- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-643-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01513-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- V. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-643-755/2016
NUTARTIS
2016 m. rugsėjo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-51-356/2015 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ieškovo pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. B., atsakovo pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7240,50 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė procesiniuose dokumentuose bei paaiškino, kad jis vykdo individualią veiklą, gauna iš jos pajamų, todėl tėvo V. B. paprašytas paskolinti 25 tūkstančius litų sutiko, už tėvą sumokėjo šią sumą jo sutuoktinei E. B., nes jie buvo sudarė turto pasidalijimo sutartį. Tėvas, nors dar iki sutarties sudarymo iš banko pasiėmė 19 tūkstančių litų, jam sakė, kad pilnai atsiskaityti su sutuoktine trūksta 25 tūkstančių litų, todėl mano, kad E. B. viso galėjo sumokėti apie 45 tūkstančius litų, nes turtas, kurį jie dalijosi, buvo vertingas. Skolinti pinigus tėvui be rašytinės paskolos sutarties sutiko, nes dar iki 25 tūkstančių litų pervedimo į E. B. sąskaitą tėvas jo naudai sudarė testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą. Kai tėvas savo valią pakeitė ir sudarė naują testamentą brolio Juliaus naudai, jis brolį įspėjo apie tai, kad tėvas skolingas, kad jam teks grąžinti skolą. Su atsakovu po to, kai V. B. apsigyveno pas jį ir jo naudai buvo sudarytas testamentas, apie tėvo skolą nekalbėjo. Ieškovo įsitikinimu, teismas jo nurodytas faktines aplinkybes turėtų įvertinti taip, kad jis už tėvą įvykdė piniginę prievolę, todėl dabar turi reikalavimo teisę į atsakovą, kuris po V. B. mirties priėmė palikimą.
Atsiliepimas
Ieškovo pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsakovas V. B. nurodė procesiniuose dokumentuose, kad ieškinio nepripažįsta, prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos rajono apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimu ieškovo J. B. ieškinys atmestas. Priteista iš J. B. atsakovui V. B. 2000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 10,14 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Priteista iš ieškovo valstybei 3,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovas 2011-04-21 į E. B. sąskaitą banke pervedė tikrai jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 25000 litų. Teismas nustatė, kad V. Š. nepatvirtino ieškovo nurodyto fakto, esą E. B. pagal sutartį būtų gavusi ne 25, o 45 tūkstančius litų. Rašytiniame įrodyme – notarine tvarka 2011-04-21 patvirtintoje sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje nėra duomenų apie tai, kad iki šios sutarties sudarymo V. B. jau būtų perdavęs grynaisiais 20.000 Lt savo sutuoktinei E. B., ar kad būtų įsipareigojęs sumokėti ateityje. Nustatė, kad kiti liudytojai patvirtino, kad V. B. turėdavo ir laikydavo namuose tam tikras grynųjų pinigų sumas, apie tai, kad tėvas yra skolingas, ieškovas atsakovui neužsiminė. Teismas vertino, kad V. B. valios pakeitimas dėl turto palikimo kitam sūnui, o juo labiau brolio sūnui turėjo ieškovą paskatinti veikti, t.y. V. B. dar esant gyvam pareikalauti paskolos sumą grąžinti, nes grąžinimo terminas, kaip nurodė ieškovas, nebuvo nustatytas (CK 6.53 str.). Teismas nustatė, kad V. B. dar esant gyvam, ieškovui buvo reali galimybė susigrąžinti paskolos sumą, tačiau jis jokių veiksmų neatliko. Atsižvelgęs į faktus, jog V. B. turėjo pakankamai pinginių lėšų, sprendė, jog tai nepatvirtina poreikio skolintis iš sūnaus 25000 Lt. Byloje nebuvo patvirtinta ieškovo iškelta versija dėl to, kad galimai E. B. buvo sumokėta ne 25, o 45 tūkstančiai litų. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas SEB banko 2011-04-21 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus savaime nepatvirtina fakto, kad E. B. į jos sąskaitą pervesti 25.000 Lt nuosavybės teise priklausė būtent ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2010-2011 metus taip pat nepatvirtina fakto, kad ieškovas, nuolat vykdydamas individualią veiklą, kasmet gaunamas pajamas kaupė, neinvestavo, todėl 2011-04-21 turėjo 25000 Lt grynaisiais. Ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimo priteisti iš atsakovo 7240 Eur skolą pagrindų. Teismas vertino, jog neįrodyta, kad 2011-04-21 į E. B. sąskaitą ieškovas pervedė nuosavybės teise jam priklausančius 25000 litų, todėl neįrodyta ir tai, kad ieškovas V. B. paskolino 25000 Lt ar už jį įvykdė tokio dydžio piniginę prievolę, todėl sprendė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti, jog minėto dydžio piniginę prievolę įvykdytų V. B. testamentinis įpėdinis – atsakovas (CK 5.52 str., 6.50 str., 6.870 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovas J. B. apeliaciniu skundu skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimą, prašo jį panaikinti, ieškinį tenkint, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad SEB banko 2011-04-21 mokėjimo nurodymu neginčijamai nustatyta, jog ieškovas už savo tėvą pervedė E. B. 25000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad jo reikalavimo teisė kyla iš CK 6.50 str. nuostatų. Atlikęs mokėjimą už V. B. pagal įstatymo reikalavimus, įgijo teisę į sumokėtos sumos grąžinimą. Jis buvo suinteresuotas sumokėti už tėvą skolą, kadangi V. B. ieškovui 2011-04-20, t.y. prieš dieną iki sutuoktinių turto pasidalijimo, surašė testamentą, kuriuo savo turtą paliko ieškovui. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog V. B. iš banko sąskaitų nusiimti grynieji pinigai 19279,12 Lt galėjo būti sumokėti E. B.. V. B. pinigus galėjo pervesti E. B. per banką. 2012-08-01 V. B. iš 2011-04-20 13000 Lt išgrynintų pinigų įnešė Ūkio banko sąskaitą pagal sudarytą terminuoto indėlio sutartį. Liudytoja Z. S. patvirtino, kad V. B. sumokėjo 7000 Lt sumą alimentams padengti. Be to, nurodo, kad V. B. už 6000 Lt pirko langus, pečių. Atsakovas nurodė, kad V. B. persikeldamas gyventi pas jį turėjo 2000 Lt. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog pervesti 25000 Lt nuosavybės teise galėjo priklausyti kam nors kitam. Teigia, kad jo pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos ir B. B. parodymai aiškiai patvirtina, kad jis turėjo 25000 Lt. Apeliantas teigia, jog teismas interpretavo jo parodymus, nurodydamas, kad ieškovas, nurodė, jog V. B. jam minėjo, kad viso E. B. atlyginti už turto dalį reikia 45000 Lt, nes jo parodymai to fakto nepatvirtina. Kadangi jis manė, kad su broliu dėl skolos būtų sutaręs, todėl nematė reikalo iš karto reikalauti skolos, o apie testamentą atsakovui jis sužinojo tik po tėvo mirties, todėl nedelsdamas pareiškė reikalavimą atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimą, priteisti iš ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas teisingai vertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. B. neįrodė turėjęs 25000 Lt ir juos pervedęs į E. B. sąskaitą. Ieškovas, žinodamas, kad testamentas panaikintas, nekėlė būnant gyvam V. B., pretenzijų dėl 25000 Lt grąžinimo. Apeliantas nutyli aplinkybę, kad V. B. buvo garbaus amžiaus (1915 m.) ir jam buvo paprasčiau turėtų pinigų sumą patikėti sumokėti savo sūnui. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad į Ūkio banko sąskaitą V. B. 2012-08-01 įnešė tuos pačius pinigus, kuriuos išgrynino prieš daugiau nei metus laiko, taip pat, kad pervedė 7000 Lt alimentų įsiskolinimą. Nei ieškinyje, nei dublike ieškovas nenurodė, kad dalyvavo derybose dėl kompensacijos, tokios versijos nekėlė ir teismo posėdyje. Dublike pats ieškovas nurodė, kad V. B. prieš dieną iki ginčo sandorio sudarymo buvo surašęs testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko savo sūnui, t.y. ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).
Apelianto J. B. skundo argumentai apie tai, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pagrindinis ginčas byloje kilęs dėl to, ar ieškovas 2011-04-21 į E. B. banko sąskaitą pervedė jam nuosavybės teise priklausančius pinigus – 25000 Lt sumą, ar ši suma priklausė jo tėvui V. B.. Taigi, ieškovui, teigiant, kad jis suteikė savo tėvui V. B. paskolą (25 000 Lt) už tėvą pervesdamas šią sumą tėvo sutuoktinei E. B., tenka pareiga įrodyti, kad tokią paskolą jis tėvui realiai suteikė.
Apeliacinės instancijos teismas ,įvertinęs bylos įrodymus, sprendžia, jog banko pavedimu ieškovo J. B. pervesta E. B. suma yra ieškovo tėvui V. B. priklausę pinigai – V. B. kompensacija sutuoktinei už jos turto dalį, nes aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pinigai priklausė ieškovui, jis neįrodė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir jo tėvo V. B. ieškovo atlikto bankinio pavedimo pagrindu, kuriuo 2011-04-21 ieškovas pervedė E. B. 25000 Eur, susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir tokiu būdu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, paveldėjusį ieškovo tėvo turtą, kaip tinkamai už savo tėvą įvykdęs prievolę trečiasis asmuo.
Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, tiek teigiant, kad ieškovas suteikė savo tėvui paskolą, tiek teigiant, kad jis už savo tėvą (V. B.) įvykdė prievolę, esminis nustatytinas dalykas šio konkretaus ginčo atveju yra tai, kam priklausantys pinigai (ieškovui ar jo tėvui) buvo pervesti E. B..
Byloje yra nustatyta, kad ieškovas SEB banko 2011-04-21 nurodymu pervedė 25000 Lt sumą gavėjai E. B., tačiau pirmosios instancijos teismo atlikta bylos įrodymų analize, prezumpcija, jog lėšos priklauso jų mokėtojui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra paneigta. Apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo nepasisako, kadangi su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės bei jų įvertinimu sutinka.
Priešingai, nei teigia ieškovas, atliktu 2011-04-21 banko nurodymu nėra savaime neginčijamai nustatyta, kad pervesti pinigai priklauso ieškovui. Vien iš paties 2011-04-21 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus mokėjimo paskirties matyti, kad joje nurodyta „Grynųjų įmokėjimas į sąskaitą“, „moka už V. B., pagal sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį 2011-04-21d.“ Teismo vertinimu tokios mokėjimo paskirties nurodymas rodo, kad ieškovas tik techniškai atliko mokėjimą už tėvą V. B., jo 2011-04-21 sudarytos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pagrindu. Iš paminėtos sutarties jokie įsipareigojimai ieškovui nekilo, sutarties šalys yra ieškovo tėvas V. B. ir E. B., kuriai pagal sutartį tenka 25000 Lt, o tėvui sutartyje nurodytas turtas (sutarties 2. 1. p.). Pastebima, kad 2011-04-21 atliktas nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, ir būtent tai leidžia pagrįstai manyti, kad įmokėti pinigai priklausė ieškovo tėvui. Byloje nustatyta, kad išvakarėse, t. y. 2011-04-20 ieškovo tėvas V. B. išsigrynino iš savo sąskaitos banke „Swedbank“ 7166,58 Lt bei 12112,54 Lt sumas. Todėl tikėtina, kad šios lėšos ir buvo įneštos atliekant mokėjimą E. B.. Aplinkybę, kad ieškovas galėjo turėti pinigų ir grynaisiais pinigais be išgrynintųjų banke, patvirtina liudytojos Z. S. parodymai, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Todėl darytina išvada, kad būtent visą sumą 25000 Lt V. B. perdavė sūnui mokėjimui atlikti.
Taigi, esant duomenims apie V. B. iš banko išgrynintus pinigus, nesant nustatytų kitų priežasčių, dėl kurių V. B. galėjo išgryninti nurodytas pinigų sumas, atsižvelgiant į tai, kad sekančią dieną buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis pagal kurią E. B. tenka 25000 Lt kompensacija bei pagal tą sutartį atliktas aptartas nurodytas mokėjimas, iš pradžių grynuosius pinigus įmokant, leidžia pagrįstai teigti, jog E. B. buvo sumokėta iš V. B. lėšų. Tai, kad pinigų gavėja E. B. neprieštaravo gavusi pinigų pervedimą iš ieškovo, bet ne iš jo tėvo, niekaip nepatvirtina, kad sumokėti pinigai galėtų priklausyti ieškovui.
Apeliaciniame skunde ieškovo nurodoma aplinkybė, jog V. B. 2011-04-20, t. y. prieš dieną iki sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo, surašytas testamentas, kuriuo nusprendė palikti savo turtą ieškovui, dėl ko ieškovas buvo suinteresuotas sumokėti E. B. tėvo skolą, tėra prielaida, kuri negali patvirtinti, kad sumokėti pinigai priklausė ieškovui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių buvus ieškovo ir V. B. susitarimą, kad kompensacija pagal 2011-04-21 sutartį E. B. sumoka ieškovas iš savo lėšų. Priešingai, iš liudytojos V. Š. parodymų matyti, kad jai E. B. sakiusi, jog V. B. atsiskaitymui su E. B. turėjo pinigų banke ir namuose, o pats V. B. liudytojai sakęs, kad jis atsiskaitė sumokėdamas 7000 Lt alimentus už sūnų Julių bei 25000 Lt sutuoktinei. Liudytoja Z. S. taip pat nurodė, kad ieškovo tėvas jai sakęs, jog jis sumokėjo 25000 Lt E. B. iš savo lėšų. Pastebima, kad byloje nėra duomenų, jog po to, kai ieškovo tėvas sudarė naują testamentą ieškovo brolio naudai, ieškovas būtų reikalavęs iš tėvo grąžinti 25000 Lt skolą.
Teismas, atsižvelgęs į liudytojos Z. S. parodymais nustatytas aplinkybes apie ieškovo tėvo turėtas pajamas ir santaupas, neturi pagrindo laikyti, kad ieškovo tėvas 2011-04-20 išgrynintus pinigus panaudojo ne atsiskaitymui su E. B., o apeliaciniame ieškovo nurodytiems 13000 Lt sumos įnešimui į Ūkio banko sąskaitą, 7000 Lt sumokėjimui už J. B. įsiskolinimą bei langų ir pečiaus pirkimui už 6000 Lt. Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos Z. S. parodymais nustatyta, kad V. B. turėjo pajamų iš krepšelių pynimo , gaudavo 1100 Lt dydžio pensiją, ne kartą sakėsi liudytojai, kad turi santaupų, padėdavo vaikams, todėl darytina išvada, kad V. B. galėjo turėti santaupų grynaisiais pinigais sūnaus J. B. įsiskolinimui apmokėti ir banko indėliui, juo labiau, kad iš byloje esančio V. B. sąskaitos išrašo matyti, kad iš V. B. 13000 Lt terminuotas banko indėlis priimtas 2012-08-01, t.y. daugiau nei po vienerių metų po to, kai V. B. išsigrynino pinigus - 7166,58 Lt bei 12112,54 Lt pinigų sumas.
Nors apeliantas nurodo, kad B. B. parodymai bei jo pateikti duomenys – pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina, jog jis turėjo finansines galimybes sumokėti 25000 Lt sumą E. B., tačiau, teismo vertinimu, ieškovo finansinė padėtis, esant prieš tai byloje nustatytoms aplinkybėms, labiau patvirtinančioms, kad sumokėti pinigai E. B. priklausė ieškovo tėvui V. B., negali savaime patvirtinti E. B. pervestų pinigų priklausymo fakto ieškovui nesant kitų objektyvių, tai patvirtinančių duomenų (rašytinės paskolos sutarties ar kito susitarimo). Be to, teismo vertinimu, ieškovo pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2010 m. ir 2011 m. vienareikšmiškai nepatvirtina jį turėjus ginčo sumą 2011-04-20 datai.
Esant prieš tai aptartoms byloje nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovo atliktas lėšų pervedimas įvertintinas tik kaip techninė paslauga savo tėvui V. B.. Kadangi ieškovas neįrodė 2011-04-21 mokėjimą atlikęs savo lėšomis, jis reikalavimo į atsakovą V. B., ieškovo tėvo testamentinį įpėdinį, neįgijo.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, o apelianto teiginiai dėl netinkamai įvertinų jo akcentuojamų aplinkybių, kurios nurodytos jo apeliaciniame, vertinami kaip nepagrįsti ir yra deklaratyvūs, dėl ko nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, jam iš apelianto priteistinos patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas V. B. patyrė 800 Eur išlaidų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pateiktas 2016-05-18 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad šią sumą atsakovas advokatui už dokumento surašymą sumokėjo. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 p. nustatytų ribų, todėl šios išlaidos iš ieškovo priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.