 7 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir klausimą perduoti iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui.
2. Pareiškėja nemokumo administratorė UAB ,,Insolvensa‘‘ nurodė, kad 2024 m. birželio 13 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Dovyra“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 25 d. po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Insolvensa“. 2024 m. gruodžio 9 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas. JANĮ 55 str. 1 d. numato, kad kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti skundžiami nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią JANĮ 55 str. 2 d. ir 3 d. nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. JANĮ 55 str. 2 d. 3 p. reglamentuoja, jog kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę teismui skųsti nemokumo administratorius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nemokumo administratorė, nesutikdama su 2024 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu 7-uoju darbotvarkės klausimu, teikia šį skundą dėl jo panaikinimo. 7-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl ūkinės-komercinės veiklos tęsimo“, kuriuo buvo siūloma „Tęsti ūkinę komercinę veiklą iki atskiro kreditorių susirinkimo sprendimo“ priimto nutarimo, susirinkimo buvo nuspręsta - „Nutarimas nepriimtas“. Kreditorių susirinkimas nutarė netęsti BUAB „Dovyra“ ūkinės – komercinės veiklos vykdymo.
4. JANĮ 63 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą, 1 d. nustato, jog juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau, negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ 63 str. 2 d. reglamentuoja, kad sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas.JANĮ 59 str. 5 p. pasisako, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius atlieka šias pareigas: vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams.
5. JANĮ 60 str. 3 d. 10 p. nustato, jog nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti šią informaciją: nemokumo administratoriaus nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitikties šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, pagrįstą ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu. JANĮ 61 str. 1 d. 2 p. reglamentuoja, jog nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus atvejus, kai: prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti iki pirmojo kreditorių susirinkimo.
6. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratorė atliko JANĮ nustatytas funkcijas ir darbus bei nedelsdama ėmėsi veiksmų bendrovės ūkinės komercinės veiklos padėčiai stabilizuoti. Atsižvelgusi į ūkinės komercinės veiklos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendė vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, suderino iki bankroto bylos buvusius veiklos vykdymo trikdžius, siekiant, kad tos veiklos rezultatas didintų galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus maksimalia apimtimi. Įvertinęs sudarytas lizingo sutartis su AB Šiaulių bankas, nutarė tęsti jų vykdymą, išskyrus, vieną sutartį, kuri nebuvo naudinga bendrovei, ji buvo nutraukta ir automobilis Škoda Octavia buvo grąžintas AB Šiaulių bankui. Nemokumo administratorė pranešė apie sutarčių vykdymą elektros energijos pirkėjams, atliko kitus su ūkinės komercinės veiklos vykdymu susijusius darbus.
7. BUAB „Dovyra“ iki bankroto bylos iškėlimo vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos veiklos rūšys: didmeninė prekyba metalais ir metalo gaminiais (plieno vamzdžiai, rūšinis plienas, plieno lakštai), pramoniniu būdų izoliuotais vamzdžiais, komplektuojančiomis dalimis, statybinėmis medžiagomis; elektros energijos pardavimas; lauko inžinerinių tinklų montavimas. Nemokumo administratorė nusprendė, jog bendrovės ūkinė komercinė veikla bus tęsiama pagal 1 ir 2 veiklos rūšis ir atsisakyta 3 veiklos rūšies, bendrovei yra tikslinga toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nes veiklos rezultatas yra naudingas įmonei ir jos kreditoriams. Iš ūkinės komercinės veiklos pajamų būtų dengiamos visos su ūkine komercine veikla susijusios ir administravimo išlaidos. Ūkinės – komercinės veiklos vykdymas atitinka JANĮ 63 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Administratorė siūlo toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) sprendimo dėl ūkinės – komercinės veiklos nutraukimo priėmimo dienos.
8. Nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimui pateikė informaciją apie bendrovės vykdytos ūkinės komercinės veiklos rodiklius už 2024-07-25/2024-11-19. Iš viso pajamos iš elektros energijos pardavimo veiklos sudarė 20 110,36 Eur (15 411,36 Eur + 4 699 Eur = 20 110,36 Eur), o sąnaudos – 15 732,67 Eur, taigi ši veikla yra pelninga (20 110,36 Eur – 15 732,67 Eur = 4 377,69 Eur). Taip pat bendrovė užsiima dar viena veiklos rūšimi: nuomoja turimas patalpas, transporto priemones ir įrengimus. Iš šios veiklos per nurodytą laikotarpį bendrovės pajamos sudarė 24 171,00 Eur, viso kitos bendrosios ūkinės komercinės veiklos išlaidos sudarė 19 698,66 Eur. Apibendrinant per lentelėje nurodytą laikotarpį bendrovės pajamos sudarė 58 380,92 Eur, o išlaidos – 35 431,33 Eur, taigi bendrovės veikla pelninga (58 380,92 Eur – 35 431,33 Eur = 22 949,59 Eur).
9. Nemokumo administratorė informacijoje kreditorių susirinkimui deklaravo, jog tęsti ūkinę komercinę veiklą naudinga iki turto pardavimo proceso užbaigimo. Taip pat buvo teikiami klausimai dėl turto vertinimo ir pardavimo, tai akivaizdžiai parodo, jog nemokumo administratorius nesiekia veiklos vykdyti neapibrėžtą laikotarpį. Pažymėtina, kad skubiai nutraukti elektros teikimo veiklos bendrovė negali, nes ji kol kas yra vienintelė galima elektros tiekėja savo klientams, kadangi ji turi reikiamą įrangą ir priemones elektros teikimui vietoje (Naujoji Vilnia, Vilnius), kur kitų tiekėjų nėra ir kitaip klientai liks be elektros. Bendrovė šiuo metu turi 17 klientų, iš jų 10 yra juridiniai asmenys ir 7 fiziniai asmenys. Šie klientai neturi galimybės prisijungti prie jokio kito elektros tinklo. Todėl staiga nutraukus elektros tiekimą galimai būtų padaryta didžiulė žala (įmonių veikla sutrikdyta ir fiziniai asmenys liktų gyventi be elektros) jiems ir iš to kiltų bendrovei pareiga atlyginti žalą (prognozuotini ieškiniai dėl žalos atlyginimo ir ginčai su klientais).
10. Bendrovės elektros tiekimo veikla yra specifinė ir tuo aspektu, kad tai nėra elektros skirstymas/perpardavimas. Bendrovė gauna aukštos įtampos elektrą (10000 kilovoltų įtampa) ir ją transformuoja į 0,4 kilovatų įtampą ir perduoda abonentiniais tinklais. Bendrovės specifinio turto – Transformatorinės ((duomenys neskelbtini)) – pardavimas bendrovei bus daug pelningesnis, jei turtas bus parduodamas kartu su galiojančiomis sutartimis su elektros energijos pirkėjais. Valstybės (VMI ir Sodros) institucijos suprato administratorės išreikštą prašymą bei balsavo už tolimesnį veiklos vykdymą.
11. 2024 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 7-uoju darbotvarkės klausimu prieštarauja JANĮ 3 str. 1 d. apibrėžtam nemokumo proceso efektyvumo principui reiškiančiam, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.
12. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius skundą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, įvertinęs nemokumo administratoriaus 2024-11-26 pateiktą medžiagą, 2024-12-05 raštu Nr. (8.2E) DV_S-81586 „Dėl dokumentų uždarosios akcinės bendrovės „Dovyra“, draudėjo kodas 367354, bankroto byloje pateikimo“ nemokumo administratorei pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus ir Kauno skyriaus, atstovaujamo Klaipėdos skyriaus, balsavimo raštu biuletenius, kuriuose 7 – uoju „Dėl ūkinės – komercinės veiklos tęsimo“, balsavo „už“ nemokumo administratoriaus pateiktą sprendimo projektą „Tęsti ūkinę komercinę veiklą iki atskiro kreditorių susirinkimo sprendimo“.
13. BUAB „Dovyra“ 2024-12-09 vykusio kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad 7 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl ūkinės – komercinės veiklos tęsimo“ balsų dauguma nutarimas nepriimtas. „Prieš“ nemokumo administratoriaus siūlomą sprendimo projektą „Tęsti ūkinę komercinę veiklą iki atskiro kreditorių susirinkimo sprendimo“ balsavo 77,80 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl 2024-12-09 vykusiame BUAB „Dovyra“ kreditorių susirinkime 7 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl ūkinės – komercinės veiklos tęsimo“ priimto sprendimo materialinio (turinio) aspekto.Vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 21 dalimi, ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais ir kurią, remiantis JANĮ 63 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka.
