Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Komeksimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dovyra“ restruktūrizavimo byloje, suinteresuoti asmenys restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė ,,Dovyra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos teritorinis skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltic Transline“, mažoji bendrija ,,Kontraktas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“, L. G. įmonė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Navalita“, Remirent Baltic AS Vilniaus filialas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Komeksimas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti suinteresuoto asmens restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) ,,Dovyra“ 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nepritarta restruktūrizavimo plano projektui.

2. Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „Dovyra“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, parengti ir pateikti teismui tvirtinti UAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planą. Bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“.

3. 2024 m. sausio 12 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai: 1) kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimai, susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 2) dėl pritarimo RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui.

4. Pirmuoju darbotvarkės klausimu susirinkime balsavusių kreditorių sprendimu buvo vienbalsiai pritarta siūlomam nemokumo administratoriaus nutarimo projektui – kreditorių susirinkimo pirmininkaujančiu išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininko akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko atstovą, o jam nedalyvaujant nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį; kreditorių susirinkimo sekretoriumi išrinkti nemokumo administratoriaus darbuotoją. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkime (gyvai) nedalyvauja nė vienas kreditorius, kreditorių susirinkimo protokolą surašo ir pasirašo nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo.

5. Antruoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorius siūlė pritarti pateiktam RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui, įpareigoti nemokumo administratorę UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį pateikti šį restruktūrizavimo planą Šiaulių apygardos teismui tvirtinti. Tačiau prieš tokį nutarimo projektą balsavo 70,20 proc. kitų kreditorių grupės (599 964,17 balsai) ir 100 proc. kreditorių grupės, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (1 087 104,50 balsai). Atitinkamai pateiktam RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui pritarta nebuvo.

6. Pareiškėjos vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu akivaizdžiai pažeidžia tiek esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios įmonės interesus. Prieš restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimą balsavo tik du kreditoriai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos teritorinis skyrius bei AB Šiaulių bankas.

7. Pareiškėja nurodė, kad AB Šiaulių bankas turi didžiausią patvirtintą finansinį reikalavimą (1 087 104,50 Eur), kuris yra užtikrintas įkeitimu (hipoteka), taigi iš esmės turi lemiamą įtaką, priimant sprendimus, bendrovės restruktūrizavimo procese. Pareiškėjos teigimu, negali būti toleruojama tokia situacija, kai vienas kreditorius užkerta kelią sėkmingam restruktūrizavimo procesui, nors bendras kreditorių skaičius yra net 55 ir likusieji kreditoriai nebetenka galimybės atgauti savo reikalavimų patenkinimą. AB Šiaulių bankas balsavo prieš pritarimą restruktūrizavimo plano projektui, nenurodydamas jokių motyvų ir paaiškinimų, lėmusių tokį apsisprendimą. Dėl to akivaizdu, kad pats restruktūrizavimo planas yra pagrįstas ir realus. AB Šiaulių bankas, atsisakydamas pritarti restruktūrizavimo planui, siekia, kad RUAB „Dovyra“ būtų iškelta bankroto byla ir tokiu būdu būtų užtikrinti jo interesai gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Tačiau, iškėlus bendrovei bankroto bylą, likusių kreditorių galimybės gauti nors dalies savo reikalavimų patenkinimą būtų itin mažos, todėl tokiu būdu yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas bei nukrypstama nuo esminių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, kai vienas kreditorius visiškai nemotyvuodamas ima vadovauti visam restruktūrizavimo procesui ir lemia restruktūrizavimo nesėkmę, bylą nagrinėjantis teismas negali likti pasyvus tiek atsižvelgiant į tokiose bylose pripažįstamą viešąjį interesą, tiek į restruktūrizavimo proceso tikslus ir jo prioritetą prieš bankroto procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Komeksimas“ skundo.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano patvirtinimui ir prašo vertinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą ne dėl procedūrinių atitikimų norminių aktų reikalavimams, bet todėl, jog nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu akivaizdžiai pažeidžia tiek esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios įmonės interesus. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos reikalavimas prieštarauja aktualiai formuojamai teismų praktikai, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, nes restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas nėra proceso, pradėto apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui, dalykas.

10. Teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje teismas vertina kreditorių prieštaravimus restruktūrizavimo plano projektui, patikrina, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaravimus dėl plano tvirtinimo išreiškusių kreditorių interesai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo ar kreditorių teisių pažeidimo vertinimas aktualus tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje, jeigu tokia stadija kreditorių daugumos pritarimu yra pasiekiama, tačiau toks plano pagrįstumo vertinimas negalimas tarpiniame restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape (pritarimas (nepritarimas) kreditorių susirinkime).

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė argumentų dėl susirinkimo procedūrinių pažeidimų, o aplinkybė, jog vieno ar kito nutarimo priėmimą nulemia dominuojantis vienas kreditorius, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, savaime nereiškia įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo. Teismas taip pat pastebėjo, kad šio skundo nagrinėjimo stadijoje teismui nėra pateiktas prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

12. Atsikirsdamas į suinteresuotų asmenų argumentus, kad teismas gali ex officio (savo iniciatyva) patvirtinti restruktūrizavimo planą, teismas nurodė, jog įstatymas reglamentuoja, kad bet kokiu atveju restruktūrizavimo plano patvirtinimą inicijuoja įstatyme numatyti subjektai, o teismui teisė savo iniciatyva inicijuoti restruktūrizavimo plano patvirtinimą nėra numatyta. Tokia įstatymo nuostata atitinka ir formuojamą teismų praktiką. Be to, atkreipė dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio įsiterpti į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliantė UAB „Komeksinas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei perduoti skundo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, suformuota iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, t. y. teismo, skundžiamoje nutartyje, nurodyta praktika buvo priimta pagal galiojantį Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – ĮRĮ). Apeliantės įsitikinimu, vertinant, kad ĮRĮ buvo pirmasis teisės aktas, reglamentavęs juridinių asmenų restruktūrizavimo klausimus, įskaitant ir restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimą, jame galėjo būti spragų, kurios buvo šalinamos formuojama teismų praktika. Akivaizdu, kad į šiuos teismų praktikos išaiškinimus turėjo atsižvelgti įstatymų leidėjas, rengdamas JANĮ. Tačiau, įstatymo leidėjas nenumatė teisę turinčių teikti skundus kreditorių galimybių skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus išimčių, priimdamas aiškias ir vienareikšmes JANĮ 56 straipsnio normas. Apeliantės įsitikinimu, nėra pagrindo riboti kreditorių galimybės skųsti kreditorių susirinkimų nutarimus.

13.2. Net jei būtų laikomasi pozicijos, kad iki JANĮ priėmimo suformuota teismų praktika ginčijamu klausimu yra aktuali, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarpinio restruktūrizavimo plano tvirtinimo etapo sąvoką aiškino plečiamai.

13.3. Apeliantės vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais nėra pritariama restruktūrizavimo plano projektui, nėra ir negali būti laikomi tarpiniais, t. y. pereinamaisiais, restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūros etapais, kadangi priėmus tokius nutarimus restruktūrizavimo plano projektas nėra teikiamas teismui tvirtinti. Vadinasi, tokie nutarimai atitinka baigiamųjų procedūros veiksmų paskirtį, todėl kreditoriams negali būti užkertamas kelias skųsti tokius nutarimus ir kasacinio teismo praktika dėl tarpinių kreditorių susirinkimų nutarimų neskundžiamumo nėra taikoma.

13.4. Nustatęs, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios įmonės interesus, teismas turėjo spręsti ne dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo, bet grąžinti šio klausimo svarstymą kreditorių susirinkimui. Apeliantės nuomone, tik tokiu būdu būtų apsaugoti ir užtikrinti pačios bendrovės ir kreditorių interesai.

13.5. Teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų, susijusių su didžiausio kreditoriaus nemotyvuotu atsisakymu pritarti restruktūrizavimo plano projektui, restruktūrizavimo proceso prioriteto principu bei teismo pareiga būti aktyviam nemokumo bylose. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad AB Šiaulių banko argumentai dėl tariamo restruktūrizavimo plano projekto nepagrįstumo yra nesavalaikiai ir turėjo būti pateikti kreditorių susirinkimo metu, jog būtų tinkamai apsvarstyti ir įvertinti visų balsavusių kreditorių.

