Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1845-657/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-24Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-10-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
2S-1845-657/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00080-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Suinteresuotas asmuo
J. G.
Civilinė byla Nr. 2S-1845-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00080-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.24
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4733-840/2020, kuria iš dalies tenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skolininkui paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Darius Jonaitis, patikslinęs pareiškimą, teismo prašė skirti skolininkui J. G. iki 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną teismo nuožiūra išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai (T.1, b.l. 16)

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iniciatyva Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 pagrindu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0117/18/00756, o pagal 2018 m. rugsėjo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 – vykdomąją bylą Nr. 0117/19/00045 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

3. Skolininkui J. G. 2018 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. sausio 9 d. asmeniškai įteikti raginimai įvykdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-19-840/2012 ir Nr. 2-1-548/2013. Skolininkas informavo antstolį, kad nurodyti teismo sprendimai įvykdyti – daliai statinių gautas statybą leidžiantis dokumentas; esamai stoginei, nugriovus sudegusią savavališka statyba pripažintą stoginės dalį, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Po stogine buvęs nekilnojamasis daiktas šaldytuvas sudegė – jo vietoje esantis naujas šaldytuvas yra kilnojamasis daiktas. Antstolis, kartu su išieškotojos specialistu 2020 m. sausio 17 d. ir 2020 m. vasario 11 d. nuvykęs į vietą, konstatavo, kad abu teismo sprendimai įvykdyti netinkamai.

Šalies argumentai

4. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su antstolio pareiškimu iš esmės sutiko, prašė jį tenkinti, ir skirti baudą valstybės naudai (T.1, b.l. 28–37).

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo J. G. prašė antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti. Nurodė, kad tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012, tiek 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 yra visiškai įvykdyti. Teismo sprendime nurodytas šaldytuvas sudegė, todėl teismo sprendimo dalis dėl nurodyto šaldytuvo yra įvykdytas. Jo vietoje yra 2015 m. įsigyti nauji kilnojamieji daiktai. Kitiems 2012 m. spalio 9 d. sprendime nurodytiems statiniams 2018 m. gegužės 8 d. gautas statybą leidžiantis dokumentas. Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 ne visa nurodyta stoginė buvo pripažinta savavališka statyba, stoginės dalis, kuri buvo pastatyta pagal gretimų žemės sklypų savininkų 1997 m. birželio 24 d. sutikimą, teismo pripažinta teisėta. Vykdydamas teismo sprendimą, nugriovė sudegusią savavališka statyba pripažintą stoginės dalį. Likusiai savavališka statyba nepripažintai stoginės daliai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Statybą leidžiančiame 2018 m. gegužės 8 d. dokumente neteisingai nurodyta, kad stoginė griautina.

6. Suinteresuoti asmenys D. G., UAB „D. G. ir partneriai“ su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Suinteresuoti asmenys R. V., A. V., E. V., K. V., R. V. antstolio pareiškimą palaikė. Suinteresuoti asmenys Kauno apygardos prokuratūra ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašė dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (T.2, b l. 93–94). Suinteresuoti asmenys O. B. ir V. B. pozicijos dėl pareiškimo nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė J. G. baudą po 5 Eur už kiekvieną Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neįvykdymo dieną nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (T.2, b.l. 131-147).

8. Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 ir 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra susiję – dėl visų statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina, kad abu teismo sprendimai turėjo būti įvykdyti vienu metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d. (po 6 mėnesių, kai įsiteisėjo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6-548/2017, kuria atmestas J. G. prašymas atidėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-548/2016 vykdymą).

9. Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 8 d. J. G. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-26-180508-00124 pagal 2016 m. parengto statybos projekto „Viešbučių paskirties pastato – svečių namai, maitinimo paskirties pastato – kavinės, esančių (duomenys neskelbtini)“ sprendinius. Šis statybą leidžiantis dokumentas nenumato nei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 numatyto šaldytuvo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 10I1ž, nei 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 numatytos stoginės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 12I1g. Teismui pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog labai tikėtina, kad minėtas šaldytuvas apdegė/sudegė 2018 m. gruodžio 28 d. Antstolio pareiškimo nagrinėjimo teisme metu (pagal teismui pateiktus rašytinius ir vaizdo įrodymus bei suinteresuotų asmenų J. G. ir D. G. paaiškinimus) nustatyta, kad buvusio šaldytuvo vietoje po stogine įrengtos dvi šaldymo kameros. Nors jos techniškai gali būti kilnojamos, nėra įmontuotos į grindinį, tačiau yra sandariai integruotos į kitus statinius – stoginės stogas yra ir šaldymo kamerų stogas, stoginė turi sienas, kurios apgaubia šaldymo kameras. Be to, šaldymo kameros ribojasi su maisto gamybos patalpomis, iš kurių ir į kurias patenkama per bendras duris, yra funkciškai ir technologiškai susietos ir neatskiriamos. Atsižvelgus į tai, sutiktina su suinteresuotų asmenų R. V., A. V., E. V., K. V. ir R. V. atstovės advokato padėjėjos D. M. teiginiais, kad jei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 nurodytas šaldytuvas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10I1ž, sudegė, nereiškia, kad jo vietoje gali būti kitas. Šaldymo kamerų patalpa nėra numatyta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 8 d. J. G. išduotame statybą leidžiančiame dokumente Nr. LSNS-26-180508-00124 ir statinių projektinėje dokumentacijoje. Konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 iš dalies neįvykdytas – sudegusio šaldytuvo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 10I1ž, vietoje yra kitas šaldymo įrenginys, nors neturėtų būti.

