Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. U., jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui, ieškovei L. B., jos atstovei advokatei Irutei Čiukšytei, ieškovėms J. P., E. P., jų atstovui advokato padėjėjui D. S., ieškovei I. G., atsakovui S. U., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. U., L. B., J. P., E. P., I. G. ieškinį atsakovui S. U. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai reikalauja atnaujinti jiems praleistą terminą palikimui po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priimti bei pripažinti iš dalies (dalyje dėl 2/3 turto) negaliojančiu atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu ieškovai ir jų atstovai paaiškino, kad terminą palikimui priimti praleido ir palikimo nepriėmė, kadangi apie palikimą nežinojo, manė, kad palikėja jokio turto neturėjo, be to atsakovas suklaidino ieškovą A. U. dėl palikimo, nurodydamas, kad palikimo po A. P. mirties neliko. Ieškovas A. U. šią informaciją perdavė kitiems ieškovams. Jie visi pasitikėjo A. U. ir jokių veiksmų, kad išsiaiškinti apie palikimą, nebesiėmė. Tik 2011 m. lapkričio mėn. iš paties atsakovo ieškovas A. U. sužinojo, kad palikimas buvo atsiradęs ir jį, suklaidinęs ieškovą, priėmė tik vienas atsakovas. Atsakovas žadėjo po atitinkamą dalį palikimo perduoti kiekvienam ieškovui, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. A. U. šią informaciją perdavė kitiems ieškovams. Tada, sužinoję, kad palikimas buvo atsiradęs, visi ieškovai kreipėsi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P. (b.l. 1 t. 6), kurios įpėdiniai yra atsakovas, ieškovai A. U. ir I. G. (atstovavimo teise už A. U.), L. B., J. P. (atstovavimo teise už V. P.). Atstovavimo teise už V. P. A. P. palikimą priimti teisę turėjo ir V. P., kuriam mirus, jo palikimą priėmė ieškovė E. P. (b.l. 1 t. 7-24, 87-89). A. P. palikimą priėmė atsakovas, 2001-02-27 pateikdamas pareiškimą notarui. P. U. palikimo atsisakė, pateikdamas pareiškimą notarui. Atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 24,28 ha miškų ūkio paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 1 t. 117-131). Į šį turtą palikėjai 1999-05-26 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės (b.l. 1 t. 28). Iš 1999-02-26 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad, pažymint nurodyto sklypo ribas vietoje, dalyvavo atsakovas, V. P., kaip kviestinis akte yra pasirašęs ir ieškovas A. U. (b.l. 2 t. 12, 13). Terminas palikimui po A. P. mirties priimti prasidėjo (duomenys neskelbtini), baigėsi (duomenys neskelbtini) (iki 2001-07-01 galiojusio CK 587 str. 3 d.).

Paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 str.). Pretenduojančiu į palikimą laikomas asmuo, priėmęs palikimą, arba asmuo, kuris nors ir praleido terminą palikimui priimti, tačiau jam šis terminas buvo pratęstas teismo (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.57 str. 1 d., 2009-10-16 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-441/2009). Taigi ieškovai įgys teisę ginčyti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, jei jų praleistas terminas palikimui priimti bus atnaujintas.

Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, sąžiningumą, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjų nežinojimas apie palikimo atsiradimą (egzistavimą) teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo priežastimi (2011-03-07 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011-05-17 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Ieškovai termino palikimui priimti praleidimo priežastimi nurodo nežinojimą apie palikimo atsiradimą, paaiškino, kad manė, jog po A. P. mirties palikimas neatsirado, palikėja jokio turto nepaliko. Tačiau bylos duomenys tokius ieškovų paaiškinimus paneigia. Atsakovas paaiškino, kad apie A. P. mišką buvo žinoma visiems ieškovams, miškas A. P. buvo suteiktas prie sodybos (duomenys neskelbtini), kurioje ji ir kai kurie ieškovai gyveno, ieškovas A. U. dalyvavo sudarant miško dokumentus 1999-02-26, 1999 m. rugpjūčio mėn. giminės susitikimo metu giminaičiai tame tarpe ir kai kurie ieškovai apžiūrinėjo nurodytą sodybą ir mišką aplink ją, mišką kaip miškininkui ir netoli jo gyvenančiam buvo pavesta tvarkyti ieškovui A. U., miškas buvo tvarkomas ieškovo iki ir po palikėjos mirties, jį malkoms naudojo ne vien ieškovas A. U. bet ir kiti giminaičiai, 2009 m. ieškovas A. U. iškirto vertingiausią medieną miške, 2011 m. atsakovui ir jo giminaičiams būtent ieškovas A. U. rodė, kur yra miškas (b.l. 1 t. 172-173, 199-200). Apie palikimą žinoję nurodė ir kiti šalių giminaičiai - liudytoja V. U. parodė, kad apie palikėjos mišką, dar jai gyvai esant, žinojo visi giminaičiai, niekas slepiama nebuvo, ji pati apie mišką yra kalbėjusi su ieškovais A. U., I. G. (b.l. 1 t. 201-202), liudytoja M. M. V. parodė, kad jai ir kitiems giminaičiams apie A. P. mišką buvo žinoma, tą tikrai turėjo žinoti ir ieškovas A. U. (b.l. 1 t. 202). Liudytoja N. J. patvirtino, kad apie palikimą visiems buvo žinoma, šalių sutarimu mišką tvarkė A. U., 2011 m. jis rodė mišką atsakovui, aiškino apie jo būklę, sakė, kad mišką kirto kiti giminaičiai daugiau nei jis leido (b.l. 203).

Įvertinęs šiuos duomenis, t.p. aplinkybes apie tai, jog kai kurie ieškovai gyveno pas A. P. sodyboje, šalia kurios jai buvo suteiktas miškas, visi ieškovai žinojo apie palikėjos gyvenamąją vietą sodyboje, apie jos teises į gyvenamąjį namą, namų valdą (todėl, teismo vertinimu, turėjo žinoti ir apie pagrindą palikimui atsirasti), į aplinkybę, jog apie palikimą buvo žinoma kitiems giminaičiams, nedalyvaujantiems byloje (Marijai M. V., V. U., V. P., P. U.), bei aplinkybę apie glaudų giminės bendravimą iki ir po A. P. mirties, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovams L. B., J. P., E. P. (kuri yra mirusio V. P., dalyvavusio 1999-02-26 pažymint sklypo ribas vietoje, sutuoktinė), I. G. (kuri yra ir eigulio ieškovo A. U. sesuo) negalėjo būti nežinoma apie palikimo atsiradimą (CPK 178, 185 str.).

Taip pat įvertinęs visus šiuos duomenis bei rašytinius įrodymus - 1999-02-26 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą, iš kurio matyti, kad, pažymint A. P. žemės sklypo ribas vietoje, dalyvavo atsakovas, V. P., kaip kviestinis akte yra pasirašęs ir ieškovas A. U. (b.l. 2 t. 12, 13), teismas daro kategorišką išvadą, kad apie palikimą tikrai buvo žinoma ir ieškovui A. U. (CPK 178, 185 str.). Ši išvada daroma įvertinus dar ir šias aplinkybes. Ieškovas ilgą laiką, tame tarpe ir formuojant A. P. sklypą, t.p. palikimo atsiradimo metu bei po jo atsiradimo, dirbo VĮ „Panevėžio miškų urėdija“, kurios aptarnaujamoje teritorijoje buvo A. P. miškas, eiguliu (b.l. 1 t. 167). Jis nurodytu laikotarpiu gyveno ir gyvena šiuo metu tik apie 3 km. atstumu nuo palikimo objektu esančio miško sklypo. Ieškovo argumentai apie tai, kad jis akte pasirašė dėl savo pareigų atmetami. Teisės aktuose tokia pareiga eiguliui nenustatyta, ieškovo paaiškinimai apie tai bei apie jo parašo atsiradimą akte nėra nuoseklūs (b.l. 1 t. 179, 180, 2 t. 23). Atsakovas patvirtino, kad, ieškovui A. U. pasirašant akte, jam buvo žinoma apie sklypo savininką. Taigi, nustačius, kad apie palikimą ieškovui tikrai buvo žinoma, daroma išvada, kad ieškovas, pateikdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tai yra pagrindas taikyti jam įstatyme numatytą atsakomybę (CPK 95 str.).

