Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. A. ieškinį atsakovei A. Ž., trečiajam asmeniui E. Ž. dėl rentos sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė G. A. ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovės G. A. ir atsakovė A. Ž. 2013-01-21 sudarytą rentos sutartį dėl esminio rentos sutarties sąlygų pažeidimo ir grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. 1-7 e. b. l.).Ieškinyje nurodė:2013-­01-21 sudarė rentos sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip rentos gavėja, perdavė atsakovei, kaip rentos mokėtojai, savo asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 4000,- Lt (1.158,48 Eur) rentos išpirkimo kainą. Šią sumą atsakovė sumokėjo prieš pasirašant sutartį pas notarę. Taip pat atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei iki gyvos galvos paslaugas: „aprūpinti Rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimu, o jeigu Rentos gavėjo sveikatos būklė reikalaus - ir jo priežiūrą. Rentos mokėtojas įsipareigojo apmokėti Rentos gavėjo gydytojo išlaidas ...“. Po sutarties pasirašymo atsakovė ieškove minimaliai rūpinosi apie metus-pusantrų: nuveždavo pas specialistus, nupirkdavo maisto produktų. Atsakovė nelaukdavo, kol ieškovei bus atliktos procedūros ar kol bus pakonsultuota specialisto ir ieškovei būdavo sudėtinga grįžti atgal į namus. Maisto pagaminimu atsakovė nepasirūpindavo, kitų poreikių ir kitų būtinų daiktų nupirkimu ar medikamentų nupirkimu atsakovei nepadėdavo. 2015 metais ieškovė kreipėsi į šeimos klinikos socialinę darbuotoją, kad būtų suteiktos socialinės paslaugos. Jai buvo teikiamos mokamos socialinės paslaugos, nuvežant į gydymo įstaigą ir palydint pas specialistus, pratęsiant kompensuojamuosius vaistus, nuperkant medikamentus, kreipiantis į seniūniją dėl kompensacijų. Kai socialinė darbuotoja negalėdavo palydėti, ji prašydavo kitų asmenų pagalbos. Nuo 2016 metų šeimos klinika nebeteikdavo socialinės transportavimo paslaugos ir ieškovė savo lėšomis rūpindavosi transportu. Buto komunalinius mokesčius ieškovė visuomet apsimokėdavo iš savo lėšų, atsakovė šios pareigos pagal rentos sutartį nevykdė. 2017 m. sugedus bute unitazui, ieškovė buvo priversta pati susiieškoti santechniką ir susimokėti už remontą. Ieškovė minėjo atsakovei, kad vietoje vonios turėtų įrengti dušą, nes jai būtų žymiai patogiau, ji gali paslysti ir susižeisti vonioje, tačiau atsakovė atsisakė. Atsakovė niekuomet nepasirūpino ieškovės apranga, jai paprašius, drabužius ir apavą pirkdavo teta. Kai atvykdavo teta, ji pasirūpindavo, kad ieškovė turėtų pakankamai maisto ir kad maistas būtų pagamintas, palaikydavo psichologiškai. Atsakovė lankė ieškovę retai – vieną kartą per mėnesį ir rečiau, išplaudavo laiptinę, atveždavo daržovių ar vaisių. Namams tvarkyti ir valgiui gaminti ji pasisamdė moterį Rūtą, kuriai apmoka už paslaugas iš savo pensijos. Jai padeda ir kiti žmonės. Atsakovė tik formaliai paskambina ir pasiteirauja, kaip ieškovė laikosi, pasirūpina tik labai minimaliai. Nurodė, kad atsakove nebepasitiki, visiškai atsisakė bet kokios atsakovės teikiamos pagalbos. Patikino, kad 4000 Lt (1.158.48 Eur) įsipareigoja grąžinti atsakovei per 12 mėnesių.Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad 2011 m. jai buvo atlikta kojos operacija, po jos galėjo vaikščioti tik su lazdele. 2012 m. spalio ar lapkričio mėn. jai buvo nustatyta šlapimo pūslės onkologinė liga. Dėl nustatytos diagnozės ji labai pergyveno ir pasiguodė Ž.. Ž. ji pažinojo apie 30 metų, su jais bendraudavo, juos pažinojo kaip sąžiningus gerus žmones. Žičkai atvažinėdavo pas ją padėti. Manydama, kad jai teks sunkiai sirgti, reikės priežiūros, ji ėmė tam rengtis, svarstė, kas galėtų ją prižiūrėti. Tikėjosi, kad vyro sesers dukra R., kuri pas ją augo nuo 15 metų ir jai buvo kaip duktė, ją prižiūrės, nes jos naudai buvo parašytas jos ir vyro bendras sutuoktinių testamentas. Tačiau R. atsisakė grįžti į Lietuvą, sakė jai atvažiuoti gyventi pas ją į Angliją. Ji buvo nuėjusi pas notarą, norėjo panaikinti testamentą, tačiau testamento panaikinti negalėjo, nes vyras buvo miręs. V. A. mirė 2007-04-30. Jai liko tik svarstyti dėl rentos arba dovanojimo, arba pardavimo. Ji pasirinko rentą ir paprašė Ž., gal jie jai padės, jie sutiko. Ji pasirinko Ž., kad jai padėtų, kai bus patale, nes ji tuo metu buvo strese, o Ž. pasakė, kad ji už tai, kad ją prižiūrės, jiems paliks butą. Su Ž. aptarė, kad jie jai padės ligos patale, jei ji gulės lovoje, kad bus kaip priežiūra, globa, jei jai bus blogai, tai vežios pas gydytojus, nupirks vaistų. 2012 m. gruodžio mėn. jai pirmą kartą išoperavo naviką. 2013 m. sausio 18 d. Ž. susitarus su notare, jie paėmė iš ligoninės ir nuvežė pas notarą, kur ji pasirašė sutartį. Sutartis buvo paruošta notaro. Pasirašant ji perskaitė sutartį ir matė, kokios sąlygos įrašytos, jai tokios sąlygos buvo gerai. Tačiau ji tuomet dar buvo šoke, nes pergyveno dėl onkologinio susirgimo, ruošėsi antrai operacijai. 2013 vasario antrai operacijai ją nuvežė Ž.. Grįžus po operacijos su Ž. į namus pamatė, kad butas užpiltas, ant grindų telkšojo vanduo. Kadangi butas buvo apdraustas, jai buvo išmokėta buto draudimo išmoka 3000 Lt. Ž. davė 4000 Lt pagal rentos sutartį. Ji paėmė 2000 Lt iš banko ir apie 480-500 Lt ir davė Ž. nupirkti medžiagų buto grindų remontui. Ž. sutvarkė grindis, pakeitė plokštes. Sienas remontavo J. G. su vyru patys dirbdami. 2013 m. balandžio mėn. prasidėjo cheminės terapijos procedūros. Tuomet ji dar pati vaikščiojo, nuvažiuodavo į procedūras, Ž. taip pat ją nuveždavo ir ji buvo patenkinta Ž.. 2013 metais buvo atliekama cheminės terapija. 2013 metais ji buvo nukritusi į vonią, išsikvietė greitąją pagalbą ir buvo išvežta į ligoninę. 2014 m. ji taip pat gydėsi Neurologijos skyriuje dėl stuburo. Ž. ją lankė. 2014 m. birželio mėn. Ž. ją nuvežė į Neįgalumo nustatymo komisiją, jai buvo nustatyti dideli poreikiai. Tuo metu ji jautėsi dar gerai. 2013 metais ieškovė lankėsi pas Ž. svečiuose, 2014 m. kartu su jais buvo tris dienas prie ežero.2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje, kai ieškovei jau reikėjo vežimėlio, atsakovė jai pranešė, kad E. Ž. atsisakė ją vežioti su vežimėliu ir nelauks prie kabinetų, kol bus atliktos procedūros, o tik atvežęs paliktų ir atvažiuotų paimti, kai procedūros bus baigtos. Ieškovei tokios paslaugos netiko, nes reikėtų laukti pusę valandos ar net valandą. E. Ž. ieškovę kelis kartus vežė, o atsakovė vežti negalėjo, nes dirbdavo. 