15. Įstatymas teisę priimti sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo suteikia kreditorių susirinkimui (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis). Todėl bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra kolektyvinė kreditorių teisė, kuri įgyvendinama kreditoriams balsuojant kreditorių susirinkime. Sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą turi būti pagrįstas tuo, jog nurodytos veiklos vykdymas šio asmens kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika – bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1712-553/2020). Nesant pozityvių prognozių dėl realaus grynojo pelno, tolesnis ūkinės komercinės veiklos tęsimas nesuderinamas su kreditorių ir pačios bankrutavusios bendrovės interesais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-429-585/2021).
16. Sprendžiant dėl juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos tęsimo, reikia atlikti vertinimą, ar iš tokios veiklos gaunamos pajamos yra didesnės, nei veiklai naudojamo turto realizavimas JANĮ nustatyta tvarka. Vien tai, kad įmonei pradėtas bankroto procesas, nereiškia, kad jos turima įranga nebeturi būti naudojama ir įmonės negali gaminti produkcijos, tiekti paslaugų ir pan. Esant ekonominiam naudingumui sprendimas tęsti įmonės veiklą gali būti pagrįstas.
17. Nemokumo administratorė, pateikdama siūlymą kreditoriams priimti sprendimą tęsti ūkinę komercinę veiklą iki atskiro kreditorių susirinkimo sprendimo, įvertino ūkinės – komercinės veiklos vykdymo ekonominį naudingumą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Nemokumo administratorės 2024-11-26 VSDFV Klaipėdos skyriui atsiųstoje medžiagoje buvo pateiktas nemokumo administratorės vertinimas dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, kurioje nurodyta, jog, administratorės vertinimu, yra tikslinga toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nes veiklos rezultatas yra naudingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams.
18. Nemokumo administratorius bankroto procese atstovauja ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įprastai nemokumo administratorius disponuoja bankrutuojančios bendrovės turtu ir informacija apie jos veiklą, finansiniais duomenimis, be to, būtent jis įprastai gali ir turi objektyviai įvertinti, ar bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimas bendrovės kreditoriams būtų labiau naudingas nei bendrovės turto pardavimas ar perdavimas. Atsižvelgiant į bankroto tikslą – patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, visais atvejais nemokumo administratorius privalo užtikrinti, kad vykdomos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą.
19. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
20. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Ignitis‘‘ su skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad bendrovės skola UAB „Ignitis“ siekia 76 227,14 Eur. Nemokumo administratorė pagrįstai teigia, kad yra tikslinga toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nes veiklos rezultatas yra naudingas BUAB „Dovyra“ ir jos kreditoriams. Be to, sutiktina, kad elektros energijos pardavimo veiklos nutraukimas sukels tretiesiems asmenims (subabonentams), kurie neturi šiuo metu kitos galimybės gauti elektros energiją, didelę žalą ir papildomus teisminius ginčus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pagal JANĮ 59 straipsnio 5 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius, be kita ko, atlieka šią pareigą: vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1712-553/2020 išaiškino, kad lingvistinis bei loginis JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, jog sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą turi būti pagrįstas tuo, kad nurodytos veiklos vykdymas šio asmens kreditoriams bus naudingesnis, nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika – bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas, o tokį pagrindimą turėtų pateikti nemokumo administratorius.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
22. Tai, kad JANĮ 63 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, jog kreditorių susirinkimui priimant nurodytą sprendimą, siūlymas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą neturėtų būti pagrįstas pirmiau nurodytu įvertinimu dėl veiklos vykdymo didesnės naudos kreditoriams nei atsiskaitymas su jais kitais įstatyme nustatytais būdais. Kadangi nemokumo administratorius disponuoja bankrutuojančios bendrovės turtu ir informacija apie jos veiklą, finansiniais duomenimis, be to, bankroto procese atstovauja ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), būtent jis gali ir turi objektyviai įvertinti, ar bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimas bendrovės kreditoriams būtų labiau naudingas nei bendrovės turto pardavimas ar perdavimas.
