- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-394-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11828-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mineraliniai vandenys“
- Skolininkas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (suinteresuoto asmens) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ pareiškimą dėl skolininko E. M. turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. M. ir antstolis D. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Mineraliniai vandenys“ kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad ½ dalis R. M. pajamų, susijusių su darbo santykiais, ½ dalis kitų R. M. pajamų, gautų iš bendro sutuoktinių ar jo asmeninio turto, ½ dalis R. M. pajamų, gautų iš jos verslo, ½ dalis R. M. esamų ar būsimų nurodytų ar bet kokio kito pobūdžio pajamų, pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokų priklauso skolininkui E. M.. Nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolį D. Š. su prašymu pagal Vilniaus rajono 7 notarų biuro vykdomąjį raštą Nr.JŠ-3419, išduotą 2010-03-16 išieškoti iš skolininko E. M. 13 078 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų bei vykdymo išlaidas. Vykdomoje byloje nustatyta, jog visas registruotas skolininko turtas areštuotas kitų kreditorių naudai. Skolininko darbo užmokestis minimalus, be to išieškojimą iš darbo užmokesčio vykdo ir kiti antstoliai. Skolininkas 2007-07-07 sudarė santuoką su R. M., skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p. pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.
Atsiliepimas
A. D. Š. atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.
Skolininkas E. M. nurodė, kad pagal vekselį laidavo už UAB ,,RV3“, kuriai iškelta bankroto byla. Antstolis D. Š., vykdydamas išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, sprendė klausimus, priskirtinus teismo kompetencijai. Laidavimu negali būti suvaržoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. R. M. nebuvo laiduotoja. Nurodė, kad laidavimo sutartį sudarė išimtinai verslo interesais, sutuoktinė R. M. nėra sudariusi su išieškotoju nei paskolos, nei laidavimo sutarties. Tai yra jo asmeninė prievolė, todėl sutuoktinei neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartis. Išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, o jo nesant ar nepakankant į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad dirba UAB ,,Muskatėlis“ pavaduotoju, darbo užmokestį sudaro 850 Lt, santuoka sudaryta 2007-07-07, su sutuoktine R. M. augina 6 vaikus. Prašė pareiškimą atmesti, nes sutuoktinė nėra susijusi su jo skola.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-10 nutartimi pareiškėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė, kad 1/3 dalis R. M. pajamų, susijusių su darbo santykiais, 1/3 dalis pajamų, gautų iš bendro sutuoktinių ar jo asmeninio turto, 1/3 dalis R. M. pajamų, gautų iš verslo, 1/3 dalis R. M. esamų ar būsimų nurodytų ar bet kokio kito pobūdžio pajamų, pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokų priklauso skolininkui E. M.. Teismas nustatė, kad skolininkas E. M., kaip bendrovės UAB „RV3“ direktorius laidavo už bendrovę jos prievolių neįvykdymo atveju. Teismas sutiko, jog skolininko E. M. prievolė pagal 2009-02-02 vekselį yra asmeninė, todėl skola išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininkui tenkančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėjo, jog pagal LR CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Santuoka tarp E. M. ir R. M. sudaryta 2007-07-07, vedybos ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo, turto padalinimo faktų nėra įregistruota, todėl pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. skolininko sutuoktinės darbo užmokestis t.y. piniginės lėšos, gautos iš R. M. darbinės veiklos, kurios įgyjamos santuokos metu yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal LR CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šeimoje auga 6 nepilnamečiai vaikai, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir nustatė, kad skolininkui E. M. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš R. M. darbinės veiklos.
Šalies argumentai
A. R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo 2011-11-10 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog remiantis CK 3.85 str. 3 d. iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jei kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Ginčo atveju laiduotojas E. M. sutartį sudarė išimtinai verslo interesais, o ne šeimos poreikiams tenkinti, kreditorius apie tai žinojo arba turėjo žinoti, todėl laiduotojo sutuoktinei R. M. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį. Skundžiamas teismo sprendimas yra socialiai nepagrįstas, nes skolininko šeima yra socialiai remtina ir jų gautų pajamų vos užtenka gyvybiškai būtiniems šeimos poreikiams tenkinti. Skundžiamu teismo sprendimu kreditoriaus interesų apsauga yra neproporcingai priešpastatyta skolininko vaikų interesų apsaugai, ko pasekoje buvo priimtas neteisėtas ir socialiai nepagrįstas sprendimas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Mineraliniai vandenys“ atsiliepimu į atskirtąjį skundą prašė R. M. skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-11-10 nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog teismas skundžiamoje nutartyje pripažino ir konstatavo, kad skolininko prievolė kreditoriui yra asmeninio pobūdžio, todėl skola išieškoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o iš skolininkui tenkančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismas priimdamas skundžiamą 2011-11-10 nutartį bei nagrinėdamas LR CPK 667 str. nustatyta tvarka paduotą pareiškimą nenustatė, kad pagal asmeninę R. M. prievolę gali būti išieškoma iš šeimos turto, nepadalijo šeimos turto, o tik įstatymų nustatyta tvarka individualizavo E. M. priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Teismas atsižvelgė į faktą, jog skolininko šeimoje auga 6 nepilnamečiai vaikai ir nukrypo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo t.y. pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad E. M. sutuoktinės R. M. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė, teismas atsižvelgęs į tai, jog šeimoje auga 6 nepilnamečiai vaikai, nukrypo nuo lygių dalių principo ir nustatė, kad skolininkui E. M. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš jo sutuoktinės R. M. darbinės veiklos (b.l.48-49).
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad jos sutuoktinis E. M. laidavimo sutartį sudarė išimtinai verslo interesais, todėl R. M. neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį. E. M. prievolė yra asmeninio pobūdžio. Teismas neįvertino aplinkybių, kad nustatant 1/3 E. M. dalį R. M. darbo užmokestyje yra pažeisti R. M. 6 vaikų interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-03-16 Vilniaus rajono 7 notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr.JŠ-3419 dėl 13 078 Lt skolos (vykdomosios bylos Nr. 0178/11/00103) išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai. 2011 m. kovo 16 d. antstolis D. Š. priėmė patvarkymą, kuriuo informavo išieškotoją UAB „Mineraliniai vandenys“, kad vykdant minėtą vykdomąjį įrašą nustatyta, jog visas skolininko E. M. turtas areštuotas kitų kreditorių naudai. Skolininko darbo užmokestis minimalus, be to išieškojimą vykdo ir kiti antstoliai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad 2007-07-07 skolininkas sudarė santuoką su R. M., skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p. pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. A. D. Š. 2011-07-18 patvarkymu minėtoje vykdomojoje byloje pratęsė kreipimosi į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iki 2011-08-01.
Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad E. M. prievolė pagal 2009-02-02 išduotą paprastąjį vekselį atsirado santuokos metu. Įrodymų, patvirtinančių R. M. sutikimą sandoriui sudaryti ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sandoris sudarytas šeimos interesais, į bylą nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. M. prievolė pagal sudarytą paprasąjį vekselį yra asmeninė ir teisingai taikė CK 3.112 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Byloje įrodymų, jog E. M. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta. Tokiu atveju skola išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčo, kad skolininko E. M. prievolė yra asmeninė, byloje nėra.
Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Santuoka tarp E. M. ir R. M. sudaryta 2007-07-07 (vyk.b. 36). Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Kaip jau minėta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato veiksmus, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu yra reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba, areštavo jos darbo užmokestį (apribojo disponavimo juo teise) ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas pagal LR CPK 667 st. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirtomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojims t.y. teismas nustatė E. M. priklausančią turto dalį iš kurio gali būti išieškomas įsiskolinimas, teismas nenustatė, kad gali būti išieškoma iš šeimos turto.
Pagal LR CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog, šeimoje auga 6 nepilnamečiai vaikai ir tuo pagrindu nukrypo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas, jog tik 1/3 piniginių lėšų, gaunamų iš R. M. darbinės veiklos priklauso E. M..
Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 3 p., 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. palikti nepakeistą.