2015 m. pavasarį ieškovė susitarė su socialine darbuotoja A. G. dėl pagalbos. Ieškovė pagal poreikį paskambindavo socialinei darbuotojai ir ji lankydavo, nuveždavo į gydymo įstaigas, ten laukdavo. Vėliau ją vežiodavo klinikos „Saulės šeimos medicinos centras“ laborantas G. B., ji jam kartais sumokėdavo už benziną. Būdavo, kad ji naudodavosi taksi pagalba. 2015 metais atsakovė labai mažai pas ją atvažiuodavo, atveždavo daržovių ar iš turgaus ką nors nupirkdavo, mažai ją kur nors veždavo, veždavo E. Ž.. 2015 metais jie atveždavo daržovių, išplaudavo laiptinę, namuose nevalydavo. 2017 metais atsakovė išvalė laiptinės langą ir pasiuvo jai užuolaidas. Butui valyti ieškovė samdydavo J., R. arba jos pačios atvažiuodavo langus pavalyti ar paplauti. Kai reikėdavo pirkti drabužių, atsakovė sakydavo duoti pamatuoti arba pavyzdį, tai nupirks, bet ji neduodavo. Ieškovės nuomone, atsakovei tai nerūpėjo, nors ir neatsisakydavo atlikti. Apipirkdavo ieškovę teta A. R.. 2017 m. vasario mėn., pirmadienį, ji pranešė atsakovei, kad trečiadienį jai reikės vykti į magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau atsakovė antradienį jai nepaskambino, todėl trečiadienį ryte ji paprašė J., kad nuvežtų ir vežė J.. 2016 metais ieškovė siūlė atsakovei nutraukti sutartį, nes reikia didesnės pagalbos, negu galėjo suteikti atsakovė. Jos susipyko, tačiau vėliau išsiaiškino, vėl pradėjo bendrauti. Atsakovė nesutiko nutraukti sutartį, sakė, kad ieškovė privalo jai pasakyti, ko reikia, tai nuveš ir pas daktarą, ir ko reikia atveš, nupirks. Tada apie vieną-du mėnesius atsakovė atvažinėjo, tada ir užuolaidą pasiuvo, iš turgaus nupirkdavo ir atveždavo mėsytės ir kitko, ir LIDL-e vieną kartą rimtai apipirko. Paskui vėl atsakovė neturėdavo laiko atvažiuoti, nes dirbdavo nuo 7 iki 17 val. Atsakovė neatsisakydavo prašoma, nesakydavo, kad neatvažiuos. Kai ieškovė pasakydavo, ko reikia maisto, ji nupirkdavo. Ieškovė atsakovei sakydavo, kad nevažiuotų pas ją specialiai ir nevarinėtų mašinos, nes nėra reikalo, kadangi jai nuperka ir teta, ir R., ir geros kaimynės. Užvažiuodavo Ž. ieškovės aplankyti 15-20 min. net ir tada, kai jai nieko nereikėdavo. Kai Ž. nuvežė ją į sanatoriją, paliko ten, nepalaukė, kol bus apgyvendinta palatoje. Prieš išvažiuojant jie nepadėjo susidėti daiktų, tik paklausė, ar jau sudėti daiktai. Būnant namuose, kai negijo žaizda, perrišimus darė kaimynė arba medicinos sesutė iš Odos klinikos. Už nupirktą maistą ji atsakovei sumokėdavo, tik nemokėjo už benziną, kai veždavo. Ieškovė pati mokėjo mokesčius už butą. Už buto draudimą 2016-2017 apmokėjo atsakovė. Ieškovė patvirtino, kad prieš pasirašant rentos sutartį susitarė su atsakove, kad ji pati apsimokės už maistą, vaistus ir kitką. Nurodė, kad jos nebuvo susitarusios, kad atsakovė rems ieškovę pinigais.Atsakovė apžiūrėdavo, kad bute yra švaru, nereikia valyti. Ieškovė pripažino, kad nesakė atsakovei, kad reikia tvarkyti kambarius, nes jai namus sutvarkydavo kiti, atsakovė neatsisakė tvarkyti. Ieškovė tvirtino, kad jai trūko, kad atsakovė ilgiau pas ją pabūtų, gamintų maistą, nuvežtų, kur reikia. Atsakovė tik vieną kartą 2017 m. gamino maistą – gedulingai šventei ir atveždavo pagaminto maisto į ligoninę. Ieškovė tvirtino, kad pati gali tik pasišildyti maistą. Nurodė, kad rentos sutarčiai pasirinko Ž. todėl, kad jie turi kur gyventi, o ji dar nori gyventi viena, be to, juos seniai pažinojo, jie tvarkingi. Ligoninėje jie aplankydavo, atveždavo maisto, paėmė išskalbimui drabužius. Atsakovė labai tankiai jai skambindavo, būdavo, kad kasdien, klausdavo sveikatos, jos kalbėdavo po 30 min. Kadangi atsakovė neturėdavo laiko, sąnariai išsukinėti, tai ieškovė jos nieko neprašydavo. Kai telefonu atsakovei pasakydavo, ko reikia, tai atveždavo E. Ž.. Ieškovė dar ir pati apsipirkdavo. Atsakovė atvažiuodavo tik vieną kartą per mėnesį, kai reikėdavo plauti laiptinę. Atveždavo daug daržovių, ji tiek nesuvalgydavo, ir kaimynėms duodavo, dar ir išmesdavo. Yra nupirkę jai ir valymo priemonių. Ko prašydavo, atsakovė neatsisakydavo. Maisto pusgaminių jai nupirkdavo teta. Ieškovė patvirtino, kad pati pasigamindavo, kai paruoštas faršas, išsikepdavo. Pas ieškovę gyvena pusseserės anūkas E., iškepa jai kiaušinių. Nuo 2017 m. liepos ieškovė neprašė atsakovės niekur vežti. Prieš tai atsakovė tik paėmė ją iš Akių klinikos, kai keitė lęšiuką, daugiau atsakovės neprašė. Ieškovė paaiškino, kad bute vaikšto laikydamasi už sienų ir už staktų, nes nepatogu judėti su vežimėliu. Nurodė, kad 2015 metais buvo priėmusi į butą nuomininkę 2 savaitėms, dar gyveno kiti, bet mokesčių mokėti neprisidėjo. Pripažino, kad 2014 metais unitazą bute sutvarkė E. Ž.. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. ji atsakovės prašė paskolinti 1000 Eur, bet atsakovė paklausė, kada atiduosianti. Atsakovė atsisakė padėti, kai reikėjo į trečią ligoninę guldymui vežti, nurodė, kad dirbs ir negalės nuvežti; po limfmazgių operacijos ieškovė prašė paimti iš ligoninės, bet atsakovė atsisakė paimti, sakė užimta dėl darbo, tada G. B. ieškovę vežė į namus iš klinikų. Ieškovės nuomone, atsakovė neįvykdė rentos sutarties 5.2 punkto, pažeidė 5.3 punktą, nes sumažėjo buto vertė, vonia sukrito, nesuremontuota, 5.4 punkto nevykdė išlaikyti iki gyvos galvos. Ieškovė tvirtino, jog nėra susiradusi jokio asmens ir neturi žmogaus, kuris dabar jai galėtų teikti priežiūros ir kitas paslaugas, kurios jai yra reikalingos. (2017-12-01 teismo posėdžio garso įrašai: I 05:58 – 51:04, II 00:10 – 41:00, III 03:38 – 01:08:45, IV 00:15 – 09:17). Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. (1 t. 133-138 e. b. l.).Atsakovė argumentavo, kad sudarius rentos sutartį atsakovė ilgą laiką sėkmingai vykdė esmines sutarties sąlygas, rūpindamasi bei tenkindama visus būtinuosius ieškovės poreikius. Atsakovė neapsiribojo sutartyje prisiimtais įsipareigojimais ir visada elgėsi su ieškove kaip su itin artimu asmeniu - rūpinosi šventinių pietų ruošimu, kad ieškovė turėtų galimybę pabendrauti su savo draugais ir kitais artimaisiais, veždavo ieškovę aplankyti artimųjų kapus, pasiimdavo ją kartu atostogauti arba atsiveždavo pabendrauti su į savo namus.Su ieškove buvo susitarta, kad jei atsakovė asmeniškai negalės, tai ieškovei reikalingą pagalbą suteiks atsakovės šeimos nariai. Tiek atsakovė, tiek atsakovės sutuoktinis ieškovei padėjo viskuo, ko buvo prašomi. Kol ieškovė nebuvo sudariusi socialinių paslaugų sutarties su „Saulės šeimos medicinos centru“, jokių bendravimo problemų tarp ieškovės ir atsakovės nekilo. Jau kurį laiką ieškovė nustojo prašyti atsakovės pagalbos, vengia bendrauti su atsakove, sako netiesą. Atsakovė ir toliau stengiasi rūpintis ieškovės gerbūviu bei vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.Atsakovės nuomone, ieškovė neturi teisės nutraukti sutartį, kadangi atsakovė tinkamai vykdo sutartį. Pati ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti vykdant sutartį, dėl ko sutarties vykdymas atsakovei pasunkėjo, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu nutraukti tinkamai vykdomą sutartį. Sutarties nutraukimas neproporcingai pažeistų atsakovės interesus. Atsakovė vykdo savo įsipareigojimą aprūpinti ieškovę gyvenamąja patalpa. Ieškovė kaip ir anksčiau, taip ir po sutarties pasirašymo gyvena atsakovei sutartimi perduotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė rūpinasi buto priežiūra, tvarka ir apstatymu, kad ieškovei būtų patogu gyventi. 2013 metais parvežus ieškovę iš ligoninės ir radus aplietą butą, atsakovė su savo sutuoktiniu patys išardė senas koridoriaus ir virtuvės grindis, nupirko naujas medžiagas, kurios kainavo apie 700 Lt. Patys sudėjo naujas grindis. Taip pat, sugedus vonios ar virtuvės čiaupui, klozetui, juos suremontuodavo atsakovės sutuoktinis. Atsakovė kiekvieną pavasarį ir rudenį valydavo buto langus, nuolat tvarkydavo virtuvę, išskalbdavo užuolaidas, išplaudavo ir laiptinės grindis, tvarkydavo lauko aplinką. Atsakovė yra nupirkusi virtuvei naujas kėdes, iš namų atvežė veidrodį. Butas apdraustas atsakovės lėšomis. Su ieškove nuolat gyvena kiti asmenys ir jie moka Ieškovei apie 90 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Ieškovės ir atsakovės susitarimu, iš gaunamų pinigų už nuomą ieškovė sumoka komunalinius mokesčius. Be to, ieškovei taikoma kompensacija komunaliniams mokesčiams, todėl gaunamų nuompinigįų pakanka jiems sumokėti. Mokesčius, kurie nepatenka į kompensuojamų mokesčių sąrašą, atsakovė visada mokėdavo pati, pvz. bendrijos rinkliavas už stogo, santechnikos, laiptinės langų keitimą. Atsakovė kiekvieną mėnesį ieškovei skirdavo 50 Eur sumą. Šiais pinigais ieškovė galėjo disponuoti savo nuožiūra, taip pat ir komunalinių mokesčių mokėjimui. Ieškovė visada žinojo ir sutiko, kad pablogėjus jos sveikatai, Atsakovė priims ją gyventi savo namuose, kur teiks nuolatinę priežiūrą. Ieškovė žino, kad Atsakovė jai yra paruošusi kambarį. Klausiama, ar ieškovei ko netrūksta, ar nereikia naujų drabužių, ieškovė sakydavo, kad jai visko užtenka arba kad drabužius jai nupirks ieškovės teta. Ieškovės sveikatai pablogėjus ir būnant ligoninėje, atsakovė visada rūpinosi, kad ieškovė turėtų švarių drabužių — suteptus parsiveždavo namo, išskalbdavo ir švarius nuveždavo ieškovei. Atsakovė nuolat rūpinosi ieškovės maitinimu. Atsakovė ieškovei pirkdavo mėsą (kiaulieną, vištieną, kalakutieną), lašinių, įvairias dešras, pieniškas ir rūkytas dešreles, rūkytą kumpį, žuvį, silkę, kiaušinius, majonezą grietinę, kefyrą varškę, kruopas (grikius, dribsnius, ryžius), miltus, druską cukrų, žirnelius, aliejų, actą, džiovintus, šaldytus ir marinuotus grybus. Atsakovė pati pagaminusi nuveždavo ieškovei vakuotą žuvį ir mėsą, keptą šoninę, šaldytų žemaitiškų blynų, balandėlių, „Kijevo“ kotletų. Atsakovė taip pat veždavo ieškovei savo užaugintas bulves, morkas, burokus, obuolius, šviežius ir marinuotus agurkus, pomidorus, šparagines pupeles, svogūnus, krapus, įvairias mišraines ir t.t. Atsakovė ne kartą yra pasiteiravusi ieškovės dėl maisto gaminimo, bet ieškovė visada patikindavo, kad pati gali pasigaminti maistą. Kai ieškovei pablogėjo sveikata ir ji turėjo kurį laiką praleisti ligoninėje, atsakovė gamindavo ieškovei maistą ir veždavo jį į ligoninę. Atsakovė nuo sutarties sudarymo dienos visada važiuodavo bei padėdavo ieškovei, kai tik ji pasisakydavo, kad jai yra iškilę sunkumų. Atsakovei rūpintis ieškove padėdavo sutuoktinis, sūnus bei marti. Atsakovės sutuoktinis E. Ž. veždavo ieškovę nuosavu automobiliu kur tik jai prireikdavo: į seniūniją, ligoninę, polikliniką, sanatoriją, kapines Kaune ir Kaišiadorių rajone ir t.t. Kartais pas ieškovę važiuodavo kasdien, o kartais tik maistą nuveždavo su atsakove kartą ar kelis kartus per savaitę. Daug kartų ieškovės prašymu E. Ž. važiavo į „Saulės šeimos medicinos centrą“ paimti ieškovės receptų knygelės arba nuveždavo ten pačią ieškovę, padėdavo nupirkti vaistus. Jei ieškovę reikėdavo vežti su neįgaliųjų vežimėliu, E. Ž. pasiskolindavo automobilį, kuris yra pritaikytas neįgaliųjų vežiojimui. Jis su atsakove veždavo ieškovę į ligoninę, ar kelias valandas laukdavo kol reikės parvežti namo.Atsakovė aprūpindavo ieškovę higienos priemonėmis: tualetiniu popieriumi, popieriniais rankšluosčiais, skalbimo milteliais, įvairiais valikliais. Atsakovė vykdė ir sutartyje nenurodytus įsipareigojimus: veždavo ieškovę aplankyti artimųjų kapų, padėdavo juos sutvarkyti. Atsakovė kiekvienais metais švenčių laikotarpiu pirkdavo dovanas ieškovei bei jos artimiesiems, draugams. Veždavosi ieškovę poilsiauti kartu su savo šeima. Ieškovės sveikatos būklė leidžia jai pačiai pasirūpinti savimi ir būti pakankamai savarankiška tiek, kad gali pati pasigaminti maistą ir pasirūpinti savo kasdieninėmis reikmėmis. Ieškovė namie vaikšto be ramentų, gali minimaliai apsitvarkyti butą, atsisakydavo atsakovės pagalbos padėti tvarkyti gyvenamąją patalpą. Siekiant užtikrinti būtinųjų poreikių tenkinimą, iki šiol pakakdavo supirkti maistą bei sutvarkyti butą. Ieškovei vaistai yra kompensuojami 100%. Atsakovė patikino, kad esant poreikiui, kai ieškovės sveikatos būklė reikalaus rūpintis nuolatine jos priežiūra, šios savo pareigos nevengė ir nevengs. Pati ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti vykdant sutartį, dėl ko sutarties vykdymas atsakovei pasunkėjo. Atsakovė žinodama, kad ieškovei reikia važiuoti pas gydytojus, skambindavo jai, teiraudamasi kada ją reikėtų nuvežti, tačiau ieškovė tyčia neatsiliepdavo. Ieškovė perskambindavo atsakovei jau būdama pas gydytojus, ir pranešdavo, kad ją nuvežė kiti žmonės. Ieškovė išreiškė nenorą, kad atsakovė važiuotų pas ją, pirktų maistą, tvarkytų butą, laiptinę. Ieškovė nesilaikydama bendradarbiavimo principo, neišsakydavo savo poreikių. Atsakovė skambindavo ir teiraudavosi, ar ieškovei nieko netrūksta, ar nereikia pagalbos. Atsakovės nuomone, ieškovė supyko, kai atsakovė atsisakė duoti 1000 Eur. Ieškovė aktyviai trukdo atsakovei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Visi remonto darbai buvo vykdomi siekiant pagerinti butą, tačiau nebuvo būtini tam, kad ieškovė jaustųsi patogiai ir saugiai savo namuose. Sutarties nutraukimo atveju, atsakovė patirtų žalą dėl į buto pagerinimą investuotų lėšų.Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.Atsakovė paaiškino, kad ieškovė ja pasinaudojo. Prieš pasirašant rentos sutartį nebuvo informuota, jog buvo sudarytas testamentas ir kitaip testamento nebuvo galima panaikinti, kaip tik pasirašant rentos sutartį. Iki sutarties bendravo kaip giminės nuoširdžiai ir gražiai. Kai sužinojo apie ieškovės ligą, ją labai užjautė. Ieškovė prašė padėti, sakė jai labai reikalingi pinigai. Ieškovė prašė duoti 4000 Lt, o ji pagal rentos sutartį atsakovei perrašys butą, o jokios pagalbos tuo metu, ji nurodė, nereikia. Iki rentos sutarties pasirašymo su ieškove jokių sąlygų aptarta nebuvo, vėliau – taip pat. Sutartyje sąlygas įrašė notaras savo nuožiūra. Atsakovė perskaitė sutartį ir prisiimtus įsipareigojimus vykdė, darydami daugiau, negu anksčiau padėdavo ieškovei, vežė maisto. Ieškovė vis sakydavo, kad maisto jai nevežtų. Dėl rūbų atsakovė klausdavo, ar nupirkti, dėl dydžių prašė duoti seną rūbą pamatuoti, bet ieškovė sakydavo, kad jai rūbų užtenka. Siūlė ieškovę nuvežti rūbų apsipirkti į „Megą“, į Urmo bazę, bet ieškovė sakydavo, kad nereikia, nupirks teta, kuri ir anksčiau pirkdavo rūbus. Rūbus paėmė iš ligoninės, išskalbė. Į ligonines, polikliniką atsakovė visada lydėdavo, kai ieškovė pasakydavo. Atsakovė pripažino, kad būdavo, kad ji pamiršta, jei yra pasakyta prieš savaitę ar mėnesį. Jei ieškovė paskambindavo, ji visada be problemų nuveždavo. Pas urologą ir odos gydytoją ieškovė vykdavo be vežimėlio, nuvežus pati eidavo. Ligoninėse atsakovė ieškovę lankydavo. Kai su vežimėliu veždavo ieškovę pas ortopedą, atsakovė kartu sėdėdavo ir laukdavo. Kai ieškovė pas gydytoją nueidavo su lazdute, nelaukdavo kartu, o tik atvykdavo pasiimti. Atsakovė ieškovę į sanatoriją nuvežė, ten dokumentus sutvarkė, su vežimu ieškovę nustūmė, paliko laikinoje palatoje, nes ieškovė pati sakė nelaukti, ją nugabens darbuotojai. 2016 m. spalio mėn. atsakovė išvalė langus, pakeitė užuolaidas. Langus valydavo 2 kartus metuose. Būdavo, kad ir J. išvalo. Per Kalėdas pasisveikino vieni kitus, per jos vardines. Atsakovė ieškovę sveikino piniginėmis dovanomis. Atsakovė nurodė, kad nelindo į ieškovės privatų gyvenimą, nes akivaizdžiai ieškovė nebuvo tiek neįgali, kad kiekvieną dieną reikėtų prie jos sėdėti. Ką ieškovė prašė, atsakovė su vyru visuomet padarė. Balandžio mėn. atsakovė supirko mėsą, suruošė savo namuose, padengė stalą ieškovės vyro metinėms, kur dalyvavo 13 žmonių. Prieš tai atsakovė nupirko gėles, apsodino kapus. Birželio 6 d. atsakovė atvažiavo su vyru pasveikinti su gimimo diena ieškovės, įteikė piniginę dovaną, tačiau ieškovė atsisakė vokelio dovanėlės, paklausė, ar negalėtų duoti 1000 eurų kapo plokštės uždengimui. Atsakovė pasakė, kad laisvų pinigų neturi, tai dėl to ieškovė buvo nepatenkinta. Ieškovė nutraukė su atsakove bendravimą. Atsakovė skambindavo, klausdavo, ko reikia, ieškovė vis sakydavo, kad nieko nereikia. Kai iškovė paskambino iš klinikų, atsakovė nuvyko, nupirko uogų, klausė ieškovės, kada parsivežti. Ieškovė sakė, kad paskambins, tačiau neskambino, todėl jai vis skambino atsakovė. Vėliau ieškovė pranešė, kad yra jau namie, kažkas parvežė. Atsakovė argumentavo, kad neįsivaizduoja, kaip dar galėjo pagelbėti ieškovei, jei pagalbą ieškovė atstumdavo. Kai grįžo iš ligoninės, atsakovė ieškovės klausė, gal ką nupirkti, atvežti, tačiau ieškovė sakė nieko nevežti, nes atvažiuos teta A.. Kitą dieną atsakovė nuvažiavo ieškovės neįspėjusi, nerado jos namuose, buvo klinikose, ieškovę nuvežė R.. Atsakovė ieškovės klausė, kodėl jai nesakė, kad reikia vežti, bet ieškovė tik liepė palikti atvežtą maistą. Vėliau ieškovė paskambino, sakė blogai jaučiasi ir nenori kalbėti, todėl atsakovė su vyru greit atvažiavo, tą dieną jau antrą kartą, ir rado ieškovę stipriai išgėrusią gulint lovoje, kambarys dvokė alkoholiu. Dešrą, maltą mėsą atsakovė sudėjo ir paliko ieškovės šaldytuve. Sekančią dieną atsakovė vėl atvažiavo pas ieškovę, nes reikėjo laiptinę plauti, nors ieškovė liepė nevažiuoti. Ieškovė buvo labai nepatenkinta, kad atsakovė atvažiavo be jos sutikimo. Po to vėl atsakovė atvažiavo, nupirko ieškovei lašinukų, voveruškų, tada rado pas ieškovę kaimynę, jos gėrė kavą. Žinojo, kad ta kaimynė rytais ateidavo pas ieškovę kavos, todėl nuveždavo kažko ir pasivaišinti. Ieškovės atsakovė klausdavo, prašydavo konkrečiai susitarti, kiek dienų atvažiuoti ir ką padaryti. 2017 prieš Velykas atsakovė nuvalė visas spinteles ir plyteles. Nurodė, kad nebežinanti, kaip dar įtikti, atkreipė dėmesį, kad yra didelis atstumas nuo jų namų iki atsakovės. Kai mirė ieškovės giminaitė, vežė ją į laidotuves. Per metus dukart važiuodavo į Petrašiūnų kapines, sutvarkydavo kapus ir ieškovę nuveždavo. Visuomet Kalėdoms, Velykoms duodavo ieškovei grynųjų pinigų 100 Lt. Buto draudimui duodavo ieškovei pinigų, o paskutiniu metu pati atsakovė butą draudžia. Kai nupirkdavo maistą, ieškovė susimokėdavo už maistą, tačiau atsakovė apie 10 Eur sumos neimdavo. Į mėnesį išeidavo tokiu būdu 30-40 Eur ieškovei duodavo. Mokesčius už butą mokėjo pati ieškovė, nes sakė, kad užtenka iš nuomos. Kiek rentos sutartis yra, visą laiką ieškovė turėjo nuomininką, prieš tai taip pat turėjo. Ieškovė dažniausiai pinigus už nupirktus vaistus atiduodavo. Kalbant su ieškove dėl nuolatinės priežiūros, kai reikės, atsakovė ieškovei siūlė vykti pas ją į namus, yra laisvas kambarys, televizorius, vonia, dušas. Ieškovė atsakė, kad iš savo namų niekur nevažiuos. Atsakovė nurodė, jog kai reikia važiuodavo per dieną kelis kartus pas ieškovę ar ligoninėje laukdavo po tris valandas. Darbus atliko ir lauke prie ieškovės namų: grėbė lapus, žolę, plovė laiptinę, po balkonu visą šiukšlyną sutvarkė. Užuolaidas ieškovei siuvo, dušo užuolaidą vežėsi pas save skalbti, šviestuvą nuvalė ne kartą. Kai koridoriuką norėdavo valyti, ieškovė sakydavo, čia vaikšto E., nereikia. Sakydavo, kad ji ir pati su skudurėliu praeina, kiek jai reikia. Kai atsakovė siūlydavosi lydėti, ieškovė neleisdavo, sakydavo, kam tu važiuosi iš to Raudondvario, ji A. paprašys. Ieškovė niekada neprašė jos vežti, tik iš kalbos pasakydavo, kad reikės jai kur būti tada ir tada, o atsakovė sakydavo, kad jai primintų iš vakaro ir ji bus nuvežta. Bet ieškovė atsakovei nepaskambindavo, kad vežti. Kai ieškovei trečiadienį reikėjo į kompiuterinės tomografijos tyrimą, ieškovė iš vakaro (antradienį) nepaskambino, nepriminė, buvo sakiusi tik prieš dvi dienas. Atsakovė tvirtino, kad daugiau nebuvo nė vieno atvejo, kad atsakovė būtų pamiršusi, kai susitarė su ieškove. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškinio yra labai įskaudinta, apšmeižta nebūtais dalykais ir nori teisingumo. Jos nuomone, tolimesnis rentos sutarties vykdymas nėra sudėtingas, gali toliau tęstis. Dėl vonios pakeitimo atsakovė su vyru sprendė, kadangi ten gyvena ieškovės pasirinkti nuomininkai, investuoti nereikia, nes ieškovė vonia gali naudotis, ji matė 2017 m. liepos mėn., kad ieškovė ir įlipa, ir išlipa. Ieškovė prašydavo internete įdėti skelbimus dėl nuomos, ieškovės telefonas paskelbtas, ji rinkdavosi nuomininką. Po limfmazgių operacijos ieškovė skundėsi, nes apkūni, žaizda tamponuota, atsakovė negalėjo perišinėti, bet tvarstį keletą kartų keitė. Ieškovė pati galėdavo tvarstį keisti, padėdavo kaimynė. Nusimaudyti tik vieną kartą ieškovė prašė padėti. Kai ieškovei buvo procedūros duriant į akį, atsakovė su vyru ją veždavo ir laukdavo, tačiau būdavo atvejų, kad nesėdėdavo kartu, o ieškovė turėdavo paskambinti po akių procedūros ir jai tekdavo palaukti apie 10 min., kol atsakovė atvažiuos paimti. Atsakovės nuomone, ieškovė dar yra judantis žmogus, gali į kabinetą įeiti ir per koridorių pereiti, tik iki ligoninės reikia atvežti. Ieškovė net laiptais iš savo buto nusivijo atsakovę, todėl atsakovė mano, kad ieškovė gali lipti, vaikščioti, atsistoti, nusiprausti. Atsakovė tvirtino, kad ieškovė vaikšto ir gali savarankiškai maudytis vonioje, nes atėjo nuoga iš vonios atidaryti durų ir vėl nuėjo į vonią praustis. Vonia tik vizualiai negraži, nes išsilupę žali dažai, bet nėra avarinės situacijos. Gyvenimui tokia būklė vonioje ir bute yra tinkama. Grindims dėti ieškovė davė pinigus iš draudimo, kurį gavo, o darbus atliko atsakovė su vyru. Koridorių ištapetavo J. vyras. Smulkius remonto darbus atliko atsakovės vyras. (2017-12-01 teismo posėdžio garso įrašas IV 09:18 – 01:33:14).Trečiasis asmuo E. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad jis visuomet važiuodavo ir darydavo, ką ieškovė paprašydavo atsakovės padaryti. Jokio atlygio už paslaugas jis neėmė, tvarkė ieškovės namo aplinką, sutvarkė bute grindjuostes, kraną ir tualetą remontavo. Ieškovė buvo aprūpinta viskuo, ko prašydavo. Visur ieškovę nuveždavo iki pat durų ir lydėdavo arba jis, arba žmona, tiek, kiek reikia. Išoriškai žiūrint, jo nuomone, nuo 2013 m. ieškovės sveikatos būklė iki šiol nepasikeitė. Važiuodavo pas ją 2-3 kartus per savaitę, o kartais ir 2 kartus per dieną. Tik dabar, kai prasidėjo ginčas, važiuoja 1 kartą per mėnesį. Kai ieškovė prašydavo, važiuodavo jai nupirkti vaistų ar į „Saulės medicinos centrą“. Viskas būdavo padaryta, ko tik ieškovė paprašo. Suremontavo ieškovės lovą ir kitą lovytę. Kai buvo išlūžęs kranas ar klozetas, važiavo ieškoti dalių, pirko jas, taisė pašto dėžutės užraktą. Du ar tris kartus iš sūnaus buvo pasiskolinęs ieškovės reikalams specialią transporto priemonę su liftu neįgaliesiems vežti, kai reikalavo ieškovė. Daug kartų pas ieškovę jis buvo užvažiavęs vienas – jai vežė produktus, vaisius, vežė ją į klinikas (2017-12-01 teismo posėdžio garso įrašas IV 01:33:15 – 01:48:46).Liudytoja A. G. parodė, kad ieškovė yra „Saulės šeimos medicinos centro“ pacientė. Maždaug prieš dvejus metus ieškovė kreipėsi dėl socialinių paslaugų: pagalbos namuose, tvarkant dokumentus, lankantis pas gydytojus. Ieškovė yra didelių spec. poreikių. Ieškovė tardavosi dėl vizitų ir pagalbos. Liudytoja lydėdavo pacientę į chemoterapiją, pas odos gydytoją, stomatologą, į Akių kliniką, ir laukdavo, užtrukdavo vieną – tris valandas. Ieškovė visada vykdavo su ramentais arba su vežimėliu, palydos reikėdavo dėl ieškovės bendros sveikatos būklės. Per tą laiką iki dabar, jos nuomone, ieškovės fizinės būsenos žymaus pasikeitimo nėra. Liudytojos nuomone, ieškovei savarankiškai nueiti į parduotuvę būtų sunku. Manytina, kad ieškovė apie 40 proc. savęs apsitarnavimo savarankiškai gali atlikti, kambario ribose ji paeina. Liudytojai tekdavo teikti paslaugą ieškovei dėl vaistų ir maisto nupirkimo, šildymo kompensacijos sutvarkymo. Paslaugas teikė pagal savo darbo funkcijas, jos nemokamos, išskyrus važiavimo paslaugą ir laukimą. Buvo, kad ieškovė kvietėsi ir važiavo taksi. (2017-12-01 teismo posėdžio garso įrašas IV 01:48:47 – 02:00:58).Liudytoja R. V. L. parodė, kad ji yra ieškovės kaimynė ir beveik kasdien ją aplanko. 2016 metais, ieškovei paprašius, darė jai perrišimus. Atsakovę yra mačiusi pas ieškovę bute 1-2 kartus, be to, matė išnešant šiukšles ir per ieškovės gimtadienį. Ne vieną kartą matė, kaip atsakovė ir jos vyras atvežė maisto. Jie duodavo maisto ir jai, yra gavusi daržovių apie 10 kartų. Su ieškove gyvena kartu E.. (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas I 04:20 – 15:31).Liudytoja J. G. parodė, kad ji yra ieškovės giminaitė. Ieškovė ją nuo vaikystės augino, todėl dažnai (vieną kartą į savaitę arba į mėnesį) aplanko ieškovę ir jai padeda, pasisiūlo išplauti grindis, pagaminti maistą. Buvo keli atvejai, kai reikėjo ieškovę palydėti į gydymo įstaigą: į magnetinio rezonanso tyrimą, Kardiologinę kliniką, Akių kliniką. Kai ieškovė buvo Birštone sanatorijoje, ji pati pasisiūlė ieškovei ją parvežti, nors ieškovė to neprašė. Tuomet sanatorijoje dar ją apiprausė. Grįžus kelias dienas buvo likusi pas ieškovę. Mokesčius teko mokėti tik porą kartų už ieškovės butą. Kai buvo apipiltas ieškovės butas, Ž. keitė grindis, o ji su vyru ištapetavo koridorių. Ieškovė jos prašydavo pavežti iki kapų prieš Motinos dieną, Tėvo dieną ir per lapkričio šventes, šalimais yra ir liudytojos artimųjų kapai. Pas ieškovę buvo sutikusi Ž. 3-4 kartus: per jubiliejų, metines, kai atnešė daržovių, prasilenkė koridoriuje. Su ieškove kartu gyvena E.. Prieš tai buvo dvi nuomininkės. Ieškovė jai duodavo pinigų už kurą, o už kitką ji neimdavo. Ieškovė sakydavo, kad Ž. atveža daržovių, žuvies. Liudytoja tvirtino klausdavusi ieškovės, ar reikia ko, ieškovė sakydavo, kad nereikia, nupirko Ž.. Ieškovė minėjo, kad Ž. yra vežę ją į gydymo įstaigas. 