- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-2477-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05695-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Grigeo Baltwood“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grigeo Baltwood“ dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Valstybinių miškų urėdija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grigeo Baltwood“ 36 753,03 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei skirtingais laikotarpiais laimėjus aukcionus medienos sutartims sudaryti, su atsakove buvo sudarytos 7 medienos pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis atsakovė įsipareigojo nupirkti už kas pusmetį tikslinamą kainą atitinkamą medienos kiekį. 2010 m gruodžio 14 d. apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. G2-49i numatyta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 metų laikotarpiu kas metus patiekti bendrą 240 m³ medienos kiekį, medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais, o atsakovė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties G2-49i 1.1. punktas, 2.2. punktas; Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Aprašo 38 punktas (vėliau 39 punktas)). Sutarties 6.2 punktas taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
3. 2010 m. gruodžio 14 d. apvaliosios medienos ilgalaikėje pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. G2-50i numatyta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 metų laikotarpiu kas metus patiekti bendrą 7 500 m³ medienos kiekį, atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais, 2011 m gruodžio 15 d. apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. G2-66i šalys susitarė dėl 10 metų laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 400 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo 2011 m gruodžio 22 d. apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 12-18 susitarė dėl laikotarpiu nuo 2012 m sausio 1d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendro 2 000 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo, 2012 m. gruodžio 10 d. apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaike pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. G2-74i 411200000049-I šalys susitarė dėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 600 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo, 2012 m. gruodžio 18 d. apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 12-107 susitarė dėl laikotarpiu nuo 2013 m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 9 000 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo.
4. Po minėtų sutarčių sudarymo medienos kaina pagal kiekvieną ilgalaikę sutartį kas pusmetį buvo tikslinama (perskaičiuojama), atsižvelgiant į įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas. Visose minėtose sutartyse atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties G2-49i 1.1. punktas, 2.2. punktas; Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Aprašo 38 punktas (vėliau 39 punktas)). Sutarčių 6.2 punkte numatyta, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
5. Ieškovė, vadovaudamasi sutarčių 1, 2, 3 ir 4 punktais 2019 metų I pusmetį 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m birželio 10 d. informavo atsakovę apie jai 2019 metų I pusmetį paruoštą pardavimui medienos kiekį. Atsakovė 2019 metų I pusmečio laikotarpiu privalomai nenupirko dalies jai pagal sutartis ieškovės pasiūlyto medienos kiekio: pagal sutartį G2-50i I pusmetį nenupirko 3 537,85 m³; pagal sutartį 12-18 I pusmetį nenupirko 1 000 m³; pagal sutartį G2-74i I pusmetį nenupirko 112,83 m³; pagal sutartį 12-107 I pusmetį nenupirko 1269,07 m³; pagal sutartį 17-24 I pusmetį nenupirko 173,70 m³. Atsakovės nenupirktas medienos kiekis buvo realizuotas trumpalaikiuose aukcionuose. Dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo 2019 metų I pusmetį pagal sutartį G2-50i, sutartį 12-18, sutartį G2-74i, sutartį 12-107 ir sutartį 17-24, ieškovė šių sutarčių 6.2 punktais pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 procentų dydžio baudą – 16 217,52 Eur ir apie tai pranešimu informavo atsakovę bei pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovė baudos nesumokėjo, dėl ko ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 16 217,52 Eur baudos priteisimo už 2019 metų I pusmetį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kiti ieškovės reikalavimai dėl baudos už sutarčių netinkamą vykdymą 2019 metų II pusmetį priteisimo yra išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, t.y. priteisti visą ieškovės reikalaujamą 36 753,03 Eur baudą už atsakovės netinkamą sutarčių vykdymą, t.y. ieškovės pagal sutartis pasiūlytos medienos kiekio nenupirkimą 2019 metų I ir II pusmečiais, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė atsakovės UAB ,,Grigeo Baltwood“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl baudos už 2019 metų I pusmetį (16 217,52 Eur) ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų už šią baudos dalį priteisimo ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo savo prievolės pagal sutartis nupirkti ieškovės pasiūlytos medienos kiekio, pripažino šios prievolės neįvykdymą, taip pat neginčijo ieškovės apskaičiuotos baudos dydžio bei ieškovės reikalavimo teisės į minėtą baudą, tačiau nurodė, kad ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą reikalauti netesybų už atsakovės pagal sutartis 2019 metų I pusmetį nenupirktą medienos kiekį. Atsakovė laikė, kad senaties terminas ieškovės praleistas be svarbių priežasčių ir prašė tuo pagrindu ieškinio dalį dėl 16 217,52 Eur baudos už atsakovės pagal sutartis nenupirktą medienos kiekį 2019 metų I pusmetį atmesti. Atsakovė nurodė, kad vien tik ieškovės reorganizacija pati savaime nelaikytina svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškovė turėtų pateikti įrodymus apie reorganizacijos eigos įtaką ieškovės galimybėms laiku pareikšti ieškinį dėl baudos priteisimo. Atsakovė laikė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog reorganizacijos procedūra lėmė ieškinio senaties termino praleidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ ieškinį atsakovei UAB „Grigeo Baltwood“ dėl baudos priteisimo atmetė.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Grigeo Baltwood“ laimėjo aukcionus medienos sutartims sudaryti ir kaip aukcionų laimėtoja sudarė su ieškove VĮ „Valstybinių miškų urėdija” 7 medienos pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis atsakovė įsipareigojo nupirkti už kas pusmetį tikslinamą kainą atitinkamą medienos kiekį. 2010 m gruodžio 14 d. apvaliosios medienos ilgalaikėje pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. G2-49i numatyta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 metų laikotarpiu kas metus patiekti bendrą 240 m³ medienos kiekį, medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais, o atsakovė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties G2-49i 1.1. punktas, 2.2. punktas; Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtinto „Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 38 punktas (vėliau 39 punktas)). Sutarties 6.2 punktas taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. 2010 m. gruodžio 14 d. apvaliosios medienos ilgalaikėje pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. G2-50i numatyta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė įsipareigoja 10 metų laikotarpiu kas metus patiekti bendrą 7 500 m³ medienos kiekį, atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais, 2011 m gruodžio 15 d. apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. G2-66i šalys susitarė dėl 10 metų laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 400 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo 2011 m. gruodžio 22 d. apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 12-18 susitarė dėl laikotarpiu nuo 2012 m sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendro 2 000 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo, 2012 m. gruodžio 10 d. apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaike pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. G2-74i 411200000049-I šalys susitarė dėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 600 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo, 2012 m. gruodžio 18 d. apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikė pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 12-107 susitarė dėl laikotarpiu nuo 2013 m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kas metus bendro 9 000 m³ medienos kiekio pirkimo–pardavimo.
