Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. K. dėl teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. Š. ir atsakovui A. K. (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. K. (e. b. l. 8). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4719-759/2018 patvirtino R. Š. ir A. K. taikos sutartį, kurios 2 punkte šalys susitarė dėl atsakovo A. K. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra U. K., o sutarties 3, 3.1., 3.2., 3.3. ir 4 punktais A. K. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai U. K. po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; A. K. įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., viso: 700 Eur, išmokant įsiskolinimą per 7 mėnesius, mokant lygiomis dalimis po 100 Eur, pradedant mokėti po nutarties įsiteisėjimo civilinėje byloje; R. Š. sutiko, kad išlaikymas nepilnametei dukrai U. būtų mokamas taikos sutarties 3 p., 3.1 p., 3.2., 3.3 p. numatyto dydžio ir numatyta tvarka (e. b. l. 24-26).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (žr. pvz. LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis ). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

15. Pažymėtina ir tai, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, siūlydami teismui bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (žr. pvz. LAT 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4719-759/2018 2 punktu buvo nustatyta atsakovo A. K. ir nepilnametės dukros U. K. bendravimo tvarka – R. Š. įsipareigoja netrukdyti A. K. bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. A. K. įsipareigoja apie būsimą bendravimą su dukra informuoti R. Š. iš anksto, t. y. iki 20 val., susitariant dėl bendravimo tvarkos su vaiku laiko ir vietos. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas A. K. nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, atvyksta pasimatyti su dukra kada panorėjęs, prieš tai nepranešęs ieškovei, be to, visada būna neblaivus. Teismo posėdžio metu liudytojas T. V. patvirtino, kad nėra matęs atvykusio atsakovo A. K. blaivaus. Teismas atsižvelgia į tai, kad sprendžiant dėl skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, pirmiausia turi būti atsižvelgiama išimtinai į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad neblaivaus tėvo, atsakovo A. K., pasirodymas nepilnametei dukrai tikrai neatitinka jos teisių ir interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, kad ieškovės reikalavimas keisti 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4719-759/2018 nustatytą bendravimo tvarką yra pagrįstas. Nustatytina tokia bendravimo tvarka – atsakovas A. K. įsipareigoja bendrauti su dukra U. K. būdamas blaivus, apie būsimą bendravimą pranešęs R. Š. iš anksto, prieš dvi dienas; bendravimas su dukra vyksta dukros gyvenamojoje vietoje; bendru R. Š. ir A. K. susitarimu gali būti numatyta ir kita A. K. bendravimo su dukra U. K.; visais atvejais A. K. su dukra bendrauja blaivus. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovui A. K. teismo procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas neišreiškė savo pozicijos, nepaneigė ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu dėstomų aplinkybių bei, turėdamas galimybę, nepasisakė dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo padidinimo

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). LAT pabrėžia, kad tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 p.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 p.).

19. Ieškovė prašo teismo padidinti nepilnametei dukrai U. K. atsakovo teikiamą išlaikymą nuo 150 Eur iki 200 Eur kasmėnesinių įmokų. Ieškovė nurodo šias iš esmės pasikeitusias aplinkybes: pasikeitusi ekonominė situacija, išaugusios kainos, augančio vaiko poreikių padidėjimas. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat paaiškino, kad dukra U. K. lanko darželį, taip pat dažnai serga, dėl ko reikia pirkti vaistus, vitaminus, kadangi mergaitė sparčiai auga, taip pat didėja išlaidos rūbams bei avalynei. Nurodydama vaiko poreikius ir išlaidas vaiko poreikių tenkinimui, ieškovė nurodo, kad dukrai per mėnesį reikia skirti: maistui - 140 Eur, dienpinigiai mokykloje po 2 Eur į dieną, viso – 44 Eur, drabužiai, avalynė – 50 Eur, vaistai, papildai, higienos prekės – 55 Eur, lavinimo priemonės – 40 Eur, ekskursijos, šventės, renginiai - 45 Eur, viso – 374 Eur.

