- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- e2A-1136-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15999-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- G. A.
- Trečiasis asmuo
- E. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1628-748/2018 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovei A. Ž., trečiasis asmuo E. Ž., dėl rentos sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. A. ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovės G. A. ir atsakovė A. Ž. 2013 m. sausio 21 d. sudarytą rentos sutartį dėl esminio rentos sutarties sąlygų pažeidimo ir grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį(duomenys neskelbtini).Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad 2013 m. sausio 21 d. sudarė rentos sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip rentos gavėja perdavė atsakovei kaip rentos mokėtojai savo asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 4000 Lt (1 158,48 Eur) rentos išpirkimo kainą. Šią sumą atsakovė sumokėjo prieš pasirašant sutartį pas notarę. Taip pat atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei iki gyvos galvos paslaugas: aprūpinti Rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimu, o jeigu Rentos gavėjo sveikatos būklė reikalaus - ir jo priežiūra. Rentos mokėtojas įsipareigojo apmokėti Rentos gavėjo gydytojo išlaidas. Po sutarties pasirašymo atsakovė ieškove minimaliai rūpinosi apie metus-pusantrų. Atsakovė nuveždavo pas specialistus, nupirkdavo maisto produktų. Atsakovė nelaukdavo, kol ieškovei bus atliktos procedūros, ar kol bus pakonsultuota specialisto, ir ieškovei būdavo sudėtinga grįžti atgal į namus. Maisto pagaminimu atsakovė nepasirūpindavo, kitų poreikių ir kitų būtinų daiktų nupirkimu ar medikamentų nupirkimu atsakovei nepadėdavo. Ieškovė 2015 metais kreipėsi į šeimos klinikos socialinę darbuotoją, kad būtų suteiktos socialinės paslaugos. Jai buvo teikiamos mokamos socialinės paslaugos nuvežant į gydymo įstaigą ir palydint pas specialistus, pratęsiant kompensuojamuosius vaistus, nuperkant medikamentus, kreipiantis į seniūniją dėl kompensacijų. Kai socialinė darbuotoja negalėdavo palydėti, ji prašydavo kitų asmenų pagalbos. Nuo 2016 metų šeimos klinika nebeteikdavo socialinės transportavimo paslaugos, ir ieškovė savo lėšomis rūpindavosi transportu. Buto komunalinius mokesčius ieškovė visuomet apsimokėdavo iš savo lėšų, atsakovė šios pareigos pagal rentos sutartį nevykdė. Bute 2017 m. sugedus unitazui, ieškovė buvo priversta pati susiieškoti santechniką ir susimokėti už remontą. Ieškovė minėjo atsakovei, kad vietoje vonios norėtų įrengti dušą, nes jai būtų žymiai patogiau, ji gali paslysti ir susižeisti vonioje, tačiau atsakovė atsisakė. Atsakovė niekuomet nepasirūpino ieškovės apranga, jai paprašius, drabužius ir apavą pirkdavo teta. Kai atvykdavo teta, ji pasirūpindavo, kad ieškovė turėtų pakankamai maisto ir kad maistas būtų pagamintas, palaikydavo psichologiškai. Atsakovė lankė ieškovę retai – vieną kartą per mėnesį ir rečiau, išplaudavo laiptinę, atveždavo daržovių ar vaisių. Namams tvarkyti ir valgiui gaminti ji pasisamdė moterį Rūtą, kuriai apmoka už paslaugas iš savo pensijos. Jai padeda ir kiti žmonės. Atsakovė tik formaliai paskambina ir pasiteirauja, kaip ieškovė laikosi, pasirūpina tik labai minimaliai. Nurodė, kad atsakove nebepasitiki, visiškai atsisakė bet kokios atsakovės teikiamos pagalbos, 4000 Lt (1158,48 Eur) įsipareigoja grąžinti atsakovei per 12 mėnesių. Ieškovės nuomone, atsakovė neįvykdė rentos sutarties 5.2 punkto, pažeidė 5.3 punktą, nes sumažėjo buto vertė, vonia sukrito, nesuremontuota, nevykdė sutarties 5.4 punkto - išlaikyti iki gyvos galvos. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudarius rentos sutartį atsakovė ilgą laiką sėkmingai vykdė esmines sutarties sąlygas, rūpindamasi bei tenkindama visus būtinuosius ieškovės poreikius. Atsakovė neapsiribojo sutartyje prisiimtais įsipareigojimais ir visada elgėsi su ieškove kaip su itin artimu asmeniu - rūpinosi šventinių pietų ruošimu, kad ieškovė turėtų galimybę pabendrauti su savo draugais ir kitais artimaisiais, veždavo ieškovę aplankyti artimųjų kapus, pasiimdavo ją kartu atostogauti arba atsiveždavo pabendrauti į savo namus. Su ieškove buvo susitarta, kad jei atsakovė asmeniškai negalės, tai ieškovei reikalingą pagalbą suteiks atsakovės šeimos nariai. Tiek atsakovė, tiek atsakovės sutuoktinis ieškovei padėjo viskuo, ko buvo prašomi. Kol ieškovė nebuvo sudariusi socialinių paslaugų sutarties su „Saulės šeimos medicinos centru“, jokių bendravimo problemų tarp ieškovės ir atsakovės nekilo. Jau kurį laiką ieškovė nustojo prašyti atsakovės pagalbos, vengia bendrauti su atsakove, sako netiesą. Atsakovė ir toliau stengiasi rūpintis ieškovės gerbūviu bei vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės nutraukti sutartį, kadangi atsakovė tinkamai vykdo sutartį. Pati ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti vykdant sutartį, dėl ko sutarties vykdymas atsakovei pasunkėjo, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu nutraukti tinkamai vykdomą sutartį. Sutarties nutraukimas neproporcingai pažeistų atsakovės interesus. Atsakovė vykdo savo įsipareigojimą aprūpinti ieškovę gyvenamąja patalpa. Ieškovė kaip ir anksčiau, taip ir po sutarties pasirašymo gyvena atsakovei sutartimi perduotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė rūpinasi buto priežiūra, tvarka ir apstatymu, kad ieškovei būtų patogu gyventi. Ieškovės ir atsakovės susitarimu, iš gaunamų pinigų už nuomą ieškovė sumoka komunalinius mokesčius. Be to, ieškovei taikoma kompensacija komunaliniams mokesčiams, todėl gaunamų nuompinigių pakanka jiems sumokėti. Atsakovė kiekvieną mėnesį ieškovei skirdavo 50 Eur sumą. Šiais pinigais ieškovė galėjo disponuoti savo nuožiūra, taip pat ir komunalinių mokesčių mokėjimui. Ieškovė visada žinojo ir sutiko, kad pablogėjus jos sveikatai, atsakovė priims ją gyventi savo namuose, kur teiks nuolatinę priežiūrą. Ieškovė žino, kad atsakovė jai yra paruošusi kambarį. Ieškovės sveikatai pablogėjus ir būnant ligoninėje, atsakovė visada rūpinosi, kad ieškovė turėtų švarių drabužių, suteptus parsiveždavo namo, išskalbdavo ir švarius nuveždavo ieškovei. Atsakovė nuolat rūpinosi ieškovės maitinimu. Atsakovė nuo sutarties sudarymo dienos visada važiuodavo bei padėdavo ieškovei, kai tik ji sakydavo, kad jai yra iškilę sunkumų. Atsakovė aprūpindavo ieškovę higienos priemonėmis. Pati ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti vykdant sutartį, dėl ko sutarties vykdymas atsakovei pasunkėjo. Atsakovės nuomone, ieškovė supyko, kai atsakovė atsisakė duoti 1000 Eur. Ieškovė aktyviai trukdo atsakovei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė ja pasinaudojo. Prieš pasirašant rentos sutartį nebuvo informuota, jog buvo sudarytas testamentas ir kitaip testamento nebuvo galima panaikinti, kaip tik pasirašant rentos sutartį. Iki sutarties bendravo kaip giminės nuoširdžiai ir gražiai. Kai sužinojo apie ieškovės ligą, ją labai užjautė. Ieškovė prašė padėti, sakė, jai labai reikalingi pinigai. Ieškovė prašė duoti 4000 Lt, o ji pagal rentos sutartį atsakovei perrašys butą, o jokios pagalbos tuo metu, ji nurodė, nereikia. Iki rentos sutarties pasirašymo su ieškove jokių sąlygų aptarta nebuvo, vėliau taip pat. Sutartyje sąlygas įrašė notaras savo nuožiūra. Trečiasis asmuo E. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad jis visuomet važiuodavo ir darydavo, ką ieškovė paprašydavo atsakovės padaryti. Jokio atlygio už paslaugas jis neėmė, tvarkė ieškovės namo aplinką, sutvarkė bute grindjuostes, kraną ir tualetą remontavo. Ieškovė buvo aprūpinta viskuo, ko prašydavo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nutraukė 2013 m. sausio 21 d. rentos sutartį, sudarytą tarp ieškovės G. A. ir atsakovės A. Ž. dėl esminio rentos sutarties sąlygų pažeidimo. Teismas grąžino ieškovei G. A. nuosavybėn 2013 m. sausio 21 d. rentos sutartimi atsakovei A. Ž. perduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovei A. Ž. iš ieškovės G. A. 1 158,48 Eur rentos išpirkimo kainą.Teismas nurodė, kad atsakovė iš dalies vykdė sutarties sąlygas, kai 2014 m. ir 2016 m. kreipėsi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ieškovei ir specialiųjų poreikių nustatymo, dėl techninių priemonių jai kaip neįgaliajai paskyrimo, dideliais kiekiais atgabendavo savo augintų daržovių, nupirkdavo maisto produktų bei buitinės chemijos gaminių, telefonu ir aplankydama vieną kartą per savaitę ar atsiveždama į savo namus, kartu atostogaudama bendravo su ieškove, nuveždavo ją lankyti artimųjų kapus, suremontavo užlieto buto grindis, pasirūpindavo, kad būtų atlikti kiti smulkūs remonto darbai, lankydavo ligoninėje. Teismas, spręsdamas dėl suteiktos gyvenamosios patalpos atitikimo rentos gavėjo poreikiams, pažymėjo, kad byloje ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog pagal sveikatos būklę jai turi būti sudarytos specialios higienos palaikymo sąlygos ar įrengtas dušas. Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodyta, jog atsakovė pažeidė sutartinę pareigą aprūpinti atsakovę gyvenamąja patalpa. Teismo vertinimu, atsakovė pagal rentos sutartį nebuvo įsipareigojusi padengti ieškovės išlaidų už jai suteiktas paslaugas, o buto draudimo sutarties sudarymas išeina už rentos sutarties ribų. Be to, ieškovė nurodė, jog nebuvo susitarusios su atsakove, kad atsakovė ją rems pinigais. Ieškovė neprivalėjo sudaryti buto draudimo sutarties ir jos apmokėti, nes tai nėra susiję su ieškovės išlaikymu ir jos būtinaisiais poreikiais. Teismas taip pat nevertino, ar ieškovė gauna pajamų iš nuomos, ar nuomos pajamas naudoja apsimokėti už komunalines paslaugas, nes tai taip pat nėra susiję su rentos sutarties sąlygomis. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo aprūpinta drabužiais ir kitokia apranga ir jų trūkumo nebuvo. Atsakovė dėjo pastangas ieškovę aprūpinti drabužiais, tačiau dėl ieškovės nebendradarbiavimo, trukdymo atlikti pareigą ieškovė nevykdė rentos sutarties sąlygos dėl drabužių ir kitokios aprangos teikimo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidė šią sutartinę pareigą ieškovės atžvilgiu. Teismas nustatė, kad ieškovę į gydymo įstaigas lydėdavo ne tik atsakovė ar jos šeimos nariai, bet ir socialines paslaugas pagal sutartį teikiantys asmenys ir kiti ieškovės artimieji. Atsakovė pripažino, kad keletą kartų pamiršo apie tai, jog reikės lydėti ieškovę į gydymo įstaigą ir jos nenuvežė. Ieškovė 2015 m. pati ėmė rūpintis, kad kas nors ją nugabentų ir palydėtų pas gydytoją, nes atsakovė dėl užimtumo darbe ir šeimoje neturėjo galimybės kiekvieną kartą esant poreikiui ją lydėti ir rūpintis ieškovės reikalais tiek, kiek reikalinga ieškovei. Praėjus dvejiems metams po rentos sutarties sudarymo, ieškovė 2015 m. gegužės mėnesį kreipėsi dėl socialinių paslaugų suteikimo. Sudarius sutartis, ieškovei kas mėnesį ir dažniau buvo teikiamos įvairios socialinės paslaugos, kai kurios iš jų buvo mokamos. Teismas nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ne atsakovė pasirūpino, kad ieškovė gautų jai reikalingas socialines paslaugas ir ne atsakovė apmokėdavo atitinkamą paslaugų kainą, o pati ieškovė rūpinosi savo poreikių užtikrinimu. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovė neatliko savo pareigos pagal rentos sutartį pasirūpinti ieškovės būtinųjų poreikių užtikrinimu nuvežant ir lydint pas gydytojus, nuperkant vaistus, kreipiantis į seniūniją dėl kompensacijų, apiperkant. Ne mažiau kaip dvejus metus atsakovė nesiėmė priemonių pakeisti šiai situacijai, kai vietoje jos kaip rentos davėjos, didelę dalį būtinų socialinių paslaugų ieškovė gavo iš socialinių darbuotojų ir kitų asmenų. Teismas sprendė, kad atsakovės kaip rentos davėjos pareiga buvo užtikrinti, kad ieškovė gautų reikalingas paslaugas ir kad ieškovės būtinieji poreikiai būtų garantuoti, nors ir ne pačiai atsakovei asmeniškai, o kitiems asmenims atliekant reikalingus darbus. Atsakovei kaip rentos mokėtojai ilgą laiką kartas nuo karto nevykdant didelės dalies sutartinių įsipareigojimų, teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, pripažinęs, kad atsakovė vykdė iš esmės visas sutartines pareigas ieškovės atžvilgiu, nepagrįstai nutraukė rentos sutarti tuo pagrindu, kad ieškove į gydymo įstaigas yra lydėję ne tik atsakovė ar jos šeimos nariai, bet ir socialines paslaugas pagal sutarti teikiantys asmenys ir kiti ieškovės artimieji. Sprendimu pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai, taip pat pačios ieškovės valia sutartiniuose santykiuose. Teismo išvada dėl ieškovės naudojimosi kitų asmenų pagalba yra neteisinga ir visiškai nelogiška, nes pagal teismo aiškinimą rentos sutarties atveju vienintelis rentos mokėtojas galėtų rūpintis rentos gavėju, o kitų asmenų bet kokia net epizodinė pagalba rentos gavėjui visuomet reikštų netinkamą rentos sutarties vykdymą. Be to, kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne atsakovė pasirūpino, jog ieškovė gautų jai reikalingas socialines paslaugas ir ne atsakovė apmokėdavo atitinkamą paslaugų kainą, o pati ieškovė rūpinosi savo poreikių užtikrinimu, kadangi byloje nėra jokių įrodymų (kvitų, pavedimo kopijų), kad ieškovė mokėjo už teikiamas socialines paslaugas. Taip pat teismas neteisingai įvertino teikiamų paslaugų dažnumą - į bylą pateikta tik 12 socialinių paslaugų sutarčių, kurios buvo sudaromos kiekvienam atvejui atskirai, kas patvirtina, kad visgi visus kitus kartus ieškovė buvo lydima į gydymo įstaigas ir kitas institucijas būtent atsakovės ar jos sutuoktinio. Teismas neįvertino, kad pati ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti vykdant rentos sutartį, dėl ko sutarties vykdymas atsakovei pasunkėjo, tačiau tai negalėjo būti laikoma pagrindu nutraukti tinkamai vykdomą sutartį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nevykdė sutartyje prisiimto įsipareigojimo rūpintis ieškovės sveikatos būkle, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovė iš esmės pažeidė rentos sutartį.Teismas sprendime visiškai neteisingai nurodo, kad atsakovė į gydymo įstaigas neva negalėdavo nuvežti ieškovės dėl užimtumo darbe ir šeimoje, kadangi būtent pati ieškovė kartais atsisakydavo pagalbos ir informuodavo atsakovę, kad ją palydės kiti asmenys. Kita vertus, teismas pats