10. Teismas nurodė, kad po sutarčių sudarymo medienos kaina pagal kiekvieną ilgalaikę sutartį kas pusmetį buvo tikslinama (perskaičiuojama), atsižvelgiant į įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas. Visose sutartyse atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties G2-49i 1.1. punktas, 2.2. punktas; Prekybos mediena taisyklių 42 punktas, Aprašo 38 punktas (vėliau 39 punktas)). Sutarčių 6.2 punkte numatyta, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė, vadovaudamasi minėtų sutarčių 1, 2, 3 ir 4 punktais 2019 metų I pusmetį 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m birželio 10 d. informavo atsakovę apie jai 2019 metų I pusmetį paruoštą pardavimui medienos kiekį. Atsakovė 2019 metų I pusmečio laikotarpiu privalomai nenupirko dalies jai pagal sutartis ieškovės pasiūlyto medienos kiekio: pagal sutartį G2-50i I pusmetį nenupirko 3 537,85 m³; pagal sutartį 12-18 I pusmetį nenupirko 1 000 m³; pagal sutartį G2-74i I pusmetį nenupirko 112,83 m³ pagal sutartį 12-107 I pusmetį nenupirko 1 269,07 m³; pagal sutartį 17-24 I pusmetį nenupirko 173,70 m³. Atsakovės nenupirktas medienos kiekis buvo realizuotas trumpalaikiuose aukcionuose. Dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo 2019 m. I pusmetį pagal sutartį G2-50i, sutartį 12-18, sutartį G2-74i, sutartį 12-107 ir sutartį 17-24, ieškovė šių sutarčių 6.2 punkto pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 procentų dydžio baudą – 16 217,52 Eur ir apie tai pranešimu informavo atsakovę bei pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau atsakovė baudos nesumokėjo.
12. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimams priteisti netesybas pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo. Pažymėjo, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytose sutartyse nėra susitarta dėl kitokios, nei įstatymo reglamentuotos, netesybų skaičiavimo pradžios. Byloje nekilo ginčas dėl to, jog ieškovės reikalaujama bauda atlieka netesybų funkciją, todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimui dėl baudos priteisimo ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės nupirkti ieškovės pasiūlytą 2019 metų I ketvirtį medienos kiekį pasibaigimo momento.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 yra pasisakyta dėl kitokios ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo tvarkos reikalavimui priteisti netesybas baudos forma pagal analogišką ilgalaikę medienos pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia – ieškovo sužinojimo apie savo teisės gauti baudos sumą pažeidimo momentas nustatomas pagal ieškovo reikalavime sumokėti baudą, kuriame pateikiamas baudos pagal medienos kainą apskaičiavimas, nustatyto baudos sumokėjimo termino pasibaigimo momentą.
14. Teismas nustatė, kad ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti baudą 2019 m. liepos 8 d. raštu, kuriame nurodė baudą sumokėti per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie minėto pranešimo įteikimo atsakovei momentą, tačiau ieškovė nurodė, kad minėtas pranešimas buvo siųstas paštu. Kaip nurodoma akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje, bendras paprastojo laiško siuntimo terminas yra 2-4 dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė laišką turėjo gauti iki 2019 m. liepos 12 d., o 10 darbo dienų skaičiuojant nuo šios datos suėjo 2019 m. liepos 26 d., vadinasi nuo 2019 m. liepos 27 d. turėtų būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas baudai išieškoti – ieškovė turėjo kreiptis į teismą iki 2020 m. sausio 27 d. Tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą tik 2020 m. vasario 24 d.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme nė viena iš šalių nepateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškinio senaties termino pradžią – ieškovės 2019 m. liepos 8 d. raginimo įteikimo atsakovei momentą, taip pat ir tokio raginimo išsiuntimą bei išsiuntimo būdą patvirtinančių įrodymų. Visgi pažymėjo, kad atsakovė neginčijo raginimo išsiuntimo bei gavimo faktų ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 27 d., t.y. nuo tos datos, kada pašto įstaiga turėjo įteikti atsakovei minėtą ieškovės pranešimą.
