- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-843-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02376-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- Swedbank P
- Atsakovas
- M. J. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) M. J. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo ieškinį atsakovei M. J. T. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės M. J. T. 2 263,73 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. 2022 m. gegužės 21 d. buvo aplietas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), priklausantis M. G. ir R. G.. Butas buvo apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą. Ieškovo atstovas apžiūrėjo turtą ir surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą. Apžiūros metu buvo nustatyti aplieto buto lubų ir sienų apgadinimai. Nukentėjęs asmuo nurodė, kad užliejimo židinys buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam atsakovei M. J. T.. Nukentėjęs asmuo nurodė, kad apliejimo metu užėjo į atsakovei priklausantį butą ir jame padarė nuotraukas, kuriose matomi vandens išsiliejimo požymiai. Daugiabučio namo bendrijos primininkas nurodė, jog apie apliejimą jam yra žinoma, tačiau aktualiu laikotarpiu bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose jokie gedimai nebuvo fiksuoti.
1.2. Nukentėjusiam butui padarytą žalą įvertino specialistai ir sudarė remonto sąmatą – 2 779,42 Eur sumai. Ieškovas įvertino pateiktą sąmatą bei taikytiną besąlyginės išskaitos sumą, aplieto buto savininkui sumokėjo draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką kreipėsi į atsakovę, informuodamas apie padarytą žalą, ir pareikalavo ją atlyginti. Atsakovė žalos gera valia neatlygino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. J. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2016 metais bute buvo atliktas vonios ir tualeto remontas, grindys buvo padengtos hidroizoliacine medžiaga, išklotos akmens keramikos plytelėmis, siūlės užtaisytos specialiu glaistu. Butas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruotas, patalpos perprofiliuotos, o tai galėjo turėti įtakos inžinerinėms techninėms konstrukcijoms. 2024 m. balandžio pradžioje laiptinėje tarp 4 ir 5 aukšto buvo kertama siena, tikslu pakeisti ar suremontuoti kanale esantį špižinį drenažinį vamzdį ir šalia esantį vamzdyną.
2.2. M. G. 2022 m. gegužės 21 d. nepakvietė atsakovės apžiūrėti savo buto, nepakvietė nei vieno liudytojo, taip pat neapsilankė ir DNSB „Lagūna“ pirmininkas. Turto ir žalų vertintojų įmonės ekspertas jos bute nesilankė, taip pat atsakovė nebuvo pakviesta vertinant M. G. butą apžiūros metu. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog apliejimas buvo iš jos buto.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės M. J. T. 2 206,73 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 206,73 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49,71 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes: (i) kad 2022 m. gegužės 21 d. daugiabučiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo atliekami bendrojo naudojimo vamzdyno remonto darbai, nebuvo likviduojamos vandentiekio avarijos; vamzdžių būklė buvo tinkama eksploatacijai; (ii) iš į bylą pateiktų nuotraukų, kurias liudytojas M. G., buto Nr. 20 bendrasavininkas, įvykio dieną, dar vandeniui lašant per lubas į jo gyvenamąsias patalpas, lankęsis atsakovės bute, užfiksavo atsakovės buto vonios kambarį, matyti, kad atsakovės vonios kambaryje į vonią buvo įkeltas raudonas kibiras su nešvariu vandeniu, vonioje gulėjo dvi šlapios šluostės, dar viena šlapia šluostė padėta ant žemės palei išėjimą iš vonios kambario, vonios kambario grindys drėgnos, tik išvalytos; vonios kambaryje, po skalbimo mašina buvo negausiai susikaupę vandens; (iii) kad atsakovė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kas konkrečiai buvo daroma su šluostėmis, kokiais namų ruošos darbais ji užsiėmė iki liudytojo apsilankymo jos gyvenamosiose patalpose, - darė išvadą, jog būtent iš atsakovės Buto Nr. 24 vanduo nubėgo į žemiau esantį Butą Nr. 20, ir atsakovei neįrodžius kito galimo židinio šaltinio, konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog Buto Nr. 20 apliejimas įvyko dėl atsakovės Bute Nr. 24 įvykusio vandens išsiliejimo.