13.6. Teismas nepagrįstai nevertino pačios bendrovės bei kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atsiliepimuose į skundą išdėstytų pozicijų dėl restruktūrizavimo plano projekto tinkamumo ir pagrįstumo, taip pat vertinimo, jog bendrovė turi galimybę įveikti laikinus finansinius sunkumus bei atsiskaityti su kreditoriais.

13.7. Apeliantės teigimu, negali būti toleruojama tokia situacija, kai vienas kreditorius užkerta kelią sėkmingam restruktūrizavimo procesui ir likusieji kreditoriai nebetenka galimybės atgauti savo reikalavimų patenkinimą. AB Šiaulių bankas, atsisakydamas pritarti restruktūrizavimo planui, siekia, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla ir tokiu būdu būtų užtikrinti jo vienintelio interesai gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto.

14. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepime į skundą palaiko apeliantės atskirajame skunde išdėstytus argumentus, prašo skundą tenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti bei perduoti skundo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais bei konstatavo, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu; restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas nėra proceso, pradėto apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui, dalykas.

15.2. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje teismas vertina kreditorių prieštaravimus restruktūrizavimo plano projektui, patikrina, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaravimus dėl plano tvirtinimo išreiškusių kreditorių interesai.

15.3. Tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio įsiterpti į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti.

16. Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nors apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi teismų praktika, suformuota iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau apeliantė nenurodo, kokia naujesne teismų praktika pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, bet nesivadovavo. Be to, apeliantė savo skundo argumentus grindžia teismų praktika, kuri buvo suformuota 2011 – 2015 metais.

16.2. Nei iš apeliantės skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, nei iš atskirojo skundo argumentų nesuprantama, kokie esminiai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, galėjo būti pažeisti. Kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas įvertinus aplinkybes, kad RUAB „Dovyra“ iš esmės yra nemoki, įsipareigojimai viršija turto vertę, ji nebus pajėgi įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, restruktūrizavimo plane nurodyta informacija neatitinka realios situacijos, plane pateikta informacija yra klaidinanti – nurodytos sutartys, kurios yra negaliojančios, nutrauktos. Taigi, pagal jas nebus galimybės gauti pajamų. Plane taip pat nepasisakoma apie bendrovės debitorės (su RUAB „Dovyra“ susijusios įmonės) UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ (šiuo metu šiai įmonei iškelta bankroto byla) 931 874,06 Eur skolą. Be to, jokie procedūriniai pažeidimai, organizuojant 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkimą, balsavimą susirinkime, padaryti nebuvo.

16.3. Restruktūrizavimo planas buvo pateiktas visiems kreditoriams, taigi, kreditoriai turėjo galimybes patys įvertinti plano trūkumus ir nerealumą. Atskirajame skunde apeliantė nepaneigia banko išsakytos nuomonės ir argumentų dėl RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano trūkumų, nuslėptos nuo kreditorių informacijos bei blogų bendrovės finansinių rodiklių, nepateikia įrodymų, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės galėtų padėti jai įveikti finansinius sunkumus, kurie tęsiasi ilgą laiką, išsaugoti įmonės gyvybingumą ir išvengti bankroto. Tai, kad RUAB „Dovyra“ kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo priimtas didžiausių kreditorių balsais, negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu, nes dalyvavimas ir balsavimas kreditorių susirinkimuose yra vienas iš kreditorių teisių įgyvendinimo būdų restruktūrizavimo procese.

16.4. Bankas, kaip didžiausias kreditorius, dėl RUAB „Dovyra“ nesugebėjimo vykdyti skolinius įsipareigojimus patiria ir didžiausius nuostolius, palyginus su kitais kreditoriais, todėl bankas yra suinteresuotas, kad bendrovės veikla nebūtų imituojama, jog bendrovė nevilkintų restruktūrizavimo proceso, taip pat ir pasirinkti, kaip ir kokiu būdu dalyvauti RUAB „Dovyra“ kreditorių susirinkimuose ir kaip balsuoti darbotvarkės klausimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos (kreditorės) UAB „Komeksimas“ skundo dėl RUAB „Dovyra“ 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nepritarta RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano patvirtinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi UAB „Dovyra“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d. Minėta nutartimi nustatytas keturių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, parengti ir pateikti teismui tvirtinti UAB ,,Dovyra“ restruktūrizavimo planą.

20. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, pirmą kartą svarstant klausimą dėl RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo, atsisakyta patvirtinti RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planą, nustačius, kad atsakovės pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ reikalavimų, nes pažeista restruktūrizavimo plano projektui pritarimo tvarka, netinkamai įgyvendinti JANĮ 107 straipsnio reikalavimai. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (civilinės bylos Nr. e2-953-798/2023).

21. 2024 m. sausio 12 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai dviem darbotvarkės klausimais: 1) Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimai, susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 2) Dėl pritarimo RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui.

22. Pirmuoju darbotvarkės klausimu susirinkime balsavusių kreditorių sprendimu buvo vienbalsiai pritarta siūlomam nemokumo administratoriaus nutarimo projektui – kreditorių susirinkimo pirmininkaujančiu išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininko AB Šiaulių banko atstovą, o jam nedalyvaujant nemokumo administratoriaus įgaliotą asmenį; kreditorių susirinkimo sekretoriumi išrinkti nemokumo administratoriaus darbuotoją. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkime (gyvai) nedalyvauja nė vienas kreditorius, kreditorių susirinkimo protokolą surašo ir pasirašo nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo.

23. Antruoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorius siūlė pritarti pateiktam RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui, įpareigoti nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ įgaliotą asmenį pateikti šį restruktūrizavimo planą Šiaulių apygardos teismui tvirtinti. Tačiau „prieš“ tokį nutarimo projektą balsavo 70,20 proc. kitų kreditorių grupės (599 964,17 balsai) ir 100 proc. kreditorių grupės, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (1 087 104,50 balsai). Atitinkamai pateiktam RUAB „Dovyra“ restruktūrizavimo planui pritarta nebuvo.

24. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Komeksimas“ nesutikdama su bendrovės 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu, pateikė skundą ir prašė panaikinti RUAB ,,Dovyra“ 2024 m. sausio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, nes, anot pareiškėjos, restruktūrizavimo plano nepatvirtinimas pažeidžia daugumos kreditorių interesus bei buvo nulemtas nemotyvuotu didžiausio kreditoriaus AB Šiaulių banko nepritarimu. Dėl to buvo pažeisti esminiai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, taip pat restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių bei pačios bendrovės interesai.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, konstatuodamas, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė argumentų dėl susirinkimo procedūrinių pažeidimų, o aplinkybė, jog vieno ar kito nutarimo priėmimą nulemia dominuojantis vienas kreditorius, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, savaime nereiškia įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo.

26. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad: 1) teismas vadovavosi teismų praktika, suformuota iki JANĮ įsigaliojimo; 2) teismas nepagrįstai tarpinio restruktūrizavimo plano tvirtinimo etapo sąvoką aiškino plečiamai; 3) teismas nepagrįstai nurodė, kad nesant teismui pateikto prašymo patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą teismas neturi pagrindo vertinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo; 4) teismas nepasisakė dėl argumentų, susijusių su didžiausio kreditoriaus nemotyvuotu atsisakymu pritarti restruktūrizavimo plano projektui, restruktūrizavimo proceso prioriteto principu bei teismo pareiga būti aktyviam nemokumo bylose bei nevertino pačios bendrovės ir kito kreditoriaus VMI prie LR FM išdėstytų argumentų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

27. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

28. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-798/2024).

29. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nenustatė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas pažeidžiant nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytą susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką.

30. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota iki JANĮ įsigaliojimo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekto ekonominis pagrįstumas ar kreditorių teisių pažeidimo vertinimas galimas tik esant prašymui patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą teisme.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi iki JANĮ įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) suformuota teismų praktika, savaime nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo. Suformuota teismų praktika restruktūrizavimo srityje galėtų būti netaikoma tik tada, kai JANĮ nustatytas visiškai naujas atskirų restruktūrizavimo procedūrų teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimas būtų nesuderinamas su anksčiau suformuota teismų praktika. Teismų praktikos, suformuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęstinumas ir vienodumas, kyla iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijų, nuoseklios konstitucinės teisės doktrinos, todėl turi būti užtikrintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-996-881/2021).

