- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-313-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laimos Gerasičkinienės
- Atsakovas
- „GrigeoBaltwood“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „GrigeoBaltwood“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-27 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovoVĮ Valstybinių miškų urėdijosieškinį dėl baudos priteisimo pareikštą atsakovuiUAB „GrigeoBaltwood“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamaspriteisti jam iš atsakovo baudą- 36 753,03 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kompensaciją už skolos išieškojimą – 40 Eurbei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos apskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka iki 2018-01-01 buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Prekybos mediena taisyklėse (toliau- prekybos mediena taisyklės). Nuo 2018-01-01 šias prekybos mediena taisykles pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-11-30 nutarimu Nr. 972 patvirtintas „Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas“ (toliau- aprašas), kuriame prekybos mediena principai išliko tokie patys, pasikeitė tik prekybą administruojantis asmuo ir jam taikomi reikalavimai.Pagal prekybos mediena taisyklių 5 punkto nuostatas, prekyba mediena iki 2018-01-01 buvo vykdoma per apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų elektroninę pardavimų sistemą (toliau – AMEPS) aukciono būdu, nuo 2018-01-01, pagal aprašo 5 punkto nuostatas– per Medienos pardavimo sistemą (toliau – EMPS) aukciono būdu (administruoja UAB BALTPOOL). Ieškinyje paaiškino, jog iki 2018-01-01 pirkėjas, norėdamas dalyvauti aukcione ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti, visų pirma turėjo užsiregistruoti AMEPS, kurioje pardavėjas dar iki aukciono paskelbdavoapie numatomus parduoti apvaliosios medienos sortimentus, aukciono pradžią ir pabaigą, pradinę medienos kainą, kuri buvo apskaičiuojama pagal paskutinio įvykusio aukciono atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas (prekybos mediena taisyklių 13 p., 15 p., 40 p.). Nuo 2018-01-01 tvarka iš esmės liko tokia pati, tik papildomai numatytas reikalavimas sumokėti pradinį įnašą, dalyvaujant aukcionuose ilgalaikėms sutartims sudaryti (Aprašo 12 ir 14 punktai).
3. Ieškovas teigė, jog atsakovui skirtingais laikotarpiais laimėjus aukcionus medienos sutartims sudaryti, su atsakovu buvo sudarytos 7 medienos pirkimo – pardavimo sutartys (toliau –sutartys): 1) 2010-12-14 apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. G2-49i (toliau – sutartis G2-49i); 2) 2010-12-14 apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. G2-50i (toliau – sutartis G2-50i); 3) 2011-12-15 apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. G2-66i (toliau – sutartis G2-66i); 4) 2011-12-22 apvaliosios medienos ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 12-18 (toliau – sutartis 12-18); 5) 2012-12-10 apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atlieku ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. G2-74i 411200000049-I (toliau – sutartis G2-74i); 6) 2012-12-18 apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atlieku ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 12-107 (toliau – sutartis 12-107); 7) 2016-12-14 apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atlieku ilgalaikė pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 17-24 (toliau – sutartis 17-24).Taigi 2019 m. I pusmečio mediena pagal minėtas sutartis buvo pasiūlyta atsakovui, tačiau atsakovas privalomai nenupirko viso pasiūlyto ir šiose sutartyse numatyto medienos kiekio:pagal sutartį G2-50i I pusm. nenupirko 3537,85 kub.m;pagal sutartį 12-18 I pusm. nenupirko 1000 kub.m;pagal sutartį G2-74i I pusm. nenupirko 112,83 kub.m.;pagal sutartį 12-107 I pusm. nenupirko 1269,07 kub.m.;pagal sutartį 17-24 I pusm. nenupirko 173,70 kub.m.Šią ieškovo paruoštą, tačiau atsakovo nenupirktą greitai gendančią medieną ieškovas privalėjo parduoti trumpalaikiuose aukcionuose, siekdamas išvengti didesnių nuostolių valstybei.
4. Kadangi atsakovas 2019 m. I pusmetį netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį G2-50i, sutartį 12-18, sutartį G2-74i, sutartį 12-107 ir sutartį 17-24, ir nenupirko pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti,ieškovas pagal šių sutarčių 6.2 punktonuostatas apskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 16217,52 Eur ir apie tai pranešimu informavo atsakovą bei pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovas baudos nesumokėjo.
5. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog per 2019 m. II pusmetį visa sutartyse numatyta mediena buvo pasiūlyta atsakovui, tačiau atsakovas privalomai nenupirko viso pasiūlyto medienos kiekio:pagal sutartį G2-49iIIpusm. nenupirko 120 kub.m;pagal sutartį G2-50iIIpusm. nenupirko 3750 kub.m;pagal sutartį G2-66iII pusm. nenupirko 200 kub. m;pagal sutartį 12-18 II pusm. nenupirko 1000 kub.m;pagal sutartį G2-74iIIpusm. nenupirko 300 kub.m.;pagal sutartį 12-107 II pusm. nenupirko 4500 kub.m.;pagal sutartį 17-24 II pusm. nenupirko 237,50 kub.m.Šią paruoštą, tačiau atsakovo nenupirktą greitai gendančią medieną ieškovas privalėjo parduoti trumpalaikiuose aukcinuose, siekdamas išvengti nuostolių valstybei.Kadangi atsakovas 2019 m. II pusmetį netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartis ir nenupirko pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti, ieškovaspagal šių sutarčių 6.2 punkto nuostatas apskaičiavo 10 procneįvykdytos sandorio daliesdydžio baudą:2019-10-10 raštu buvo apskaičiuota 10267,75 Eur bauda už 2019 m. III ketv. nenupirktą medieną pagal visas sutartis, suteikiant terminą iki 2019-10-17 šią baudą sumokėti;2019-11-04 raštais buvo apskaičiuota 261,25 Eur, 4556,25 Eur, 1012,50 Eur, 316,88 Eur 202,50 Eur, 3796,88 Eur ir 121,50 Eur baudos už 2019 m. IV ketv. nenupirktą medieną pagal visas sutartis, suteikiant terminą iki 2019-11-12 šias baudas sumokėti. Atsakovas iki nurodytų terminų baudos nesumokėjo.Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 36753,03 Eur baudą:16217,52 Eur už 2019 m. I pusmetį;20535,51 Eur už 2019 m. II pusmetį.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo reikalavimui priteisti 16 217,52 Eur pagal 2019-07-08 pretenziją Nr. S-425 taikyti ieškinio senatį ir šį ieškinio reikalavimą atmesti. Taip pat prašė atmesti ieškovo reikalavimus priteisti likusią sumą– 20 535,51 Eur pagal 2019-10-10 bei 2019-11-04 pretenzijas, 40,00 Eur kompensaciją už skolos išieškojimą, 8 proc. dydžio metines palūkanasuž priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kaip nepagrįstus.
7. Atsakovas pažymėjo, kad vienam iš ieškovo reikalavimų suėjo ieškinio senaties terminas.Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.125 straipsnio 6 dalies nuostatas, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Sutarčių 9.3 punktuose taip pat įtvirtinta nuostata, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo skolos susidarymo dienos pardavėjas dėl skolos išieškojimo iš skolininko kreipiasi į teismą.Taip pat nurodė, kad 2019-07-25 raštais Nr. 1-475, 1-476, 1-477, 1-478, 1-479, 1-480, 1-481 Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninis padalinys informavo apie po 2019 m. II pusmetį įvykusio žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų aukciono pusmetinių sutarčių priedams sudaryti patikslintas pagal sutartis perduodamos medienos kainas. Įvertinusi urėdijos pateiktas patikslintas kainas, atsakovas 2019-08-06 raštais Nr. SK/2019-63, SK/2019-64, SK/2019-65, SK/2019-66, SK/2019-67, SK/2019-68, SK/2019-69 informavo, kad patikslintos medienos kainos yra jam netinkamos ir prašė nutraukti sutartis abiejų šalių susitarimu, tačiau sutartys šalių susitarimu nebuvo nutrauktos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-27sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
9.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš šalių atstovų paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalavimą dėl baudos sumokėjimo atsakovui pateikė su 2019-07-08 raštu, kuriame nurodė, kad ragina atsakovą per 10 darbo dienų terminą sumokėti 16 217,52 Eur baudą. Ieškovas senaties terminą šiam reikalavimui skaičiuoja nuo 2019-07-29, atsakovas nuo 2019-07-27. Įrodymų kada faktiškai atsakovas gavo 2019-07-08 raštą byloje nėra. Pareiškimas teismui pateiktas 2020-02-24, tad 6 mėnesių senaties terminas pagal ieškovo skaičiavimus sueitų 2020-02-29, o pagal atsakovo skaičiavimus 2020-02-27. Sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, jog kiekvienu atveju akivaizdu, kad ieškovas į teismą dėl 16 217,52 Eurreikalavimo kreipėsi, nepraleidęs baudai numatyto 6 mėnesio senaties termino ( CK 1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas), todėl patenkino ieškovo reikalavimą dėl 16 217,52 Eur baudos priteisimo (CPK 178 str., CK 6.71 str., 6.72 sr. Sutarties 6.2 p.).
10. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog atsakovas argumentuoja ieškinio reikalavimą dėl 20 535,51 Eurbaudos priteisimo už nenupirktą medieną už 2019 metų II pusmetį, tuo pagrindu, kad ieškovas nepagrįstai su atsakovu nenutraukė sutarčiųpagal sutarčių 7.1 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas su tokiu atsakovo argumentu nesutiko. Teismas nurodė, jog iš atsakovo 2019-05-15 rašto Nr. SK/2019-27 matyti, kad atsakovas informavo ieškovą, jog negali 100 proc. įvykdyti 2019 m. I pusmečio sutartinių įsipareigojimų dėl ribotos medienos sandėliavimo galimybės, bei atsakovas prašė nenupirktos medienos kiekius perkelti į 2019 m. II pusmetį, pritaikant naujas II pusmečio aukciono kainas. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad apvaliosios medienos ilgalaikes pirkimo – pardavimo sutartis: 2010-12-14 Nr. G2-49i (toliau –sutartis G2-49i), 2010-12-14 Nr. G2-50i (toliau - sutartis G2-50i), 2011-12-15 Nr. G2-66i (toliau- sutartis G2-66i), 2011-12-22 Nr. 12-18 (toliau –sutartis 12-18), 2012-12-10 Nr. G2-74i (toliau - sutartis G2-74i), 2012-12-18 Nr. 12-107 (toliau- sutartis 12-107), 2016-12-14 Nr. 17-24 (toliau- 17-24) ieškovas nutraukė 2019 m. lapkričio 15 d., ir 2019 m. lapkričio 19 d. bei raštuose nurodė, kad nutraukus sutartį atsakovas privalo sumokėti atitinkamo dydžio baudą. Prieš sudarant ilgalaikes sutartis, atsakovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis, o būtent, kad sutarčių 4 punkte numatytos pardavimo kainos ir jų keitimo tvarka, bei su šalių atsakomybe, pažeidus nustatytus mokėjimus už patiektą medieną. Sutarčių 6.2 punktenumatyta 10 proc. neįvykdytos sandorio dalies dydžio bauda.Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 20 535,51 Eur baudospriteisimo yra pagrįstas bei tenkintinas (CPK 178 str., CK 6.71 str., 6.72 sr. Sutarties 6.2 p.).
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius turi teisę iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Šiuo atveju, abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, veikę kaip ūkio subjektai, o skola kilo iš komercinio sandorio, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 40 Eur sumą patenkino. CK 6.37 straipsnis numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluotam mokėjimui taikoma 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma.Ieškovui prašant, iš atsakovo teismas priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-02-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jįargumentai
12. Apeliantas(atsakovas)apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
13. Dėl ieškinio senaties termino taikymo 16 217,52 Eur reikalavimui apeliantas teigia, jogieškovo 2019-07-08 pranešime Nr. S-425 buvo nurodytas baudos sumokėjimo terminas– per 10 darbo dienų po pranešimo įteikimo dienos, taip pat numatyta, kad nesumokėjus iki numatyto termino, bauda bus išieškoma teismine tvarka. Ieškovas nurodė, kad minėtas pranešimas buvo siųstas paštu, todėl kol pranešimas nebuvo įteiktas atsakovui ir po pranešimo įteikimo nebuvo praėję 10 darbo dienų, ieškovas negalėjo žinoti, kad jo teisė gauti sutartinę baudą yra pažeista. Kaip nurodoma AB „Lietuvos pašto“ interneto svetainėje, bendras paprastojo laiško siuntimo terminas yra 2 – 4 dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laišką turėjo gauti iki 2019-07-12, o 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo šios datos suėjo 2019-07-26, vadinasi nuo 2019-07-27 turėtų būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas baudai išieškoti– ieškovas turėjo kreiptis į teismą iki 2020-01-27. Paaiškina, jog 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojant ar nuo 2019-07-27, kaip nurodo atsakovas, ar nuo 2019-07-29, kaip nurodo ieškovas, sueina ne 2020 m. vasario, o2020 m. sausio mėn., tuo tarpu ieškovas kreipėsi į teismą tik 2020-02-24, praleidęs ieškinio senaties terminą dėl skolos priteisimo.
