- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2-5043-1025/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02376-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- Swedbank P
- Atsakovas
- M. J. T.
- Advokatai
- Marius Matiukas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas ieškinį atsakovei M. J. T. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 2 263,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2022-05-01 buvo aplietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis M. G. ir R. G.. Butas buvo apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS" Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance" Lietuvos filialą. Ieškovo atstovas apžiūrėjo turtą ir surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyti aplieto buto lubų ir sienų apgadinimai. Nukentėjęs asmuo nurodė, kad užliejimo židinys buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam atsakovei. Nukentėjęs asmuo nurodė, kad apliejimo metu užėjo į atsakovei priklausantį butą ir jame padarė nuotraukas, kuriose matomi vandens išsiliejimo požymiai. Daugiabučio namo bendrijos primininkas nurodė, jog apie apliejimą jam yra žinoma, tačiau aktualiu laikotarpiu bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose jokie gedimai nebuvo fiksuoti. Nukentėjusiam butui padarytą žalą įvertino specialistai ir sudarė remonto sąmatą – 2 779,42 Eur sumai. Įvertino pateiktą sąmatą bei taikytiną besąlyginės išskaitos sumą, aplieto buto savininkui sumokėjo draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką kreipėsi į atsakovę, informuodamas apie padarytą žalą, ir pareikalavo ją atlyginti. Atsakovė žalos gera valia neatlygino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka.
2.1. Atskirsdama į ieškinio reikalavimus nurodo, jog 2022-05-21 jos buto vonios kambario grindys buvo sausos. 2016 metais bute buvo atliktas vonios ir tualeto remontas, grindys buvo padengtos hidroizoliacine medžiaga, išklotos akmens keramikos plytelėmis, siūlės užtaisytos specialiu glaistu. Teigia, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas, patalpos perprofiliuotos, o tai galėjo turėti įtakos inžinerinėmis techninėms konstrukcijoms. 2024 m. balandžio pradžioje laiptinėje tarp 4 ir 5 aukšto buvo kertama siena, tikslu pakeisti ar suremontuoti kanale esantį špižinį drenažinį vamzdį ir šalia esantį vamzdyną. M. G. 2022-05-01 nepakvietė jos apžiūrėti savo buto, nepakvietė nei vieno liudytojo, taip pat neapsilankė ir DNSB „Lagūna“ pirmininkas. Turto ir žalų vertintojų įmonės ekspertas jos bute nesilankė, taip pat nebuvo pakviesta vertinant M. G. buto apžiūros metu. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog apliejimas buvo iš jos buto.
3. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad žalą prašo priteisti pagal lokalinę sąmatą, esančią 11 ieškinio priede. Ši sąmata buvo sudaryta skaičiuojant draudimo išmoką. Joje kai kurie atlikti darbai nurodyti klientui palankesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, sąmatoje nurodoma, kad gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu buvo atliekamas tik vieną kartą, tačiau toks darbas buvo atliekamas du kartus. Tokiu būdu šiek tiek sumažino darbų sąmatą, tam kad teisme būtų mažiau ginčo dėl darbų apimties.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad vonioje esančiame kibire drumzlinas vanduo susidarė nuo vonios ar durų šluostymo. Vonioje rastu skudurėliu, ji objektyviai negalėjo likviduoti vandentiekio avarijos. Vonioje esančiame maiše buvo įdėta užuolaida, kurią ruošėsi skalbti. Daugiabučio pastato savininkų susirinkimuose jau daug metų buvo kalbama, kad lietaus kanalizacijos vamzdyno būklė yra prasta. 4-tame ir 9-tame pastato aukštuose buvo kertamos sienos, apžiūrimas vamzdynas. Jeigu būtų buvęs išsiliejęs toks kiekis vandens, tai būtų pakenkę jų buto grindims. Jos vonioje nėra slenksčio, todėl iš vonios vanduo būtų pasklidęs po kitus kambarius. Nesutinka, kad po skalbimo mašina buvo susikaupę vandens. Vanduo negalėjo kauptis išskirtinai vienoje vietoje, turėjo pasklisti po visą vonios kambarį. Skalbimo mašina nuo sienos buvo atitraukta M. G..