2013 – 2014 metais ieškovė eidavo pasiramstydama, o nuo 2015 metų reikėjo daugiau priežiūros. Ieškovė maisto pasigaminti gali tik iš pusgaminių. Per metines 2017 m. balandžio mėn. liudytoja lydėjo ieškovę iki bažnyčios be vežimėlio, už parankės. Nurodė, kad ji stengiasi padėti ieškovei kiek įmanoma, siūlėsi ją prižiūrėti, bet ieškovė atsisakė (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas I 17:05 – 39:05).Liudytoja A. R. parodė, kad yra ieškovės giminaitė. Aplanko ieškovę 1-2 kartus per savaitę arba mažiau. Atveža jai pusfabrikačių, padeda pasimaudyti. Turguje ieškovei nuperka drabužių. Ieškovės bute gyvena E., o anksčiau gyveno V.. Jai lankantis pas ieškovę, vieną kartą buvo atvykusi atsakovė, taip pat buvo apsilankiusi J., kaimynė R.. Ieškovė jos neprašydavo pirkti daržovių, nes atveždavo globėjai (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas I 39:59 – 51:35).Liudytojas E. B. parodė, kad gyvena pas ieškovę bute. Jis padeda ieškovei: nueina nupirkti produktų, vaistų, išneša šiukšles. Jis savo iniciatyva paklausia, ar ko nupirkti, kai eina į parduotuvę. Nuompinigių ieškovei nemoka, moka mokesčius per „Maximos“ kasą, pinigus duoda ieškovė. 2016 metais atsakovę matė keletą kartų. Jis pagamina maisto, su ieškove valgo bendrai. Atsakovė atvežė maišą daržovių. Į gydymo įstaigas jis ieškovės nelydėjo. Namie ieškovė juda su vežimėliu. (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas I 52:40 – 1:02:29).Liudytojas G. B. parodė, kad apie 20 kartų yra buvęs pas ieškovę bute 2017 metais ir anksčiau. Jis dirbo vairuotoju „Saulės šeimos medicinos centre“ , teko vežti ieškovę ir kartu su socialine darbuotoja, ir vienam. Veždavo ir po darbo savo automobiliu. Yra vežęs ieškovę į 3-čią ligoninę, į Klinikas, Akių kliniką, Urologinę kliniką. Ieškovę lydėdavo R.. Liudytojas nurodė, kad atsakovės nematė. Ieškovė atlygindavo jam už kurą arba duodavo šokolado (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas II 00:57 – 07:03).Liudytoja R. C. parodė, kad ieškovė yra jos patėvio teta. Ji 2015 – 2016 metais lankydavosi pas ieškovę 1 kartą per savaitę ar per dvi savaites, dabar lankosi rečiau, tam, kad padėti buityje ar nuvažiuoti pas daktarus. Ieškovė paskambindavo vakare, kai jos negalėdavo lydėti globėja. Būnant Klinikose, ieškovė paskambino Ž., kad reikia ją parvežti, tai parvežė. Ieškovę veždavo G. arba ji važiuodavo taksi. Iš ligoninės ieškovė prašė parvežti, skambino Ž., bet jis negalėjo. Ieškovė apie 5 kartus, jai yra sakiusi, kad negali globėja jos lydėti. Iš viso liudytoja yra lydėjusi ieškovę apie 10 kartų (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas II 08:25 – 20:16).Liudytoja L. J. parodė, kad Ž. yra jos krikšto tėvai, o ieškovė – teta. Liudytoja patvirtino, kad 2008 metais pas ieškovę nuomojosi kambarį, mokėjo nuomos mokestį, gyveno virš metų. Išėjo iš ieškovės, nes ji išgėrinėdavo. Po to lankėsi pas ieškovę, pas ją gyveno vaikinukas. Patvirtino, kad maždaug prieš 1 metus Kauno klinikose ieškovę buvo sutikusi, kai ieškovė buvo su atsakove pas urologą, ieškovė buvo su ramentais (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas II 20:17 – 26:56).Liudytoja L. P. parodė, kad atsakovė A. Ž. ir trečiasis asmuo E. Ž. yra jos tėvai, o ieškovė G. A. – teta, taip ją vadindavo. Ieškovę pažįsta nuo mažens. Liudytoja patvirtino, kad žino apie rentos sutartį, nes mama ją įspėjo, kad jeigu jai kas atsitiktų, ji turės toliau rūpintis teta, apie tai pranešė ir ieškovei. Per Kalėdas keisdavosi su ieškove dovanomis. Vasarą ieškovė buvo pas liudytoją namuose, bendraudavo, ji nuveždavo mamą pas tetą. Mama vos ne kasdien skambindavo ieškovei, šeštadieniais pas ją visuomet važiuodavo. Ir šiokiomis dienomis mama važiuodavo pas tetą. Ieškovė kartu su liudytojos tėvais poilsiavo prie ežero. Skambindama telefonu, mama klausdavo pas ieškovę, ką atvežti, ar atvažiuoti, ką padaryti. Ir tėtis važiuodavo pas ieškovę, veždavo jai mamos pagaminto maisto, pas gydytojus vežė, į sanatoriją. 2016 metais, kai svečiavosi pas ją, ieškovė pati užlipo laiptais (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas II 26:57: 42:11).Liudytoja L. Ž. parodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra jos uošviai, su jais kartu gyvena. Ieškovę pažįsta nuo 2013 metų. Patvirtino, kad ieškovė buvo pas juos atvykusi, atvežė Vaidas. Liudytoja buvo nuvykusi pas ieškovę į namus pasiimti atsakovės, ji valė langus, ieškovė kartu buvo prie ežero. Ieškovės galimybes judėti apibūdino taip: 2013 metais būdama svečiuose pati užlipo laiptais į antrą aukštą; vėliau – vaikščiojo prie ežero; vaikščiojo kieme; 2016 metais spalio mėn. siūlėsi jai prižiūrėti vaiką. Būnant pas ją namuose, ieškovė vaišino savo pagamintais balandėliais. Pas ieškovę bute gyvena nuomininkas. Liudytoja tvirtino, kad ji patalpino internete ieškovės skelbimus dėl nuomos. Nurodė, kad atsakovė pastoviai skambindavo ieškovei, tardavosi, kur pas medikus vežti, kokį maistą atvežti ir tikrai kiekvieną šeštadienį atsakovė važiuodavo pas ieškovę. Atsakovė ieškovei apraugė agurkėlių 5 stiklainius, ruošė metines, vežė gėles sodinti į kapines, žvakes (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas II 42:12 – 54:30).Liudytojas T. Ž. parodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra jo tėvai. Vieną kartą jis paskolino tėvui specialiai neįgaliesiems pervežti skirtą automobilį tuo tikslu, kad ieškovę nuvežti į sanatoriją. Prieš 2-3 metus, kai ieškovė buvo atvykusi pas liudytoją į namus, ji vaikščiojo, lipo laiptais. Mama pas ieškovę važiuodavo 1-2 kartus per savaitę, veždavo daržovių. Žino, kad vežė į sanatoriją, į kapines, buvo kartu poilsiauti prie ežero. Prieš 2-3 metus ieškovė yra vaišinusi savo pagamintu maistu. Mama jai pirkdavo turguose mėsos, kitų produktų, daržovių veždavo savo. (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašas II 54:31 – 1:03:21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės aplinkybės

Ieškovė ir atsakovė 2013-01-21 sudarė rentos sutartį, pagal kurią ieškovė (rentos gavėja) perdavė atsakovei (rentos mokėtojai) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir gavo iš atsakovės 4000 Lt (sutarties 2.1, 4.1, 5.1 punktai), o atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei iki gyvos galvos tokias paslaugas: aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimu, o jeigu ieškovės sveikatos būklė reikalaus – ir jos priežiūra. Atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovės gydytojo išlaidas ir laidoti bei apmokėti laidojimo išlaidas (sutarties 5.2 punktas). Šalys susitarė, kad jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį turtą arba sumokėtų išperkamąją kainą. Šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu (sutarties 5.4 punktas) (1 t. 109-114 e. b. l.) . Ši rentos sutartis 2013-09-06 įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t.115-116 e. b. l.).Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, jog dėl odos susirgimo buvo gydoma stacionare nuo 2013-01-18 iki 2013-01-30, dėl šlapimo pūslės operacijos, tyrimų atlikimo gulėjo Kauno klinikų urologijos skyriuje nuo 2012-12-14 iki 2012-12-23, 2013-02-11 iki 2013-02-14, 2014-05-19 iki 2014-05-21, 2016-05-25 iki 2016-06-13, 2017-06-22 iki 2017-06-26, dėl kelio sąnario artrozės gydėsi stacionare nuo 2011-12-12 iki 2012-01-05; darytos injekcijos į akį 2017-07-04, 2017-08-31 (1 t. 53, 62-63, 66, 67, 90, 95-97, 104 e. b. l., 2 t. 57, 60 e. b. l.). Nuo 2016-07-27 iki 2016-08-02 gydėsi Dermatovenerologijos klinikos stacionare. 2016-08-08 išduotas išrašas/siuntimas dėl žaizdos perrišimų, kontrolė po 3 mėnesių (2 t. 58, 59 e. b. l.). Respublikinės Kauno ligoninės 2017-10-18 raštas Nr. S-3039 (1.11) ir kiti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė šioje ligoninėje Terapijos ir Neurologijos skyriuje gydėsi nuo 2013-12-26 iki 2014-01-07, nuo 2014-05-27 iki 2014-06-06, nuo 2015-01-30 iki 2015-02-11, nuo 2016-03-29 iki 2016-04-06, nuo 2017-02-08 iki 2017-02-17 (2 t. 99 – 109 e. b. l.). Kauno klinikų elektroniniame pacientų registre, Kauno klinikinėje ligoninėje esančiose ligos istorijose, Birštono sanatorijoje „Versmė“ ieškovė yra nurodžiusi atsakovę kaipo kontaktinį asmenį, kuriam teiktina informacija apie jos sveikatos būklę, diagnozes ir kt. (2 t. 111, 128, 131 e. b. l.). Iš UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ 2017-08-02 rašto ir įvairių medicininių tyrimų aprašymų matyti, kad ieškovei G. A. yra konstatuoti tokie sveikatos sutrikimai: šlapimo pūslės piktybinis navikas (operuotas 2012, 2016, 2017-06-23), abipusė koksartrozė ir gonartrozė, pirmonė hipertenzija su hipertenzine kardiomiopatija, GERI, storosios žarnos divertikuliozė, senatvinė katarakta (operuota), geltonosios dėmės degeneracija, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikuliopatija, nugaros osteochondrozė, dalinis šlapimo nelaikymas, cukrinis diabetas antro tipo, diabetinė polineuropatija, nutukimas, hipotireozė, lėtinė smegenų išemija, žvynelinė, podagra. Sveikatos būklę paūmėjo nuo 2012 metų. Pacientės apsilankymų dažnumas pas įvairius specialistus dėl konsultacijų nurodytas nuo 1 karto per mėnesį iki 1 karto per 6 mėnesius (1 t. 49, 64, 65, e. b. l.).Iš pažymos apie suteiktas socialinės paslaugas G. A. matyti, kad 2015-04-24 ieškovė konsultavosi dėl socialinių paslaugų suteikimo ir nuo 2015-05-04 iki 2017-07-27 ieškovei buvo suteiktos paslaugos: palyda į medicinos įstaigas, į seniūniją, receptų nuvežimas, vizitas namuose, bendravimas, pagalba apsiperkant, guldymas į ligoninę, vaistų nupirkimas ir kitos (1 t. 50-52 e. b. l.).2015-09-30, 2015-10-07, 2015-10-27, 2015-10-29, 2015-10-30, 2015-11-10, 2015-11-18, 2015-12-09, 2015-12-15 ir 2015-12-23, 2016-01-19, 2016-01-26 ieškovė sudarė bendrųjų socialinių paslaugų sutartis su UAB „Saulės šeimos medicinos centru“ dėl transportavimo ir socialinių paslaugų teikimo apmokant pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius (1 t. 68-89 e. b. l.).Atsakovė 2014-07-11 ir 2016-06-22 kreipėsi su prašymais į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl tikslinės kompensacijos skyrimo ieškovei ir specialiųjų poreikių lygio jai nustatymo (2 t. 130 e. b. l.).2016-06-14 atsakovė kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinį skyrių dėl ieškovės specialiųjų poreikių nustatymo, pateikdama prašymą, medicininius dokumentus ir siuntimą. 2016-06-14 ieškovei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2016-06-22 atsakovė atsiėmė ieškovės specialiojo nuolatinės priežiūros (poreikio) pažymą (2 t. 129 e. b. l.).Techninės pagalbos neįgaliesiems centras 2014-06-19 sutartimi ir 2016-11-09 sutartimi, sudaryta su E. Ž., aprūpino ieškovę vežimėliu ir naktipuodžio kėdute, o 2014-06-13 sutartimi pasirašyta atsakovės A. Ž. – vaikštyne su ratukais ir staliuku (2 t. 132-134, 137-138 e. b. l.). 2016-11-09 sutartimi, pasirašyta A. G., ieškovei perduota naudotis naktipuodžio kėdutė be ratukų (2 t. 159-160 e. b. l.).Iš ieškovės pateiktų kvitų matyti, kad mokėjimai atlikti 2017m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. už elektros energiją, butų savininkų bendrijai „Bijūnas“, UAB Lietuvos dujų tiekimas“, „AB „Kauno energijai“, UAB „Kauno vandenys“, telefoną, televiziją ir internetą, todėl tikėtina, kad šiuos mokesčius mokėjo ieškovė (1 t. 8- 45 e. b. l.).Atsakovės telefono Nr. 8-684-91004 išklotinės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-07-31 kas keletą dienų arba dažniau buvo skambinama į tel. Nr. 8-654-77232 (1 t. 140 - 163 e. b. l.). Iš šalių paaiškinimo seka, kad minėti telefoniniai pokalbiai yra užfiksuoti tarp ieškovės ir atsakovės. Rašytiniai įrodymai patvirtina šalių nurodytas aplinkybes, kad 2004-12-15 ieškovė su savo sutuoktiniu V. A. buvo surašiusi bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo Butą paliko I. R. (2 t. 156 - 163 e. b. l.).Nuo 2006-10-24 Butas buvo draudžiamas ieškovės. Dėl 2013 m. vasario mėn. įvykio ieškovei buvo išmokėta 883 Eur išmoka žalos atlyginimui (2 t. 63 e. b. l.). Iš atsakovės pateikto Būsto draudimo liudijimo, mokėjimo sąskaitos bei kasos čekio matyti, kad 2016-10-24 Butą apdraudė atsakovė, todėl tikėtina, kad sumokėjo draudimo įmoką savo lėšomis (1 t. 167 - 171 e. b. l.).Antstolė Raimonda Pauzienė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2017-10-17 Nr.0183-17-1387 konstatavo 2017-10-05 pateiktus devynis garso įrašus ir vieną vaizdo įrašo failą, esančius atsakovės pateiktose skaitmeninėse laikmenose. Nurodyti vaizdo ir garso įrašai patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, kad atsiradus šalių teisminiam ginčui atsakovė rūpinosi ieškovės maisto poreikiais, parūpina ir atgabena produktų, siūlo savo paslaugas, o ieškovė atsisakė suteikiamų paslaugų (2 t. 113 - 128 e. b. l.)Ieškinys tenkintinas.