14. Dėl likusio 20 535,51 Eur reikalavimoatsakovas nurodo, jog ieškovas 2019-04-12, 2019-04-25, 2019-05-10, 2019-05-24, 2019-06-10 pranešimais informavo atsakovą apie jam 2019 m. I pusmetį paruoštus medienos kiekius bei 2019-09-13 ir 2019-09-25 raštais informavo apie paruoštus 2019 m. II pusmečio medienos kiekius. Atsakovas pažymi, kad jis 2019 m. I pusmetį nepirko medienos numatytais kiekiais ir neketino pirkti 2019 m. II pusmetį, apie ką nedelsdamas informavo ieškovą.Atsakovui buvo žinoma, kad jis vienašališkai negali nutraukti sutarties, todėl jis geranoriškai kreipėsi į ieškovą,siūlydamas nutraukti sutartis, kadangi pareiga nutraukti sutartį buvo numatyta būtent ieškovui. Teisės aktuose ir sutartyse buvo įtvirtinta aiški pardavėjo pareiga sustabdyti medienos tiekimą pirkėjui bei nutraukti sutartį ir nurodytas terminas, per kurį ieškovas turėjo tai padaryti. Be to, numatytas tokios nuostatos tikslas– siekiant išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo. Atsakovas jau iš pat pradžių žinodamas, kad neketina pirkti medienos, informavo apie tai ieškovą 2019-08-06 raštais. Ieškovas ir toliau ignoravo sutarties nutraukimo pareigą bei atsakovo siūlymą, tokiu būdu sukeldamas sau pačiam dar didesnę žalą dėl galimo medienos sugedimo ir nepardavimo kitiems pirkėjams laiku. Urėdijos padalinys 2019-11-04 raštais Nr. 1-684, 1-685, 1-686, 1-687, 1-688, 1-689, 1-690 informavo apie vienašališką sutarčių nutraukimą nuo 2019-11-19 ir reikalavimą sumokėti atitinkamas baudas.
15. Apeliantas laikosi pozicijos, jog nors tam tikrose sutartyse ir buvo suformuluota, kad ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, tačiau kitose buvo formuluojama būtent ieškovo pareiga sustabdyti medienos pardavimą ir nutraukti sutartis. Tokia pareiga buvo numatyta ne tik sutartyse, bet ir taikomuose teisės aktuose. Atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl sutarčių nutraukimo, o kaip minėta, atsakovas neturi kitos galimybės pasišalinti iš sutartinių teisinių santykių, tik nustojęs pirkti medieną ir pateikęs prašymą dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu.
Atsiliepimas
16. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nors sutarties 6.2 punkte šalys susitarė dėl prievolės mokėti baudą atsiradimo momento, tačiau nebuvo nustatytas baudos sumokėjimo terminas. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. CK 6.63 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė. Atsakovas pasiūlytos medienos nenupirko, ieškovas apskaičiavo 16217,52 Eur baudą dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir apie tai pranešimu informavo atsakovą bei pareikalavo šią baudą geranoriškai sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.Kadangi į bylą nėra pateikta rašytinių dokumentų, kada tiksliai atsakovas gavo ieškovo siųstą laišką dėl baudos sumokėjimo, atsakovo teiginiai, jog laiškas turėjo būti gautas iki 2019-07-12, yra nepagrįsti. Neturint dokumentų, patvirtinančių laiško gavimo datą, teigti, kad laiškas tikrai buvo gautas 2019-07-12, būtų nepagrįsta. Teismas, priimdamas sprendimą bei vadovaudamasis protingumo terminu, didelį dėmesį teismo nagrinėjimo posėdžio metu skyręs šalių paaiškinimams išklausyti ir atsižvelgdamas į šalių žodinius paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, pagrįstai įvertino, kad senaties terminas dėl 16217,52 Eur dydžio baudos nebuvo praleistas, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atskleistas aplinkybių visetas, nulėmęs vidinį teismo įsitikinimą.
