Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. V. ir I. V. skundą dėl antstolio veiksmų ir antstolio patvarkymą dėl skundo netenkinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2013-11-06 priėmė patvarkymą, kuriame atsisakė tenkinti skundą ir nurodė, kad pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, o pagal CPK 667 str. 1 d. jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nurodo, kad 2013-10-25 patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo priimtas vadovaujantis aukščiau išdėstytomis įstatymo normomis, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Antstolis vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. konsultacija Nr. A3-113 ir iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos, išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas. Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma, nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nuskaitytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Nurodo, jog vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.), pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Skolininkas savo skunde nepagrįstai nurodo CK 3.109 str., nes šiuo atveju skolos išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš J. V. priklausančios turto dalies. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.) ir panaikinamas areštas sutuoktinio darbo užmokesčiui. Nurodo, jog pagal CPK 749 str. 2 d., kad reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. Šiuo atveju VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras prilyginamas asmeniui, kurio žinioje yra saugomas skolininko turtas. Antstolis priimtais patvarkymais siekia, kad nebūtų vykdomas išieškojimas iš tos turto dalies, kuri skolininkui nepriklauso. Šiais motyvais prašo pareiškėjų skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai kreipėsi su skundu į antstolį, kuris patvarkymu skundo netenkino ir perdavė kartu su vykdomosiomis bylomis nagrinėti teismui (CPK 510 str.). Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama.

Iš vykdomųjų bylų matyti, jog antstolio Artūro Bložės kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos: byla Nr. 41-2377/10 dėl 150 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. V. išieškotojui Raseinių r. PK pagal 2010-04-13 Raseinių r. PK VP VTS EPS nutarimą Nr. M749758 ir byla Nr. 41-2677/11 dėl 9849,10 Lt skolos išieškojimo iš J. V. išieškotojui UAB „Logfina“ pagal 2011-10-05 Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. GB-7010.

Pateiktas santuokos liudijimas įrodo, jog pareiškėjai 2011-04-30 yra susituokę (4 b. l.).

Pareiškėjai nurodo, jog antstolis priėmė neteisėtus patvarkymus, nes areštavo visas pareiškėjos I. V. darbo užmokesčio lėšas, neatsižvelgdamas į CPK 736 str., ji negalinti disponuoti net dalimi savo darbo užmokesčio.

Iš vykdomosios bylos Nr. 41-2677/2011 matyti, jog antstolis Arturas Bložė 2013-10-25 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO230167, kuriuo areštavo I. V. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro gaunamas pinigines lėšas 12127,10 Lt ribose (66 v. b. l.).

Iš patvarkymo matyti, jog areštuotas visas darbo užmokestis, neatsižvelgta į CPK 668 str. 1 d. Pareiškėja nurodo, jog negali disponuoti net jai priklausančia darbo užmokesčio dalimi.

Iš vykdomosios bylos matyti, jog nėra priimto patvarkymo, kad leidžiama naudotis areštuota pinigų suma, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos iki bus nustatyta skolininkui priklausanti dalis bendrame sutuoktinių turte, ar kad areštuota dalis darbo užmokesčio (CPK 668 str. 1 d.).

Įstatymas numato, kad iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., CPK 667 str. ), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 str. 1 d.).

Spręsdami civilines bylas teismai turi atsižvelgti ne tik į įstatymus ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, bet ir kitų teismų sprendimus, taip yra nustatęs Konstitucinis Teismas (2007 m. nutarimas). Buvo nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų, o nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.

Iš teismų praktikos matyti, jog tokioje situacijoje antstoliai areštuoja ne visą sutuoktinio turtą - arba nurodo procentą, arba taiko CPK 668 str. 1 d., kur numatytas pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA arešto ribojimas, todėl teismas tokiu atveju laiko, kad nepažeisti sutuoktinio interesai, nes neareštuotas visas sutuoktinio turtas, tik jo dalis (VAT 2013-05-27 nutartis Nr. 2S-178-798/2013). Nors dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio arešto ir išmokėjimo sustabdymo teismų praktika yra nevienoda, tačiau juose pasisakoma taip, kad viso darbo užmokesčio areštas ir jo mokėjimo sustabdymas yra neteisėtas veiksmas (ŠAT 2013-10-21 nutartis Nr. 2S-687-357/2013).

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir teismų praktiką, pareiškėjos viso darbo užmokesčio areštas, neleidžiant jai disponuoti nors jo dalimi, prieštarauja CPK 668 str. 1 d. Antstolis tokiu atveju turėjo palikti teisę naudotis nors dalimi pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio, bet šio klausimo patvarkyme neišsprendė, tik nurodė, jog sustabdymas galioja iki atskiro antstolio patvarkymo. Pateikti įrodymai, jog pareiškėjų šeimoje yra mažametis sūnus, kurio interesai pažeisti, nes šeima liko be pajamų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. numato, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu, o 93.6. numato, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nors paminėtuose teisės aktuose minima apie išieškojimą, bet šiuo atveju sistemiškai aiškinant ir taikant, turi būti atsižvelgiama ir į CPK 668 str. bei sprendimų vykdymo instrukciją, nors turto areštu ir nesiekiama išieškoti (CPK 185 str.).

Pats antstolis patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodo, jog vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. konsultacija Nr. A3-113, ir iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos, išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas, tačiau pats antstolis, priimdamas patvarkymą, neatsižvelgia į tai ir areštą taiko visoms pareiškėjos pajamoms (66 v. b. l.).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjų skundas dalyje dėl antstolio Artūro Bložės 2013 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. BLO230167 areštuoti I. V. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro pervedamas pinigines lėšas ir įpareigojimo sustabdyti šių piniginių lėšų išmokėjimą I. V. panaikinimo yra pagrįstas, todėl šioje dalyje skundas tenkintinas ir patvarkymas naikintinas (CPK 178, 185 str.), išaiškinant antstoliui, jog areštuojant skolininko sutuoktinio darbo užmokestį, turi būti atsižvelgta į CPK 668 str. 1 d. numatytus ribojimus.

Priėmus skundą teisme, pareiškėjai pateikė vedybinę sutartį, kuri 2013-12-03 yra įregistruota Vedybų sutarčių registre. Teismas, vertindamas pateiktą sutartį, sprendžia, kad ši sutartis galioja ateičiai, antstolio priimtų patvarkymų metu ji negaliojo, todėl įtakos antstolio veiksmų teisėtumui, kurie atlikti iki tos sutarties įsigaliojimo, ji neturi (25 b. l.).

Pareiškėjai taip pat skundžia antstolio 2013 m. spalio 25 d. pasiūlymą Nr. BLO230174 išieškotojams kreiptis į teismą dėl J. V. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su I. V. nustatymo vykdomosiose bylose Nr. 41-2677/11 ir Nr. 41-2377/10 ir nurodo, jog tai yra asmeninė skolininko prievolė ir toks patvarkymas yra neteisėtas (31, 67 v. b. l.).

Pagal suformuotą teismų praktiką kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 str. 1 d., CPK 666 str. 1 d.). Iš vykdomųjų bylų matyti, jog vykdomuosiuose raštuose yra nurodyta, kad skolininkas yra L. V., tačiau teismas nesutinka su tuo, kad, vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę, negali būti nukreipiamas į bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatant skolininko dalį turte. Teismo nuomone, antstolis proceso įstatymo nepažeidė, nes tik nustatęs, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra, o skolininkas yra sudaręs santuoką, kuri nenutraukta, taip pat nesant duomenų, jog bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi kitu įstatymo nurodytu būdu, antstolis priėmė patvarkymą. Antstolis laikėsi CPK 667 str. įtvirtintos tvarkos, išsiuntė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su sutuoktine nuosavybe, dalies nustatymo.

Iš Liteko informacinės sistemos matyti, jog išieškotojas jau kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (civ. byla Nr. 2-1322-674/2013).

Atkreiptinas dėmesys, jog antstolio pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo nesukelia tiesioginių padarinių, tai yra įstatymo numatyta norma dėl skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, todėl teismas sprendžia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, ėmėsi visų teisėtų priemonių siekdamas tinkamai apginti išieškotojo interesus, siūlydamas nustatyti skolininko turto dalį, šiuo patvarkymu nepažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, siekė, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl skundžiamas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje skundas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Artūro Bložės 2013 m. spalio 25 d. patvarkymą Nr. BLO230167 dalyje, kurioje areštuotos I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro pervedamos piniginės lėšos ir nustatytas įpareigojimas sustabdyti šių piniginių lėšų išmokėjimą I. V. vykdomosiose bylose Nr. 41-2677/11 ir Nr. 41-2377/10.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.