10. Nesutiktina su suinteresuoto asmens J. G. ir jo atstovų, atstovaujančių ir suinteresuotiems asmenims D. G. ir UAB „D. G. ir partneriai“, taip pat suinteresuoto asmens D. G. argumentais, kad ne visa Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 nurodyta stoginė buvo pripažinta savavališka statyba. Teismas neišskyrė stoginės dalių, o pasisakė dėl viso statinio. Negalima laikyti, kad šiuo metu esanti stoginė atitinka buvusių gretimų žemės sklypų savininkų 1997 m. birželio 24 d. sutikimą. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1885-406/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1637-624/2017, sprendžiant dėl J. G. skundų dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (3.22-V11)-3-835 dalies, kurioje nurodyta, kad pastatas Nr. 3, projektinių pasiūlymų sutvarkymo plane įvardintas „Stoginė“ projektuojamas neišlaikius 3 m atstumo (kai pastato aukštis 8,5 m) iki kaimyninio žemės sklypo ribos, neturint žemės sklypo savininko sutikimo raštu, konstatuota, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 teismas visiškai nevertino ankstesnių gretimo žemės sklypo savininkų duoto sutikimo turinio ir apimties, o tai iš esmės turi įtakos ginčijamo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui. Žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas reiškia konkretizuotą jų sutikimą, t. y. duodamas tik konkretiems sutikime apibrėžtiems statybos darbams atlikti. Tuometiniai gretimo žemės sklypo savininkai 1997 m. birželio 24 d. sutikimu sutiko, kad J. G. pastatytų „dengtą kiemą tarp savo ūkinio pastato ir tvoros, nors ir neišlaikant atstumo nuo jų sklypo ribos“. Tai reiškia, kad tokiu sutikimu buvo neprieštaraujama tik dėl konkrečių sutikime apibrėžtų statybos darbų konkrečioje vietoje atlikimo, tuo tarpu J. G. savo tariamą teisę įgyvendino žymiai didesne apimtimi ir siekia įteisinti ne paprastų konstrukcijų inžinerinį statinį (stoginę), bet visiškai kitos funkcinės paskirties pastatą, kuris, be kita ko, yra ne sutikime nurodytoje vietoje. Projektuojamas ne inžinerinis statinys, dėl kurio buvo išreikštas gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas – dengtas kiemas tarp ūkinio pastato ir tvoros, bet visiškai kitokių techninių parametrų, kito pobūdžio ir pagrindinės funkcinės paskirties statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 96 dalyse nustatytas pastato ir patalpos sąvokas – „pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos“. Sutikimo išdavimo metu J. G. naudojosi tik 0,2914 ha ploto žemės sklypu, tuo tarpu projektuojamas pastatas patenka ir į 2003 m. įsigyto sklypo ribas. Teismas padarė išvadą, kad J. G. siekiant įteisinti savavališkai pastatytą pastatą – gauti pritarimą projektiniams pasiūlymams ir statybą leidžiantį dokumentą pastato, kuris pasiūlymuose įvardintas stogine, statybai, gretimų žemės sklypų savininkų (suinteresuotų asmenų) rašytinis sutikimas yra privalomas, todėl ginčijama Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo dalis pagrįsta nurodyta ir teisėta. J. G. teiginys, jog suinteresuoti asmenys E. V. ir K. V. savo sutikimą dėl statinio – stoginės statybos, nesilaikant 3 metrų atstumo iki žemės sklypo ribos, išreiškė pasirašydami 1998 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir jis yra galiojantis, yra visiškai nepagrįstas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 yra nurodyti stoginės statybos metai – 2005 m., tokiu būdu akivaizdu, kad pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu suinteresuoti asmenys E. V. ir K. V. negalėjo išreikšti savo sutikimo.

11. Nustačius, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 ir 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iki šiol neįvykdyti, skolininkui J. G. skirtina bauda, bet ne už kiekvieno teismo sprendimo, o už abiejų teismo sprendimų neįvykdymą.

12. Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, jo sukeltas pasekmes, į pažeidimo trukmę, į tai, kad skolininkas J. G. didžiąją teismo sprendimų dalį įvykdė, yra garbingo amžiaus, turi sveikatos problemų, yra vedęs, kartu su sutuoktine užsiima verslu, turi nekilnojamojo turto. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skolininkui J. G. už Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 ir 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo neįvykdymą visa apimtimi skirtina 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimų nevykdymo dieną nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. valstybės naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. G. prašė panaikinti ar pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą atmesti (T.2, b.l. 166-173). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 iš dalies neįvykdytas. Neteisėtai pastatytas apie 303 kv. m ploto pastatas, buvęs ir 0,29 ha ploto žemės sklype ir 0,21 ha žemės ploto sklype, yra nugriautas, liko tik teisėtai 1998 metais pastatyta stoginė, realizuojant 1997 m. birželio 24 d. gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą, kurios įteisinimui projektas, leidimas nereikalingi. Teismas nevertino skolininko argumentų, kad 2016 m. balandžio 5 d. viešo susirinkimo, kuriame svarstyti projektiniai sprendiniai, protokolas vienareikšmiškai patvirtina tai, kad teisėtai pastatyta stoginė išlieka. Stoginės atitiktį patvirtina antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuotas faktas, kad esama stoginė atitinka 1997 m. birželio 24 d. pasirašyto kaimynų sutikimo sąlygas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negalima laikyti, kad šiuo metu esanti stoginė atitinka buvusių gretimų žemės sklypų savininkų 1997 m. birželio 24 d. sutikimą. Teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų – antstolio D. K. atlikto faktinių aplinkybių vertinimo, specialisto išvados, nevertino šių įrodymų įrodomosios galios įrodymų visete. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 nurodyta stoginė visa buvo pripažinta savavališka statyba, kad teismas neišskyrė stoginės dalių, o pasisakė dėl viso statinio. Tretieji asmenys E. V. ir K. V. savo sutikimą dėl statinio išreiškė pasirašydami 1998 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir jis yra galiojantis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tretieji asmenys J. G. pateikė pretenzijas dėl statybos per vienerius metus nuo statybos pradžios. Teismas netinkamai nurodė, kad stoginė yra pastatyta 2005 m. Stoginė pastatyta 1998 metais ir naujiesiems savininkams sukėlė neatšaukiamas teisines pasekmes. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime teismas visiškai nevertino ankstesnių gretimo žemės sklypo savininkų duoto sutikimo turinio ir apimties. Teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime pateikė išsamų vertinimą ir padarė išvadą, jog J. G., statydamas dengtą kiemą, turėjo gretimo sklypo savininkų sutikimą statyti, nesilaikant trijų metrų atstumo nuo sklypo ribos ir šią teisę įgyvendino.

13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012 m. spalio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 yra įvykdytas iš dalies, kad vietoje sudegusio šaldytuvo yra pastatytas šaldymo įrenginys, kurio toje vietoje neturi būti, nežiūrint, kad tai yra kilnojamas daiktas. Jo nėra numatyta 2018 m. gegužės 8 d. statybą leidžiančiame dokumente. Teismas nevertino aplinkybių, kad kilnojamajam daiktui padėti savininkui statybos leidimas, gretimų žemės sklypo savininkų sutikimas nereikalingas. Teismas neanalizavo specialisto D. V. pateiktos išvados, neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Minėta išvada patvirtina, kad šaldymo įrenginys yra skirtas gaminti šalčio energijai ir tai, kad šalčio kamera nelaikytina statiniu pagal Statybos įstatymą.

13.3. Teismo skolininkui skirta bauda sukelia žalingas teisines pasekmes. Nežiūrint, kad skirta bauda nėra maksimali, tačiau skirta nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. yra skausminga pinigine prasme, lemia nepagrįstus skolininko turtinius praradimus. Skolininkas turėjo ribotą laiką sprendimų įvykdymui, nes statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik 2018 m. gegužės 8 d., o sprendimai turėjo būti įvykdyti iki 2018 m. rugsėjo 1 d., tačiau jis stengėsi kuo operatyviau ir ekonomiškiau įgyvendinti teismų sprendimus, nesuėjus jų įvykdymo terminui. Neteisėtai paskirta bauda kompensacinės funkcijos neatlieka, nes nenustatyti išieškotojos galimi ar faktiniai turtiniai praradimai.

