- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-928-357/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05003-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. D.
- Pareiškėjas
- UAB „Šiaulių tauro televizoriai“
- Kategorijos
- 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. D. ir antstolio A. B. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ skundą atsakovui antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ pateikė skundą dėl antstolio A. B. 2014-06-03 patvarkymo Nr. BLO025854 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad V. D. gaunamas darbo užmokestis negali būti laikomas bendru turtu, todėl reikalavimas sustabdyti atlyginimo mokėjimą V. D. ir jam priklausančio darbo užmokesčio areštas yra neteisėti. Taip pat pažymi, kad asmens duomenis saugo Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, todėl pateikti pažymą apie V. D. gaunamas pajamas iš UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ per paskutinius 12 mėnesių, nėra jokio pagrindo ir reikalingumo.
Antstolis A. B. 2014-06-26 patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo nurodė, kad antstolis pagrįstai areštavo V. D. gaunamą darbo užmokestį ir paliko jį saugoti UAB „Šiaulių tauro televizoriai“, kol išieškotojas, skolininkė ar jos sutuoktinis kreipsis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo. Teismui nustačius skolininkei D. D. priklausančią V. D. darbo užmokesčio dalį, V. D. bus grąžinta jam priklausanti darbo užmokesčio dalis, o D. D. priklausanti dalis, įstatymų nustatyta tvarka, bus panaudota įsiskolinimams padengti. Pažymi, kad antstolis CPK 667 str. pagrindu siūlydamas nustatyti skolininko dalį, nesiekia priteistos sumos išieškojimo iš asmens, kuris nebuvo įtrauktas į teismo procesą, o kaip tik siekia, kad nebūtų vykdomas išieškojimas iš tos turto dalies, kuri skolininkui nepriklauso, todėl UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ atsisakymas pateikti antstoliui prašomą informaciją yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CPK 585 str.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų tenkino iš dalies ir leido UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ išmokėti V. D. iš jo darbo užmokesčio lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, 80 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį, o iš darbo užmokesčio lėšų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA, leido išmokėti 30 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį būtinųjų gyvenimo poreikių tenkinimui. Teismas nurodė, kad antstolis skundžiamu 2014-06-03 patvarkymu areštavęs skolininkės sutuoktinio V. D. darbo užmokestį 1294,23 Lt sumai, nepagrįstai nepaliko jam teisės laisvai naudotis ir disponuoti bent dalimi jam teisėtai priklausančio darbo užmokesčio sumos. CPK 736 str. 1. 2 d. nuostatos numato, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal vykdomuosius dokumentus išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų, o viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 80 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas sprendė, kad iki skolininkės D. D. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. D., nustatymo, V. D. iš areštuotų jo darbo užmokesčio lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti leista panaudoti 80 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį, o iš darbo užmokesčio lėšų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA, turi būti leista panaudoti 30 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. D. prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti antstolio A. B. dalyvavimą teismo posėdyje privalomu, panaikinti antstolio A. B. 2014-06-03 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO025854, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį.
1. Nurodo, kad antstolis A. B. savo patvarkyme nurodė jog V. D. nėra skolininkas, jog V. D. dirba UAB „Šiaulių tauro televizoriai“. Antstolis A. B. suprato jog V. D. iš UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ gaunamas darbo užmokestis negali būti laikomas bendru turtu, todėl reikalavimas sustabdyti atlyginimo mokėjimą V. D. ir jam priklausančio darbo užmokesčio areštas yra neteisėti. Darbdavys yra įpareigotas mokėti darbuotojui darbo užmokestį darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir be teisėto pagrindo sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimo negali. V. D. gerai atlieka jam pavestus darbus ir darbdavys negali atlikti veiksmų nukreiptų prieš darbuotoją, kurie darbdavio nuomone yra neteisėti. Nurodyti veiksmai darbdaviui gali sukelti neigiamas pasekmes, pavyzdžiui gerai dirbantis darbuotojas gali pasiprašyti atleidžiamas arba negavęs darbo užmokesčio gali netekti motyvacijos.
2. Teismas turėjo analizuoti ir pažymos apie V. D. per paskutinius 12 mėnesių gautas pajamas antstoliui reikalingumą, nes V. D. išmokėto atlyginimo nei bendrovė nei antstolis užlaikyti nebegali. Antstolis aiškiai turi pasisakyti kokiu tikslu renka aukščiau nurodytą informaciją. Pirmosios instancijos teismas pažymos pateikimą siejo su galimu išieškojimu, tačiau tokie teiginiai yra visiškai neadekvatūs, nes yra neadekvatu kreipti išieškojimą į tai ko jau nebėra.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2012 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6894-394/2012 nutartimi nutarė pareiškėjo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ skundą dėl antstolio T. U. atlikto procesinio veiksmo tenkinti, panaikinti antstolio T. U. 2012-09-18 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo V. D. sustabdymo. Be kita ko teismas nurodė, kad išieškojimą iš darbo užmokesčio reglamentuoja LR CPK 733 str., tačiau jame nurodyta išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka, o V. D. nėra skolininkas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. išduotą vykdomąjį raštą be to, LR CPK 733 str. nenumato darbo užmokesčio arešto. Visiškai sustabdyti piniginių lėšų, trečiojo asmens darbo užmokesčio, mokėjimą pagal antstolio pateiktą patvarkymą darbdavys neturi jokio teisinio pagrindo, o antstolis, priskirdamas dar neišmokėtą sutuoktinio darbo užmokestį bendram turtui neteisingai traktuoja LR CPK 667 str. 1 d. nurodyto turto sąvoką. Skundžiamu patvarkymu antstolis neturėjo teisės reikalauti ir pažymos apie V. D. darbo užmokestį, nes pagal LR CPK 734 str. 1 d. įmonės privalo antstoliui pateikti duomenis tik apie skolininko darbo užmokestį, o V. D. nėra skolininkas pagal 2012 m. vasario 21 d. vykdomąjį raštą.
4. Pažymi, kad tie patys teismai tuo pačiu klausimu priėmė skirtingą sprendimą ir tuo pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas antstolis A. B. prašo panaikinti 2014 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje 2-6127-883/2014, išspręsti klausimą iš esmės -netenkinti UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ skundo.
1. Antstolis vadovavosi CPK 667 str., kuris numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos, išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas. Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma, nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, taigi ir pajamas, kurios gautos iš darbinės veiklos, antstoliui nėra pagrindo vadovautis LR CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (LR CPK 667 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. konsultacija Nr. A3-113. Teismų praktika. 2004 m. Nr. 22). Pažymi, kad vadovaujantis įstatymo nuostatomis, pirmiausia turtas yra areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.
2. Įstatymo nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija patvirtina, kad įstatymas nesuteikia teisės antstoliui savo iniciatyva nustatyti skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis turėjo areštuoti tik dalį skolininko sutuoktinei pervedamų lėšų, kadangi teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių, teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Pažymi, kad nagrinėdamas analogišką skundą, kurio tekstas pažodžiui sutapo su UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ pateiktu skundu, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-584-372/2013 pasisakė, jog vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad antstolis laikėsi teisinio reglamentavimo. Antstolis, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamas, areštavo jos darbo užmokestį. Teismas pasisakė, kad iš antstolio patvarkymo turinio matyti, jog iki atskiro antstolio patvarkymo buvo sustabdytas tik areštuotų piniginių lėšų išmokėjimas. Šiaulių apygardos teismo vertinimu, kol skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis pagrįstai areštavo sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į suinteresuoto asmens V. D. atskirąjį skundą antstolis A. B. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie skolininkės sutuoktinio darbines pajamas yra pagrįstas. Pažymėjo, kad pagal LR CPK 585 str. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimą, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
Pateiktame atsiliepime į antstolio A. B. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. D. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo antstolio A. B. atskirąjį skundą atmesti, trečiojo asmens V. D. atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti antstolio A. B. 2014-06-03 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO025854, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį. Atsiliepime palaikė savo atskirajame skunde nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje tarp suinteresuoto asmens V. D. ir antstolio A. B. kilo ginčas dėl antstolio 2014-06-03 patvarkymo Nr. BLO025854 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš vykdomosios bylos Nr. 41/634/2014 matyti, kad antstolio A. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. išduodą vykdomąjį raštą Nr. L2-1672-883 dėl 614,23 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš D. D. (vykdomoji byla 3 b.l.).
2014-06-03 antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, kuriuo areštavo skolininkės D. D. sutuoktinio V. D. gaunamas pinigines lėšas 1294,23 Lt sumoje ir sustabdė piniginių lėšų išmokėjimą V. D. iki atskiro antstolio A. B. patvarkymo (vykdomoji byla 43 b.l.).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų tenkino iš dalies ir leido UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ išmokėti V. D. iš jo darbo užmokesčio lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, 80 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį, o iš darbo užmokesčio lėšų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA, leido išmokėti 30 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį būtinųjų gyvenimo poreikių tenkinimui.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą
nutartį, nepažeidė proceso ir materialiosios teisės normų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad areštavus visą skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį, esanti situacija, kai V. D. negali gauti darbo užmokesčio, pažeidžiama jo teisė gauti apmokėjimą už darbą. Pastebėtina, kad net vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio yra ribojamas atitinkamais dydžiais (CPK 736 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog V. D. visai negalėtų naudotis jam priklausančiu darbo užmokesčiu ar 1/2 jam priklausančio darbo užmokesčio dalimi, kuri jam priklausytų vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apribojus visas V. D. gaunamas darbines pajamas, asmeniui nelieka lėšų savo būtiniems poreikiams tenkinti, skolininkės sutuoktinis tampa labiau suvaržytu nei pati skolininkė, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus konkrečių faktinių aplinkybių visumą, antstolio patvarkymas negali būti pripažintas atitinkančiu vykdymo proceso šalių interesus bei užtikrinantis tinkamą jų pusiausvyrą.
Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininkės, bet ir jos sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, gali būti bendroji jungtinė skolininkės ir jos sutuoktinio nuosavybė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma (CPK 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis), nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, taigi ir pajamas, kurios gautos iš darbinės veiklos, antstoliui nėra pagrindo vadovautis civilinio kodekso nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (CPK 667 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. konsultacija Nr. A3-113. Teismų praktika. 2004 m. Nr. 22).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą tuo metu esančių faktinių aplinkybių kontekste, formaliai nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių skolininko turto dalies, kuri yra jo bendra su sutuoktiniu nuosavybė, nustatymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus – konkrečiu atveju areštuodamas visą skolininkės sutuoktinio V. D. gaunamą darbo užmokestį, privalėjo įvertinti taikomų vykdymo veiksmų proporcingumą. Antstolis formaliai taikydamas įstatymo nuostatas privalo individualiai įvertinti kiekvieną situaciją bei priverstines skolos išieškojimo priemones taikyti tik adekvačiai ir objektyviai įvertinęs konkrečias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad antstolis, areštuodamas V. D. pajamas privalėjo užtikrinti ir nepažeisti ne tik išieškotojo, bet ir skolininkės ir jos sutuoktinio V. D. interesų. Antstolis nagrinėjamoje situacijoje turėjo vadovautis bendra taisykle, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) (LR CPK 668 straipsnio 1 dalis) bei, kad iš skolininko darbo užmokesčio negali būti išskaičiuojama daugiau kaip dvidešimt procentų nuo skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA ir ne daugiau nei septyniasdešimt procentų nuo skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančių Vyriausybės nustatytos MMA (LR CPK 736 straipsnis), ir areštą taikyti tik daliai pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors CPK nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija patvirtina, kad įstatymas nesuteikia teisės antstoliui savo iniciatyva nustatyti skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje pateiktais išaiškinimais antstolis turi vadovautis ne formaliai, bet atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Taip pat pažymėtina, kad antstolis nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, kadangi nagrinėjamos bylos ir antstolio nurodytų civilinių bylų Nr. 2S-394-232/2012, Nr. 2S-584-372/2013, Nr. 2S-254-440/2014 faktinės aplinkybės skiriasi. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia tik į teismų sprendimus analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad iki skolininkės D. D. dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. D., nustatymo, V. D. iš areštuotų jo darbo užmokesčio lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti leista panaudoti 80 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį, o iš darbo užmokesčio lėšų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA, turi būti leista panaudoti 30 procentų dydžio sumą kiekvieną mėnesį, padarė pagrįstą išvadą, atitinkančią tiek išieškotojo, tiek skolininkės sutuoktinio interesų pusiausvyrą.
Atskirojo skundo argumentai dėl antstolio 2014-06-03 patvarkymo Nr. BLO025854 pateikti informaciją yra nepagrįsti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie skolininkės sutuoktinio darbines pajamas yra pagrįstas, kadangi yra būtinas siekiant atlikti išieškojimo veiksmus. Pažymėtina, kad vykdydamas įstatymo nustatytas funkcijas, antstolis veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, jei tai susiję su vykdomu sprendimu). Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas civilinio proceso kodekso 624 str. 2 dalyje. Nagrinėjamoje byloje antstolis pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad vykdydamas CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimus antstolis aprašo ir areštuoja skolininko sutuoktinio darbo užmokestį ir pasiūlo išieškotojui, jo sutuoktiniui ir kitiems asmenims kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko darbo užmokesčio dalies, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas, nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 585 str. numatytas antstolio reikalavimų privalomumas, vienas iš šiame straipsnyje numatytų privalomų reikalavimų yra pareiga pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį. Kadangi išieškojimas iš skolininko sutuoktinio yra galimas, tai pagrįstas yra ir antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie per metus gaunamas skolininkės sutuoktinio pajamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirųjų skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, susijusias su informacijos pateikimu antstoliui ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymu, atskirieji skundai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirieji skundai yra atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.