Dėl šių aplinkybių daroma išvada, kad ieškovai neįrodė jų nurodytos priežasties, dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti (nežinojimas apie palikimo atsiradimą), egzistavimo (CPK 178, 185 str.). Todėl praleistas terminas jiems negali būti atnaujintas.

Byloje nenustatytas ir atsakovo nesąžiningumas, jam disponuojant paveldėjimo teisėmis. Ieškovai nurodė, jog atsakovas po palikėjos mirties pranešė ieškovui A. U., kad palikimas neatsirado, tokiu būdu suklaidino kitus įpėdinius. Atsakovas nurodytą aplinkybę neigia. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neįrodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad ši aplinkybė grindžiama tik vieno, be to ir suinteresuoto bylos baigtimi, ieškovo A. U. paaiškinimais. Daugiau nei vienas proceso dalyvis nepatvirtino girdėjęs atsakovą sakant ieškovui A. U. ar kt. asmenims apie palikimo neatsiradimą. Priešingai - liudytojai V. U., M. M. V., N. J. patvirtino, kad atsakovas nieko neslėpė. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. U. ieškinį pareiškė nesąžiningai. Teismo vertinimu, pagrįsti atsakovo argumentai apie tai, kad apie 25 m. prieš palikėjos mirtį jis vienas ją prižiūrėjo, todėl manė, kad kiti įpėdiniai į palikimą nepretenduos. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, kad atsakovas nėra prisidėjęs prie ieškovų suklaidinimo dėl palikimo atsiradimo ir jo elgesys priimant palikimą bei po jo priėmimo buvo sąžiningas (CPK 185 str.).

Be to, teismo vertinimu, nors ir būtų padaryta priešinga išvada, t.y. byloje būtų įrodyta, jog ieškovams tikrai nebuvo žinoma apie palikimo atsiradimą, teismo vertinimu, ši priežastis negali būti pripažinta svarbia ir būti pakankamu pagrindu atnaujinti ieškovams terminą palikimui priimti. Terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), o ieškovai į teismą kreipėsi tik 2012-02-21, t.y. beveik po vienuolikos metų po termino pabaigos. Palikimą įstatyme nustatytu terminu priėmė ir teises į jį įgijo atsakovas, kuris tvarkė ir rūpinosi įgytų turtu, turėjo su tuo susijusių išlaidų, be to po pakankamai ilgo termino (11 m.) atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad jo teisės į šį turtą nebebus ginčijamos. Minėta, kad byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesąžiningas kitų įpėdinių atžvilgiu. Tačiau nei vienas iš ieškovų po palikėjos mirties nesielgė pakankamai atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai. Priešingai – ieškovai savo teisių į palikimą neįgyvendino visiškai arba įgyvendino jas aplaidžiai ir nerūpestingai. Ieškovai L. B., J. P., E. P., I. G. nurodė, jog pasitikėjo A. U. nurodymu, ieškovas A. U. - jog tikėjo atsakovo nurodymu apie palikimo nebuvimą, ir patys jokių veiksmų šiai aplinkybei išsiaiškinti nebesiėmė. T.y. nė vienas iš ieškovų nesikreipė į paveldėjimo bylą tvarkiusį notarą dėl informacijos apie palikimą gavimo, nė vienas nesikreipė į viešuosius registrus (nors visi ieškovai žinojo apie palikėjos turėtą namų valdą (duomenys neskelbtini)) dėl informacijos apie palikėjos turtą, neatliko jokių kitų veiksmų, kad išsiaiškinti apie galimą palikimo atsiradimą. Visi ieškovai termino palikimui priimti eigos metu buvo pilnamečiai, veiksnūs, nė vienas iš ieškovų nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių atlikti šiuos veiksmus. Taigi, būdami sąžiningi, atidūs bei rūpestingi įpėdiniai, ieškovai privalėjo ir galėjo atlikti nurodytus veiksmus, išsiaiškinti apie palikimą ir apsispręsti, ar jį priimti. Tačiau be jokių pateisinamų priežasčių ieškovai to nepadarė, t.y. savo teisių paveldėti neįgyvendino. Esant šių aplinkybių visetui, termino palikimui priimti atnaujinimas po daugiau nei vienuolikos metų po palikimo atsiradimo, kai palikimą jau vienuolika metų yra priėmęs atsakovas, teismo vertinimu, iš esmės prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Be to, kaip minėta, ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pareiškėjų nežinojimas apie palikimo atsiradimą (egzistavimą) nėra svarbi priežastis terminui palikimui priimti atnaujinti (2011-03-07 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011-05-17 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Todėl ieškovams jų praleistas terminas palikimui priimti negalėtų būti atnaujintas ir dėl šių priežasčių.

Pasisakytina ir dėl ieškovės E. P. teisės reikalauti atnaujinti terminą palikimui priimti. Bylos duomenys patvirtina, kad teisę paveldėti A. P. palikimą atstovavimo teise už V. P. turėjo ieškovės sutuoktinis V. P.. V. P. mirė (duomenys neskelbtini), ir jo palikimą paveldėjo ieškovė. Teismo vertinimu, teisė reikalauti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti dėl savo asmeninio pobūdžio, dėl to, kad ji neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu, nesant jokių objektyvių duomenų, kad palikėjas, būdamas gyvas, šią teisę bandė įgyvendinti, negali įeiti į palikimo sudėtį ir pareiti paveldėtojams (CK 5.1 str. 3 d.). Taigi ieškovė, paveldėjusi V. P. palikimą, jo teisės reikalauti atnaujinti terminą A. P. palikimui priimti nepaveldėjo. Todėl ieškovė neturi reikalavimo, kurį pareiškė, teisės. Be to bylos įrodymai patvirtina, kad apie A. P. palikimą V. P. tikrai buvo žinoma (šią aplinkybę patvirtino atsakovas, liudytojai; be to pažymėtina, kad V. P. dalyvavo 1999-02-26 paženklinant žemės sklypo ribas vietoje), tačiau, kaip nustatyta byloje, nuo 2000-09-14 iki mirties 2007-12-19 jis palikimo nepriėmė, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, kitokiu būdu negynė ir neįgyvendino savo teisės paveldėti šį palikimą. Darytina išvada, kad V. P., jam priklausančios A. P. palikimo dalies atsisakė. Todėl ir dėl šios priežasties jo teisė reikalauti atnaujinti terminą palikimo priėmimui ir palikimą priimti negalėjo pereiti ieškovei. Taigi ieškinys dalyje dėl ieškovės E. P. reikalavimų negali būti tenkinamas ir dėl šių priežasčių.

Nė vienam iš ieškovų neatnaujinus termino palikimui priimti, jie neįgijo ir teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 str.). Taigi ir reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo atmetamas.

Ieškinį atmetus, ieškovai privalo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir valstybei (CPK 93 str.). Ieškovei L. B. teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų, todėl ji visiškai atleista nuo išlaidų valstybei mokėjimo. Dėl šios priežastis bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 29,20 Lt (dvidešimt devynis litus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

2012-06-01 teismo nutartimi byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą - palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.