konstatavo, kad Kauno klinikų elektroniniame pacientų registre, Kauno klinikinėje ligoninėje esančiose ligos istorijose, Birštono sanatorijoje „Versmė“ ieškovė yra nurodžiusi atsakovę kaip kontaktinį asmenį, kuriam teiktina informacija apie jos sveikatos būklę, diagnozes ir kt.Teismas visiškai nepagrįstai neįvertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė visada bendravo su ieškove kaip su artimu asmeniu, gerbė ieškovės valią ir stengėsi nepažeisti jos orumo perdėtu rūpinimusi, kadangi pati ieškovė nuolat rodė pastangas pasirūpinti savimi ir būti savarankiška pagal savo galimybes.Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė būtent tam, kad ieškovė naudojosi kitų asmenų pagalba, ir pačios ieškovės nebendradarbiavimą su atsakove visiškai nepagrįstai pripažino atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Toks teismo sprendimas nagrinėjamu atveju reiškia atsisakymą vykdyti teisingumą, neužtikrinant rentos mokėtojos teisių gynimo, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat rentos sutarties esmę ir tikslą bei šalių ketinimus.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad byloje surinkta ir teismo ištirta faktinės medžiagos visuma, kurią teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, patvirtino ieškovės reikalavimą, kad atsakovė netinkamai vykdė rentos sutartyje susitartus įsipareigojimus ir nepadėjo ieškovei. O tuo tarpu ieškovė buvo priversta rūpintis ir ieškoti kitų asmenų, kurie padėtų jau pasirūpinti savimi. Ieškovė visuomet stengėsi, jog rentos sutartis būtų tinkamai įgyvendinta ir užtikrintas informacijos gavimas atsakovei. Šioje byloje ieškovė, atsakovei perleidusi savo nekilnojamąjį turtą atsakovei už betarpišką paramą ir pagalbą, kai jos jai reikės, tačiau negaunant paramos ir pagalbos iš atsakovės, yra priversta rūpintis, kad kiti asmenys jai padėtų ir ją prižiūrėtų. Tai ieškovei yra gyvybiškai svarbu, kadangi dėl savo sveikatos būklės pilnai savimi pasirūpinti ieškovė negali, ir tai ieškovė įvertino sudarydama rentos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti perduotą nekilnojamąjį daiktą, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Sprendžiant, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus (CK 6.464 straipsnio 2 dalis), atsižvelgtina ne tik į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius esminių sutarties pažeidimų nustatymo kriterijus, bet ir į tokio pobūdžio sutarties ypatumus.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, skundžiamame sprendime argumentuotai pasisakė dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje ištirtus įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimų nenustatė, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas byloje.Šiame kontekste paminėtini kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su įrodinėjimu bei įrodymų vertinimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį konstatavo, kad atsakovė neatliko savo pareigos pagal rentos sutartį pasirūpinti ieškovės būtinųjų poreikių užtikrinimu nuvežant ir lydint pas gydytojus, nuperkant vaistus, kreipiantis į seniūniją dėl kompensacijų, apiperkant. Byloje yra nustatyta, jog ne mažiau kaip dvejus metus atsakovė nesiėmė priemonių pakeisti situacijai, kai vietoje jos kaip rentos davėjos didelę dalį būtinų socialinių paslaugų ieškovė gavo iš socialinių darbuotojų ir kitų asmenų. Apeliantė nurodo, kad tokios išvados yra nepagrįstos, nes bet kokia, net epizodinė kitų asmenų pagalba rentos gavėjui visuomet reikštų netinkamą rentos sutarties vykdymą. Tačiau išklausius 2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovė A. Ž., duodama paaiškinimus pati pripažino, kad maisto atveždavo savo nuožiūra, už maistą ieškovė sumokėdavo. Nurodė, kad ir taip labai daug kilometrų pravažinėjo dėl ieškovės reikalų, pati ieškovė neskambindavo ir nebendravo, pagalbos neprašydavo. Atsakovė pripažino, kad būdavo atvejų, kai pamiršdavo nuvežti ieškovę pas gydytojus, nes ieškovė jai neprimindavo, nepaskambindavo. Pripažino, kad atveždavo ieškovę tik iki Klinikų šlagbaumo, procedūrų pabaigos nelaukdavo, nes ieškovė, jos nuomone, ir pati galėjo nueiti, surasti kabinetą ir palaukti ( nuo 17:44 min.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad 12 sutarčių, sudarytų 2015-2016 metais su UAB „Saulės šeimos medicinos centru“ dėl bendrųjų socialinių paslaugų ( tame skaičiuje ir dėl transportavimo) suteikimo kartu įsipareigojant už suteiktas paslaugas apmokėti iš karto ( sutarčių 2 punktas) galima vadinti epizodine kitų asmenų pagalba. Viena vertus, didelis skaičius sudarytų sutarčių ir apie 70 faktinio pasinaudojimo paslaugomis atvejų, ką patvirtina UAB „Saulės šeimos medicinos centro“ pažyma ( t.1, b.l. 50-52) bei liudytojų A. G. ir G. B. parodymai, leidžia spręsti, kad ieškovei socialinių paslaugų reikėjo ir jas suteikė socialinių paslaugų centras. Kita vertus, jeigu ieškovei vaistų, maisto nupirkimo, pervežimo ir palydėjimo pas gydytojus paslaugas suteikė socialinių paslaugų centras ar kiti kokie nors asmenys, tai akivaizdu, kad tuo pačiu metu rentos sutartyje nustatytų nupirkimo, palydėjimo ir pervežimo paslaugų nesuteikė atsakovė. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje rentos sutartyje rentos mokėtojo įsipareigojimai buvo be kita ko ir aprūpinimas maitinimu bei ieškovės priežiūra, jeigu jos sveikatos būklė reikalaus ( t.1, b.l. 111). Kokiu būdu šalys nustatys pagrįstus ir reikalingus ieškovės poreikius, šalys nesusitarė. Tačiau pažymėtina, kad 2016 m. birželio 14 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ieškovei nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, tai atliko pačios atsakovės prašymu ir pažymą atsiėmė atsakovė ( t.2, b.l. 129), vadinasi, atsakovei, priešingai, negu ji aiškino teismo posėdžio metu, buvo žinoma, kad ieškovei nustatytas priežiūros ( pagalbos) poreikis. Atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji nesuteikė sutartų paslaugų, t.y. kad pati ieškovė paslaugų neprašė ar nesutiko jų gauti, ar nepriminė atsakovei, kad tas paslaugas reikia suteikti, neturi esminės reikšmės sprendžiant apie faktinį sutarties vykdymą ir apie to vykdymo tinkamumą sudarytos sutarties požiūriu ir CK 6.193 str. nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių požiūriu. Šalys nebuvo susitarę, kad rentos gavėja privalo pranešti ir priminti, ko ji pageidauja, vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė sutartį. Tuo tarpu atsakovė įsipareigojo teikti tam tikras paslaugas, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad rentos mokėtoja ilgą laiką ( nuo 2015 metų) kartas nuo karto nevykdė didelės dalies sutartinių įsipareigojimų, tuo iš esmės pažeidė sutartį, kas ir duoda pagrindą sutartį nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinėje instancijoje sudaro 182 Eur ( 2018-06-26 prašymas reg. Nr. DOK-19401). Šios išlaidos priteistinos valstybei iš apeliantės ( CPK 98 str. 1-3 dalys). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (4,20 Eur) priteisiamos iš atsakovės ( CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660; ir 182 Eur ( šimtą aštuoniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.