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 186-191).

15. Atsiliepime nurodė, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurioje išsamiai nurodė bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir argumentus. Nustatyta, kad statinys neatitinka statinio projekto sprendinių – projekte nurodoma, kad didžioji dalis (dalis nugriauta anksčiau) stoginės yra griaunama, tačiau faktiškai ji nenugriauta – savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Šaldytuvas projekte pažymėtas kaip pašalintas statinys, tačiau faktiškai jis nepašalintas. J. G., siekiant įteisinti savavališkai pastatytą pastatą – gauti pritarimą projektiniams pasiūlymams ir statybą leidžiantį dokumentą pastato, kuris pasiūlymuose įvardintas stogine, statybai gretimų žemės sklypų savininkų – E. V. ir K. V. rašytinis sutikimas yra privalomas. Savavališkos statybos aktas skolininkui buvo surašytas už vientisą statinį, pastatytą dvejuose žemės sklypuose, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu J. G. įpareigojo pašalinti viso savavališkai pastatyto statinio statybos padarinius, jį įteisinant arba jį nugriaunant. Būtino gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo nėra gauta, todėl J. G. šių statinių įteisinti negali. Tiek iš byloje esančios filmuotos medžiagos, tiek iš byloje esančių fotofiksacijų yra akivaizdu, jog šaldymo patalpos yra technologiškai susijusios su pagrindiniu pastatu, sandariai integruotos į kitus statinius, savavališkai pastatyto statinio („stoginės“) stogas yra ir šaldymo patalpų stogas. Jas nesudėtingai pašalinti, nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės, nebūtų įmanoma, todėl šaldymo patalpos, esančios savavališkai pastatytoje stoginėje, atitinka CK 4.2 straipsnyje įtvirtintus nekilnojamojo daikto požymius. Faktiškai nei statinys, skolininko įvardintas „stogine“, nei šaldytuvas nenugriauti, todėl tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas, tiek 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas negali būti laikomi įvykdytais. Dėl ilgai trunkančio skolininko neveikimo yra akivaizdžiai pažeidžiami tiek išieškotojo, tiek antstolio, tiek trečiųjų asmenų – gretimo žemės sklypo savininkų teisėti lūkesčiai dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių. Neįvykdžius sprendimų per juose nurodytus terminus, skolininkui kyla atsakomybė, todėl teismas pagrįstai skolininkui skyrė baudą iki tol, kol teismo sprendimai bus visiškai įvykdyti.

16. Suinteresuoti asmenys R. V., A. V., E. V., K. V., R. V. atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 195-197).

17. Atsiliepime nurodė, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui J. G., teisingai taikė materialinės teisės ir procesines teisės normas, teismų praktiką ir padarė teisingas išvadas. Savivaldybės administracijos iškelta sąlyga gauti suinteresuotų asmenų E. ir K. V. sutikimą įsiteisėjusiu prejudicinę galią turinčiu administracinio teismo sprendimu yra pripažinta pagrįsta ir teisėta, dėl ko yra galiojanti, tačiau neįgyvendinta. Statybą leidžiantis dokumentas statyti ar rekonstruoti stoginę skolininkui neišduotas. Antstolis D. K. neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad stoginė pastatyta, realizuojant 1997 m. birželio 24 d. gretimų žemės sklypų savininkų sutikimą. Teismas pagrįstai nesirėmė neobjektyviu ir nepagrįstu antstolio D. K. fakto interpretavimu, o savo išvadas grindė įrodymų visuma ir konstatavo, kad šaldymo kameros yra sandariai integruotos į kitus statinius, ir yra funkciškai ir technologiškai susietos ir neatskiriamos. Teismų 2012 m. spalio 9 d. ir 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimai nėra įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

19. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolio prašymas dėl baudos skolininkui už Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012, įpareigojančio J. G. gauti statybą leidžiantį dokumentą arba nugriauti šaldytuvą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10I1ž), 2013 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013, įpareigojančio J. G. gauti statybą leidžiantį dokumentą arba nugriauti statinį – stoginę 12I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pažymėtina, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi parinkdamas teismo sprendimo vykdymą užtikrinančią priemonę (nustatydamas išieškotojui teisę už neįvykdžiusį teismo sprendimo skolininką šio sąskaita įvykdyti teismo sprendimą arba nustatydamas skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį ir pakartotinai įpareigodamas skolininką įvykdyti teismo sprendimą) teismas turi pirmiausia išsiaiškinti, kokio pobūdžio pareiga nustatyta skolininkui teismo sprendimu, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti (nutraukti) skolininkas, gali atlikti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (pvz. išieškotojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-611/2016).