5. Teismas pažymėjo, jog atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama Buto Nr. 24 savininkė, privalėjusi užtikrinti tinkamą savo buto patalpų administravimą ir priežiūrą, nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino tinkamos jai priklausančio Buto Nr. 24 priežiūros, dėl ko jos bute išsiliejęs vanduo užliejo žemiau esančias patalpas – Butą Nr. 20. Tad sprendė, jog atsakovė, būdama patalpų savininkė, nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, todėl ieškovo patirti nuostoliai atsirado šalinant Bute Nr. 20 atsiradusius padarinius dėl 2022 m. gegužės 21 d. įvykusio buto užliejimo.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2022 m. gegužės 21 d. buvo aplietos Buto Nr. 20 patalpos; kad neginčijami ir 2022 m. gegužės 25 d. turto apžiūros aktu Nr. TUK41088 nustatyti Buto Nr. 20 defektai bei 2022 m. birželio 29 d. pateikti lokalinėje sąmatoje skaičiavimai dėl reikalingos piniginės sumos defektams pašalinti, konstatavo, kad patirtų išlaidų dydis, šalinant Buto Nr. 20 defektus, sudarė 2 263,73 Eur, tačiau įvertinęs tai, kad 2022 m. vasario 12 d. Gyventojų turto draudimo sertifikatu Nr. KGTD18882118, kuriuo buvo apdraustas Butas Nr. 20, yra nustatyta 57 Eur besąlyginė išskaita, laikė, kad ieškovo patirtos žalos dydis, šalinant Buto Nr. 20 defektus, yra lygus 2 206,73 Eur.
7. Pripažinęs, jog ieškovo ieškinys iš dalies pagrįstas ir jį iš dalies patenkinęs, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 206,73 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas sprendė, kad kadangi byloje yra patenkinta 97,48 procentai ieškinio reikalavimų, atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų procentiniam dydžiui iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 49,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (atsakovė) M. J. T., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir arba priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Atsakovės Bute Nr. 24 2016 m. buvo padarytas remontas, kurio metu grindys vonioje ir tualete buvo padengtos hidroizoliacine medžiaga, išklotos akmens keramikos plytelės, siūlės užtaisytos specialiu glaistu. Tuo tarpu M. G. Butas Nr. 20 buvo rekonstruotas: patalpos perprofiliuotos, kas galėjo turėti įtakos inžinerinėms-techninėms konstrukcijoms.
Šalies argumentai
1.2. Tarp ieškovo pateiktų nuotraukų, kuriomis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas ir įrodinėjama atsakovės kaltė dėl Buto Nr. 20 apliejimo, nėra nei vienos nuotraukos, įrodančios, kad apliejimas buvo būtent iš atsakovės Buto Nr. 24. Iš M. G. fiksuotos nuotraukos aiškiai matyti atsakovės sutuoktinio kojos su sausomis medžiaginėmis-veltinėmis šlepetėmis, sausas vonios kilimėlis ir paties M. G. sausi batai bei dulkių valymo raudonas skudurėlis ant grindų. Taigi, draudimo kompanijai pateiktos fotonuotraukos neįrodo atsakovės padarytos žalos, priešingai – dauguma jų liudija atsakovės naudai.
1.3. Nėra pagrindo spręsti, kad vanduo išsiliejo iš vonioje stovinčios skalbimo mašinos, kaip tą teigia M. G., kad skalbimo mašinos vandens išleidimo žarna buvo tiesiog įdėta į vonią. Iš vandentiekio sistemos į skalbimo mašiną ateina viena žarna, o kita žarna iš skalbimo mašinos išeina į kanalizaciją. Abiejų žarnų ilgis nesiekia vonios, abi žarnos turi mažą rezervą, kad patraukti mašiną. Ant vonios krašto sumontuotos standžios stiklo-plastmasės užuolaidos, kairioji pusė nejudama, o dešinioji stumdoma. Kaip tik kairėje yra kanalizacijos vamzdelis ir išleidimo žarna, įtvirtinta į vamzdelį.
1.4. Įvykio metu, 2022 m. gegužės 21 d., M. G. nei atsakovės, nei atsakovės sutuoktinio nekvietė apžiūrėti savo tariamai aplieto buto; nekvietė jokio kito liudytojo. Nors įvykio dieną M. G. Bute Nr. 20 lankėsi DNSB „Lagūna“ valdybos pirmininkas V. V., tačiau atsakovės Bute Nr. 24 tam, kad įvertinti situaciją, jis neapsilankė. Turto ir žalų vertintojų įmonės draudimo žalos įvertinimo ekspertas apžiūrą atliko po kelių dienų po tariamo įvykio, t. y. 2022 m. gegužės 25 d., tačiau vėlgi, nei atsakovė, nei jos sutuoktinis nebuvo pakviesti, vertinant M. G. butui galimai padarytą žalą; ekspertas neapsilankė ir atsakovės bute pasižiūrėti tikrosios padėties.
1.5. Nors DNSB „Lagūna“ valdybos pirmininkas V. V. teigė, kad bendrijos namo tinkle avarijos nebuvo, tačiau jis negalėjo matyti kiaurai sienos vandentiekio-kanalizacijos sistemos būklės. Tuo tarpu dar prieš šį įvykį DNSB gyventojų susirinkimų metu buvo kalbama apie namo vandentiekio-kanalizacijos sistemos problemas. Be to, namo (duomenys neskelbtini)., remonto darbai vyko 2024 m. balandžio mėn., buvo kirsta siena tikslu pakeisti ir suremontuoti kanale esančius špižinį-drenažinį vamzdį ir šalia esantį vamzdyną. 2024 m. liepos mėn. 9-me namo aukšte buvo ardoma koridoriaus siena. Buvo aiškiai matyti vandentiekio-kanalizacijos vamzdyną, špižinis drenažinis vamzdis buvo kiauras. Būtent tai ir galėjo įtakoti 2022 m,. gegužės 21 d. Buto Nr. 20 apliejimą, nes juk drenažinis vamzdis nesutrūkinėja per trumpą laiką - procesas vyko seniai.
Atsiliepimas
10. Ieškovas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą; priteisti at atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nors pirmosios instancijos teisme ginčo dėl paties apliejimo fakto nekilo, tačiau apeliacinėje instancijoje atsakovė kelia naują nepagrįstą versiją, kad apliejimas galėjo būti išsigalvotas M. G. tik siekiant atlikti savo buto remontą. Šie atsakovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai - liudytojo M. G. paaiškinimai; Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas; apžiūros metu darytos nuotraukos, kuriose aiškiai matomas buvęs vandens poveikis: dėmės ant sienų, išbrinkusi grindų danga ir pan.; apliejimo metu M. G. darytos nuotraukos, kuriose aiškiai matosi per sienas bėgantis vanduo, ant grindų susikaupęs vanduo bei dedamos pastangos šį vandenį surinkti; namo bendrijos pirmininko atsakymas, kuriame nurodoma, jog apie nukentėjusio buto užliejimą pirmininkui yra žinoma – patvirtina realų Buto Nr. 20 apliejimo faktą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginius, jog nukentėjusio buto užliejimas galėjo įvykti dėl netinkamos bendrojo naudojimo vamzdyno būklės, įvertino ir pagrįstai atmetė. Teismas pagrįstai nurodė, jog tiek įvykio dieną, tiek ir iki įvykio bendrojo naudojimo vamzdžių būklė buvo tinkama eksploatacijai. Šias aplinkybes teismas nustatė remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – 2022 m. gegužės 31 d. DNSB „Lagūna” pirmininko V. V. el. laišku bei 2024 m. rugpjūčio 5 d. DNSB „Lagūna” raštu. Įrodymų, kuriais būtų paneigti šie rašytiniai įrodymai, atsakovė nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Taigi, atsakovė neįrodė savo deklaratyvių teiginių, jog užliejimas galėjo įvykti dėl bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos defekto.
2.3. Atsakovė taip pat teigia, jog 2024 m. liepos 30 d. buvo atliekami bendrojo naudojimo vamzdyno remonto darbai 9 –ame namo aukšte. Tačiau šio remonto metu šalintas vamzdyno nesandarumas objektyviai negalėjo būti ginčo užliejimo priežastimi. Atsakovei priklausantis butas yra 6 –ame namo aukšte, o nukentėjęs butas 5 –ame. Vadinasi, jei užliejimo židinys buvo 9 –ame namo aukšte, kaip spėja atsakovė, tai iš šio užliejimo židinio ištekėjęs vanduo pirmiausia būtų užliejęs butus, esančius 8 –ame, 7 –ame ir 6 –ame aukštuose, ir tik tuomet pasiektų 5 – ąjį aukštą. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo įvykio metu buvo tokio masto užliejimas, byloje nėra pateikta. Priešingai, viso proceso metu atsakovė įrodinėja, jog ginčo įvykio metu jos bute 6-ame aukšte buvo sausa ir jokio vandens išsiliejimo nebuvo. Šie atsakovės teiginiai neabejotinai paneigia keliamą versiją, jog užliejimo židinys galėjo būti 9 –ame namo aukšte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškovas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas ieškiniu prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės M. J. T., pastarajai iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejus vienu aukštu žemiau esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpas.
14. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir teigė, kad jos bute įvykio dieną - 2022 m. gegužės 21 d. - incidentų su vandens išsiliejimu neįvyko, todėl aplieti žemiau jos esančio buto ji negalėjo. Mano, kad Butas Nr. 20 buvo užlietas įvykus bendrojo naudojimo vamzdyno avarijai. Atsakovė nurodo, kad prieš tai butų savininkų susirinkimų metu buvo kalbama apie prastą lietaus nubėgimo vamzdžių būklę. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2024 m. balandžio 21 d. 4-5 aukšto laiptinėje buvo kertama siena tikslu pakeisti ir suremontuoti kanale esančius spižinį-drenažinį vamzdį ir šalia esantį vamzdyną. Vamzdyno remonto darbai taip pat buvo atliekami 2024 m. liepos 30 d. 9-ame namo aukšte.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad ieškovas įrodė, jog būtent iš atsakovės Buto Nr. 24 vanduo nubėgo į žemiau aukštu esantį Butą Nr. 20, t. y. kad Buto Nr. 20 apliejimas įvyko dėl atsakovės Bute Nr. 24 įvykusio vandens išsiliejimo, todėl ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Įvertinęs tai, kad patirtų išlaidų dydis, šalinant Buto Nr. 20 defektus, sudarė 2 263,73 Eur, atėmęs 57 Eur besąlyginę išskaitą, teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 2 206,73 Eur žalos atlyginimo sumą.
16. Atsakovė (apeliantė) nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje jokiais faktais ir aplinkybėmis neįrodyta, kad vanduo į Butą Nr. 20 tekėjo iš viršuje esančio atsakovei priklausančio Buto Nr. 24, o ne iš bendrų namo vandentiekio kanalizacijos tinklų. Anot apeliantės, įvykio dieną – 2022 m. gegužės 21 d. – atsakovės Bute Nr. 24 jokio vandentiekio vidaus tinklų ir / ar vandens buitinės technikos gedimų nebuvo, o į bylą pateiktos nuotraukos neįrodo, jog įvykio židinys buvo būtent atsakovei priklausančiame Bute Nr. 24.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).
19. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teiginys, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovo apdrausto buto užliejimas įvyko būtent iš atsakovei priklausančio Buto Nr. 24, atmestinas, kadangi jį paneigia byloje esančių įrodymų visuma, kuri nagrinėjamu atveju leido pirmosios instancijos teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą dėl M. G. ir R. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo būtent iš virš jo esančio atsakovės M. J. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. kad nukentėjusio buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas, o ne kokie nors kiti šaltiniai ir veiksniai.
21. Apeliantės teiginį šiuo atveju pakankamai paneigia: ieškovo atstovo paaiškinimai; nukentėjusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko M. G. rašytiniai paaiškinimai tiek ieškovo atstovams, vos įvykus draudiminiam įvykiui, pastariesiems atliekant turto apžiūrą ir surašant 2022 m. gegužės 21 d. Turto apžiūros aktą, tiek jo, kaip liudytojo, parodymai teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu, kurie buvo nuoseklūs, neprieštaringi, logiški; šiuos paaiškinimus / parodymus patvirtinantys rašytiniai įrodymai – ieškovo 2022 m. gegužės 25 d. Turto apžiūros aktas; kartu su ieškiniu pateiktos tiek situacijos atsakovės bute / vonios kambaryje, vos pastebėjus nukentėjusio buto užliejimą ir jo savininkui M. G. apsilankius atsakovės bute, padarytos nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 7), kuriose matyti atsakovės vonioje šlapios grindys, uždėti šlapi skudurai, drumzlino vandens pripiltas kibiras, tiek situacijos nukentėjusiame bute fotonuotraukos (ieškinio priedai Nr. 4-5), kuriose matyti iš viršaus aplietos lubos, sienos, šlapios grindys; tiek DNSB „Lagūna“ pirmininko V. V., apžiūrėjusio nukentėjusį butą iš karto įvykio dieną 2022 m. gegužės 21 d., el. laiškas. Byloje nėra jokių šiuos visus įrodymus galinčius paneigti ir jais pagrįstai suabejoti leidžiančių įrodymų, jokių įrodymų (nuotraukų, sutarčių, aktų, skalbimo mašinos konstrukcijos duomenų ir pan.) nepateikė ir pati atsakovė, apsiribodama procese tik deklaratyviais teiginiais apie ieškinio neįrodytinumą.
22. Ta atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji nebuvo kviečiama ir nedalyvavo apžiūrint nukentėjusį butą, nepaneigia tokio buto apžiūros ir objektyvios būklės fiksavimo įvykio metu, kuriuos atliko nukentėjusio buto savininkas ir draudimo bendrovės atstovas, duomenų, nes vien iš esančių fotonuotraukų bet kuriam vidutiniškai protingam, specialių žinių ir išsilavinimo neturinčiam asmeniui aišku ir akivaizdu, kad apdrausto buto grindys, lubos ir sienos, toje buto vietoje, kuris konstrukcine – technine prasme yra po atsakovės buto vonios patalpa, yra sušlapusios.
23. Apeliaciniame skunde atsakovė pateikė tik savo subjektyvų nuotraukų, darytų jos bute, vertinimą (teigė, kad jose nesimato jokių šlapių grindų, grindys saugos, jos sutuoktinio ir žemiau esančio nukentėjusio buto savininko kojos sausos), o jos teiginiai apie sąmoningą nukentėjusio buto savininko siekį pasipelnyti draudiko sąskaita ir gauti pinigų buto remontui vertintini kritiškai, kaip deklaratyvūs, neįrodyti ir neprotingi, ypač turint omenyje, kad šiuo atveju draudimo išmokos dydis niekaip neleistų padaryti buto remontą.
24. Vien ta atsakovės nurodoma aplinkybė, kad 2016 metais atsakovės bute buvo darytas remontas (kad vonios grindys buvo padengtos hidroizoliacine medžiaga, išklotos akmens masės plytelėmis ir siūlės tinkamai užtaisytos), nei patvirtina, nei paneigia aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nukentėjusio buto užliejimo būtent iš atsakovės buto tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė M. G. (tikėtina, skalbimo mašinos nutekamajam vamzdžiui nukritus ant grindų) didelės tikimybės. Ir nors apeliantė apeliaciniame skunde detaliai aprašo, kaip yra pajungta skalbimo mašina ir kad toks jos pajungimas bei vonios užuolaidų konstrukcija negalėtų sąlygoti netinkamo vandens nubėgimo, t. y. skalbimo mašinos turinio (vandens) išsiliejimo ant grindų, tačiau nepateikė teismui šias nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
25. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti ir apie kokius nors kitus galimus užliejimo židinius, šaltinius ir priežastis, įskaitant ir susijusius su daugiabučiame name esančių bendrojo naudojimo objektų netinkama būkle. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai - DNSB „Lagūna“ primininko 2022 m. gegužės 31 d. el. laiškas ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. Raštas – Atsakymas dėl duomenų pateikimo - rodo, kad 2022 m. gegužės mėnesį (prieš įvykį ir/ar jo metu) daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo atliekami jokie vamzdynų keitimo ar remonto darbai, bendrojo naudojimo stovai su vamzdynais, kur yra nukentėjusiojo G. G. ir atsakovės M. J. T. butai, yra tinkamos eksploatuoti būklės. Tuo tarpu atsakovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas aplinkybes dėl nuolat DNSB susirinkimuose akcentuojamos blogos namo vandentiekio – kanalizacijos sistemos būklės, problemų sprendimų paieškos, dėl „skylėto drenažinio vamzdžio“ ir jo įtakos avarijai ir pan. Teismo vertinimu, priešingu atveju būtų duomenų apie ir kituose butuose įvykusius užliejimo faktus, tačiau jų nėra.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, tinkamai taikė tiek materialiąsias, tiek procesines teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų tyrimo bei vertinimo kontekste, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
28. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo galimai apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės M. J. T. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.