Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-9218-797/2013, pagal pareiškėjų J. V. ir I. V. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Logfina“, Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. B. 2013-11-06 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 41-2677/11 ir Nr. 41-2377/10 persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-2377/10 dėl 150,00 Lt skolos išieškojimo iš J. V. 3 eilės ieškovo Raseinių r. PK naudai pagal 2010-04-13 Raseinių r. PK VP VTS EPS nutarimą Nr. M749758 ir vykdomoji byla Nr. 41-2677/11 dėl 9849,10 Lt skolos išieškojimo iš J. V. 3 eilės ieškovo UAB „Logfina“ naudai pagal 2011-10-05 Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. GB-7010. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, o pagal LR CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjamu atveju, 2013-10-25 patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo priimtas vadovaujantis aukščiau išdėstytomis įstatymo normomis, Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. konsultacija Nr. A3-113, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Antstolis priimtais patvarkymais siekia, kad nebūtų vykdomas išieškojimas iš tos turto dalies, kuri skolininkui nepriklauso.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, areštuojant skolininko sutuoktinei pervedamą darbo užmokestį bei nustatant įpareigojimą darbdaviui sustabdyti šių piniginių lėšų išmokėjimą, pripažinti neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skolininko sutuoktinės viso darbo užmokesčio areštas, neleidžiant disponuoti nors jo dalimi, prieštarauja LR CPK 668 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgiant į tai, panaikino pareiškėjų skundžiamą 2013-10-25 patvarkymą Nr. BLO230167 dalyje, kuria areštuotos skolininko sutuoktinei I. V. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro pervedamos piniginės lėšos ir nustatytas įpareigojimas sustabdyti šių piniginių lėšų išmokėjimą. Apeliantas antstolis A. B. su teismo priimta nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai aiškino LR CPK 667 straipsnio, 668 straipsnio nuostatas, neteisingai vadovavosi teismų praktika ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą panaikinti 2013-01-25 Patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO230167. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apelianto argumentus, turi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Iš civilinės bylos ir antstolio pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 41-2377/2010 ir Nr. 41-2677/2011 duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-2377/2010 dėl 150,00 Lt skolos išieškojimo iš J. V. 3 eilės ieškovo Raseinių r. PK naudai pagal 2010-04-13 Raseinių r. PK VP VTS EPS nutarimą Nr. M749758 ir vykdomoji byla Nr. 41-2677/11 dėl 9849,10 Lt skolos išieškojimo iš J. V. 3 eilės ieškovo UAB „Logfina“ naudai pagal 2011-10-05 Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. GB-7010. 2010-07-26 patvarkymais areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 41-2377/2010 antstolis areštavo pinigines lėšas, esančias skolininko J. V. banko sąskaitose (10-12 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010). 2011-10-10 priimtas patvarkymas areštuoti lėšas Nr. BLO095967, kuriuo leista skolininkui kas mėnesį iš „Swedbank“ AB esančios sąskaitos pasiimti lėšas, pervedamas iš VSDFV Raseinių skyriaus (24 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010). 2011-12-19, 2012-05-16 patvarkymais leisti išmokėti skolininko areštuotas lėšas papildomai leista skolininkui J. V. iš „Swedbank“ AB sąskaitoje esančių areštuotų lėšų papildomai kas mėnesį pasiimti lėšas pervedamas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos švietimo ir socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus (22, 36 v.b. Nr. 41-2677/2010). 2012-05-22 patvarkymu leisti išmokėti skolininko areštuotas lėšas leista iš „Swedbank“ AB sąskaitoje esančių areštuotų lėšų, pasiimti lėšas, pervestas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (47 v.b. Nr. 41-2677/2010). 2013-08-16 patvarkymu areštuoti lėšas Nr. BLO216185 antstolis areštavo Tauragės kredito unijos sąskaitose esančias lėšas, priklausančias skolininkui J. V. (57 b.l. Nr. 41-2677/2010). Iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašo matyti, kad J. V. ir I. V. susituokė 2011-04-30 (16 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010). Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad skolininkas nei asmenine, nei bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamo ir nekilnojamo turto iki 2012-11-27 neturėjo (6-7 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010, 14-15, 17-18 b.l. v.b. Nr. 41-2677/2011). Iš LR kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad 2012-11-27 skolininko sutuoktinė I. V. įsigijo transporto priemonę VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) 2013-05-04 įsigijo transporto priemonę AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) (58-59 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010). Iš LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo matyti, kad I. V. nuo 2013-05-17 gauna darbo užmokestį iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras (53 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010), skolininkas J. V. iš VSDFV Šilalės skyriaus Raseinių skyriaus gauna motinystės (tėvystės) pašalpą (54 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010).

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CPK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Kaip jau minėta, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkas nuo 2011-04-30 yra sudaręs santuoką su I. V. (16 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010), vedybų sutartį sudarė tik 2013-11-15 (20 c.b.l.), todėl, nepaneigus prezumpcijos, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis turėjo pagrindą skolininko sutuoktinės I. V. gaunamą darbo užmokestį laikyti bendrąja jungtine nuosavybe.

Bylos duomenimis, 2013-10-25 antstolis vadovaudamasis LR CPK 667 straipsnio 1 dalimi, priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO230167, kuriuo areštavo I. V. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro pervedamas lėšas 12127,10 Lt ribose bei įpareigojo sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą I. V. iki atskiro antstolio A. B. patvarkymo (66 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010). 2013-10-25 pasiūlymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. BLO230174, pasiūlė išieškotojams UAB „Logfina“, Kauno apskrities VMI per 30 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl J. V. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su bendraturčiu I. V., nustatymo (67 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010). Pažymėtina, kad LR CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama LR CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (LR CPK 668 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma (LR CPK 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis), nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, taigi ir pajamas, kurios gautos iš darbinės veiklos, antstoliui nėra pagrindo vadovautis LR CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (LR CPK 667 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. konsultacija Nr. A3-113. Teismų praktika. 2004 m. Nr. 22).Vadovaujantis LR CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (LR CPK 668 straipsnio 1 dalis). Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktu, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu - namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims; drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; skolininko šeimos pragyvenimui reikalingi maisto produktai; jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės; grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytą reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju antstolis areštuodamas skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, turėjo leisti naudotis pinigų suma, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pažymėtina, kad sisteminė LR CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto analizė, suteikia pagrindo išvadai, kad LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte, kas reiškia, kad įstatymo leidėjas nurodydamas, kad išieškojimas nėra galimas iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), turėjo omenyje grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o ne apskritai bet kokio pobūdžio lėšas. Kitoks minėtos normos aiškinimas prieštarautų LR CPK 736 straipsniui, kuris numato, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos - išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Vykdomosios bylos duomenys, patvirtina, kad antstolis priimdamas 2013-10-25 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO230167 ir 2013-10-25 pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. BLO230174 (66-67 b.l. v.b. Nr. 41-2377/2010), tinkamai ir pagrįstai vadovavosi LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis priimdamas pareiškėjų skundžiamą patvarkymą nepažeidė LR CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto nuostatų. Išdėstytos teisės nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija patvirtina, kad įstatymas nesuteikia teisės antstoliui savo iniciatyva nustatyti skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis turėjo areštuoti tik dalį I. V. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro pervedamų lėšų, kadangi teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių, teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl materialinės padėties, argumentus susijusius su tuo, kad pareiškėjai augina mažametį vaiką, neturi kitų pajamų, išskyrus I. V. gaunamą darbo užmokestį, tačiau teismo vertinimu šių aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo antstolio veiksmus dėl darbo užmokesčio arešto pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Pažymėtina, kad iš antstolio kartu su atskiruoju skundu pateikto 2013-12-01 dokumento dėl patvarkymo pakeitimo Nr. BLO238939, matyti, kad minėtu patvarkymu antstolis panaikino 2013-10-25 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO230167 ta apimtimi, kuria nuo 2013-11-15 sustabdytas piniginių lėšų išmokėjimas I. V. (49 b.l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę matyti, kad pareiškėjai gauna pajamas, todėl vertinti, kad yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, nėra pagrindo.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, civilinio proceso įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl skolų iš skolininko J. V. išieškojimo, tinkamai vadovavosi LR CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis skolininko turto dalies, kuri yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymą, ėmėsi visų teisėtų priemonių siekdamas tinkamai apginti išieškotojų interesus, nepažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis toje dalyje, kuria panaikintas antstolio A. B. 2013 m. spalio 25 d. patvarkymas Nr. BLO230167 dalyje, kuria areštuotos I. V. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro pervedamos piniginės lėšos ir nustatytas įpareigojimas sustabdyti šių piniginių lėšų išmokėjimą I. V. vykdomosiose bylose Nr. 41-2677/11 ir Nr. 41-2377/10, naikintina ir pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį dalyje, kuria pareiškėjų skundas tenkintas iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti pareiškėjų J. V. ir I. V. skundą dėl antstolio A. B. 2013 m. spalio 25 d. priimto patvarkymo Nr. BLO230167 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, panaikinimo.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, suinteresuotiems asmenims.