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nurodytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė yra asmeninė, tačiau skolininkas sprendimo neįvykdė, teismas gali tenkinti antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas.

22. Pirmiausia pažymėtina tai, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.

Dėl 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje vykdymo

23. Apelianto teigimu, sprendimas yra įvykdytas, nes buvęs šaldytuvas sudegė, o dabar žemės sklype yra dvi šaldymo kameros, kurios yra kilnojamasis turtas.

24. Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0117/19/00045 medžiaga nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 įpareigojo J. G. per vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). esančių statinių: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A2p), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I2p (buvęs 2I1p)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I2p (buvęs 3I1p)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I2p), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I2p), šaldytuvo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10I1ž), neįregistruoto dviejų aukštų mūrinio pastato, pastatyto vietoje buvusių stiklinių vieno aukšto šiltnamių: plane pažymėto 5Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir plane pažymėto 6Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; J. G. per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, J. G. įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį nuo nurodyto vienerių metų termino suėjimo dienos pasibaigimo nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius ir sutvarkyti statybvietę.

Žemesnės instancijos teismas

25. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas iš dalies pakeistas – iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies pašalintas J. G. nustatytas įpareigojimas gauti statybą leidžiantį dokumentą ir naujai suformuluota sprendimo dalis, susijusi su teismo nustatytais įpareigojimais: 1) J. G. įpareigotas per vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). esančių statinių projektinę dokumentaciją: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A2p), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I2p (buvęs 2I1p)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I2p (buvęs 3I1p)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I2p), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I2p), šaldytuvo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10I1ž), neįregistruoto dviejų aukštų mūrinio pastato, pastatyto vietoje buvusių stiklinių vieno aukšto šiltnamių: plane pažymėto 5Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir plane pažymėto 6Š1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija įpareigota per šešių mėnesių terminą nuo J. G. parengtos šių statinių projektinės dokumentacijos pateikimo dienos išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą; 3) J. G. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai nustatytų įpareigojimų neįvykdžius, J. G. įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį nuo nurodyto vienerių metų ir šešių mėnesių termino suėjimo dienos nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius ir sutvarkyti statybvietę (civilinė byla Nr. 2A-382-324/2013).

26. Antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje 2019 m. sausio 8 d. priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012.

27. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 19 d. Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. 4D-428-(15.24) nurodyta, jog šaldytuvas 10I1ž (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nenugriautas, todėl antstolis 2020 m. sausio 17 d. surašė aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo J. G. už teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 neįvykdymą.

28. Iš byloje pateiktos 2020 m. liepos 2 d. kvalifikuoto Statybos specialisto D. V. (kvalifikacinių atestatų Nr. 29501, Nr. 25771; T. 2, b.l. 67-68) išvados Dėl šaldymo kameros nustatyta, jog šaldymo kamera „Šaldiklis ŠK-100“, esanti (duomenys neskelbtini). nelaikytina statiniu pagal Statybos įstatymą, nes neturi laikančiųjų konstrukcijų, t. sienų, kurios laiko stogą. Šaldymo kamera užima dalį stoginės ploto ir yra įrengta prie galinės sienos, todėl iš tos pusės šaldymo kamerai nereikėjo atitvaros – buvo panaudota esama stoginės galinė siena. Kitos šaldymo kameros atitvaros nelaiko, o tik susijungia su stoginės stogu (atitinkančiu šaldymo kameros plotą). Šaldymo kamera yra kilnojamasis daiktas (CK 4.2 str. 5 d.), priskirtinas įrenginių kategorijai (Statybos įstatymo 2 str. 67 d.), kurį galima perkelti į kitą vietą iš esmės nesumažinus jos vertės (T.2, b.l. 2-5). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktas Šaldymo įrenginio techninis pasas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės mėn. raštas Nr. (14)-D8(E)- (T.2, b.l. 6-23). Šie įrodymai byloje nėra paneigti jokiais kitais leistinais ir patikimais įrodymais, todėl teismo išvada, jog 2012 m. spalio 9 d. sprendimas nėra įvykdytas, o žemės sklype negalėtų būti kitas šaldymo įrenginys yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais.

29. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais J. G. buvo įpareigotas gauti statybą leidžiantį dokumentą arba nugriauti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį pažymėtą 10I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateikto antstolio Dariaus Jonaičio 2016 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157 (T.2, b.l. 32-34), UAB „Delfa“ 2015 m. balandžio mėn. Žalos dydžio įvertinimo akto Nr. 15-08 (T.2, b.l. 37-43), antstolio D. K. 2020 m. vasario 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/20/015 bei prie jo pridėtos filmuotos medžiagos, nustatyta, kad apžiūros metu dalyvaujantys asmenys patvirtino, jog sudegus stoginei, sudegė ir joje buvęs šaldytuvas (T.2, b.l. 79-92). Tai, kad šaldytuvas 10I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nekilnojamojo turto objektas neegzistuoja patvirtina ir 2020 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas (CPK 179 str.), iš kurio matyti, jog toks statinys nėra įregistruotas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 5-7). Visos šios byloje nustatytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog J. G. yra įvykdęs Kaišiadorių apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012.

30. Aplinkybės, jog buvusio šaldytuvo vietoje yra pastatyti šaldymo įrenginiai, nesudaro nei Kaišiadorių apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012, nei šios bylos nagrinėjimo dalyko, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

Dėl 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje vykdymo

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas skirti baudą už 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo neįvykdymą, nes J. G. siekiant įteisinti savavališkai pastatytą pastatą privaloma gauti pritarimą projektiniams pasiūlymams ir statybą leidžiantį dokumentą pastato, kuris pasiūlymuose įvardintas stogine, statybai. Apeliantas J. G. atskirajame skunde taip pat teigė, jog teismo sprendimas yra įvykdytas, nes stoginei išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o stoginės daliai, kuri pastatyta turint tuomečių gretimo sklypo savininkų sutikimą, toks dokumentas nereikalingas.

32. Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0117/18/00328 medžiaga nustatyta, kad civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl J. G. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ant gretimo sklypo ribos savavališkai pastatyto apie 300 kv. m ploto ir apie 4,5 m aukščio statinio, kurio stogas ir sienos iš išorės apkalti profiliuota skarda, iš vidaus – dailylentėmis. Fasaduose sumontuoti pakeliami garažo vartai, durys bei langai (pažymėto 12I1g).

33. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys tenkintas iš dalies ir J. G. įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą stoginės 12I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini)., statybai. Jeigu per nustatytą terminą J. G. šio reikalavimo neįvykdys, per keturis mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą stoginę.

34. Antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje 2018 m. gegužės 15 d. priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013. Antstolis 2020 m. sausio 17 d. surašė aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo J. G. už teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 neįvykdymą.

35. Vykdomojoje byloje yra pateikti keli Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašyti Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai, kuriuose konstatuotos gana prieštaringos aplinkybės:

- 2018 m. kovo 29 d. akte Nr. 4D-934 (vykdomoji byla) konstatuota, jog neparengta projektinė dokumentacija, negautas statybos leidimas, savavališkai pastatyta stoginė nenugriauta statytojo lėšomis. Prie akto pridėtų nuotraukų (2018 m. kovo 29 d.) aprašymuose pažymėta, kad apžiūros metu rastas savavališkai pastatytas priestatas (buvęs pavadinimas – stoginė 12I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie akto pridėtame esamos situacijos plane savavališka statyba pažymėta geltona spalva (Nr. 3-4-5), esanti dviejuose žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- 2018 m. rugpjūčio 22 d. akte Nr. 4D-2182 (15.24) (vykdomoji byla) konstatuota, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-26-180508-0024, pagal 2016 m. parengtą statybos projektą „Viešbučių paskirties pastato – svečių namai, maitinimo paskirties pastato – kavinės, esančių (duomenys neskelbtini)., statybos projektas“ sprendinius, kuris apima ir savavališkos statybos padarinių šalinimą – stoginės nugriovimą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013. Patikrinus statinio atitiktį statinio projektui pagal išduotą leidimą, nustatyta, kad statinys neatitinka statinio projekto sprendinių – didžioji dalis stoginės (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 12I1g) nurodyta, kad griaunama (tuo pašalinami savavališkos statybos padariniai, nustatyti Kaišiadorių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime), tačiau stoginė (12I1g, buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nenugriauta. Prie akto pridėtame projektuotojo UAB „Sub+Architektūra“ 2016 m. parengtame sklypo plane yra pažymėtos ardomos esamos konstrukcijos šalia pastato pažymėto Nr. 3 (K. G. IĮ parengtame žemės sklypo plane, pažymėta raudona linija, T.1, b.l. 108). Prie akto pridėtame esamos situacijos plane savavališka statyba pažymėta rausva spalva (prie pastato Nr. 1). Prie akto pridėtų nuotraukų (2018 m. rugpjūčio 7 d.) pažymėta, kad apžiūrėti J. G. statiniai pagal išduotą leidimą (nauja statyba – kavinė, svečių namai, sandėlis; savavališkos statybos padarinių šalinimas – stoginės griovimas);