20. Iš į bylą pateiktos pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė išmoka vaikui, viso 4 270,958 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudarė 328,54 Eur (el. b. l. 10). Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (nedarbo draudimo išmoka ir vaiko išlaikymo išmoka) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. patvirtina, kad ieškovei buvo išmokėta viso 2 352,69 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudarė 130,71 Eur (el. b. l. 11-12). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimas skirti vaiko išlaikymo išmoką patvirtina, kad ieškovei yra mokama vaiko išlaikymo išmoka (el. b. l. 14-15). Ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei buvo išmokėta viso 918,75 Eur darbo paieškos išmoka (el. b. l. 16). (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė už dukters U. K. ikimokyklinį ugdymą 2021 m. rugsėjo mėn. sumokėjo 32,34 Eur, už spalio mėn. – 34,52 Eur, už lapkričio mėn. – 10,54 Eur (el. b. l. 98). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ieškovė neturi nekilnojamojo turto (el. b. l. 17). (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 20 d. pažyma patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra U. K. lanko (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19). 2022 m. sausio 11 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 3TSD-88 patvirtina, kad ieškovė kartu su dukra U. K. ir T. V. gyvena T. V. mamai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini); namuose U. K. suteiktos būtinos vystymuisi sąlygos (el. b. l. 53-55). Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo duomenimis ieškovės darbo paieškos nutrauktos 2021 m. spalio 6 d. be teisės registruotis 6 mėn. (el. b. l. 59). Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas A. K. nuo 2021 m. sausio 5 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 62).

21. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, matyti, kad pateiktos išlaidos yra protingos ir pagrįstos – tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus žodžiu, taip pat objektyvias aplinkybes (vaikas auga, drabužius reikia keisti dažniau nei įprastai, augančiam vaikui reikalinga maitintis sveikai, subalansuotai, vartoti visavertį maistą). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.), todėl išlaidos laisvalaikiui taip pat yra pagrįstos ir reikalingos. Esant tokioms aplinkybėms mėnesinės išlaidos vaiko poreikių tenkinimui yra 374 Eur (sprendimo 19 punktas) bei už nepilnametės U. K. lankomą Ukmergės r. Želvos gimnaziją vidutiniškai po 26 Eur (el. b. l. 98), viso 400 Eur.

22. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė R. Š. šiuo metu nedirba (el. b. l. 59). Ieškovė kartu su sugyventiniu T. V. gyvena jo motinai priklausančiame name, kuriame, kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytojas T. V., nėra vandentiekio, šildomas namas malkomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. K. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 62), daugiau išlaikytinių atsakovas neturi (el. b. l. 61). Nors teismas neturi duomenų apie atsakovo pajamas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus ir išlaikytinius, tačiau to nepadarė, taip pat į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pagrindė nepilnametės U. K. poreikius, daro išvadą, kad yra pagrindas padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui U. K..

23. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 21 punkte, mėnesinės išlaidos vaiko poreikių tenkinimui yra apie 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kiekvienam iš tėvų tenka po 200 Eur vaiko išlaikymui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į LAT suformuotą teismų praktiką, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas (žr., pvz., LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, LAT 2013 m. lapkričio. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-534/2013). Atsižvelgiant į tai, ieškovei bet kokiu atveju tenka ir didesnė vaiko U. K. išlaikymo dalis. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 200 Eur išlaikymą vaikui U. K., mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškovė R. Š. buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 28-30). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-1653 patvirtina, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 417,87 Eur.

26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma apskaičiuojama vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. (200 – 150) Eur x 12 mėn. = 600 Eur. Įvertinus tai, kad ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, žyminis mokestis už šį reikalavimą yra 18 Eur. Už reikalavimą pakeisti bendravimo su vaiku tvarką yra mokamas 88 Eur žyminis mokestis. Taigi iš viso šioje byloje turėjo būti mokamas 106 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiame sprendimo punkte, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 106 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista bei 417,87 Eur suteiktos ieškovei antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

27. Šioje byloje teismas patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (el. b. l. 60). Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

28. Atsižvelgiant į šio sprendimo 26 ir 27 punktuose išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 113,16 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 417,87 Eur suteiktos ieškovei antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

30. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko U. K. atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

31. Teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo A. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. K. mokamą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 3 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, laikinas išlaikymas, priteistas teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinas (CPK 150 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4719-759/2018 nustatytą atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės U. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir nustatyti, kad:

1. atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja bendrauti su dukra U. K. būdamas blaivus, apie būsimą bendravimą pranešęs R. Š. iš anksto, prieš dvi dienas. Bendravimas su dukra vyksta dukros gyvenamojoje vietoje;

2. bendru R. Š. ir A. K. susitarimu gali būti numatyta ir kita A. K. bendravimo su dukra U. K., tvarka. Visais atvejai A. K. bendrauja su dukra U. K. blaivus.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4719-759/2018 nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2022 m. sausio 3 d.) iki U. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 113,16 Eur (šimtą trylika eurų 16 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 417,87 Eur (keturių šimtų septyniolikos eurų 87 centų) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, informuojant atsakovą, jog išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5630.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnametei U. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.