32. Nenustatyta, kad iki JANĮ įsigaliojimo suformuota, nagrinėjamam klausimui, aktuali praktika būtų nesuderinama su šiuo metu JANĮ įtvirtintomis nuostatomis. Apeliantė tvirtindama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota iki JANĮ įsigaliojimo, nenurodo, kokia naujesne teismų praktika pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, bet nesivadovavo. Be to, pati apeliantė savo skundo argumentus grindžia teismų praktika, kuri buvo suformuota 2011 – 2015 metais.

33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011), o restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas nėra proceso, pradėto apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui, dalykas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013). Apskųstoje nutartyje pažymėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje teismas vertina kreditorių prieštaravimus restruktūrizavimo plano projektui, patikrina, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaravimus dėl plano tvirtinimo išreiškusių kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo ar kreditorių teisių pažeidimo vertinimas aktualus tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje, jeigu tokia stadija kreditorių daugumos pritarimu yra pasiekiama, tačiau toks plano pagrįstumo vertinimas negalimas tarpiniame restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape (pritarimas (nepritarimas) kreditorių susirinkime).

34. Restruktūrizavimo plano svarstymas ir tvirtinimas šiuo metu reglamentuojamas JANĮ 104 – 111, 111¹ straipsnių nuostatomis. Viena sudėtinių šio proceso dalių – kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui – laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos (JANĮ 107 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta šio įstatymo 106, 107 arba 111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis). JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas.

35. Restruktūrizavimo planas gali būti tvirtinamas teismo ir tuo atveju, kai jam nepritaria juridinio asmens dalyviai ar kreditorių grupė. Tokia galimybė juridinių asmenų nemokumo procese nustatyta perkėlus Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 322).

36. JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) įgyvendinti šio įstatymo 104, 105, 106 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) restruktūrizavimo plano projektui pritarė: a) kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė arba b) kitų kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, taip pat įvertinus ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertinę išraišką juridinio asmens pardavimo atveju; 3) restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad jam nepritariančių restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal šio įstatymo 94 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą; 4) nė viena restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupė pagal restruktūrizavimo planą negautų didesnės sumos, negu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.

37. Taigi, restruktūrizavimo plano tvirtinimas yra visuma veiksmų, reikalingų restruktūrizavimo planui priimti. Pagal įstatyme nustatytą modelį, dėl restruktūrizavimo plano balsuoja juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai. Nesant reikiamo juridinio asmens dalyvių ir kreditorių pritarimo, restruktūrizavimo planas negali būti priimamas, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 316).

38. Restruktūrizavimo plano svarstymo, kreditorių pritarimo, pateikimo teismui stadijas numatė ir ĮRĮ (14 straipsnis). ĮRĮ, kaip ir JANĮ, nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. ĮRĮ bei JANĮ skirtumai nesudaro pagrindo nesivadovauti ankstesne teismų praktika.

39. Apeliantas nurodo, kad net jeigu būtų laikomasi pozicijos, jog iki JANĮ priėmimo suformuota teismų praktika ginčijamu klausimu yra aktuali, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino tarpinio restruktūrizavimo plano tvirtinimo etapo sąvoką. Apelianto teigimu, tarpiniu etapu (tarpiniais veiksmais) restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūroje yra laikomas toks kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo yra pritarta restruktūrizavimo plano projektui, kadangi tik tokiu atveju procedūra persikelia į teismą, kuris sprendžia restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Priėmus kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nėra pritariama restruktūrizavimo plano projektui, restruktūrizavimo plano projektas nėra teikiamas teismui tvirtinti, todėl tokie nutarimai atitinka baigiamųjų procedūros veiksmų paskirtį. Mano, kad kreditoriams negali būti užkertamas kelias skųsti tokius nutarimus ir kasacinio teismo praktika dėl tarpinių kreditorių susirinkimų nutarimų neskundžiamumo nėra taikoma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.