Šalies argumentai
17. Ieškovas paaiškina, jog pagal sutarčių 4.2 punkto nuostatas, parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui ieškovas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas, nustatytas pusmetinėse sutartyse, pardavus ne mažiau kaip 50 procentų pusmetiniams pardavimams skirto atitinkamo sortimento kiekio. Pardavus mažesnį atitinkamo sortimento kiekį, kainos tikslinamos po įvykusio pakartotinio aukciono.Atsakovas pats pasirinko sudaryti ilgalaikes medienos įsigijimo sutartis. Šios sutartys užtikrino atsakovo interesą, kad sutarčių galiojimo metu jis turės galimybę įsigyti didelį medienos kiekį, tačiau kartu prisiėmė riziką dėl kainos kitimo.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime nurodyta, jog ieškovas negali savo veiklos– prekybos mediena – vykdyti kitaip, negu tai nustato prekybą žaliavine mediena reglamentuojantys norminiai teisės aktai. Analizuojant tiek medienos taisyklėse, tiek apraše įtvirtintas medienos pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo sąlygas (taisyklių 54 p., aprašo 45 p.), matyti, kad medienos pardavėjas turėjo teisę, bet ne pareigą sutartyje numatytais terminais nutraukti medienos sutartis. Sutarčių Nr. G2-49i, Nr. G2-66i, Nr. G2-50i ir Nr. 12-18 7.1 punkte aiškiai nurodyta, kad „jeigu pirkėjas neperka medienos numatytais sutartyje kiekiais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų arba nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo, pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai pranešęs pirkėjui raštu prieš 10 darbo dienų“. Privalomas medienos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimas pirkėjui neperkant medienos numatytais kiekiais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų arba nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų buvo patvirtintas tik naujo aprašo 46 punkte, kuris įsigaliojo nuo 2019-06-21.Jei objektyviai perskaičiuota medienos kaina tapo ekonomiškai nepalanki atsakovui, tai neatleidžia atsakovo nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ne tik atsakovas turėjo lūkestį visą sutarties laikotarpį, šiuo atveju net 10 metų, pirkti medieną, bet ir ieškovas turėjo lūkestį paruoštą medieną parduoti sutartyse nurodytais kiekiais ir pagal rinkos kainą. Tuo tarpu atsakovui neperkant ieškovo paruoštos medienos, būtent ieškovo interesas buvo pažeistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo dėl 16 217,52 Eur reikalavimo.
20.Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Apeliantas laikosi pozicijos, jog ieškovo 2019-07-08 pranešime Nr. S-425 buvo nurodytas baudos sumokėjimo terminas– per 10 darbo dienų po pranešimo įteikimo dienos, taip pat numatyta, kad nesumokėjus iki numatyto termino, bauda bus išieškoma teismine tvarka. Ieškovas nurodė, kad minėtas pranešimas buvo išsiųstas paštu, todėl kol pranešimas nebuvo įteiktas atsakovui ir po pranešimo įteikimo nebuvo praėję 10 darbo dienų, ieškovas negalėjo žinoti, kad jo teisė gauti sutartinę baudą yra pažeista. Kaip nurodoma AB „Lietuvos pašto“ interneto svetainėje, bendras paprastojo laiško siuntimo terminas yra 2 – 4 dienos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, jog laišką turėjo gauti iki 2019-07-12, o 10 darbo dienų skaičiuojant nuo šios datos suėjo 2019-07-26, vadinasi nuo 2019-07-27 turėtų būti skaičiuojamas 6 mėnesių terminas baudai išieškoti– ieškovas turėjo kreiptis į teismą iki 2020-01-27. Ieškovas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir nurodo, jog neturint dokumentų, patvirtinančių laiško gavimo datą, teigti, kad laiškas tikrai buvo gautas 2019-07-12, būtų nepagrįsta. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame kaip teigia, pagrįstai įvertinta, kad senaties terminas dėl 16 217,52 Eur dydžio baudos nebuvo praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškimas teismui pateiktas 2020-02-24, 6 mėnesių senaties terminas pagal ieškovo skaičiavimus sueitų 2020-02-29, o pagal atsakovo skaičiavimus 2020-02-27. Sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, jog kiekvienu atveju akivaizdu, kad ieškovas į teismą dėl reikalavimo priteisti baudą – 16 217,52 Eurkreipėsi, nepraleidęs 6 mėnesio ieškinio senaties termino. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negalima sutikti.
23. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškinio senaties terminą. Senaties terminas turėjo sueiti ne 2020 m. vasario mėnesį, o 2020 m. sausio mėnesį (6 mėnesiai nuo 2019 m. liepos mėnesio).
24. Nustatant konkrečią dieną, kurią turėjo prasidėti ieškinio senaties terminas, paminėtina šiuo klausimu aktuali teismų praktika, suformuota analogiškoje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020-07-01 nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-206-684/2020, 55 – 61 punktus):
Žemesnės instancijos teismas
„55. Šalių sudarytos sutarties 6.2 punkte įtvirtinta, kad jeigu pirkėja nenuperka arba pardavėja neparduoda sutartyje nustatyto medienos kiekio, sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai 10 proc. neįvykdytos sandorio dalies dydžio baudą. Pagal sutarties 2.2 punktą pardavėja raštu informuoja pirkėją apie paruoštą pardavimui medienos kiekį. Gavusi pranešimą, pirkėja privalo per 5 darbo dienas nupirkti pasiūlytą medienos kiekį.
56. Aptartos sutarties nuostatos leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prievolė mokėti baudą atsirado jai nenupirkus atsakovės siūlomo medienos kiekio per sutarties 2.2 punkte nurodytą terminą, tačiau prievolės mokėti baudą atsiradimo momentas negali būti sutapatinamas su ieškinio senaties termino pradžios momentu reikalavimui dėl baudos pareikšti.
57. Nors sutarties 6.2 punkte šalys susitarė dėl prievolės mokėti baudą atsiradimo momento, tačiau nebuvo nustatytas baudos sumokėjimo terminas. Pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. CK 6.63 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė.
58. Nagrinėjamu atveju teismai atsakovės sužinojimą apie savo teisių pažeidimą (ieškovės prievolės sumokėti baudą nevykdymą) siejo su objektyviu jos teisių pažeidimo suvokimu, t. y. ieškovės prievolės neįvykdymu per atsakovės nustatytą terminą, kas atitinka tiek CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodytą ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, tiek jau aptartą šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką.
59. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad tokiu pranešimu atsakovė pati sau nusistatė ieškinio senaties termino pradžią. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pažeidė sutartį ir atsakovė įgijo teisę reikalauti sumokėti baudą, jai teko pareiga tokią baudą apskaičiuoti. Kadangi sutartyje nebuvo nurodytas baudos sumokėjimo terminas, atsakovė apskaičiavo baudos dydį ir nustatė protingą terminą baudai sumokėti. Tokie veiksmai negali būti pripažinti piktnaudžiavimu teise, nes buvo nuoseklūs, be to, atitinka prievolių vykdymo principus (savo pareigas vykdyti sąžiningai, tinkamai, pareigas atlikti kuo ekonomiškiau ir bendradarbiaujant su kita šalimi) (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 3 dalis.).
60. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismai, spręsdami dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Ieškovės nurodytose kasacinio teismo nutartyse nebuvo pasisakoma dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-2004 ir 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Pirmoje nurodytoje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl CK 6.54 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, tinkamo taikymo. Antroje byloje buvo spręsta dėl netesybų mokėjimo prievolės atsiradimo momento. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas CK 6.54 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas, taip pat nebuvo ginčo dėl prievolės mokėti baudą atsiradimo momento. Taigi nagrinėjamos bylos ir ieškovės nurodytų bylų ratiodecidenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismai, senaties termino reikalavimui sumokėti baudą pradžią siedami su atsakovės reikalavime nustatyto termino sumokėti ieškovei baudą pabaiga, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismai teisingai nustatė ieškinio senaties termino reikalavimui dėl baudos pareikšti pradžios momentą, tinkamai taikė CK 1.127 straipsnio 1 dalį, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas atsakovės reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti nėra praleistas, todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės priešieškinio tenkinimo palikta nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).“
25. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, skaičiuodamas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl baudos už 2019 m. I pusmetį (16 217,52 Eur) ir 8 proc metinių palūkanų už šią baudos dalį priteisimo pareikšti pabaigą (ne 2020 metų vasario mėnuo, kaip nurodyta sprendime, o sausio mėnuo). Tačiau atsakovas (apeliantas) nenurodė konkrečios dienos, kurią, jo nuomone, suėjo ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti ir nepateikė atitinkamų įrodymų. Ieškovo samprotavimai dėl šios datos (data siejama su aplinkybe, kada ieškovo 2019-07-08 raginimą dėl baudos sumokėjimo atsakovas turėjo gauti pagal įprastą paštu siųstos korespondencijos įteikimo tvarką) nėra pakankami ieškinio senaties termino eigos pradžiai nustatyti. Ieškinio senaties termino eigos pradžia turėjo būti nustatyta pagal abiejų šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus.
26. CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, jog, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).Pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiavo ieškinio senaties terminą, neišsiaiškino atsakovo pozicijos dėl šio termino skaičiavimo, nenustatė teisingos šio termino eigos pradžios ir neišsprendė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo.
27. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas– neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimui išspręsti reikia išklausyti abiejų šalių poziciją, įvertinti argumentus, ištirti įrodymus, jei šalys tokių pateiktų. Tai reikštų, kad bylą (atitinkamą jos dalį) reikia išnagrinėti iš esmės naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkinamasiš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl baudos už 2019 m. I pusmetį (16 217,52 Eur) ir 8 proc metinių palūkanų už šią baudos dalį priteisimo panaikinamas ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl 20 535,51 Eur reikalavimo
28. PagalCK6.193straipsnio1dalies nuostatas, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai.Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK6.193straipsnio2dalis).Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK6.193straipsnio3dalis).Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK6.193straipsnio4dalis).Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK6.193straipsnio5dalis).