16. Iš šalių susirašinėjimo teismas darė išvadą, jog šalių susirašinėjimas vyko taip pat ir elektroniniais laiškais, nes dalyje atsakovės raštų ieškovei, kuriais buvo deramasi dėl sutarčių nutraukimo, yra nurodyta, jog originalas nebus siunčiamas (pvz. 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. SK/219-78). Todėl teismas ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiavo pagal šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus palankiausiu ieškovei būdu – nuo 2019 m. sausio 29 d., t.y. pačios ieškovės pripažįstamo momento, nes tai nekeitė situacijos, jog ieškinio senaties terminas vis tiek yra praleistas, nes ieškinys (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) teismui pateiktas 2020 m. vasario 24 d., praėjus daugiau negu 6 mėnesiams nuo ieškinio senaties termino eigos pradžios.
17. Teismas nurodė, kad vien tik ieškovės nurodytas ieškovės ir jos padalinių reorganizacijos faktas nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Ieškovė nepateikė įrodymų apie konkrečius reorganizacijos proceso stadiją ir veiksmus ieškinio senaties termino eigos laikotarpiu ir neįrodinėjo tokių veiksmų įtakos ieškovės galimybėms pareikšti ieškinį teisme. Ieškovė yra valstybės įmonė, atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl jai yra taikomi didesni atidumo ir tikslumo reikalavimai. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kokiems ieškovės padaliniams, darbuotojams buvo pavesta priimti ir vykdyti sprendimus dėl reikalavimo priteisti baudą pareiškimo teisme, kad reorganizacijos procese keitėsi atsakingi darbuotojai, jų pasikeitimo laikotarpį, darbo funkcijų perdavimo aplinkybes ir kt. Ieškovė taip pat nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog reorganizacijos proceso įtaką ieškinio senaties terminui patvirtinančių įrodymų nebuvo galimybės pateikti dėl objektyvių priežasčių.
18. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytą Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021, pripažinti prejudiciniu šioje civilinėje byloje nėra pagrindo, nes minėtoje civilinėje byloje ieškovės reorganizacijos aplinkybių įtaka buvo vertinama dėl kito bei kitu faktiniu pagrindu pareikšto ieškovės reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastys kiekvienu atveju turi būti vertinamos individualiai. Teismo vertinimu, minėtas procesinis sprendimas gali būti vertinamas tik kaip šiai civilinei bylai aktuali teismų praktika, tačiau ji nėra vienoda (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-17672-909/2020; 2020 m. spalio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15370-1019/2020).
19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindo, teismas laikė jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą savo pažeistai teisei ginti ir neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes sudarė pagrindą ieškinį atmesti.
20. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl tarp šalių nepaskirstytos ir valstybei nepriteistos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą turi būti atmestas, kadangi ieškovė neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Teismas netinkamai įvertino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias senaties taikymą, neatsižvelgė į tai, jog senaties terminas praleistas nežymiai, netinkamai vertino prejudicinius faktus ir nemotyvavo, kodėl šio ginčo atveju prejudiciniai faktai netaikomi, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
21.2. Ieškovės prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą buvo grindžiamas tuo, jog 2017 m. rugsėjo 5 d. prasidėjo ieškovės reorganizacija, kuri truko iki 2019 metų pabaigos. Reorganizacijos metu 42 atskiros VĮ miškų urėdijos buvo prijungtos prie VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto, nuo 2018 m. sausio 8 d. pakeitusio pavadinimą į VĮ „Valstybinių miškų urėdija“. Valdybos 2018 m. kovo 2 d. sprendimu optimizuojant įmonės veiklą nuo 2019 metų pradžios buvo nuspręsta 42 regioninius padalinius apjungti, kurie iki tol veikė kaip atskiros, savarankiškos 42 įmonės, turinčios savo struktūras ir valdymo modelius, į 26 regioninius padalinius, dėl ko Šalčininkų regioninis padalinys susijungė su dalimi Vilniaus regioninio padalinio.
21.3. Prieš įvykstant 2018 m. sausio 8 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir 42 VĮ miškų urėdijų reorganizavimui darbuotojai, kurie jautėsi neužtikrinti dėl savo darbo vietos likimo, rinkosi keisti darbą, o ne likti esamose pareigose ir laukti pokyčių, todėl buvo gana ryškus, net 550 bendras darbuotojų skaičiaus sumažėjimas. Kita dalis darbuotojų (111 darbuotojų), pasinaudodami antruoju reorganizacijos etapu, išėjo iš įmonės prieš 42 regioninių padalinių jungimą į 26 regioninius padalinius. Iš 2017 m. VĮ miškų urėdijose dirbusių 3 808 darbuotojų, pasibaigus visam reorganizacijos procesui liko 3 147 darbuotojai.
21.4. Nemažą sumaištį, ir taip ne galutinai koordinuotai įmonės veiklai, sukėlė 2019 m. rugpjūčio 4 d. VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ direktoriaus atleidimas. Ir tik 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos ministerijai patvirtinus naują ieškovės direktorių, visa iki tol trukusi reorganizacijos procedūra priartėjo prie pabaigos.
21.5. Apjungus visus padalinius į vieną įmonę, vykstant direktorių pasikeitimams, tokio dydžio įmonė (apie 3 000 darbuotojų) praktiškai negalėjo veikti sklandžiai, todėl reorganizacijos įvykdymo diena negali būti tapatinama su įmonės įregistravimo viešajame registre diena.