5. Liudytojas M. G. teismo posėdyje parodė, kad vandeniu buvo aplietas jo butas. Įvykio dieną grįžęs namo svetainėje ant grindų rado vandens, tapetai, lubos buvo šlapi. Iš karto nubėgo pas aukštu aukščiau gyvenančius kaimynus. Kaimynams atidarius duris, paklausė jų kas čia pas juos dedasi. Kaimynai pasirodė sutrikę. Įėjęs į kaimynų buto vidų, rado šlapias vonios grindis. Vonioje mėtėsi šlapi skudurai. Vanduo galimai buvo išsiliejęs iš vonioje stovinčios skalbimo mašinos. Skalbimo mašinos vandens išleidimo žarna buvo tiesiog įdėta į vonią, nepritvirtinama prie sienos. Mano, jog atsakovams skalbiantis ši žarna iškrito iš vonios ir visas vanduo iš skalbimo mašinos išsiliejo ant grindų. Pastato bendros konstrukcijos įvykio dieną nebuvo remontuojamos. Skalbimo mašinos jis nestumdė, ji jau buvo atstumta nuo sienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
7. 2022 m. vasario 12 d. Gyventojų turto draudimo sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. 10077238060 buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini), draudikas Swedbank P&C Insurance AS veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą. Draudimo laikotarpis 2022-02-12 – 2023-01-15. Nustatytos besąlyginės išskaitos dydis – 57,00 Eur.
8. Iš 2022 m. gegužės 25 d. turto apžiūros akto, žalos Nr. TUK41088 nustatyta, kad 2022 m. gegužės 21 d. buvo aplietos buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 20), patalpos. Butas Nr. 20 aplietas iš aukščiau esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 24). Dėl apliejimo butui padaryti šie defektai: patalpoje, plane pažymėtu indeksu 20-1 aplietos lubos, kurios klijuotos dažomais tapetais, aplietos sienos, kurios klijuotos dažomais tapetais, apie 3m² skirtingose vietose nežymiai pakilęs parketas. Patalpos pažymėtos indeksu yra perplanuotos ir sujungtos su patalpomis pažymėtomis indeksu 20-3, 20-8, 20-9.
9. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad Butas Nr. 20 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso M. G. ir R. G., tuo tarpu Buto Nr. 24 savininkė yra M. J. T., atsakovė.
10. DNSB „Lagūna” yra paskirta daugiabučio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Iš DNSB “Lagūna“ pirmininko V. V. 2022-05-31 el. laiško nustatyta, kad jam apie 2022 m. gegužės 21 d. įvykusį Buto Nr. 20 apliejimą pranešė to buto savininkas M. G.; atvykęs į butą Nr. 20 matė, kad iš viršuje esančio buto, ties vonia, per lubas varvėjo vanduo, buvo sušlapusi siena ir grindys; Buto Nr. 24 savininkai į jį dėl avarijos nesikreipė, bendrijos tinklų avarijos nebuvo; atvykus į Butą Nr. 20 M. G. informavo, kad lankėsi Bute Nr. 24 ir vonios patalpoje matė išbėgusį vandenį, bet jau buvo valomas ir daugiau vanduo nebebėgo, todėl avarinė tarnyba nebuvo kviečiama.
11. Iš 2022 m. rugpjūčio 5 d. DNSB „Lagūna” rašto nustatyta, kad 2022-05-01, name, adresu (duomenys neskelbtini), vamzdyno keitimo ar remonto darbai nebuvo atliekami, bendrojo naudojimo stovai su vamzdynais yra tinkamos eksploatuoti būklės.
12. Įvertinti žalą padarytą dėl apliejimo Butui Nr. 20 buvo parengta 2022-06-29 lokalinė sąmata 2022 m. balandžio mėnesio kainomis, iš kurios matyti, kad defektų pašalinimas Bute Nr. 20 kainuotų 2 263,73 Eur.
13. 2022 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12166 ieškovė pervedė Buto Nr. 20 savininkei R. G. 2 722,42 Eur.
14. 2023-02-06 buvo parengta pakartotinė lokalinė sąmata 2022 m. balandžio mėnesio kainomis, iš kurios matyti, kad defektų pašalinimas Bute Nr. 20 kainuotų 2 779,42 Eur.
15. Ieškovė 2022-10-26 pretenzija Nr. TUK41088 kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Pretenzija ieškovė pareikalavo, kad atsakovė per 15 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo sumokėtų ieškovei 2 527,87 Eur.
16. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, jai apliejus Buto Nr. 20 patalpas. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, teigia, kad jos bute 2022 m. gegužės 21 d. incidentų su vandens išsiliejimu neįvyko, todėl aplieti žemiau jos esančio buto ji negalėjo. Mano, kad Butas Nr. 20 buvo užlietas įvykus bendrojo naudojimo vamzdyno avarijai. Pabrėžė, kad jau daug metų butų savininkų susirinkimų metu buvo kalbama apie prastą lietaus nubėgimo vamzdžių būklę. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2024 m. balandžio 21 d. 4-5 aukšto laiptinėje buvo kertama siena tikslu pakeisti ir suremontuoti kanale esančius spižinį-drenažinį vamzdį ir šalia esantį vamzdyną. Vamzdyno remonto darbai taip pat buvo atliekami 2024 m. liepos 30 d. 9-tame namo aukšte.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas).
18. Kadangi žala Buto Nr. 20 savininkams atsirado iš delikto, ieškovė iš draudėjo perimtą reikalavimo teisę gali įgyvendinti pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės.
19. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).
20. Remiantis kasacinio teismo praktika, patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004, ir kt.).
22. Teismas, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, sprendžia, jog ieškovė įrodė, jog Buto Nr. 20 apliejimas įvyko dėl atsakovės Bute Nr. 24 įvykusio vandens išsiliejimo. Pabrėžtina, kad 2022 m. gegužės 21 d. daugiabučiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo atliekami bendrojo naudojimo vamzdyno remonto darbai, nebuvo likviduojamos vandentiekio avarijos. Tiek įvykio dieną, tiek ir iki įvykio bendrojo naudojimo vamzdžių būklė buvo tinkama eksploatacijai. Tai patvirtinta byloje esantys 2022 m. gegužės 31 d. DNSB „Lagūna” pirmininko V. V. el. laiškas bei 2024 m. rugpjūčio 5 d. DNSB „Lagūna” raštas. Šiuo atveju atsakovės nurodytos aplinkybės apie 2024 m. balandžio 21 d. ir liepos 30 dienomis atliktus vamzdyno remonto darbus daugiabučiame pastate nėra teisiškai reikšmingos, kadangi paminėti vamzdyno remonto darbai buvo atliekami praėjus dvejiems metams nuo ginčo įvykio, t. y. nėra sąsajumo tarp atliktų vamzdyno remonto darbų ir Buto Nr. 20 d. užliejimo.
23. Pažymėtina, kad liudytojas M. G., buto Nr. 20 bendrasavininkas, įvykio dieną, dar vandeniui lašant per lubas į jo gyvenamąsias patalpas, lankėsi atsakovės bute, užfiksavo vaizdo fiksavimo priemonėmis atsakovės buto vonios kambarį. Iš į bylą pateiktų nuotraukų bei liudytojo parodymų nustatyta, kad atsakovės vonios kambaryje į vonią buvo įkeltas raudonas kibiras su nešvariu vandeniu, vonioje gulėjo dvi šlapios šluostės, dar viena šlapia šluostė padėta ant žemės palei išėjimą iš vonios kambario. Vonios kambario grindys drėgnos. Tik išvalytos. Vonios kambaryje, po skalbimo mašina buvo negausiai susikaupę vandens. Atsakovė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kas konkrečiai buvo daroma su šluostėmis, kokiais namų ruošos darbais ji užsiėmė iki M. G. apsilankymo jos gyvenamosiose patalpose.
24. Konstatuotina, kad pateikta vaizdinė medžiaga, DNSB „Lagūna“ rašytiniai duomenys bei liudytojo parodymai patvirtina, jog būtent iš atsakovės Buto Nr. 24 vanduo nubėgo į žemiau esantį Butą Nr. 20. Atsakovė neįrodė kito galimo židinio šaltinio. Atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad atsakovė būdama Buto Nr. 24 savininkė, privalėjusi užtikrinti tinkamą savo buto patalpų administravimą ir priežiūrą, nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino tinkamos jai priklausančio Buto Nr. 24 priežiūros, dėl ko jos bute išsiliejęs vanduo užliejo žemiau esančias patalpas – Butą Nr. 20. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus.
25. Ieškovė nurodo, kad atlygindama buto Nr. 20 savininkams padarytą žalą, ji patyrė 2 722,42 Eur, kurios 2 263,73 Eur prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė patirtą žalą įrodinėja 2022 m. gegužės 25 d. turto apžiūros aktu Nr. TUK41088, iš kurio matyti, kad Bute Nr. 20, patalpoje, plane pažymėta indeksu 20-1, yra aplietos lubos, sienos, apie 3m² skirtingose vietose nežymiai pakilęs parketas; fotonuotraukomis, kuriomis vizualiai užfiksuoti nuo apliejimo vandeniu atsiradę defektai; 2022-06-29 parengta lokaline sąmata 2022 m. balandžio mėnesio kainomis, iš kurios matyti, kad defektų pašalinimas Bute Nr. 20 įkainotas 2 263,73 Eur; bei 2022 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12166, iš kurio matyti, kad ieškovė pervedė Buto Nr. 20 savininkei 2 722,42 Eur draudimo išmoką.
26. Byloje nėra ginčo, dėl to, jog 2022-05-21 buvo aplietos Buto Nr. 20 patalpos. Neginčijami ir 2022 m. gegužės 25 d. turto apžiūros aktu Nr. TUK41088 nustatyti Buto Nr. 20 defektai bei 2022-06-29 pateikti lokalinėje sąmatoje skaičiavimai dėl reikalingos piniginės sumos paminėtiems defektams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad patirtų išlaidų dydis šalinant Buto Nr. 20 defektus sudarė 2 263,73 Eur.
27. Kartu pastebėtina, kad 2022 m. vasario 12 d. Gyventojų turto draudimo sertifikatu Nr. KGTD18882118, kuriuo buvo apdraustas Butas Nr. 20, yra nustatyta 57,00 Eur besąlyginė išskaita. Tai reiškia, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis negali sutapti su faktinių išlaidų būsto defektams pašalinti dydžiu. Kaip matyti, ieškovė nuo prašomos priteisti iš atsakovės 2 263,73 Eur sumos nėra atlikusi besąlyginės išskaitos. Besąlyginė išskaita atlikta nuo 2023 m. vasario 6 d. lokalinėje sąmatoje nurodytų defektų pašalinimui įvardijamos 2 779,42 Eur su PVM sumos. Nors ieškovės atstovo teismo posėdyje buvo paaiškinta, kad į 2022 m. birželio 29 d. lokalinę sąmatą nėra įtraukti kai kurie atlikti darbai, kartu ir išlaidos už tuos darbus. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbai nurodyti 2023 m. vasario 6 d. lokalinėje sąmatoje, bet neįtraukti į 2022 m. birželio 29 d. lokalinę sąmatą, iš tiesų buvo daryti.
28. Įvertinus tai, išlaidų suma viršijanti 2 263,73 Eur negali būti laikytina įrodytomis išlaidomis, kurių dalies atlyginimo ieškovė tiesiog geranoriškai atsisakė atsakovės atžvilgiu. Todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi išimtinai 2022 m. birželio 29 d. lokaline sąmata, kurioje nurodoma, kad Buto Nr. 20 defektų pašalinimo kaina yra lygi 2 263,73 Eur su PVM. Nuo šios sumos atliktina 57,00 Eur besąlyginė išskaita ir laikytina, kad ieškovės patirtos žalos dydis šalinant Buto Nr. 20 defektus yra lygus 2 206,73 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėto veikimo ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent dėl atsakovės netinkamos jai priklausančio buto priežiūros bute išsiliejo vanduo bei prasiskverbė į žemiau esantį butą. Taigi atsakovė, būdama patalpų savininkė, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Ieškovės patirti nuostoliai atsirado šalinant Bute Nr. 20 atsiradusius padarinius dėl 2022-05-21 įvykusio buto užliejimo. Taigi bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti ir priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis).
30. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo aplietas Butas Nr. 20, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, tačiau įvertinus sprendimo 28 punkte nustatytas aplinkybes dėl atlygintino žalos dydžio, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 2 206,73 Eur žalos atlyginimas.
Dėl procesinių palūkanų.
31. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
33. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
34. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažinus, jog ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas ir jį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 2 206,73 Eur sumos nuo 2024-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidos susideda iš 51,00 Eur žyminio mokesčio ir 20,00 Eur užstato, iš viso 71,00 Eur. Atsakovė nepareiškė prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat neteikė į bylą rašytinių įrodymų šiuo klausimu.
38. Teismo posėdžio metu buvo tenkintas ieškovės prašymas iškviesti liudyti M. G.. Ieškovė pateikė duomenis apie sumokėtą 20,00 Eur į teismo depozitinę sąskaitą užstatą už liudytojo būsimas išlaidas. Teisme apklaustas liudytojas nepateikė teismui prašymo atlyginti jo patirtas išlaidas, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovei grąžintinas 20 Eur dydžio užstatas, įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą.
39. Teismas byloje patenkino 97,48 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 97,48 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 49,71 Eur.
40. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 206,73 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešių eurų 73 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 206,73 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešių eurų 73 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49,71 Eur (keturiasdešimt devyni eurai 71 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302649474.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti ieškovei Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302649474, iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, 2024-08-05 sumokėtą 20,00 Eur (dvidešimt eurų) užstatą.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.