Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-17672-909/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e2-17672-909/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05690-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Grigeo Baltwood“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17672-909/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05690-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3.; 2.6.11.1.; 3.2.6.1; 3.2.3.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės (toliau - VĮ) Valstybinių miškų urėdija ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grigeo Baltwood“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4 792,00 Eur baudos, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovei laimėjus aukcioną 2011 m. gruodžio 20 d. su VĮ Utenos miškų urėdija buvo pasirašyta apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartyje numatyta, jog ieškovė įsipareigoja kas metus patiekti bendrą 4000 kub. m medienos kiekį, o atsakovė įsipareigoja per 5 d. d. nuo ieškovės pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo asortimento pardavimo kainas (Sutarties 1.1. p., 2.2. p.; Prekybos mediena taisyklių 42 p., Aprašo 38 p. (vėliau 39 p.)). Sutarties 6.2 p. taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių Sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Po Sutarties sudarymo medienos kaina pagal Sutartį kas pusmetį buvo tikslinama (perskaičiuojama), atsižvelgiant į objektyvius kriterijus - įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų asortimentų vidutines svertines kainas. 2019 m. I pusmečiui (nuo 2018-01-01) po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti, buvo perskaičiuotos šiam pusmečiui medienos kainos. Ieškovė, vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tiek žodžiu, tiek raštu 2019-04-29, 2019-05-13 ir 2019-06-04 pranešimais informavo atsakovę apie jai paruoštą pardavimui medienos kiekį. Atsakovė privalomai nenupirko dalies jai pagal Sutartį ieškovės pasiūlyto medienos kiekio, t. y. neįsigijo medienos už 47 920,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2019 m. liepos 11 d. paskaičiavo ir pareikalavo atsakovės iki 2019 m. liepos 22 d. sumokėti 4 792,00 Eur baudos. Atsakovė per nurodytą terminą baudos nesumokėjo, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl baudos išieškojimo teismo tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovės ieškinį atmesti.

Atsakovė nurodė, jog ieškovės atsakovei pateiktoje 2019-07-11 pretenzijoje (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas baudos sumokėjimo terminas iki 2019-07-22, taip pat numatyta, kad nesumokėjus iki numatyto termino, bauda bus išieškoma teismine tvarka. Taigi, ieškovės teisė į ieškinį atsirado jau nuo 2019-07-23 ir būtent nuo to termino turėjo būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas baudai išieškoti – ieškovė turėjo kreiptis į teismą iki 2020-01-23. Tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą tik 2020-02-24, praleidusi ieškinio senaties terminą dėl baudos išieškojimo. Pažymėjo, kad ieškovė yra profesionali rinkos veikėja, o parduodant medieną su pirkėjais sudaromos tipinės sutartys, kuriose taip pat numatytas kreipimasis dėl skolos išieškojimo per 6 mėnesius. Taigi, tokia teisė ir pareiga yra įtvirtinta ne tik teisės aktuose, bet ir pačiose pardavėjo pirkėjui teikiamose pasirašyti sutartyse. Be to, kaip minėta, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdė jai pasinaudoti savo gynimo teise ir kreiptis į teismą.

Teismui pateiktu dubliku ieškovė iš esmės palaikė savo reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jeigu teismas laikytų, kad senaties terminas yra praleistas, ieškovė prašo šį terminą atnaujinti. Nurodo, jog termino praleidimą lėmė vykdyta ieškovės reorganizacija, kuomet