23. Vadovaujantis JANĮ 63 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau, negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Nemokumo administratorė pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė nuomonę dėl BUAB „Dovyra“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitikties JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, pagrįstą ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu. Nemokumo administratorė įvertino, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas atitinka JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Bendrovės veikla būtų tęsiama tik dėl dviejų veiklos rūšių: 1) didmeninė prekyba metalais ir metalo gaminiais ir 2) elektros energijos pardavimas.
24. Nemokumo administratorė pirmajam kreditorių susirinkimui, kuris vyko 2024-12-09, pateiktoje informacijoje įvertino, kad prognozuotina, jog bankroto proceso metu bus gauta 50 proc. nuo balansinės turto vertės. Bankroto iškėlimo dienai balansinė turto vertė sudarė 3 223 096,00 Eur. Tikėtina suma, skirta atsiskaitymui su kreditoriais, sudarytų 1 611 548,00 Eur, o bankroto proceso metu bus patenkinti įkeitimu/hipoteka (užtikrinti) kreditorių reikalavimai (1 300 796,80 Eur). Likusi suma bus skirta pirmos eilės kreditorių reikalavimams tenkinti (41 664,75 Eur) ir iš dalies dengiami antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Antro etapo reikalavimai nebus patenkinti. Todėl pelningos ūkinės komercinės veiklos tęsimas leistų didesne dalimi patenkinti antrosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus.
25. Nemokumo administratorė, atsižvelgusi į ūkinės komercinės veiklos tęsimo ekonominį naudingumą tiek BUAB „Dovyra“, tiek kreditoriams, suderino įmonės veiklą, tęsė sudarytų sutarčių, reikalingų įmonės veiklos tęsimui, vykdymą, atliko kitus darbus ir siūlo atsisakyti trečiosios veiklos rūšies - lauko inžinerinių tinklų montavimo. Nemokumo administratorė pateikė pirmajam kreditorių susirinkimui bendrovės vykdytos veiklos rodiklius iš kurių matyti, kad veikla yra pelninga, t. y. pajamos viršijo išlaidas, kas sudarė 22 949,59 Eur sumą.
26. Vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų finansinių reikalavimų. Veiklos tęsimas leistų įgyvendinti minėtą esminį bankroto proceso tikslą.
27. Suinteresuotas asmuo AB ,,Šiaulių bankas‘‘ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 9 d. įvyko pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bendrovės ūkinės-komercinės veiklos tęsimo. Nurodytu darbotvarkės klausimu buvo siūloma tęsti ūkinę komercinę veiklą iki atskiro kreditorių susirinkimo sprendimo.
28. Kadangi susirinkime balsavusių kreditorių dauguma pasisakė prieš pateiktą nutarimo projektą 7-uoju darbotvarkės klausimu ir nutarė netęsti atsakovo ūkinės – komercinės veiklos vykdymo, nutarimas buvo nepriimtas. Didžiausias kreditorius AB ,,Šiaulių bankas‘‘ balsavo prieš pateiktą nutarimo projektą. Nemokumo administratorė, nesutikdama su kreditorių susirinkimo nutarimu 7-uoju darbotvarkės klausimu, pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2024-12-09 d. susirinkimo nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą perduoti iš naujo svarstyti atsakovo kreditorių susirinkimui.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).
30. Šaukiant ir pravedant 2024-12-09 d. kreditorių susirinkimą, nebuvo pažeista susirinkimų šaukimo ir dalyvavimo jame tvarka. Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 85,47 proc. balsų, nutarimai susirinkimo darbotvarkės klausimais buvo priimti susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų dauguma. Kreditoriai tinkamai ir laiku buvo informuoti apie šaukiamą susirinkimą, gavo nutarimų projektus, galėjo balsuoti susirinkime. Kreditoriai, įskaitant banką, įgyvendindami savo teises, balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pateiktą nutarimo projektą 7-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimu. Kreditorių balsų dauguma (77,80 proc. „prieš“ – 22,20 „už“.) buvo nepritarta tolimesnei įmonės veiklai. 2024-12-09 d. kreditorių susirinkimo priimti nutarimai, įskaitant nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu, procedūrine prasme yra teisėti ir atitinka įstatymo reikalavimus.