40. Visų pirma, pažymėtina, kad teismas neatsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo, vertino, ar priimant nutarimą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, pasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su nutarimo priėmimą nulėmusio kreditoriaus dominavimu, nustatinėjo, ar pareiškėjos argumentai neįrodo, kad skundžiamo nutarimo turinys akivaizdžiai pažeidžia imperatyviąsias įstatymų nuostatas ar prieštarautų viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai.

41. Be to, JANĮ įtvirtintas restruktūrizavimo plano tvirtinimas (esant nustatytoms sąlygoms) ir tuo atveju, kai šiam planui nepritaria juridinio asmens dalyviai arba plano paveikiamų kreditorių grupės, paneigia apelianto teiginį, kad tarpiniu etapu (tarpiniais veiksmais) restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūroje yra laikomas tik toks kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta restruktūrizavimo plano projektui.

42. Atsižvelgiant į JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies formuluotę (kurioje nustatyta, kad teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui), nėra pagrindo nepritarti apskųstoje nutartyje padarytai išvadai, kad restruktūrizavimo plano patvirtinimą inicijuoja įstatyme numatyti subjektai, o teismui teisė savo iniciatyva inicijuoti restruktūrizavimo plano patvirtinimą nėra numatyta. Nagrinėjamu atveju nėra pateiktas prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Apeliantė nurodo, kad nustatęs, jog kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant esminius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių ir pačios įmonės interesus, teismas turėjo spręsti ne dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo, bet grąžinti šio klausimo svarstymą kreditorių susirinkimui. Tokie atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad apeliantas (kreditorius) nesiekė (nesiekia) inicijuoti restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo pagal JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalį.

43. Kita vertus, apeliantė neatsižvelgia į apskųstoje nutartyje nurodytą teismų praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio įsiterpti į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012). Toks restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdas nustatytas dėl to, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Toks šių interesų derinimas vyksta pasiekiant prievolės šalių susitarimą dėl prievolių vykdymo įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu. Nesant tokio susitarimo ir reikiamos kreditorių valios daugumos dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė tokiu atveju turi būti teikiama restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių valios daugumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2015).

44. Teisės doktrinoje taip pat nurodyta, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi pasirinkti: pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui. Kreditorių pritarimo dėl restruktūrizavimo plano projektui svarba susijusi su tuo, kad būtent įmonės kreditoriai sprendžia, kokia pagalba restruktūrizuojamai įmonei turi būti suteikiama. Be to, įmonės finansinių reikalavimų tenkinimo apimtis itin priklauso nuo restruktūrizavimo priemonių ir restruktūrizuojamos įmonės galimybių jas įgyvendinti. Vien įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimas neeliminuoja rizikos, kad įmonės mokumo atkurti nepavyks, dėl to gali tiesiogiai nukentėti įmonės kreditorių interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1519-330/2017) (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 318-319).

45. Paminėti išaiškinimai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aplinkybė, jog nutarimo priėmimą nulemia dominuojantis vienas kreditorius, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, savaime nereiškia įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo. JANĮ nuostatų sisteminė analizė taip pat nesudaro pagrindo nuspręsti, kad kreditorius turi pareigą argumentuoti savo nesutikimą su restruktūrizavimo plano projektu.

46. Taigi, apelianto argumentai, kad negali būti toleruojama tokia situacija, kai vienas kreditorius užkerta kelią sėkmingam restruktūrizavimo procesui ir likusieji kreditoriai nebetenka galimybės atgauti savo reikalavimų patenkinimą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, susijusių su didžiausio kreditoriaus nemotyvuotu atsisakymu pritarti restruktūrizavimo plano projektui, restruktūrizavimo proceso prioriteto principu bei teismo pareiga būti aktyviam nemokumo bylose, kitų argumentų, nepagrįsti ir (arba) neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.

47. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, nesant procedūrinių kreditorių susirinkimo tvarkos (kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos) pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą ar jų prieštaravimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, akivaizdaus imperatyviųjų įstatymų nuostatų pažeidimo, negalimas tokio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepateikus prašymo dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, vertinti restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo ar kreditorių teisių pažeidimo, šioje proceso stadijoje, nebuvo pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo plano tvirtinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.