buvo nuspręsta reorganizuoti 42 miškų urėdijas prijungiant jas prie valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kuris po reorganizacijos pakeitė pavadinimą į VĮ Valstybinių miškų urėdiją. Taigi, po reorganizacijos liko viena įmonė su 42 regioniniais padaliniais, taip pat sprendimas sujungti VMU Utenos ir Anykščių regioninius padalinius, dėl ko sumažėjo darbuotojų skaičius, darbuotojai turėjo išmokti dirbti su naujomis programomis ir pan. Senaties terminas praleistas nežymiai, baudos apskaičiavimas reikalauja žmogiškųjų resursų, kas reikalauja laiko. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad iki reorganizacijos, kiekvienas padalinys savo vykdomas sutartis kuravo savarankiškai. Tuo tarpu po reorganizacijos teko perimti kitų regioninių padalinių sutarčių vykdymą ir kontrolę. Papildomai pažymėjo, jog Sutartis buvo pasirašyta 2011-12-20. Ieškovė pagrįstai tikėjosi visą sutarties laikotarpį tiekti atsakovei medieną ir už tai gauti pajamas. Tačiau atsakovė atsisakė bet kokių geranoriškų sprendimo būdų ir savavališkai nusprendė, jog medienos sutarties ji nebevykdys. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė suplanuotų pajamų negavo, dėl ko patyrė nuostolių, nes atsakovei paruoštą medieną teko parduoti trumpalaikių sutarčių pagrindu už mažesnę kainą. Ginčo atveju, 10 proc. dydžio prašoma priteisti bauda yra ieškovės negautų pajamų kompensavimas.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog ieškovė nepagrindė, kad ieškinio senaties termino praleidimui įtakos turėjo reorganizacijos procesai. Pažymėtina, kad sprendimas dėl reorganizavimo priimtas dar 2018-01-08, ieškovės Utenos regioninis padalinys, su kuriuo buvo sudaryta Sutartis, prijungtas prie Anykščių regioninio padalinio nuo 2019-01-01. Taigi, jau nuo 2019 m. pradžios padalinys funkcionavo kaip reorganizuotas ir 2019-07-11 pretenziją (duomenys neskelbtini) dėl baudos sumokėjimo atsakovei pateikė naujas reorganizuotas ieškovės Anykščių padalinys. Baudos dydis ieškovės 2019-07-11 pretenzijoje buvo įvardintas, kreipiantis į teismą jis nesikeitė, todėl laikytina, kad ir jokie papildomi žmogiškieji resursai nebuvo reikalingi. Likę ieškovės argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo laikytini deklaratyviais, kadangi jie neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovės teiginiai dėl to, kad atsakovė nesistengė geranoriškai užbaigti šalių teisinių santykių yra neteisingi. Atsakovė kreipėsi į ieškovę su 2019-07-22 prašymu (duomenys neskelbtini) nutraukti Sutartį šalių susitarimu. Atsakovė neturėjo galimybės vienašališkai pasitraukti iš Sutarties, todėl pateikė tokį prašymą, norėdama taikiai užbaigti šalių sutartinius santykius. Pastebėtina, kad Sutartyje nurodytas pagrindas, kuomet pardavėjas siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo nutraukia Sutartį: jeigu pirkėjas neperka Medienos numatytais kiekiais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų arba nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Taigi, kadangi atsakovė nepirko medienos nustatytais kiekiais 2019 m. I pusmetį ir neketino pirkti 2019 m. II pusmetį, ji iš karto 2019-07-22 geranoriškai kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu nutraukti Sutartį, tačiau ieškovė delsė nutraukti Sutartį, tokiu būdu sukeldama sau pačiai dar didesnę žalą dėl galimo medienos sugedimo ir nepardavimo kitiems pirkėjams laiku. Pastebėtina, kad su kitais ieškovės padaliniais medienos pirkimo–pardavimo sutartys buvo nutrauktos būtent šalių susitarimu, taigi tokia praktika jau buvo susiklosčiusi tarp atsakovės ir atskirų ieškovės padalinių.

Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šalys prieštaravimų dėl tokio bylos nagrinėjimo nepateikė, apie teismo posėdį šalys informuotos tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnio 2 dalis, 235 straipsnio 4 dalis ir 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad Valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos paskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka iki 2018 m. sausio 1 d. buvo nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Prekybos mediena taisyklėse (toliau – Prekybos mediena taisyklės). Nuo 2018 m. sausio 1 d. šias Prekybos mediena taisykles pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), pagal kurį prekybos mediena principai išliko tokie patys, pasikeitė tik prekybą administruojantis asmuo ir jam taikomi reikalavimai.

Atsakovei laimėjus aukcioną, 2011 m. gruodžio 20 d. su ieškovo Anykščių regioniniu padaliniu (prieš reorganizaciją ir sujungimą - VĮ Utenos miškų urėdija) pasirašyta apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo – pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo patiekti, o atsakovė kas metus nupirkti bendrą 4000 kubinių metrų medienos kiekį. Medienos kaina kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo asortimento pardavimo kainas.

Ieškovės Anykščių regioninio padalinio raštais 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) atsakovei pasiūlyta nupirkti 1 734 kubinių metrų medienos kiekį.

Ieškovės 2019 m. liepos 11 d. raštu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nenupirkus nustatytais terminais pasiūlytos medienos kiekio yra priskaičiuota 10 proc. bauda (4 792,00 Eur), kurią prašoma sumokėti iki 2019 m. liepos 22 d. Geranoriškai neįvykdžius ir neatsikaičius išaiškinta, kad ieškovė kreipsis į teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnis numato sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal ilgalaikę medienos pirkimo pardavimo Sutartį nupirkti sutartą medienos asortimentą, kilo Sutartyje numatyta atsakomybė, nes kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys susitarė dėl 10 proc. neįvykdyto sandorio dalies dydžio baudos už neįsigytą medieną mokėjimo, paskaičiuota 4 792,00 Eur bauda (CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje kilo ginčas dėl teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo, t. y. keliamas ieškinio senaties praleidimo klausimas.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktą).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pareikalavo iš atsakovės sumokėti baudą 2019 m. liepos 11 d. raštu, kuriame nurodė baudą sumokėti iki 2019 m. liepos 22 d. Akivaizdu, kad iki šios datos ieškovė negalėjo žinoti, jog jos teisė gauti sutartinę baudą yra pažeista. Pagal tai, nustatyta, jog apie savo pažeistą teisę gauti iš atsakovės reikalaujamą baudą ieškovė sužinojo 2019 m. liepos 23 d., t. y. kitą dieną, kai pasibaigus reikalavime nurodytam terminui atsakovė baudos nesumokėjo. Tokių ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių laikomasi ir teismų praktikoje panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020).

Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas, per kurį ieškovė galėjo teismui pateikti ieškinį baigėsi 2020 m. sausio 23 d. Ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo teismui pateiktas 2020 m. vasario 24 d., t. y. praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti baudą pareikšti.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį numatytą CK 1.126 straipsnio 2 dalyje, ieškinio senatis taikoma, tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį. Prašymas taikyti senatį taikytinas ginčo šalies prašymu.

Prašymas atnaujinti senaties terminą atmestinas, nesant svarbių priežasčių ir aplinkybių, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti (CPK 576, 578 straipsniai).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos priežastys dėl ieškovės ir jos padalinių reorganizacijos nelaikytinos svarbiomis priežastimis, kadangi sutiktina su atsakovės argumentais, jog aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė, egzistavo ne ieškinio senaties termino eigos metu, bet gerokai iki jo pradžios. Ieškovės reorganizacija įvyko ir ieškovės Anykščių regioninis padalinys pradėjo veikti jau nuo 2019 m. pradžios, tuo tarpu ieškovės teisė į ieškinį atsirado nuo 2019 m. liepos 23 d. ir būtent nuo šios datos skaičiuotinas 6 mėnesių terminas baudai išieškoti. Pabrėžtina, jog ieškovė yra valstybės įmonė, atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl jai yra taikomi didesni atidumo ir tikslumo reikalavimai. Be to, pagal Lietuvos Tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės informaciją, ieškovė Lietuvos teismuose yra iniciavusi daug bylų dėl baudų skyrimo tiek atsakovei, tiek kitiems subjektams ir minėtose bylose taip pat buvo keliami ieškinio senaties taikymo klausimai, todėl reiškiant ieškinius ieškovė turėjo pareigą ir galimybę įvertinti ar teisę kreiptis į teismą išnaudoja tinkamai. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, jog ieškovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir teismas nenustatė svarbių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujinamas, todėl ieškovės ieškinys atsakovei atmestinas.

Ieškovė sumokėjo valstybei žyminį mokestį (viso 108 Eur), atsakovė bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas nespręstinas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl baudos priteisimo, netenkinti, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei UAB ,,Grigeo Baltwood“ dėl 4 792,00 Eur baudos priteisimo atmesti praleidus ieškinio senaties terminą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė