Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-584-372/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-26
Bylos Nr.
2S-584-372/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
E. G.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Jurgelienė Civilinė byla Nr. 2S-584-372/2013
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02919-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 128.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų E. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Asta ir Liūtas“ skundas dėl antstolio veiksmų, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai E. G. ir UAB „Asta ir Liūtas“ kreipėsi į antstolį, prašydami panaikinti antstolio A. B. 2013-04-03 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir E. G. piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO189016 vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas akcinė bendrovė (toliau AB) LESTO kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. G., kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad E. G. gaunamas darbo užmokestis negali būti laikomas bendru su skolininku turtu, todėl reikalavimas sustabdyti atlyginimo mokėjimą E. G. ir jai priklausančio darbo užmokesčio areštas yra neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad antstolio nurodytų veiksmų atlikimas darbdaviui (UAB „Asta ir Liūtas“) sukeltų neigiamas pasekmės, nes darbuotoja E. G. gali paprašyti būti atleidžiama arba, negavusi darbo užmokesčio, gali netekti motyvacijos dirbti.

Antstolis A. B. 2013-04-22 patvarkymu atmetė pareiškėjų E. G. ir UAB „Asta ir Liūtas“ skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 41-241/12 persiuntė Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis taip pat suformulavo prašymą įpareigoti UAB „Asta ir Liūtas“ nedelsiant pateikti pažymą apie E. G. gaunamas pajamas iš UAB „Asta ir Liūtas“ per paskutinius 12 mėnesių ir, remiantis CPK 585 straipsniu, skirti baudą už kiekvieną 2013-04-03 patvarkymo dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. BLO189016 nevykdymo dieną. Pažymėjo, kad UAB „Asta ir Liūtas“ nėra vykdymo proceso šalis ir 2013-04-03 patvarkymas nėra susijęs su šio pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimą, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi per antstolio nustatytą terminą. Pabrėžė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 5 dalies nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjų E. G. ir UAB „Asta ir Liūtas“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų. Panaikino antstolio A. B. 2013-04-03 patvarkymą Nr. BLO189016 vykdomojoje byloje Nr. 41-241/12 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo. Sprendė, kad tiek E. G., tiek jos darbdavys – UAB „Asta ir Liūtas“ laikytini suinteresuotais asmenimis šiame vykdymo procese ir turintys teisę CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka teikti skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su darbo užmokesčio arešto taikymu darbuotojo atžvilgiu. Nurodė, kad E. G. nėra skolininkė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-23 išduotą vykdomąjį raštą ir CPK 733 straipsnyje nenumatytas darbo užmokesčio areštas. Teismo vertinimu, darbdavys neturi jokio teisinio pagrindo visiškai sustabdyti piniginių lėšų (šiuo atveju ne vykdymo proceso šalies, o trečiojo asmens darbo užmokesčio) mokėjimą pagal antstolio pateiktą patvarkymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis neturėjo teisės reikalauti pažymos apie E. G. darbo užmokestį, nes pagal CPK 734 straipsnio 1 dalį įmonės privalo antstoliui pateikti duomenis tik apie skolininko darbo užmokestį, o E. G. nėra skolininkė šioje vykdomojoje byloje. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2013-04-29 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino 2013-04-22 patvarkymo dalį dėl įpareigojimo UAB „Asta ir Liūtas“ nedelsiant pateikti pažymą apie E. G. gaunamas pajamas ir baudos įmonei skirimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, kadangi UAB „Asta ir Liūtas“ antstoliui pateikė šią informaciją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį, apeliantas antstolis A. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjų E. G. ir UAB „Asta ir Liūtas“ skundo. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Tvirtinama, kad CPK 749 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. Pažymima, kad antstolis pagal CPK 667 straipsnį siūlydamas nustatyti skolininko dalį, nesiekia priteistos sumos išieškoti iš asmens, kuris nebuvo įtrauktas į teismo procesą, o siekia, jog nebūtų vykdomas išieškojimas iš tos turto dalies, kuri skolininkui nepriklauso.

Atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto antstolio A. B. atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino antstolio patvarkymą, kuriuo antstolis, be kita ko, pagal skolos ir vykdymo išlaidų ribas areštavo pinigines lėšas ir sustabdė piniginių lėšų, gaunamų iš darbinės veiklos, išmokėjimą skolininko sutuoktinei iki atskiro antstolio patvarkymo.

Iš vykdomosios bylos Nr. 41-241/2012 matyti, kad antstolio A. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-16 išduodą vykdomąjį raštą dėl 2818,19 Lt nuostolių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 85 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojui AB LESTO iš skolininko S. G. (paskutinis v. b. lapas).

2013-04-03 antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, kuriuo areštavo skolininko S. G. sutuoktinės E. G. gaunamas 3814,43 Lt lėšas ir sustabdė piniginių lėšų išmokėjimą E. G. iki atskiro antstolio patvarkymo (39 v. b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų E. G. ir UAB „Asta ir Liūtas“ skundo dėl antstolio A. B. veiksmų turinį ir bylos medžiagą, sprendė, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas.

Teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. LR CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šios straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi CPK 667 straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas.

Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis laikėsi prieš tai minėto teisinio reglamentavimo. Antstolis, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamas, areštavo jos 3814,43 Lt darbo užmokestį (39 v. b. l.). Pažymėtina, kad antstolis galėjo aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų (3814,43 Lt), gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma (2903,90 Lt), kadangi nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 2013-04-03 antstolio patvarkymo turinio matyti, jog iki atskiro antstolio patvarkymo buvo sustabdytas tik areštuotų piniginių lėšų (3814,43 Lt) išmokėjimas E. G.. Teismo vertinimu, kol skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis pagrįstai areštavo sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis pasiūlė šalims per nustatytą terminą (šiuo atveju 30 dienų) kreiptis dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo (40 v. b. l.).

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, išieškotojas AB LESTO kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo ir buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-4242-650/2013. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkas S. G. ir apeliantė E. G. yra sutuoktiniai, todėl skolininko turto, esančio bendroje nuosavybėje, dalies nustatymas yra galimas. Pažymėtina, kad skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, ėmėsi visų teisėtų priemonių siekdamas tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir apeliantų skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį ir atmesti pareiškėjų E. G. ir UAB „Asta ir Liūtas“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų.

Teisėja Birutė Simonaitienė