21.6. Nuo 2018 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centras įregistruoti nauji VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ įstatai. Taigi, nors nuo 2018 m. sausio 8 d. Valstybinių miškų urėdija įgijo 42 regioninius padalinius, tačiau tai nereiškė, kad įmonė jau nuo 2018 m. sausio 8 d. pradėjo sklandžiai vykdyti veiklą. Visi ieškovės valdymo organai buvo pakeisti laikinai einančiais pareigas iki kol įvyks galutinės įmonės vadovų atrankos, kurios tiesiogiai buvo derinamos su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
21.7. VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ reorganizacijos procesas priklausė ne tik nuo Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės sprendimų, bet ir buvo įgyvendinamas per Lietuvos Respublikos Aplinkos ministeriją, kaip darbdavio funkcijas atliekančią instituciją.
21.8. Teismui su ieškovės reorganizacija susiję dokumentai nebuvo teikiami, kadangi tai yra viešai prieinama informacija, o visas ieškovės reorganizacijos procesas buvo griežtai reglamentuotas teisės aktuose nustatyta tvarka.
21.9. Reorganizacija apėmė visus ieškovės regioninius padalinius, tarp jų ir Šalčininkų regioninį padalinį, kuris susijungė su dalimi Vilniaus regioninio padalinio. Tai, kad vykdoma reorganizacija tiesiogiai palietė ir tarp ieškovės bei atsakovės buvusius sutartinius santykius patvirtina ir medienos pirkimo-pardavimo sutartys, dėl kurių netinkamo vykdymo ir kilo šis ginčas. Sutartis G2-50i ir sutartis G2-74i buvo pasirašytos tarp UAB „Grigeo Baltwood“ ir VĮ „Vilniaus miškų urėdija“, tuo tarpu sutartis 12-18, sutartis 12-107 ir sutartis 17-24 buvo pasirašytos tarp UAB „Grigeo Baltwood“ ir VĮ Šalčininkų miškų urėdijos. Visa tai patvirtina, kad Šalčininkų regioniniam padaliniui (buvusi VĮ Šalčininkų miškų urėdija) susijungus su dalimi Vilniaus regioninio padalinio (buvusi VĮ Vilniaus miškų urėdija) reorganizacijos procese vyko už sutarties kontrolę atsakingų darbuotojų kaita bei darbo funkcijų perdavimas.
21.10. Civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius 2017 m. rugsėjo 5 d. prasidėjusią ir iki 2019 metų pabaigos vykusią VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ reorganizaciją. Ieškovė, siekdama neapkrauti teismo papildoma rašytine medžiaga bei žinodama, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmąja instancija tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13154-807/2020, tiek Vilniaus apygardos teismo apeliacine instancija nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 yra pateikti visi dokumentai, patvirtinantys ieškovės reorganizacijos mąstą ir eigą, teismui nurodė tik civilinės bylos numerį tikėdamasis, kad teismas ne mechaniškai pažiūrės į ieškovės teikiamus paaiškinimus ir prašymus, o atsižvelgs į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis.
21.11. Teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 gali būti vertinama tik kaip šiai civilinei bylai aktuali teismų praktika, yra nepagrįsta.
21.12. Pirmosios instancijos teismas nevertino prejudicinę reikšmę turinčių faktų. Dviem įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 ir 2020 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13154-807/2020) buvo konstatuoti prejudiciniai faktai, kad ieškovės 2017 m. rugsėjo 5 d. prasidėjusi ir 2019 metais pabaigoje pasibaigusi reorganizacija buvo vykdoma dideliu mastu, reorganizacijos procedūros sutrikdė įprastą valstybės įmonės veiklą bei buvo svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
21.13. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-266-580/2021 buvo nagrinėjama tarp tų pačių šalių – VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ ir UAB „Grigeo Baltwood“. Ginčas kilo dėl atsakovės įsipareigojimų pagal šalių pasirašytas medienos pirkimo-pardavimo sutartis netinkamo vykdymo bei tuo pagrindu paskaičiuotų baudų priteisimo. Tai atitinka pirmąją iš kasacinio teismo praktikoje išskirtų faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygų – abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys.
21.14. Civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 buvo vertinama ar nežymiai dėl 2019 metų I pusmečio UAB „Grigeo Baltwood“ paskaičiuotų baudų praleistas senaties terminas kreiptis į teismą dėl šių baudų priteisimo, gali būti atnaujintas VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ vykdomos didelės apimties reorganizaciją pripažinus svarbia priežastimi praleistą senaties terminą atnaujinti. Šioje byloje, ieškovė bandė įrodyti, kad nežymiai praleistas senaties terminas buvo praleistas ne piktybiškai, o dėl reorganizacijos metu sutrikusio VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ darbo. Taigi visi argumentai pagrindžia antrąją kasacinio teismo praktikoje išskirtų faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygų – įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose.
Atsiliepimas
22. Atsakovė UAB „Grigeo Baltwood“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindo, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą savo pažeistai teisei ginti ir neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių.
22.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad vien tik ieškovės nurodytas ieškovės ir jos padalinių reorganizacijos faktas nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Ieškovė nepateikė įrodymų apie konkrečią reorganizacijos proceso stadiją ir veiksmus ieškinio senaties termino eigos laikotarpiu ir neįrodinėjo tokių veiksmų įtakos ieškovės galimybėms pareikšti ieškinį teisme. Byloje ieškovės pateikti dokumentai, patvirtinantys reorganizacijos pradžią ir pabaigą, reorganizacijos eigą ir mastą nėra ir negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais reorganizacijos aplinkybių įtaką ieškinio senaties termino praleidimui, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokios konkrečios reorganizacijos aplinkybės tiesiogiai lėmė ieškinio senaties termino praleidimą (pvz. kokiems ieškovės padaliniams, darbuotojams buvo pavesta priimti ir vykdyti sprendimus dėl reikalavimo priteisti baudą pareiškimo teisme, kad reorganizacijos procese keitėsi atsakingi darbuotojai, jų pasikeitimo laikotarpį, darbo funkcijų perdavimo aplinkybes ar kt.).
Šalies argumentai
22.3. Ieškovės nurodytos priežastys dėl ieškovės ir jo padalinių reorganizacijos negali būti laikytinos svarbiomis priežastimis dar ir dėl to, kad aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė, egzistavo ne ieškinio senaties termino eigos metu, bet gerokai iki jo pradžios. Vadovaujantis viešais Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės reorganizavimas, kuomet 42 atskiros VĮ miškų urėdijos buvo prijungtos prie ieškovės, buvo baigtas 2018 m. sausio 8 d., tuo tarpu ieškovės teisė į ieškinį atsirado nuo 2019 m. liepos 27 d. ir būtent nuo šios datos skaičiuotinas 6 mėnesių terminas baudai išieškoti. Ieškovė yra valstybės įmonė, atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl jai yra taikomi didesni atidumo ir tikslumo reikalavimai.
22.4. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti remiamasi protingo, t.y. pakankamai atidaus, rūpestingo asmens standartu. Pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad jo pažeistos teisės būtų apgintos laiku. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra profesionalus rinkos veikėjas, o parduodant medieną su pirkėjais sudaromos tipinės sutartys, kuriose taip pat numatytas kreipimasis dėl skolos išieškojimo per 6 mėnesius. Tokia teisė ir pareiga yra įtvirtinta ne tik teisės aktuose, bet ir pačiose pardavėjo pirkėjui teikiamose pasirašyti sutartyse.
22.5. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdė jai pasinaudoti savo gynimo teise ir kreiptis į teismą. Nesavalaikis pažeistų teisių gynimas, praleistas įstatymo nustatytas terminas be svarbių priežasčių pažeistų ieškinio senaties instituto suformuotus tikslus skatinti asmenį nedelsiant ginti savo pažeistas teises, o tuo pačiu pažeistų ir atsakovės teisėtus interesus.
22.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 pripažinti prejudicine šioje civilinėje byloje nėra pagrindo, nes minėtoje civilinėje byloje ieškovės reorganizacijos aplinkybių įtaka buvo vertinama dėl kito bei kitu faktiniu pagrindu pareikšto ieškovės reikalavimo. Be to, teismų praktika bylose, kuriose dalyvavo ieškovė ir atsakovė, minimu reorganizacijos aplinkybių vertinimo klausimu nėra vienoda – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17672-909/2020 ir 2020 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15370-1019/2020 ieškovės prašymas atnaujinti senaties terminą atmestas, nesant svarbių priežasčių ir aplinkybių, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ ieškinys atsakovei UAB „Grigeo Baltwood“ dėl baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
26. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos 7 apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartys: 1) 2010 m. gruodžio 14 d. sutartis Nr. G2-49i; 2) 2010 m. gruodžio 14 d. sutartis Nr. G2-50i; 3) 2011 m gruodžio 15 d. sutartis Nr. G2-66i; 4) 2011 m. gruodžio 22 d. sutartis Nr. 12-18; 5) 2012 m. gruodžio 10 d. sutartis Nr. G2-74i 411200000049-I; 6) 2012 m. gruodžio 18 d. sutartis Nr. 12-107; 7) 2016 m. gruodžio 14 d. sutartis Nr. 17-24.
27. Sutartimis ieškovė įsipareigojo kas metus patiekti atsakovei atitinkamą medienos kiekį – 240 m³ (sutartis Nr. G2-49i); 7 500 m³ (sutartis Nr. G2-50i); 400 m³ (sutartis Nr. G2-66i); 2 000 m³ (sutartis Nr. 12-18); 600 m³ (sutartis Nr. G2-74i 411200000049-I); 9 000 m³ (sutartis 12-107); 475 m³ (sutartis Nr. 17-24) – medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais, o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas.
28. Sutarčių 6.2 punktas numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
29. Ieškovė 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. birželio 10 d. raštais informavo atsakovę apie jai 2019 metų I pusmetį paruoštą medienos kiekį.
30. Atsakovė 2019 metų I pusmečiu privalomai nenupirko dalies jai pagal sutartis ieškovės pasiūlyto medienos kiekio: pagal sutartį Nr. G2-50i nenupirko 3 537,85 m³; pagal sutartį Nr. 12-18 – 1 000 m³; pagal sutartį Nr. G2-74i – 112,83 m³; pagal sutartį Nr. 12-107 – 1 269,07 m³; pagal sutartį Nr. 17-24 – 173,70 m³. Medienos kiekis, kurio atsakovė nenupirko, buvo realizuotas trumpalaikiuose aukcionuose.
31. Ieškovė už nenupirktą pagal sutartis medienos kiekį už 2019 metų I pusmetį paskaičiavo 16 217,52 Eur dydžio baudą (sutarčių 6.2 punktas), kurią 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. 1-425 nurodė atsakovei sumokėti per 10 dienų nuo rašto įteikimo dienos. Kartu pridėjo 2019 m. liepos 8 d. baudos paskaičiavimo aktą.
32. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-313-432/2021 panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo dalis dėl baudos už 2019 metų I pusmetį (16 217,52 Eur) ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų už šią baudos dalį priteisimo ieškovei iš atsakovės ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiavo ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos už 2019 metų I pusmetį, neišsiaiškino atsakovės pozicijos dėl šio termino skaičiavimo, nenustatė teisingos šio termino eigos pradžios ir neišsprendė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo.
33. Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išnagrinėjęs ieškovės reikalavimą dėl 16 217,52 Eur baudos už 2019 metų I pusmetį iš atsakovės ieškovei priteisimo, konstatavo, kad ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti, o ieškovės nurodomą priežastį – ieškovės ir jos padalinių reorganizaciją, teismas nelaikė svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 pripažinti prejudicine šioje civilinėje byloje nėra pagrindo, nes minėtoje civilinėje byloje ieškovės reorganizacijos aplinkybių įtaka buvo vertinama dėl kito bei kitu faktiniu pagrindu pareikšto ieškovės reikalavimo.
34. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Pasak ieškovės, ieškovės reorganizacija, prasidėjusi 2017 metais, buvo ilgas ir sudėtingas procesas, kuris realiai pasibaigė tik 2019 metų pabaigoje. Teigia, kad tiek padalinių apjungimas, tiek darbuotojų kaita (jų skaičiaus sumažėjimas) bei 2019 metais rugpjūčio mėn. įvykęs ieškovės vadovo atleidimas iš pareigų, sutrikdė įmonės veiklą, kas lėmė, dėl ko buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Be to, ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prejudicinius faktus. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai nesirėmė Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021, kurioje įvertinta, kad ieškovės reorganizacija laikytina svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui reikalavimui dėl baudos pareikšti atnaujinti.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir kad 2019 metų I pusmetį nenupirko viso ieškovės pasiūlyto medienos kiekio, taip pat nėra ginčo dėl ieškovės teisės prašyti tokios baudos iš atsakovės ir dėl pačios baudos dydžio. Šalys taip pat neginčija to, kad ieškovės reikalavimui dėl baudos priteisimo taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos momentų. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškovės nurodomos priežastys – ieškovės ir jos padalinių reorganizacija – laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurioms esant būtų pagrindas ieškovei atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
36. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų, susijusių su prejudicinių faktų taikymu, ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir jų svarba sprendžiant praleisto 6 mėnesių ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą reikalavimui dėl baudos pareikšti.
Dėl prejudicinių faktų
37. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prejudicinius faktus ir nepagrįstai nesirėmė Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021, kurioje teismas ieškovės reorganizaciją laikė svarbia priežastimi sutrumpintam 6 mėnesių ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka.
38. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.
39. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
40. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020, 32 punktas).
41. Nors tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 ginčas vyko tarp tų pačių šalių dėl baudos priteisimo, tačiau tiek sutartys, pagal kurias ieškovė prašė priteisti iš atsakovės baudą, tiek individualios sutarčių vykdymo aplinkybės, tiek baudų paskaičiavimo laikotarpiai, dydžiai yra skirtingi, todėl vien tas faktas, kad 2019 metais, kuomet ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl daugelio įvairių sutarčių vykdymo, vyko ieškovės reorganizacija, nelemia, kad ši aplinkybė savaime pripažintina svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi išimtinai visų tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių atžvilgiu, neatsižvelgiant į individualias sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybes – kada ieškovė ruošė, siūlė pirkti atsakovei medieną, kiek atsakovė nupirko medienos, kokie kiekiai liko nenupirkti, kokie baudos dydžiai dėl to paskaičiuoti, kada bei kokiomis aplinkybėmis jos pareikalauta ir pan.
42. Pažymėtina tai, kad civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 teismas ieškovės reorganizacijos įtaką praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti vertino tik toje byloje susiklosčiusių individualių aplinkybių kontekste pagal šalių sudarytą 2011 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. 2012-1 ir 2014 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. 391400000022-I. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašė priteisti baudą iš atsakovės už 2019 metų I pusmetį pagal kitas konkrečiai įvardintas sutartis – Nr. G2-50i, Nr. 12-18, Nr. G2-74i, Nr. 12-107, Nr. 17-24, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl reorganizacijos, kaip priežasties dėl kurios buvo praleistas ieškinio senaties terminas, turi būti vertinamos ne abstrakčiai, o būtent šioje byloje aktualiu ieškinio senaties termino laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2020 m. sausio 27 d.
43. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, praktika dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ieškovei remiantis reorganizacijos faktu, nėra vienoda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17672-909/2020 ieškovės ieškinys atmestas teismui nepripažinus ieškovės reorganizacijos aplinkybės svarbia termino praleidimo priežastimi.
44. Be to, pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-15370-1019/2020, kurioje teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės baudą už 2019 metų I pusmetį pagal kitą sutartį (2016 m. gruodžio 7 d. sutartis Nr. G2-101i 411600000084-I) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors laikotarpis minėtoje byloje, už kurį ieškovė prašė priteisti baudą, iš esmės tas pats kaip ir šioje civilinėje byloje (2019 metų I pusmetis), tačiau ieškovė, prašydama minėtoje byloje atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos pareikšti, nesirėmė bendru reorganizacijos faktu (nors ji vyko), o tik tuo, jog baudos apskaičiavimas reikalauja žmogiškųjų resursų, kas užtrunka laike, taip pat tuo, jog tikėjosi, kad atsakovė geranoriškai nupirks buvusio ketvirčio medienos kiekį kitą ketvirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės apskritai sudaro pagrindą abejoti tikrosiomis ieškovės nurodomomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis šioje byloje (CPK 185 straipsnis).
45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo remtis Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-266-580/2021 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje, nes civilinėje byloje ieškovės reorganizacijos aplinkybių įtaka buvo vertinama dėl kito bei kitu faktiniu pagrindu pareikšto ieškovės reikalavimo.
46. Kadangi ieškinio senaties termino praleidimo priežastys turi būti vertinamos kiekvienoje byloje individualiai, atsižvelgiant į tai bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežasties – ieškovės reorganizacijos – įtakos sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą šioje byloje.
Dėl svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti
47. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kitus požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). CPK įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti gali būti nustatyti ir įvairios trukmės sutrumpinti terminai (CK 1.125 straipsnis).
48. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015).
49. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
50. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 pateiktus išaiškinimus dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo tvarkos reikalavimui priteisti netesybas baudos forma pagal analogišką ilgalaikę medienos pirkimo–pardavimo sutartį nustatymo, pažymėjo, kad minėtoje nutartyje yra išaiškinta, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia – ieškovo sužinojimo apie savo teisės gauti baudos sumą pažeidimo momentas nustatomas pagal ieškovo reikalavime sumokėti baudą, kuriame pateikiamas baudos pagal medienos kainą apskaičiavimas, nustatyto baudos sumokėjimo termino pasibaigimo momentą.
52. Vadovaudamasis aukščiau pateiktu išaiškinimu, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. liepos 8 d. raštą dėl baudos sumokėjimo už 2019 metų I pusmetį nenupirktą medieną atsakovė turėjo gauti iki 2019 m. liepos 12 d., o rašte nurodytos 10 darbo dienų skaičiuojant nuo šios datos suėjo 2019 m. liepos 26 d., teismas sprendė, kad 6 mėnesių terminas baudai išieškoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 27 d. Tokiu būdu ieškovė į teismą turėjo kreiptis iki 2020 m. sausio 27 d., o tą padarė tik 2020 m. vasario 24 d. – pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
53. Nagrinėjamu atveju šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos momentų, todėl teisėjų kolegija vertina, kad šalys su juo sutinka ir dėl to plačiau nepasisako.
54. Pažymėtina tai, kad nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas).
56. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, remdamasi tuo, jos jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovės reorganizacijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta priežastis nelaikytina svarbia, todėl prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą netenkino ir ieškovės ieškinį, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemiau nurodomų motyvų.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 metų pabaigos vyko ieškovės reorganizacija pati savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi, kuriai esant objektyviai kyla pagrindas atnaujinti ieškovės praleistą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
58. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo reorganizacijos eigą, etapus, paaiškina, kaip vyko reorganizavimas, t.y. jog 42 atskiros miškų urėdijos buvo prijungtos prie VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (nuo 2018 m. sausio 8 d. pavadinimas pakeistas į VĮ „Valstybinių miškų urėdija“), o nuo 2019 metų pradžios 42 regioninius padalinius buvo nutarta apjungti į 26 regioninius padalinius, taip pat dėsto aplinkybes apie darbuotojų skaičiaus kaitą (sumažėjimą), VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ direktoriaus atleidimą, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Aplinkos ministerijos sprendimų įtaką įmonės veiklai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios ieškovės nurodytos aplinkybės, laikytinos abstrakčiomis ir nepagrindžiančiomis esant pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą šioje byloje. Pastebėtina tai, kad ieškovė visų nurodytų aplinkybių nesusieja su konkrečiais reorganizacijos metu vykusiais įvykiais, neįrodinėja, kokie būtent įvykiai ieškinio senaties termino eigoje turėjo įtakos tam, jog ieškovė neturėjo galimybės laiku kreiptis į teismą su ieškiniu dėl baudos priteisimo iš atsakovės.
59. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
60. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2019 metų I pusmečio medienos kiekį atsakovei siūlė įsigyti 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 25 d., 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. birželio 10 d. raštais, o 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. raštais siūlė įsigyti 2019 metų II pusmečio medienos kiekį (ginčo šioje dalyje nėra; Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-313-432/2021 Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą dėl baudos už 2019 metų II pusmetį priteisimo ieškovei iš atsakovės paliko nepakeistą). Taip pat nustatyta, kad ieškovė už 2019 metų I pusmetį baudą paskaičiavo ir apie ją atsakovę informavo 2019 m. liepos 8 d. raštu, o dėl 2019 m. II pusmečio – 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. lapkričio 4 d. raštais. Apie 2019 metų II pusmečiui pasikeitusias medienos kainas ieškovė atsakovę informavo 2019 m. liepos 25 d. raštu.
61. Pažymėtina tai, kad visuma aukščiau nurodytų įrodymų – ieškovės raštų atsakovei, leidžia daryti išvadą, kad nepaisant vykusios reorganizacijos, ieškovė savo veiklos – pasiūlyti ir parduoti medieną pirkėjams, tarp jų ir atsakovei, – nebuvo nutraukusi. Byloje šalys neginčija to, kad ieškovė 2019 metų I pusmetį, už kurį ieškovė prašė priteisti baudą iš atsakovės, nepertraukiamai ir toliau vykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei – medieną ruošė, ją siūlė ir pardavė atsakovei, tą ji darė ir laikotarpiu, kurį tęsėsi 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, t.y. nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2020 m. sausio 27 d. Ieškovė nepaaiškino ir neįrodinėjo, kokiu būdu šiuo konkrečiu atveju reorganizacija nesutrukdė vykdyti padaliniams įprastinės savo veiklos, t.y. medienos ruošimo, pardavimo, tačiau sutrukdė tiesiogiai su medienos gamyba, ruošimu nesusijusiems veiksmas atlikti – dokumentams paruošti ir kreiptis į teismą dėl baudos priteisimo iš atsakovės (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neįvardijo šių konkrečių priežasčių, tačiau bendrai rėmėsi reorganizacijos faktu kaip pateisinančiu nesavalaikį kreipimąsi į teismą su reiškiamais reikalavimais.
62. Nors ieškovė nurodo, kad per visą reorganizacijos laikotarpį, t.y. nuo 2017 metų rudens iki 2019 metų pabaigos VĮ miškų urėdijose dirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 3 808 darbuotojų iki 3 147, tačiau šie bendri ieškovės teiginiai dėl darbuotojų skaičiaus sumažėjimo nepagrindžia to, kaip visos įmonės darbuotojų skaičiaus sumažėjimas lėmė tai, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
63. Iš byloje esančių raštų, adresuotų atsakovei, matyti, kad jie buvo rengiami ieškovės medienos ruošos ir prekybos vadovo G. Č., kitų ieškovės darbuotojų – T. D., T. P., o pasirašomi tiek Šalčininkų regioninio padalinio vadovės B. G., tiek VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ tuo metu laikinai direktoriaus pareigas einančio, o nuo 2019 m. lapkričio 14 d. nuolat – V. K. Pažymėtina tai, kad iš viešai prieinamos informacijos – ieškovės internetinio puslapio (Šalčininkų regioninis padalinys – Valstybinių miškų urėdija (vivmu.lt); Administracijos darbuotojų kontaktai – Valstybinių miškų urėdija (vivmu.lt); Malkinė mediena gyventojams – Valstybinių miškų urėdija (vivmu.lt); Vadovas – Valstybinių miškų urėdija (vivmu.lt)) nustatyta, kad visi paminėti asmenys ir šiuo metu tebedirba VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
64. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais – tiek I, tiek II pusmečius – atsakovei buvo rengiami raštai siūlant įsigyti medienos kiekius, taip pat raštai apie pasikeitusias pusmečio medienos kainas bei raštai dėl paskaičiuotų baudų ir įpareigojimo jas sumokėti, ieškovės teiginiai, kad darbuotojų skaičiaus sumažėjimas sutrikdė įmonės veiklą ir dėl to nebuvo galimybės laiku kreiptis į teismą, vertintini kritiškai. Ieškovė nenurodė, kokie konkretūs asmenys galimai buvo atsakingi už dokumentų rengimą teismui, o aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė turėjo atsakingus asmenis, kurie rūpinosi tinkamu sutarčių su atsakove vykdymu, skaičiavo šiai baudas ir siuntė raštus, ragindami jas sumokėti, todėl visa tai teisėjų kolegijai pagrįstai leidžia abejoti, kad ieškovei trūko žmogiškųjų resursų ir dėl to ji neturėjo galimybės laiku kreiptis į teismą su reikalavimais atsakovei dėl baudos priteisimo (CPK 185 straipsnis).
65. Ieškovės nurodyti teiginiai, kad greta kitų reorganizacijos metu vykusių pokyčių, įtakos turėjo ir 2019 m. rugpjūčio 4 d. VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ direktoriaus atleidimas iš pareigų atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas baigėsi tik 2020 m. sausio 27 d., todėl netgi laikant, kad buvusio ieškovės vadovo atleidimas galėjo sutrikdyti įmonės veiklą, pastebėtina tai, kad naujas įmonės vadovas – V. K., buvo paskirtas dar 2019 m. lapkričio 14 d., t.y. likus beveik dviem su puse mėnesio iki ieškinio senaties termino pabaigos. Be to, pastebėtina ir tai, kad iki 2019 m. lapkričio 14 d., tas pats asmuo – V. K. taip pat laikinai jau ėjo direktoriaus pareigas, ir būtent jis pasirašė atsakovei rengtus 2019 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. spalio 21 d. raštus „Dėl kainų tikslinimo ir sutarčių nutraukimo“.
66. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nors ieškovės reorganizacija ir buvo tęstinis procesas, pareikalavęs laiko, žmogiškųjų, finansinių išteklių, tačiau šiuo atveju ieškovė reorganizacijos faktu, kaip priežastimi, kuriai esant turėtų būti atnaujintas jai ieškinio senaties terminas, rėmėsi gana abstrakčiai, ieškovė neįrodė, kaip konkrečiai šie struktūriniai pasikeitimai sutrukdė ieškovei laiku kreiptis į teismą (CPK 178, 185 straipsniai).
67. Bendri ir abstraktūs ieškovės nurodyti teiginiai dėl įmonės reorganizavimo, nesusiejant jų su konkrečiais įvykiais, faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reorganizacija, o ne kitos priežastys nulėmė tai, jog ieškovė šioje byloje praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo iš atsakovės teismine tvarka pareikšti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reorganizacija šioje byloje nelaikytina svarbia priežastimi praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, dėl ko ieškovės ieškinį atmetė.
Dėl bylos baigties
68. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
71. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo atsakovei iš ieškovės nepasisako.
72. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.