Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės valstybės įmonės „Valstybinių mišių urėdija“ atstovei Laurai Pertikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grigeo Baltwood“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kiti ieškovės reikalavimai dėl baudos už sutarčių netinkamą vykdymą 2019 m. II pusmetį priteismo yra išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisti visą ieškovės reikalaujamą 36 753,03 EUR baudą už atsakovės netinkamą sutarčių vykdymą, t. y ieškovės pagal sutartis pasiūlytos medienos kiekio nenupirkimą 2019 m. 1 ir 2 pusmečius, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė apelianto uždarosios akcinės bendrovės ,,Grigeo Baltwood“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl baudos už 2019 m. I pusmetį (16 217,52 Eur) ir 8 proc. dydžio metinių palūkanų už šią baudos dalį priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo savo prievolės pagal sutartis nupirkti ieškovės pasiūlytos medienos kiekio, pripažino šios prievolės neįvykdymą, taip pat neginčijo ieškovės apskaičiuotos baudos dydžio bei ieškovės reikalavimo teisės į minėtą baudą, tačiau nurodė, kad iekovė yra praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą reikalauti netesybų už atsakovės pagal sutartis 2019 m. 1 pusmetį nenpirktą medienos kiekį. Atsakovė laiko, kad senaties terminas ieškovės praleistas be svarbių priežasčių ir prašė tuo pagrindu ieškinio dalį dėl 16217,52 EUR baudos už atsakovės pagal sutartis nenupirktą medienos kiekį 2019 m. 1 pusmetį atmesti. Atsakovė nurodė, kad vien tik ieškovės reorganizacija pati savaime nelaikytina svarbia ieškinio senaties termino praeidimo priežastimi. Prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškovė turėtų pateikti įrodymus apie reorganizacijos eigos įtaką ieškovės galimybėms laiku pareikšti ieškinį dėl baudos priteisimo. Atsakovė laiko, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog reorganizacijos procedūra lėmė ieškinio senaties termino praleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Grigeo Baltwood“ laimėjo aukcionus medienos sutartims sudaryti ir kaip akcionų laimėtoja sudarė su ieškove valstybės įmone “Valstybinių miškų urėdija” 7 medienos pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovė įsipareigojo nupirkti už kas pusmetį tikslinamą kainą atitinkamą medienos kiekį. 2010 m gruodžio 14 d. apvaliosios medienos ilgalaikėje pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. G2-49i numatyta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 metų laikotarpiu kas metus patiekti bendrą 240 kub.m medienos kiekį, medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais, o atsakovė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimou apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties G2-49i 1.1. punktas, 2.2. punktas; Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtinto “Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 38 punktas (vėliau 39 punktas)). Sutarties 6.2 punktas taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. 2010 m. gruodžio 14 d. apvaliosios medienos ilgalaikėje pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. G2-50i numatyta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 metų laikotarpiu kas metus patiekti bendrą 7500 kub. m medienos kiekį, atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais, 2011 m gruodžio 15 d. apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. G2-66i šalys susitarė dėl 10 metų laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 400 kub.m medienos kiekio pirkimo – pardavimo 2011 m gruodžio 22 d. apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 12-18 susitarė dėl laikotarpiu nuo 2012 m sausio 1d. iki 2021 m.gruodžio 31 d. bendro 2000 kub. m medienos kiekio pirkimo – pardavimo, 2012 m. gruodžio 10 d. apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaike pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. G2-74i 411200000049-I šalys susitarė dėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 600 kub. m medienos kiekio pirkimo – pardavimo, 2012 m. gruodžio 18 d. apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 12-107 susitarė dėl laikotarpiu nuo 2013 m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 9000 kub. m medienos kiekio pirkimo – pardavimo, Po minėtų sutarčių sudarymo medienos kaina pagal kiekvieną ilgalaikę sutartį kas pusmetį buvo tikslinama (perskaičiuojama), atsižvelgiant į įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas. Visose minėtose sutartyse atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimou apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties G2-49i 1.1. punktas, 2.2. punktas; Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Aprašo 38 punktas (vėliau 39 punktas)). Sutarčių 6.2 punkte numatyta, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Ieškovė, vadovaudamasi minėtų sutarčių 1, 2, 3 ir 4 punktais 2019 m. I pusmetį 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m birželio 10 d. informavo atsakovę apie jai 2019 m. I pusmetį paruoštą pardavimui medienos kiekį. Atsakovė 2019 m. I pusmečio laikotarpiu privalomai nenupirko dalies jai pagal sutartis ieškovės pasiūlyto medienos kiekio: pagal sutartį G2-50i I pusmetį nenupirko 3537,85 kub. m; pagal sutartį 12-18 I pusmetį nenupirko 1000 kub.m; pagal sutartį G2-74i I pusmetį nenupirko 112,83 kub.m.; pagal sutartį 12-107 I pusmetį nenupirko 1269,07 kub.m.; pagal sutartį 17-24 I pusmetį nenupirko 173,70 kub.m. Atsakovės nenupirktas nedienos kiekis buvo realizuotas trumpalaikiuose aukcinuose. Dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo 2019 m. I pusmetį pagal sutartį G2-50i, sutartį 12-18, sutartį G2-74i, sutartį 12-107 ir sutartį 17-24, ieškovė šių sutarčių 6.2 punkto pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 16217,52 EUR ir apie tai pranešimu informavo atsakovę bei pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Tačiau atsakovė baudos nesumokėjo.

Atsakovė laiko, jog ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo už 2019 m. 1 pusmetį nenupirktą medienos kiekį pareikšti.

Įstatymas reglamentuoja, kad ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1, 2 dalys). Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinant tai daryti kuo operatyviau. Reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo) nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties terminas yra taikomas skolininko reikalavimu. Pagal CK 1.125 straipsnio 12 dalį šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant netesybų: reikalavimams priteisti netesybas pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-912/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. taip pat yra išaiškinęs, kad Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento šalių sutartiniams santykiams taikomos, kai šalys dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento nesusitaria sutartyje.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytose sutartyse nėra susitarta dėl kitokios, nei įstatymo reglamentuotos, netesybų skaičiavimo pradžios. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovės reikalaujama bauda atlieka netesybų funkciją. Todėl ieškovės reikalavimui dėl baudos priteisimo ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės nupirkti ieškovės pasiūlytą 2019 m. 1 ketvirtį medienos kiekį pasibaigimo momento.

Ieškovė, vykdydama pagal sutartis 2019 m. I pusmetį 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. birželio 10 d. pranešimais informavo atsakovę apie jai 2019 m. I pusmetį paruoštą pardavimui medienos kiekį.

Aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra nagrinėjamas senaties termino pradžios skaičiavimas reikalavimams dėl delspinigių, kaip netesybų priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 yra pasisakyta dėl kitokios ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo tvarkos reikalavimui priteisti netesybas baudos forma pagal analogišką ilgalaikę medienos pirkimo – pardavimo sutartį. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia – ieškovo sužinojimo apie savo teisės gauti baudos sumą pažeidimo momentas nustatomas pagal ieškovo reikalavime sumokėti baudą, kuriame pateikiamas baudos pagal medienos kainą apskaičiavimas, nustatyto baudos sumokėjimo termino pasibaigimo momentą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti baudą 2019 m. liepos 8 d. raštu, kuriame nurodė baudą sumokėti per dešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos. Byloje nėra pateikta duomenų apie minėto pranešimo įteikimo atsakovei momentą, tačiau ieškovė nurodo, kad minėtas pranešimas buvo siųstas paštu. Kaip nurodoma akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje, bendras paprastojo laiško siuntimo terminas yra 2-4 dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė laišką turėjo gauti iki 2019 m. liepos 12 d., o 10 darbo dienų skaičiuojant nuo šios datos suėjo 2019 m. liepos 26 d., vadinasi nuo 2019-07-27 turėtų būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas baudai išieškoti – ieškovas turėjo kreiptis į teismą iki 2020 m. sausio 27 d. Tuo tarpu Ieškovas kreipėsi į teismą tik 2020 m. vasario 24 d.

Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas - Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-33-432/2021 nurodė, kad atsakovas (apeliantas) nenurodė konkrečios dienos, kurią, jo nuomone, suėjo ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti ir nepateikė atitinkamų įrodymų. Ieškovo samprotavimai dėl šios datos (data siejama su aplinkybe, kada ieškovo 2019 m. liepos 8 d. raginimą dėl baudos sumokėjimo atsakovas turėjo gauti pagal įprastą paštu siųstos korespondencijos įteikimo tvarką) nėra pakankami ieškinio senaties termino eigos pradžiai nustatyti. Ieškinio senaties termino eigos pradžia turėjo būti nustatyta pagal abiejų šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus.

Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme nei viena iš šalių nepateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškinio senaties termino pradžią – ieškovės 2019 m. liepos 8 d. raginimo įteikimo atsakovei momentą, taip pat ir tokio raginimo išsiuntimą bei išsiuntimo būdą patvirtinančių įrodymų. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė neginčija raginimo išsiuntimo bei gavimo faktų ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 27 d., t. y. nuo tos datos, kada pašto įstaiga turėjo įteikti atsakovei minėtą ieškovės pranešimą.

Iš šalių susirašinėjimo darytina išvada, jog šalių susirašinėjimas vyko taip pat ir elektroniniais laiškais, nes dalyje atsakovės raštų ieškovei, kuriais buvo deramasi dėl sutarčių nutraukimo, yra nurodyta, jog originalas nebus siunčiamas (pvz. 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. SK/219-78). Todėl teismas ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiuoja pagal šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus palankiausiu ieškovei būdu – nuo 2019 m. sausio 29 d., t. y. pačios ieškovės pripažįstamo momento, nes tai nekeičia situacijos, jog ieškinio senaties terminas vis tiek yra praleistas, nes ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) teismui pateiktas 2020 m. vasario 24 d., praėjus daugiau negu šešiems mėnesiams nuo ieškinio senaties termino eigos pradžios.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.126 straipsnio 2 dalyje, praleidimo pasekmes ir ieškinį atmesti.

Ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą atmetamas, ieškovei neįrodžius svarbių termino praleidimo priežasčių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Vien tik ieškovės nurodytas ieškovės ir jos padalinių reorganizacijos faktas nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Ieškovė nepateikė įrodymų apie konkrečius reorganizacijos proceso stadiją ir veiksmus ieškinio senaties termino eigos laikotarpiu ir neįrodinėjo tokių veiksmų įtakos ieškovės galimybėms pareikšti ieškinį teisme. Ieškovė yra valstybės įmonė, atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl jai yra taikomi didesni atidumo ir tikslumo reikalavimai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokiems ieškovės padaliniams, darbuotojams buvo pavesta priimti ir vykdyti sprendimus dėl reikalavimo priteisti baudą pareiškimo teisme, kad reorganizacijos procese keitėsi atsakingi darbuotojai, jų pasikeitimo laikotarpį, darbo funkcijų perdavimo aplinkybes ir kt. Ieškovė taip pat nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog reorganizacijos proceso įtaką ieškinio senaties terminui patvirtinančių įrodymų nėra galimybės pateikti dėl objektyvių priežasčių.

Ieškovės nurodytą apeliacinės instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021, pripažinti prejudiciniu šioje civilinėje byloje nėra pagrindo, nes minėtoje civilinėje byloje ieškovės reorganizacijos aplinkybių įtaka buvo vertinama dėl kito bei kitu faktiniu pagrindu pareikšto ieškovės reikalavimo. Ieškinio senaties termino praleidimo priežastys kiekvienu atveju turi būti vertinamos individualiai. Minėtas procesinis sprendimas gali būti vertinamas tik kaip šiai civilinei bylai aktuali teismų praktika, tačiau ji nėra vienoda (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17672-909/2020; 2020 m. spalio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15370-1019/2020).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindo, teismas laiko jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą savo pažeistai teisei ginti ir neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Todėl atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl tarp šalių nepaskirstomos ir valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.