- 2019 m. vasario 19 d. akte Nr. 4D-427-(15.24) (T.1, b.l. 43-44) konstatuota, jog projekte pagal išduotą leidimą vietoje savavališkai pastatytos stoginės 12I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyta dalį stoginės pertvarkyti į sandėlį, kitą dalį – nugriauti visiškai nepaliekant esamos stoginės;

-2019 m. vasario 19 d. akte Nr. 4D-428-(15.24) (T.1, b.l. 58-60) konstatuota, jog vietoj savavališkai pastatytos stoginės 12I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis stoginės pertvarkyta į sandėlį, tačiau nenugriauta projekte numatyta nugriauti dalis (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

36. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-26-180508-0024, pagal projektuotojo UAB „Sub+Architektūra“ 2016 m. parengtą statybos projektą „Viešbučių paskirties pastato – svečių namai, maitinimo paskirties pastato – kavinės, esančių (duomenys neskelbtini)., statybos projektas“. Leidime nurodyta, jog leidžiama statyti naujus statinius – viešbučių paskirties pastatą (svečių namus), maitinimo paskirties pastatą (kavinę), pagalbinio ūkio paskirties pastatą – sandėlį, bei nugriauti stoginę (nei unikalus Nr., nei žymėjimo plane indeksas nenurodyti).

37. Atkreiptinas dėmesys, jog nei vienoje iš prie 2018 m. rugpjūčio 22 d. akto Nr. 4D-2182 (15.24) pridėtų nuotraukų, darytų 2018 m. rugpjūčio 7 d., užfiksuoti statiniai neatitinka pastatų ar statinių, kurie užfiksuoti prie 2018 m. kovo 29 d. akto Nr. 4D-934 pridėtų nuotraukų, darytų 2018 m. kovo 29 d., ar kartu su 2019 m. vasario 19 d. aktais Nr. 4D-427-(15.24) ir Nr. 4D-428-(15.24) pateiktų nuotraukų.

38. Priešingai aktuose konstatuotos aplinkybės, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog stoginė 12I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apie 300 kv. m ploto ir apie 4,5 m aukščio, kurios stogas ir sienos iš išorės apkalti profiliuota skarda, iš vidaus – dailylentėmis, ir kurią J. G. buvo įpareigotas nugriauti pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą nebeegzistuoja, o galimai jos vietoje yra pastatytas naujas statinys (kaip nurodyta išieškotojos aktuose – dalis stoginės pertvarkyta į sandėlį).

39. Byloje pateikti įrodymai, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 28 d. kilo gaisras, kurio metu buvo apgadinti sklype esantys pastatai. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo (administracinė byla Nr. I-1885-406/16) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties (administracinė byla Nr. A-1637-624/2017) matyti, jog byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl projektinių pasiūlymų 291,84 kv. m ploto planuojamos kitokios paskirties patalpos, besiribojančios su pagrindinio maitinimo paskirties pastato Nr. 2 patalpomis sprendinių. Teismai taip pat pažymėjo, jog 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendime nėra konstatuota koks statinys, t. y. kokių techninių duomenų, buvo pastatytas realizuojant 1997 m. birželio 24 d. gretimo sklypo savininkų sutikimą, o byloje pareiškėjo J. G. atsakovei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai pateiktų visiškai naujų kito projektuotojo (UAB „Subarchitektūra“) projektinių pasiūlymų, kuriuose ginčo dalyko, keliamo nagrinėjamoje byloje (projektinių pasiūlymų, susijusių su statiniu, įvardijamu „stogine“), nebeliko.

40. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog sklype įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė 12I1 g, kiemo aikštelė, šulinys, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra statyti 1990 m., inventorizuoti 2005 m. Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo matyti, jog stoginė, kurią J. G. įpareigotas nugriauti greičiausiai yra pastatyta apie 2005 m.

41. Taigi, visiškai akivaizdu, kad sprendžiant ar yra tinkamai įvykdytas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas, išieškotoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktuose turėjo pateikti konkrečias išvadas dėl esamo statinio, įvardijamo kaip „stoginė“ paskirties, apimties, tūrio, tapatumo su vykdytiname teismo sprendime nurodytu statiniu 12I1g, apie 300 kv. m ploto, 4,5 m aukščio, kurio stogas ir sienos iš išorės apkalti profiliuota skarda, iš vidaus – dailylentėmis. Tuo tarpu iš byloje pateiktų aktų nėra aišku, ar stoginė (jos dalis), aprašyta 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime nugriauta ar pertvarkyta į kitos sandėlį, ar po kilusio gaisro pastatytas naujas kitokios paskirties statinys, kurio įteisinimui privalomi gretimo sklypo savininkų sutikimai.

42. Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos veiklą reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, tiek ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 „Dėl Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas. Tiek įstatymas, tiek aprašas detaliai reglamentuoja tokių atliekamų patikrinimo tvarką, informavimą apie jį, taip pat vėliau supažindinimą suinteresuotų asmenų su patikrinimo rezultatais. Be to pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014).

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad J. G. nepateikė įrodymų, kad būtų faktiškai išardęs visas stoginės konstrukcijas, kurios buvo pastatytos iki 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą ar gavęs statybą leidžiantį dokumentą „stoginės“ įteisinimui, nepagrįstai įrodinėjimo naštą pateikti į bylą įrodymus apie nugriovimą, perkėlė suinteresuotam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, būtent išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai, įgyvendinami savo tiesiogines funkcijas, turėjo pareigą patikrinti, ar teismo įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas. Teismo vertinimu, skolininko padėtis, negali nepagrįstai pablogėti tik dėl to, kad Inspekcija tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus neužfiksavo padėties, susijusios su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo įvykdymu.

44. Teismo vertinimu, šio ginčo pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo dalykas yra ne statybų pagal 2016 m. parengtą projektą teisėtumas, tačiau atsakymas į klausimą, ar 2013 m. gruodžio 23 d teismo sprendimas buvo įvykdytas, o neįvykdymo atveju, baudos J. G. paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės, kad įgyvendinant 2013 m. taip pat nebuvo gauti rašytiniai gretimo žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) tuo atveju, jeigu tokie sutikimai pagal teisės aktų reikalavimus yra privalomi, sprendžiant 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimo įvykdymo ir baudos paskyrimo klausimą, nėra reikšmingi.

45. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Šiuo atveju, tinkamai neatlikus patikrinimo dėl teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu stovintis statinys yra griautinas pagal 2013 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą, o ne pastatytas naujai pagal 2016 m. parengto projekto sprendinius, yra pripažintas savavališka statyba ir priimtas sprendimas dėl jo nugriovimo (CPK 178 str.). Juo labiau, kad vizualiai įvertinus tiek 2016 m. projekto brėžinius, tiek 2018 m. darytas nuotraukas, tiek ir pačiuose Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktuose konstatuotas aplinkybes, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šiuo metu esantys statiniai yra ta pati 12I1g, apie 300 kv. m ploto, 4,5 m aukščio stoginė.

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimas ir 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. G. už kiekvieną teismo sprendimų ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų neįvykdymo dieną paskyrė baudą.

Dėl baudos skyrimo momento ir baudos dydžio

47. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirtos baudos laikotarpiu ir dydžiu, nurodydamas, jog Teismai, skirdamas jam penkių eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, neatsižvelgė į skolininko asmenį ir patį vykdymo procesą, kuris ne visiškai priklauso nuo jo valios.

48. Teismas, kai į jį kreipiasi antstolis prašydamas skirti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą baudą už kiekvieną nevykdymo dieną išieškotojo naudai ir pateikia Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nustatęs pateikiamo akto pagrįstumą, taip pat tai, ar skolininkas nėra teismo sprendimo įvykdęs, ir baudos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, gali skirti iki trijų šimtų baudą nuo Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Toks aktas buvo surašyti 2020 m. sausio 21 d., tačiau jis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. Spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 priedo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto formos, nors Instrukcijos 2 punkte nustatyta, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti šias procesinių dokumentų formas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 17 d.).

49. Pažymėtina, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda yra vienas iš priverstinio teismo sprendimo vykdymo instrumentų, kuris yra naudojamas teisės aktuose nustatyta tvarka ir kurį skirti iki vykdymo proceso inicijavimo nėra teisinio pagrindo. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias CPK 771 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos baudos skyrimo momentą, spręsdamas, kad šiuo atveju bauda yra skirtina nuo teismo sprendime nurodytos įvykdymo datos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki visiško sprendimų įvykdymo.

50. Išieškotojai, tinkamai neįgyvendinus savo tiesioginių funkcijų nenustačius sprendimų neįvykdymo, o antstoliui nepateikus nustatytos formos Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nebuvo pagrindo skirti J. G. baudą už teismo sprendimų neįvykdymą. Nustačius, jog nebuvo pagrindo skirti baudą, dėl jos dydžio plačiau nepasisakytina.

51. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas apelianto J. G. atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio Dariaus Jonaičio prašymą paskirti baudą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė