Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. E. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinus R. E. recidyvistu, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. E. laikino sulaikymo laikas 2024 m. vasario 21 d. (vieną diena).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

R. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu buvo nuteista ir A. Z., bet dėl jos apeliacinis skundas paduotas nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. E. buvo nuteistas už tai, kad įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes:

1.1. jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 4-981 pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto ir 3.1.1 papunkčio reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. Z., kad ji automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padės jam gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, po to jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 21 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens / asmenų neteisėtai įgijo 1 500 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 6 567 Eur, 500 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 070 Eur, iš viso 2 000 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė yra 8 637 Eur ir viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, dalį jų, t. y. 1 000 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 4 378 Eur, pats gabeno automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o kitą dalį, t. y, 500 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2189 Eur, 500 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 070 Eur, perdavė automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabenti A. Z. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. vasario 21 d., apie 11.30 val., automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. E., adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu, 1 000 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ be akcizo ženklų surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai, o A. Z. gabentas cigaretes, t. y, 500 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ be akcizo ženklų, 500 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais 2024 m. vasario 21 d., apie 12 val., kratos metu automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvusiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

1.2. Be to, R. E. 80 pakelių cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ be akcizo ženklų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 345,60 Eur, laikė adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tol, kol 2024 m. vasario 21 d. kratos metu nuo 12.45 val. iki 13.10 val. jas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Šiais veiksmais R. E. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamas prekėmis – 2 080 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 8982,60 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis R. E. ir jo gynėjas (duomenys neskelbtini) R. S. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir R. E. išteisinti dėl BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, arba 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti R. E. bausmės vykdymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nepagrįsto baudžiamosios atsakomybės taikymo

2.1. Visų pirma, iš liudytojo pareigūno K. S. parodymų matyti, jog jis turėjo kriminalinės žvalgybos informacijos, kad R. E. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis. Minėtas liudytojas nurodė, jog, pajudėjus abiem R. E. automobiliams ta pačia kryptimi, buvo nuspręsta juos patikrinti. Iš minėto liudytojo parodymų matyti, jog konkretus R. E. išvykimo tikslas iš kriminalinės žvalgybos duomenų nebuvo žinomas, kaip ir nebuvo gauta duomenų apie tai, kokį cigarečių kiekį ketina įsigyti R. E., kas yra cigarečių pardavėjas ir kt. Kritiškai vertintini liudytojo pareigūno A. K. parodymai, esą buvo gauti kriminalinės žvalgybos duomenys apie tai, jog R. E. su nusikaltimo bendrininke A. Z. ketina įsigyti cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, kiekį, kuris užtraukia baudžiamą atsakomybę, nes, kaip patvirtino pats liudytojas A. K., nuteistoji A. Z. nebuvo kriminalinės žvalgybos objektas. Be to, A. K. parodymai akivaizdžiai nesutampa su K. S. parodymais, kuris tvirtino, jog kriminalinės žvalgybos duomenys buvo neišsamūs, t. y. kriminalinės žvalgybos informacija buvo tik apie tai, kad R. E. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, o nuteistojo automobiliai buvo patikrinti tik todėl, jog abu išvyko ta pačia kryptimi. Vadinasi, pareigūnams nebuvo žinoma, kas valdo antrąjį R. E. automobilį, kur ir kokiu tikslu šis automobilis vyksta. Taigi nuteistųjų R. E. ir A. Z. veiksmų bendrumas buvo tik spėjamas.

2.2. Apklausiamas nuteistasis nurodė, jog vyko įsigyti sau 2 dėžių cigarečių, apie A. Z. nieko nežinojo, ją pamatęs nustebo. Pirminėje apklausoje R. E. nurodė, jog pas A. Z. rastos cigaretės priklauso jam, siekdamas apsaugoti A. Z. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Z. paaiškino, kad cigaretes pirko savo poreikiams, norėjo užsidirbti, be to, kadangi vykdo statybos remonto darbus, cigarečių prisireikia ir darbininkams. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistieji nusikalstamą veiką padarė bendrai. Nesutinkama ir su teismo išvada, kad nuteistieji yra sugyventiniai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistieji vedė bendrą ūkį, tuo labiau nėra jokių duomenų, kad jie realizavo bendrą nusikalstamą sumanymą. Taigi bylą nagrinėjęs teismas išvadas dėl nuteistųjų bendro veikimo grindė prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų turinys neva nuteistieji buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį yra grindžiamas išskirtinai jų spėlionėmis, tačiau jokių objektyvių įrodymų apie nuteistųjų artimus santykius byloje nėra. Nuteistieji yra draugai, kartu gyveno tik turto pardavimo metu, bendro ūkio neveda.

2.3. Atkreiptas dėmesys, jog kaip liudytojas apklaustas pareigūnas E. M. parodė, jog, kaip jis supranta, R. E. organizavo cigarečių gavimą, organizavimą ir pasiėmė A. Z. išskaidyti tas 4 dėžes po dvi, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią prielaidą minėtas liudytojas darė, remdamasis savo darbine praktika, o ne objektyviais bylos duomenimis. E. M. patvirtino, jog nurodytos aplinkybės, esą R. E. tikslingai išskaidė tą cigarečių kiekį, yra tik jo prielaida, pamąstymai. Matyti, jog kaip liudytojai apklausti pareigūnai parodymus teikė ne apie objektyvias, jiems betarpiškai žinomas aplinkybes, o pateikė savo samprotavimus ir prielaidas tiek apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek apie nuteistųjų asmeninius ryšius. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados apie tariamus nuteistųjų bendrus nusikalstamus veiksmus yra nepagrįstos ir neteisingos. Be to, negalima ignoruoti fakto, jog cigaretės buvo rastos ir paimtos, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, atliekant nesankcionuotą nuteistųjų turto kratą, tokiu būdu buvo pažeista apelianto teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir teisė į gynybą. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, gauti duomenys laikytini neleistinais ir nepripažintini įrodymais.

2.4. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog vienas iš pagrindų taikyti BPK 154 straipsnyje nurodytą procesinę prievartos priemonę yra pagrįstas manymas, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus. Šioje byloje nėra duomenų, kokio procesinio sprendimo pagrindu buvo atliekama nuteistojo pokalbių ir buvimo vietos nustatymo kontrolė, dėl kokios nusikalstamos veikos buvo prašoma kontroliuoti ir fiksuoti duomenis apie nuteistąjį. Taigi byloje nebuvo ištirtas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės teisėtumas. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog R. E. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnį taikyta nepagrįstai, už inkriminuotą veiką turėjo būti taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnį, nes R. E. automobilyje rastų gabentų tabako gaminių vertė neviršijo 150 MGL vertės.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės

2.5. R. E. mano, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir formaliai vertino pateiktus duomenis apie jo (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad apeliantas (duomenys neskelbtini). Skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, esant byloje pateiktiems duomenims apie tai, kad apeliantas (duomenys neskelbtini), yra nehumaniška bei neatitinka apelianto asmenybės ir (duomenys neskelbtini). R. E. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus asmuo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, padeda pažįstamai A. Z. Jis turi pozityvius socialinius ryšius, jo padaryta nusikalstama veika nėra pasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jis nėra visuomenei pavojingas asmuo, kas pateisintų jo izoliavimą nuo visuomenės. Taigi R. E. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad bausmės tikslai galėtų būti įgyvendinti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. R. E. (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis iš esmės yra sąlygota jo (duomenys neskelbtini), o ne tyčinio siekio pabloginti savo finansinę padėtį. Apeliaciniame skunde pažymėta ir tai, jog taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms. Taigi Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam turėjo būti atidėtas bausmės vykdymas.

2.6. R. E. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jam skirtą bausmę. Už analogišką nusikalstamą veiką R. E. buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, atsižvelgiant į teisingumo principą, buvo atidėtas. Minėtoje byloje R. E. buvo pareikšti kaltinimai dėl didesnio kiekio akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, nepaisant to 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu teismas skyrė bausmės vykdymo atidėjimą. Iš nurodyto seka, kad šioje byloje buvo visos sąlygos atidėti bausmės vykdymą, kaip tai buvo padaryta minėtu 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu. Toks nelygiavertis to paties teismo R. E. padarytos identiškos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas yra nepagrįstas ir neteisingas bei atskleidžia aplinkybę, kad teismas netinkamai taikė bausmės individualizavimo nuostatas. R. E. mano, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe, jo socialine padėtimi. Taigi šios bylos duomenimis

2.7. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą bylą nagrinėjusiam teismui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Reali laisvės atėmimo bausmė (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) nuteistajam, turinčiam tvirtus socialinius ryšius, būtų ne tik nesuderinama su bausmės tikslais, bet ir neproporcinga. Akivaizdu, kad R. E. izoliavimas nuo visuomenės neturės jokios teigiamos įtakos nei nuteistajam, nei pačiai visuomenei. Bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas (duomenys neskelbtini) R. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o (duomenys neskelbtini) S. P. prašė nuteistojo R. E. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinį skundą atmesti. Kitų prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo nepareikšta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. E. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl R. E. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį

5. Nuteistojo R. E. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde yra tvirtinama, jog R. E. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jų manymu, nuteistajam turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos. Ši nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais – tokių prekių įsigijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bet kuris, t. y. bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – formali ir laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.

6. Visi rašytiniai bylos duomenys ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, (duomenys neskelbtini) pareigūnų E. M., A. K., J. M. ir K. S. parodymai paneigia R. E. poziciją, kad jis nepadarė BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes jo ir A. Z. veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip bendri, o atskiri veiksmai, turintys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnyje, požymių.

6.1. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad R. E. ir A. Z. iš esmės neneigė kaltinime nurodytų aplinkybių, kad kiekvienas iš jų skirtingais automobiliais įvykio dieną neteisėtai gabeno po 1 000 pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių. Be to, R. E. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikė 80 pakelių cigarečių. Asmenys neginčijo ir kaltinime nurodytos cigarečių vertės, kuri yra pagrįsta (duomenys neskelbtini) pateiktais rašytiniais duomenimis. R. E. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu, teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad ji sir A. Z. atskirai tarėsi dėl cigarečių įsigijimo, kiekvienas iš jų jas atskirai įsigijo ir A. Z. gabeno savo pačios įsigytas cigaretes, o ne padėjo R. E. gabenti jo įgytas cigaretes. R. E., apklaustas iš karto po sulaikymo, 2024 m. vasario 21 d. davė parodymus, iš esmės patvirtinančius byloje surinktų rašytinių įrodymų apie automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas judėjimo schemas, galimą cigarečių įsigijimo vietą, turinį. Apklausos metu nurodė, kad įsigijo keturias kartonines dėžes kontrabandinių cigarečių, trijose dėžėse buvo sudėtos kontrabandinės cigaretės ,,(duomenys neskelbtini)“ be akcizo ženklų (1 500 pakelių) ir viena dėžė ,,(duomenys neskelbtini)“ su (duomenys neskelbtini) akcizo ženklais, ir įsigytas cigaretes susidėjo į savo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Cigarečių pardavėjui sumokėjo 3 400 Eur grynais. Nusipirkęs cigaretes, susitiko su A. Z. ir į jos automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę permetė dvi kartonines dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis. Tokie nuteistojo parodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad būtent R. E. įsigijo ne dalį, o visas tiek jo paties, tiek A. Z. gabentas cigaretes (t. 2, b. l. 31–32).

6.2. Jeigu minėtas cigaretes būtų įsigijusi pati A. Z., susitarusi su cigarečių pardavėju, tokiu atveju R. E. apklausos, vykusios jo sulaikymo dieną, metu negalėjo būti žinomos aplinkybės apie cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą. Kadangi R. E. minėtos apklausos metu nurodė įsigijęs 3 dėžes cigarečių ,,(duomenys neskelbtini)“ ir vieną dėžę ,,(duomenys neskelbtini)“ cigarečių, nors pats gabeno tik dvi dėžes cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, šie duomenys patvirtina, kad sulaikymo metu R. E. buvo žinomos ne tik jo paties, bet ir A. Z. gabentų cigarečių įsigijimo aplinkybės. Vien tik šie duomenys iš esmės paneigia versiją, kad A. Z. pati susitarė įsigyti cigarečių ir jas įsigijo bei gabeno, o R. E. nieko apie tai nežinojo. Pažymėtina, kad A. Z. apklausos, atliktos 2024 m. vasario 21 d., protokole, cigarečių, kurias ji įsigijo, rūšis nėra nurodyta (t. 3, b.l. 105–106). Šie duomenys patvirtina, kad, nors A. Z. apklausos metu nurodė, jog cigaretes pati įsigijo savo reikmėms, tačiau negalėjo nurodyti jokių konkrečių cigarečių įsigijimo aplinkybių ir pateikė išgalvotą versiją apie cigarečių įsigijimą (duomenys neskelbtini), kurią pati paneigė teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad įvykio dieną vyko į tą pačią vietą, kaip ir R. E., įsigyti cigarečių. Šie duomenys sudaro pagrindą teigti, kad A. Z., gabendama cigaretes, net nežinojo, kokias tiksliai cigaretes gabena, ir būtent dėl to apklausos metu negalėjo nurodyti šių aplinkybių. R. E. tvirtinimas, kad jis prisipažino įsigijęs visas cigaretes tik norėdamas padėti A. Z., laikytinas jo gynime versija, kurią paneigia bylos medžiagoje esančių duomenų visuma.

6.3. Kaltinime nurodytas aplinkybes, kad būtent R. E. susitarė įsigyti visas kaltinime nurodytas cigaretes, jas pats įsigijo ir dalį jų gabeno, o A. Z. jam tik padėjo gabenti dalį įsigytų cigarečių taip pat patvirtina ir liudytojų (duomenys neskelbtini) pareigūnų K. S. ir A. K. parodymai apie tai, kad buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, jog R. E. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis ir planuoja įsigyti baudžiamąją atsakomybę galintį užtraukti kiekį cigarečių bei jas gabenti. Šie liudytojai patvirtino, kad informacijos apie tai, jog ir A. Z. užsiima kontrabandinių cigarečių prekyba, neturėjo. Liudytojai taip pat nurodė, kad, kontroliuojant R. E. telefoninius pokalbius, buvo gauta informacija apie tai, kad A. Z. gyvena kartu su R. E. jo (duomenys neskelbtini) bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jie bendraudavo buitinėmis temomis, todėl padarė išvadą, kad jie yra sugyventiniai. Visų pirma, pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su nuteistųjų gyvenimu kartu, jų šeimyninio statuso nustatymu, nagrinėjamu atveju nėra esminės objektyviesiems vertinamos nusikalstamos veikos požymiams nustatyti reikšmingos aplinkybės, tačiau jos yra svarbios nustatant jų vaidmenį darant nusikalstamą veiką ir atribojant asmenų baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės. Nors nuteistieji teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jie nėra sugyventiniai, tačiau pirminėse jų apklausose ikiteisminio tyrimo metu abu nurodė, kad yra sugyventiniai. Teismo vertinimu, nuteistieji, teigdami, kad nėra sugyventiniai, iš esmės siekė pagrįsti savo versiją, kad nusikalstamos veikos darymo metu jie veikė savarankiškai, nieko nežinodami apie vienas kito atliekamus veiksmus. Vis dėlto teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši nuteistųjų versija turi būti vertinama kaip nepagrįsta gynybinė versija, kuria R. E. ir A. Z., bando tiek kiekvienas sau, tiek vienas kitam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

6.4. Byloje nustatytos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie abu gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), abu 2024 m. vasario 21 d. ryte pajudėjo iš šio buto adresu esančios stovėjimo vietos, A. Z. turėjo šio buto raktus, abu naudojosi vienas kitam priklausančiais automobiliais, kalbėdamiesi telefonu, jie bendraudavo buitinėmis temomis, A. Z. patvirtino, kad ji žinojo apie R. E. (duomenys neskelbtini), rūpinosi jo (duomenys neskelbtini), bendraudavo su R. E. seserimis, sprendė piniginius klausimus ir pan. Visi šie duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo momentu nuteistuosius siejo labai artimas iš esmės šeimyninius tarpusavio santykius atitinkantis ryšys, jie pasitikėjo vienas kitu, naudojosi vienas kitam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurį laikė bendru, vedė bendrą ūkį. Taigi iš to, kas aptarta, akivaizdu, jog nuteistieji, gabendami kaltinime nurodytas cigaretes, siekė bendro tikslo – nugabenti R. E. įsigytas cigaretes į iš anksto jų sutartą vietą, jas realizuoti ir gauti iš to pajamų. Duomenys apie tai, kad R. E. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (t. 2, b. l. 172–181), taip pat buvo teistas už kitų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu neteisėtomis medžiagomis, padarymą (t. 2, b. l. 163–168), patvirtina, kad R. E. buvo žinoma, kokia atsakomybė jam gali būti taikoma ir, atlikdamas neteisėtus veiksmus, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ne pats gabeno visas įsigytas cigaretes, o dalį jų nugabenti pavedė savo sugyventinei A. Z. Taigi nuteistųjų asmenų veiksmų bendrumas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo ne spėjamas, o yra įrodytas bylos medžiagoje esančių duomenų visuma.

6.5. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekantiems pareigūnams nebuvo žinomas R. E. išvykimo tikslas, o A. Z. apskritai nebuvo kriminalinės žvalgybos objektas, pažymėtina, kad byloje užfiksuotas faktinis R. E. ir A. Z. sustabdymo ir jų sulaikymo laikas bei sulaikymo metu stebėtose transporto priemonėse rastos cigaretės, jų suradimo laikas iš esmės patvirtina liudytojais apklaustų (duomenys neskelbtini) pareigūnų nurodytas aplinkybes apie kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo metu gautą informaciją, šio tyrimo metu taikytas priemones. Sulaikymo metu gauti duomenys ir rastos cigaretės bei jų kiekis patvirtina kriminalinės žvalgybos pareigūnų nurodytų duomenų apie šio tyrimo eigą, jos fiksavimą ir tyrimo metu gautų duomenų apie planuojamų įsigyti cigarečių kiekį teisingumą. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nesama jokio pagrindo abejoti kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių pareigūnų parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti.

7. Šiuo atveju matyti, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, o ne taikyti R. E. ir A. Z. administracinę atsakomybę buvo priimtas, vadovaujantis objektyviais, teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie yra nepalankūs nuteistiesiems, tačiau vien tik dėl šios priežasties jie nevertintini kaip neteisėti.

7.1. Vertindamas pačių kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jau pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog šiuos veiksmus atliko subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikta teisė atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą – (duomenys neskelbtini) tarnyba. Faktinis duomenų apie tai, kad atliekamo tyrimo metu R. E. galimai užsiėmė neteisėta akcizais apmokestinamų prekių prekyba, pagrindimas šiuo atveju nekelia abejonių, nes R. E. buvo sulaikytas gabenantis tokias prekes. Transporto priemonės buvo sekamos, turint duomenų, kad R. E. gali jomis naudotis, neteisėtai gabendamas cigaretes, ir buvo atliekamas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį, leidžiančią atlikti šiuos veiksmus. Taigi šie veiksmai buvo atlikti, esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindui, ir atliekant šiuos veiksmus gauti duomenys yra gauti teisėtais būdais bei pagrįstai pripažinti įrodymais nagrinėjamoje byloje (BPK 20 straipsnis).

7.2. Apeliaciniame skunde pakartotinai yra keliamas klausimas dėl nesankcionuotos kratos automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo teisėtumo ir jos metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais pagrįstumo. Šiuo atveju bylos duomenų visuma patvirtina, kad krata automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta, siekiant patikrinti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautą informaciją apie tai, kad šia transporto priemone gali būti neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės. Šiuos veiksmus atliko (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kuriems, atliekant savo tarnybos funkcijas, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 26 straipsniu yra suteikta teisė tikrinti transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, persekiojant ir sulaikant teisės pažeidėjus bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms bei juridinio asmens statuso neturintiems asmenims priklausiančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, panaudoti jiems priklausančias ryšių priemones ir transportą, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas. Taigi pareigūnai nagrinėjamu atveju turėjo teisę pagal jiems suteiktus įgaliojimus tiek stabdyti nuteistųjų vairuojamas transporto priemones, tiek į jas patekti. Duomenų apie tai, ar į transporto priemones ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai buvo pakrautos cigaretės ir jas gabenant buvo atlikti veiksmai, turintys nusikaltimo požymių, (duomenys neskelbtini) pareigūnai neturėjo. Jie turėjo bendro pobūdžio informaciją, kad gali būti neteisėtai gabenamas toks cigarečių kiekis, už kurio gabenimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šioje situacijoje, kai, tikrindami kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautą informaciją apie galbūt daromą nusikalstamą veiką ir realiu laiku stebėdami judančias transporto priemones, (duomenys neskelbtini) pareigūnai priėmė sprendimą atlikti neatidėliotiną kratą, tokie jų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.

7.3. Duomenų apie tai, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai, prieš atlikdami kratą minėtame automobilyje, turėjo duomenų apie jau įvykdytą nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai nepradėjo ikiteisminio tyrimo, byloje nėra. Priešingai, byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad, 2024 m. vasario 21 d. vykdant transporto priemonių sekimą ir stebėjimą, iki kratos automobilyje ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikimo buvo tikrinama kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija apie galbūt planuojamą daryti nusikalstamą veiką, todėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas tuo metu dar nebuvo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po to, kai buvo surastos ir paimtos neteisėtai gabentos cigaretės, kurių bendras kiekis buvo toks, už kurio gabenimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (t. 1, b. l. 1–11). Papildomai pažymėtina, jog teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu (duomenys neskelbtini) pagrįstai atkreipė dėmesį, kad kratos automobilyje teisėtumą BPK nustatyta tvarka patvirtino ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas, kurio nutartis skundžiama nebuvo. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog minimoji krata buvo atlikta teisėtai, o jos metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais.

7.4. Dėl BPK 154 straipsnyje nurodytų priemonių pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyta, kad nebuvo ištirtas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės (nuteistojo pokalbių ir buvimo vietos nustatymo kontrolės) teisėtumas. Kaip apeliacinės instancijos teisme teisingai pažymėjo (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje byloje nebuvo atliekama pokalbių kontrolė, todėl BK 154 straipsnio pagrindu nebuvo gauti jokie duomenys ir jais nebuvo remiamasi skundžiamame nuosprendyje.

8. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad jokie proceso teisės normų pažeidimai nepadaryti, o R. E. neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL sumos. R. E. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

9. BK 199² straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, todėl, taikant ją, būtina remtis kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas laikėsi ne visai tinkamai, nes skundžiamame nuosprendyje, pripažindamas, kad nuteistieji pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 3 ir 3.1.1 punktų reikalavimus, nenurodė teisės akto, nustatančio tokių prekių įgijimo tvarką. Akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (nustatyta, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis (2021 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. XIV-582 redakcija)). Tačiau tai nelaikytina esminiu nuteistųjų teisės į gynybą pažeidimu, nes pirmosios instancijos teismo nustatomojoje nuosprendžio dalyje yra aiškiai nurodyta, kad nuteistieji pripažinti kaltais ne tik už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą ir laikymą, bet ir už jų įgijimą, šios veikos aplinkybes aprašant tiek, kiek jos buvo nustatytos (laikas – ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 21 d. 11.30 val., vieta – (duomenys neskelbtini)).

Dėl R. E. paskirtos bausmės pagrįstumo

10. Gynėjo (duomenys neskelbtini) R. S. ir nuteistojo R. E. apeliaciniame skunde, neišteisinus R. E. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, prašoma jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad R. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

10.1. Pastebėtina, jog, prašydami atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymą, nuteistasis ir jo gynėjas nenurodo išskirtinių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

10.2. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog R. E. nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jau nubaustas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, be to, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 2025 m. rugsėjo 15 d. jam yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 134–140). Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Be to, nesama pagrindo daryti išvadą, jog R. E. iš savo ankstesnių teistumų padarė tinkamas išvadas ir gailisi, nes dėl padaryto nusikaltimo jis neprisipažino ir nesigailėjo, tokia jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo nustatyta, t. y. asmuo tiesiog siekia pagerinti savo padėtį ir išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, tačiau išvadų nedaro ir neteisėtus veiksmus, taip pat ir analogiškus, kartoja.

10.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į daug reikšmingų aplinkybių, t. y. buvo įvertinta, jog R. E. padarė apysunkį nusikaltimą, būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, ne visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, be to, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, kai gabeno akcizais apmokestinamas cigaretes, jis padarė 2024 m. lapkričio 20 d, t. y. jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje, po to dar padarė daug kitų administracinių nusižengimų (t. 5, b. l. 141–156). Nuteistasis (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog iš (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad R. E. turi (duomenys neskelbtini), tačiau iš paskutinio 2025 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo realizuotas ir (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 88–89), t. y. nesama duomenų, jog nuteistasis dėl (duomenys neskelbtini) negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) sistemos duomenis iš nuteistojo neišieškota skolų sumą siekia 6 460,83 Eur, o R. E. niekur nedirba, neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, ne visas jo vardu įgytas transporto priemones yra įregistravęs, pragyvenimui užsidirba neteisėtu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad paskyrus baudos bausmę šiuo atveju bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

10.4. Nuteistojo R. E. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug R. E. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, socialinių ryšių įtakos nebuvimas, ilgalaikis legalaus pragyvenimo šaltinio (darbo užmokesčio) neturėjimas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje R. E. nebenusikals. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė R. E. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. R. E. pažadu laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja R. E. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be reikšmingo laisvės suvaržymo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Pirmosios instancijos teismas R. E. už apysunkį nusikaltimą (pagal BK 199² straipsnio 1 dalį) paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatė mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta tik R. E. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

10.5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ir / ar atidėti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. E. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas.

11. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jau anksčiau nurodytų motyvų. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nesama pagrindo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. E. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. E. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

D. K.