29. Kasacinio teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo praktikoje akcentuojama tai, kad, aiškinant sutartį, svarbiausia, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas bei kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-128/2010).Kasacinio teismo nurodoma, kad teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-229/2009).
30. Šalių sudarytų sutarčių 4.5 punkte nustatyta, kad parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas. Kainų keitimas įforminamas, sudarant ilgalaikės sutarties priedą. Sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad pirkėjo ir pardavėjo pasirašyti sutarties priedai, papildymai ir pakeitimai yra neatskiriamos sutarties dalys.
31. Pirmosios instancijos teismas ištyręs šalių įrodymus, teigė, jog prieš sudarant ilgalaikes sutartis, atsakovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis, o būtent, kad sutarčių 4 punkte numatyta pardavimo kaina ir jos keitimo tvarka, bei su šalių atsakomybe, pažeidus nustatytus mokėjimus už patiektą medieną. Sutarčių 6.2 punkte numatyta 10 proc. neįvykdytos sandorio dalies dydžio bauda. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 20 535,51 Eur baudos priteisimo už nenupirktą medieną už 2019 metų II pusmetį yra pagrįstas bei tenkintinas.
32. Apeliantas laikosi pozicijos, jog 2019-07-25 raštais Nr. 1-475, 1-476, 1-477, 1-478, 1-479, 1-480, 1-481 Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninis padalinys informavo apie po 2019 m. II pusmetį įvykusio žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų aukciono pusmetiniams sutarčių priedams sudaryti patikslintas pagal sutartis perduodamos medienos kainas. Atsakovas,įvertinęs urėdijos pateiktas patikslintas kainas, 2019-08-06 raštais Nr. SK/2019-63, SK/2019-64, SK/2019-65, SK/2019-66, SK/2019-67, SK/2019-68, SK/2019-69 informavo, kad patikslintos medienos kainos yra jam netinkamos ir prašė nutraukti sutartis abiejų šalių susitarimu, tačiau sutartys šalių susitarimu nebuvo nutrauktos.
33. Sutarties 7.1 punkte numatyta sąlyga, kad jeigu pirkėjas neperka medienos numatytais sutartyje kiekiais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų arba nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. – ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, pardavėjas, siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Ginčijamas sutarties nuostatas reikia vertinti, atižvelgiant į šalių sudarytos sutarties specifiką– sutartyse nebuvo nustatyta konkreti medienos įsigijimo kaina, o šios kainos nustatymo tvarka yra reglamentuota poįstatyminiais aktais. Įvertinus šalių sudarytų sutarčių sąlygas ir atsižvelgus į poįstatyminių teisės aktų reguliavimą (taisykles ir aprašą), darytina išvada, jog šalys neturėjo galimybės derėtis dėl kainos, t. y. įtakos kainai negalėjo daryti nei ieškovas, nei atsakovas, kadangi kaina nustatoma pagal taisyklėse ir apraše įtvirtintą tvarką. Sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad medienos kainas kitam pusmečiui tikslina pardavėjas.Kitoks sutarties sąlygų aiškinimas neatitiktų reikalavimo sutarties sąlygas aiškinti taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių, šiuo atveju pardavėjo, kaip įgalioto subjekto vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka, atžvilgiu. Aplinkybė, jog pirkėjui, kaip verslo subjektui, netiko pakeistos kainos, negali pateisinti pirkėjo pateikiamo sutarties sąlygų aiškinimo, nes jis neatitinka nei sutarties esmės, nei sutarčiai vykdyti taikytinų teisės aktų reikalavimų (2020-07-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-206-684/2020).Sutiktina su ieškovo pozicija, jog atsakovas pats pasirinko sudaryti ilgalaikes medienos įsigijimo sutartis. Šios sutartys užtikrino atsakovo interesą, kad sutarčių galiojimo metu jis turės galimybę įsigyti didelį medienos kiekį, tačiau kartu prisiėmė riziką dėl kainos kitimo.
34. Atsakovas taip pat nurodo, jog bendrovė numatytais kiekiais nepirko medienos 2019 m. I pusmetį ir neketino pirkti medienos 2019 m. II pusmetį, todėl prašė nutraukti sutartis 2019-08-06 raštais. Atsakovo nuomone, urėdija nepagrįstai delsė nutraukti sutartis, todėl urėdijos apskaičiuotos baudos už neišpirktus 2019 m. II pusmečio medienos kiekius laikytinos nepagrįstomis. Atsakovo nuomone, nors tam tikrose sutartyse ir buvo suformuluota, kad ieškovas „turi teisę“ nutraukti sutartį, tačiau kitose buvo formuluojama būtent ieškovo pareiga sustabdyti medienos pardavimą ir nutraukti sutartis. Tokia pareiga buvo numatyta ne tik sutartyse, bet ir taikomuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-11-30 nutarimu „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo 46 punkte numatyta, kad jeigu pirkėjas nepriima medienos numatytais kiekiais ir terminais, pardavėjas privalo vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl sutarčių nutraukimo, nes neturi kitos galimybės pasišalinti iš sutartinių teisinių santykių, kaip tik nustojęs pirkti Medieną ir pateikęs prašymą dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu.
35. Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų prekybos mediena taisyklių 54 punkte numatyta, jog jeigu pirkėjas neperka medienos numatytais sutartyje kiekiais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d. ilgiau kaip 60 dienų arba nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. – ilgiau kaip 30 dienų, pardavėjas, siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka vienašališkai nutraukia sutartį. Taisykles pakeitusio aprašo, kurionuo 2019-06-21 galiojančiame46 punkte numatyta, jog jeigu pirkėjas nepriima medienos sutartyje numatytu kiekiu ir terminais arba delsia daugiau kaip 14 kalendorinių dienų atsiskaityti už patiektą medieną 47 punkte numatytais terminais, pardavėjas privalo vienašališkai nutraukti sutartį. Šalių sutartys buvo sudarytos galiojant taisyklėms, kuriose įtvirtinta, jog pardavėjas turėjo teisę, bet ne pareigą sutartyje numatytais terminais nutraukti medienos sutartis. Šalys, sudarydamos sutartis nors yra saistomos pavyzdinių medienos pirkimo– pardavimo sutarčių, tačiau yra laisvos tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyvių teisės nuostatų, numatytų medienos taisyklėse ar apraše. Šalių sutarčių 7 punkte numatyta pardavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, tad atsakovas nepagrįstai savo poziciją grindžia aprašo 46 punktu. Sutarties nutraukimas dėl to, kad atsakovas (pirkėjas) jos nevykdo, neatleidžia pirkėjo nuo prievolės sumokėti baudą už sutarties nevykdymą.
36. Taip pat sutiktina su ieškovu, jog nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, kadpirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesigilino į tai, kad atsakovas numatytais kiekiais nepirko medienos 2019 m. I pusmetį ir neketino pirkti medienos 2019 m. II pusmetį, todėl atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai delsė nutraukti sutartis, o apskaičiuotos baudos už neišpirktus 2019 m. II pusmečio medienos kiekius laikytinos nepagrįstomis. Šiuos atsakovo teiginius paneigia byloje pateiktos medienos pirkimo ataskaitos, kurios patvirtina, kad atsakovas 2019 m. I pusmetį medieną pirko, o 2019-05-15 pateikė raštą Nr. SK/2019-27, kuriuo informavo ieškovą, kad negali 100 proc. įvykdyti 2019 m. I pusmečio sutartinių įsipareigojimų dėl ribotos medienos sandėliavimo galimybės bei prašė nenupirktos medienos kiekius perkelti į 2019 m. II pusmetį, pritaikant naujas II pusmečio aukciono kainas. Konstatuotina, jog aptartų atsakovo motyvų grupė nėra sprendimo panaikinimo pagrindas.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl 20 535,51 Eur dydžio ieškovo reikalavimo, tinkamai įsigilino į prekybą mediena reglamentuojančius teisės aktus bei į šalių pasirašytas ginčo sutartis ir priėjo pagrįstą išvadą, jog sutarčių 7.1 punkto nuostatos suteikia ieškovui teisę nutraukti sutartį, atitinkamai dėl to tik ieškovas turi teisę priimti atitinkamą sprendimą, todėl ši sprendimo dalis dėl 20 535,51 Eur baudos priteisimo paliekama nepakeista.
38. Kadangi dėl dalies ieškinyje pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, galutinai šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas turi paskirstyti bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ApeliantoUAB „GrigeoBaltwood“apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-27 sprendimo patenkinti iš dalies.
PanaikintiVilniausmiesto apylinkės teismo 2020-10-27 sprendimo dalį dėlbaudos už 2019 m. I pusmetį (16 217,52 Eur) ir 8 procdydžio metinių palūkanų už šią baudos dalį priteisimo iršią bylos dalįgrąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-27 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.