31. Nemokumo administratorė savo skundą grindžia nuomone, kad yra tikslinga toliau vykdyti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, nes veiklos rezultatas neva yra naudingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams. Administratorės teigimu, iš ūkinės komercinės veiklos pajamų būtų dengiamos visos su ūkine komercine veikla susijusios ir administravimo išlaidos, o ūkinės – komercinės veiklos vykdymas atitinka JANĮ 63 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Bankas su tokiais nemokumo administratoriaus argumentais nesutinka.
32. Pirma, tęsiant bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą nebūtų pasiekti bankroto proceso tikslai. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą JANĮ 78 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
33. Pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Esant šioms JANĮ 83 straipsnio 1 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Šiuo atveju bendrovė įžengė į likvidavimo stadiją, nes įmonė ir kreditoriai nesusitarė dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo, todėl įmonė turi būti likviduojama.
34. Antra, įvertinus bendrovės finansinę būklę iki bankroto bylos iškėlimo ir šiuo metu, akivaizdu, kad, priešingai nei nurodoma skunde, bendrovė nėra pajėgi vykdyti komercinę ūkinę veiklą, o, nelikvidavus įmonės, būtų tik vilkinamas bankroto procesas ir kreditoriams didėtų nuostoliai. JANĮ 2 straipsnio 21 punkte reglamentuota ūkinės komercinės veiklos sąvoka – tai gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau, negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka.
35. Kasacinio teismo išaiškinta, jog, iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, tačiau kai ji naudinga įmonei, – tęsiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Teismui nustačius, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
36. Banko nuomone, įmonė neturi objektyvių galimybių toliau vykdyti veiklos. Šiuo metu įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas (https://rekvizitai.vz.lt/imone/dovyra/darbuotoju-skaicius/). Vykdant veiklą, ypač didmeninę prekybą, neužteks vien nemokumo administratorės priežiūros, turės būti samdomi darbuotojai, kuriems reikės mokėti konkurencingus atlyginimus, o tai blogins įmonės padėtį.
37. Įmonės veiklos rūšys - (1) didmeninė prekyba metalais ir metalo gaminiais (plieno vamzdžiai, rūšinis plienas, plieno lakštai), pramoniniu būdų izoliuotais vamzdžiais, komplektuojančiomis dalimis, statybinėmis medžiagomis; (2) elektros energijos pardavimas; (3) lauko inžinerinių tinklų montavimas. Nemokumo administratorė norėtų vykdyti 2 veiklos rūšis – didmeninę prekybą metalais ir metalo gaminiais ir elektros energijos pardavimą. Pagal pateiktą nemokumo administratorės ataskaitą 2024-07-25 - 2024-11-19 laikotarpiu įmonės pajamos iš veiklos, kurią planuojama tęsti, sudarė: prekyba - 859,56 Eur, elektros energijos pardavimas - 15 411,36 Eur, iš viso - 16 270,92 Eur. Išlaidos per nurodytą laikotarpį elektros pirkimui sudarė 15 732,67 Eur.
38. Pagal pateiktą nemokumo administratorės ataskaitą, teismo patvirtintą 16 500,00 Eur pradinę sąmatą iki 1-ojo kreditorių susirinkimo nemokumo administratorius panaudojo: pašto išlaidoms 346,37 Eur, 1-ojo kreditorių susirinkimo organizavimo išlaidoms – 50,00 Eur, ūkinei komercinei veiklai - likusi suma 16 103,63 Eur. Taigi, darytina išvada, kad įmonės ūkinė-komercinė veikla iki 1-ojo kreditorių susirinkimo kreditoriams nebuvo naudinga, o įmonei nebuvo pelninga- pajamos sudarė 16 270,92 Eur, išlaidos – 16 103,63 Eur. Skunde nenurodoma, kokios prielaidos galėtų lemti didesnes įmonės pajamas ar pelną. Kreditorių susirinkimui siūlyta patvirtinti 3500,00 Eur atlyginimą už ūkinės- komercinės veikos vykdymą, kas tolimesniam administravimui šia suma būtų nuostolinga.
39. Skunde neteisingai nurodoma, kad 2024-07-25 - 2024-11-19 laikotarpiu pajamos iš elektros energijos pardavimo veiklos sudarė 20 110,36 Eur (15 411,36 Eur + 4 699 Eur = 20 110,36 Eur), o sąnaudos – 15 732,67 Eur, taigi ši veikla yra pelninga. 4 699,00 Eur suma yra susigrąžinti debitoriniai įsiskolinimai už ankstesnį laikotarpį, o ne pajamos iš einamosios veiklos. Be to, kreditoriams nebuvo pateikta apibendrinta ataskaita apie elektros energijos pirkimo ir pardavimo sutartis ir jose numatytas sąlygas (kainas), todėl kreditoriai gali vadovautis tik pateiktais duomenimis apie iki 1-jo kreditorių susirinkimo vykdytos ūkinės komercinės veiklos rezultatais. Kadangi nemokumo administratorė nesiūlo vykdyti nuomos veiklos, šios pajamos nėra įtrauktos į nemokumo administratoriaus ataskaitą, todėl pajamos iš šios veiklos nėra vertinamos.
40. Pareiškėja nurodė, kad elektros energijos pardavimas yra reikšmingas elektros pirkėjams, nes bendrovė neva yra vienintelis elektros pardavėjas šiems klientams. Pažymėtina, kad tokiu būdu nemokumo administratorė siūlo spręsti trečiųjų asmenų (verslo įmonių) verslo problemas nemokios įmonės ir jos kreditorių sąskaita, kas yra neteisinga. Jei ir būtų svarstomas bendrovės ūkinės-komercinės veiklos tęsimas, nebūtų pasiekti bankroto tikslai, bankroto procesas būtų vilkinamas, būtų generuojamos papildomos išlaidos nemokumo proceso administravimui kreditorių (pimiausia, banko) sąskaita, todėl pagrindo pripažinti kreditorių daugumos priimtą nutarimą neteisėtu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Skundas netenkintinas.
41. Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 9 d. vyko BUAB ,,Dovyra‘‘ kreditorių susirinkimas. Susirinkimo metu buvo svarstomi darbotvarkėje numatyti klausimai. 7 – uoju darbotvarkės klausimu ,,Dėl ūkinės - komercinės veiklos tęsimo‘‘ buvo siūloma ,,Tęsti ūkinę komercinę veiklą iki atskiro kreditorių susirinkimo sprendimo‘‘. Kreditorių susirinkimas šiuo klausimu nusprendė: ,,Nutarimas nepriimtas‘‘. Iš 2024 m. gruodžio 9 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje 2024-12-09 dienai sudarė 3 055 704,90 Eur. Kreditorių susirinkime dalyvavo 85,47 proc. balsų turintys kreditoriai (kas atitinka 2 611 711,78 Eur sumai). 7-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai ,,už‘‘ balsavo 22,20 proc., o ,,prieš‘‘ – 77,80 proc. Nemokumo administratorė ginčija šį kreditorių susirinkimo sprendimą materialiuoju (turinio) aspektu.
42. JANĮ 55 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
43. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022).
44. Pareiškėja nurodė, kad ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą 7-uoju darbotvarkės klausimu, duomenų apie susirinkimo procedūrinius pažeidimus teismas neturi. Pareiškėja mano, kad bankrutuojanti bendrovė gali tęsti ūkinę komercinę veiklą, nes veiklos rezultatas yra naudingas įmonei ir jos kreditoriams, iš ūkinės komercinės veiklos pajamų būtų dengiamos visos su ūkine komercine veikla susijusios ir administravimo išlaidos.
45. Iškėlus bendrovės bankroto bylą, įprastai stabdoma jos ūkinė - komercinė veikla, tačiau, kai naudinga bendrovei, ji gali būti tęsiama. Vykdant ūkinę komercinę veiklą yra sudaroma galimybė nemokiai bendrovei sukurti naujas materialines vertybes ir atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus bendrovės kreditoriams. Be to, ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra itin reikšmingas, esant prielaidoms juridinį asmenų parduoti ar nutraukti bankroto bylą, patvirtinant restruktūrizavimo planą. Pagal įstatyme pasirinktą modelį, juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 61 straipsnio 1 dalis) (R. J., ,,Juridinių asmenų nemokumo procesas‘‘, 2021, p. 184-185).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu iš esmės yra ribotos apimties. JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą yra nukreipta tik į kuo greitesnę juridinio asmens likvidavimo procedūrą ir efektyvesnį turto pardavimą (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis).
47. Neatsitiktinai įstatymų leidėjas jau pačiame JANĮ įtvirtino reikalavimą, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, nustatant teismui teisę pratęsti nurodytą terminą, tik esant motyvuotam nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymui. Likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti bankrutavusios bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumą prižiūrintis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).
48. Nors nutartis dėl įmonės likvidavimo BUAB ,,Dovyra‘‘ bankroto byloje dar nepriimta ir prašymo nemokumo administratorė šiuo klausimu teismui nepateikė, pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Kadangi kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti 2024 m. spalio 16 d., bendrovė netrukus įgys likviduojamos įmonės statusą.
49. Nemokumo administratorė, siekdama pagrįsti bendrovės vykdomos komercinės – ūkinės veiklos naudingumą, kreditorių susirinkimui pateikė ataskaitą. Ataskaitoje nurodė, kad už 2024-07-25/2024-11-19 laikotarpį iš viso pajamos iš elektros energijos pardavimo veiklos sudarė 20 110,36 Eur (15 411,36 Eur + 4 699 Eur = 20 110,36 Eur), o sąnaudos – 15 732,67 Eur, taigi ši veikla yra pelninga (20 110,36 Eur – 15 732,67 Eur = 4 377,69 Eur). Taip pat bendrovė užsiima dar viena veiklos rūšimi: nuomoja turimas patalpas, transporto priemones ir įrengimus. Iš šios veiklos per nurodytą laikotarpį bendrovės pajamos sudarė 24 171,00 Eur, viso kitos bendrosios ūkinės komercinės veiklos išlaidos sudarė 19 698,66 Eur. Apibendrinant per lentelėje nurodytą laikotarpį bendrovės pajamos sudarė 58 380,92 Eur, o išlaidos – 35 431,33 Eur, taigi bendrovės veikla pelninga (58 380,92 Eur – 35 431,33 Eur = 22 949,59 Eur). Tačiau, teismo vertinimu, tokie nemokumo administratorės argumentai nepagrįsti.
50. Iš nemokumo administratorės pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimui matyti, kad per tris mėnesius (2024-07-25/2024-11-19 laikotarpis) bendrovė iš ūkinės veiklos gavo pajamų: 859,56 Eur iš prekybos, 15 411,36 Eur už elektros energijos pardavimą, 24 171,00 Eur už patalpų ir technikos nuomą, viso 40 441,92 Eur. Prie pajamų yra nurodytas ir debitorinių skolų susigrąžinimas už elektrą – 4 699,00 Eur bei 13 240,00 Eur debitorinių skolų susigrąžinimas, tačiau šios sumos nėra vertinamos kaip pajamos, gautos iš bendrovės vykdomos komercinės – ūkinės veiklos. Tuo tarpu įmonė per 3 mėnesius patyrė sąnaudas – 15 732,67 Eur elektros pirkimas ir 19 698,66 Eur kitos bendrosios šlaidos, viso 35 431,33 Eur. Todėl, įvertinus įmones pajamas iš vykdomos ūkinės veiklos ir patirtas sąnaudas, per tris mėnesius įmonė gavo pelno 5 010,59 Eur (40 441,92 Eur – 35 431,33 Eur), t.y. apie 1670,96 Eur per mėnesį.
51. Kadangi nemokumo administratorė siūlė tęsti bendrovės ūkinę – komercinę veiklą, susijusią tik su didmenine prekyba ir metalo gaminiais bei elektros energijos pardavimu, pagal pateiktą susirinkimui ataskaitą (kitų duomenų teismas neturi) galimos pajamos per 3 mėnesius 859,56 Eur iš prekybos ir 15 411,36 Eur iš elektros energijos pardavimo, viso 16 270,92 Eur. Išlaidos, susijusios su energijos pirkimu – 15 732,67 Eur. Taigi, 538,25 Eur pajamų per tris mėnesius, o per mėnesį apie 180,00 Eur.
52. Iš nemokumo administratorės pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimui matyti, kad nemokumo administratorė siūlo nustatyti nemokumo administratoriui mėnesinį atlyginimą už ūkinės – komercinės veiklos organizavimą ir vykdymą, lygų 3500,00 Eur/mėn. laikotarpiui nuo 2024-07-25 iki komercinės veiklos nutraukimo dienos, kas viršytų įmonės per mėnesį iš ūkinės veiklos gaunamas pajamas. Sutiktina su suinteresuoto asmens AB ,,Šiaulių bankas‘‘ atsiliepimu į skundą, kad įmonės veiklai vykdyti gali tekti priimti į darbą darbuotojus (kurių šiuo metu nėra nei vieno), nes, atsižvelgiant į veiklos specifiką (pvz. elektros energijos pardavimas) nemokumo administratoriaus įgalioto asmens kompetencijos gali neužtekti.
53. Sutiktina su suinteresuoto asmens AB ,,Šiaulių bankas‘‘ argumentais, jog pagal pateiktą nemokumo administratorės ataskaitą, teismo patvirtintą 16 500,00 Eur pradinę sąmatą iki 1-ojo kreditorių susirinkimo, nemokumo administratorius panaudojo: pašto išlaidoms 346,37 Eur, 1-ojo kreditorių susirinkimo organizavimo išlaidoms – 50,00 Eur, ūkinei komercinei veiklai - likusi suma 16 103,63 Eur. Iš nemokumo administratorės pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimui matyti, kad teismo patvirtinta pradinė bankroto proceso administravimo išlaidų suma naudojama pašto išlaidoms (siunčiant pranešimus apie bankroto bylos iškėlimą (346,37 Eur), siunčiant pranešimus apie kreditorių susirinkimą (iki 400,00 Eur) bei pirmojo kreditorių susirinkimo organizavimo išlaidoms (iki 50,00 Eur) padengti, kitos išlaidos (t.y. beveik visos) buvo priskirtos ūkinei komercinei veiklai.
54. Įvertinus ataskaitoje nurodytų galimų pajamų bei sąnaudų santykį ir šiai veiklai vykdyti skirtas administravimo lėšas, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad įmonės veiklos rezultatas mažintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą labiau, negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka, o pati ūkinė – komercinė veikla apskritai naudinga įmonei ir jos kreditoriams.
55. Nors pareiškėja nurodė, kad elektros energijos pardavimas yra reikšmingas elektros pirkėjams, nes bendrovė yra vienintelis elektros pardavėjas šiems klientams, elektros vartotojų problemos negali būti sprendžiamos privataus subjekto – šiuo atveju bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių – sąskaita.
56. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, pareiškėjos skundo tenkinti nėra pagrindo. Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos 2024 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties, 2014 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-231/2014 išaiškino, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-798/2025).
56. Skundo netenkinus, iš pareiškėjos BUAB ,,Dovyra‘‘ suinteresuotam asmeniui AB ,,Šiaulių bankas‘‘ priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Nors suinteresuotas asmuo AB ,,Šiaulių bankas‘‘ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš nemokumo administratorės UAB ,,Insolvensa‘‘, tačiau nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė skundą pateikė atstovaudama bankrutuojančią įmonę, gindama ne savo, o bankrutuojančios įmonės interesus. Todėl, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš BUAB ,,Dovyra‘‘ administravimui skirtų lėšų.
57. Suinteresuotas asmuo AB ,,Šiaulių bankas‘‘ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, kurias sudaro 410,00 Eur už atsiliepimo parengimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Suinteresuoto asmens AB ,,Šiaulių bankas‘‘ prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo parengimą atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, yra ne per didelės, todėl priteistinos iš BUAB ,,Dovyra‘‘ administravimui skirtų lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovyra‘‘ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Insolvensa‘‘ skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2024 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei ,,Šiaulių bankas‘‘ (juridinio asmens kodas 112025254) 410,00 Eur (keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovyra‘‘ (juridinio asmens kodas 152639573) administravimui skirtų lėšų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.