Šalių sudaryta rentos sutartis vertintina kaip išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurioje nėra nustatyta nei vieno mėnesio trukmės vertė, nei viso išlaikymo vertė, todėl spendžiant dėl išlaikymo turinio ir dydžio vadovaujamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.460 ir 6.461 straipsniais). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Jos skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks , o tik nekilnojamasis daiktas, rentos forma - asmens išlaikymas t. y. rentos gavėjo asmeninių poreikių tenkinimas natūra - aprūpinimas gyvenamąją patalpa, apranga, maitinimas, o jei sveikatos būklė reikalauja - ir jo priežiūra ( CK 6.460 , 6.461 straipsniai). Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemonės būtiniausiems ir gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai ar kitiems teisėtiems jo interesams, todėl teismas tokio pobūdžio bylose privalo atsižvelgti ne tik į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendruosius esminių sutarties pažeidimų nustatymo kriterijus, bet ir pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos , sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir dėl visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą. Turi būti remiamasi ne vien formalia sutarties teksto analize ir vadovaujamasi ne vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertinama šiuos kriterijus atitinkančius vienos sandorio šalies ( rentos gavėjo) poreikius ir būtent tokių poreikių tenkinimą, taip pat kitos sandorio šalies (rentos mokėtojo) elgesį ir realias galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas. Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems poreikiams tenkinti (CK 6.461 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.3k-3-195-611/2016).Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė iki rentos sutarties sudarymo nuolat bendraudavo su atsakove kaip giminaitės, atsakovė teikdavo jai įvairią pagalbą. Ieškovei teikdavo pagalbą ir kiti artimieji. 2012 metais ieškovė nusprendė pasirūpinti, kad pagal rentos sutartį gautų jai reikalingą pagalbą ir priežiūrą visiškos negalios atveju.Šalių sudaryta sutartimi buvo įtvirtinta atsakovės pareiga suteikti išlaikymo paslaugas sutarties sudarymo metu iš dalies galinčiu savimi pasirūpinti asmeniui. Ieškovė dėl sąnarių ligos sunkiai vaikščiojo, sirgo onkologine liga ir sveikatos būklei pablogėjus nuo 2016 m. jai nustatyti specialieji poreikiai. Dėl susirgimų ir bendros sveikatos būklės tiek sutarties sudarymo metu, tiek dabar ieškovei būtina kito asmens pagalba nuolatinė pagalba ir priežiūra tenkinant kasdienius būtinus maitinimosi, higienos, sveikatos priežiūros ar kitokius poreikius.Ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš dalies vykdė sutarties sąlygas, kai 2014 m. ir 2016 m. kreipėsi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ieškovei ir specialiųjų poreikių nustatymo, dėl techninių priemonių jai kaip neįgaliajai paskyrimo, dideliais kiekiais atgabendavo savo augintų daržovių, nupirkdavo maisto produktų bei buitinės chemijos gaminių, telefonu ir aplankydama vieną kartą per savaitę ar atsiveždama į savo namus, kartu atostogaudama bendravo su ieškove, nuveždavo ją lankyti artimųjų kapus, suremontavo užlieto buto grindis, pasirūpindavo, kad būtų atlikti kiti smulkūs remonto darbai, lankydavo ligoninėje.Ieškovė yra visiškai aprūpinta gyvenamąja patalpa – ji gyvena rentos sutartimi atsakovei perleistame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad atsakovės, kaip rentos mokėtojos pareigos nevykdymas pasireiškia tuo, kad ji nepakeitė vonios ir neįrengė dušo. Atsakovė atsikirto, jog ieškovė pati savarankiškai išsimaudo vonioje, įlipa ir išlipa, todėl nėra būtinumo keisti vonią, įrengti dušą. Šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai dėl atsakovės galimybės naudotis vonia yra prieštaringi, todėl teismas juos vertina kaip subjektyvius ir neatspindinčius objektyvios tiesos. Iš vaizdo įrašo, daryto ieškovės bute jau esant teisminiam ginčui (Faktinių bylos aplinkybių konstatavimo protokolas) matyti, kad ieškovė atsistoja ir vaikšto bute. Teismas, spręsdamas dėl suteiktos gyvenamosios patalpos atitikimo rentos gavėjo poreikiams, pažymi, kad byloje ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog pagal sveikatos būklę jai turi būti sudarytos specialios higienos palaikymo sąlygos ar įrengtas dušas. Darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog atsakovė pažeidė sutartinę pareigą aprūpinti atsakovę gyvenamąja patalpa.Ieškovė nurodė, kad atsakovė neapmoka buto komunalinių mokesčių ir neapmokėjo buto draudimo, tačiau teismo vertinimu, atsakovė pagal rentos sutartį nebuvo įsipareigojusi padengti ieškovės išlaidų už jai suteiktas paslaugas, o buto draudimo sutarties sudarymas išeina už rentos sutarties ribų. Be to, ieškovė nurodė, jog nebuvo susitarusios su atsakove, kad atsakovė ją rems pinigais. Ieškovė neprivalėjo sudaryti buto draudimo sutarties ir jos apmokėti, nes tai nėra susiję su ieškovės išlaikymu ir jos būtinaisiais poreikiais. Teismas taip pat nevertina, ar ieškovė gauna pajamų iš nuomos, ar nuomos pajamas naudoja apsimokėti už komunalines paslaugas, nes tai taip pat nėra susiję su rentos sutarties sąlygomis.Atsakovė pripažino, kad ji faktiškai ieškovės neaprūpina drabužiais ar kitokia apranga, tačiau nurodė, kad tame jos kaltės nėra, kadangi ieškovė nesutinka, jog atsakovė pirktų jai drabužius, be to, ieškovė nurodydavo, kad visko turi. Ieškovė neneigia, jog neduodavo pamatuoti drabužių atsakovei ir neduodavo pavyzdžio dydžiui nustatyti. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė rūpinosi, kad ieškovei nestigtų drabužių ir kitokios aprangos ir kad pagal nusistovėjusius ieškovės santykius su teta A. R. pastaroji nupirkdavo turguje drabužių ieškovei. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aprūpinta drabužiais ir kitokia apranga ir jų trūkumo nebuvo. Atsakovė dėjo pastangas ieškovę aprūpinti drabužiais, tačiau dėl ieškovės nebendradarbiavimo, trukdymo atlikti pareigą ieškovė nevykdė rentos sutarties sąlygos dėl drabužių ir kitokios aprangos teikimo. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidė šią sutartinę pareigą ieškovės atžvilgiu. Ieškovė tvirtina ir atsakovė neneigia, jog ieškovė dėl sveikatos būklės dažnai lankydavosi įvairiose medicinos įstaigose tyrimams arba gydymui ir pageidavo ne tik būti nuvežta, bet ir lydima. Teismas nustatė, kad ieškovę į gydymo įstaigas lydėdavo ne tik atsakovė ar jos šeimos nariai, bet ir socialines paslaugas pagal sutartį teikiantys asmenys ir kiti ieškovės artimieji. Atsakovė pripažino, kad keletą kartų pamiršo apie tai, jog reikės lydėti ieškovę į gydymo įstaigą ir jos nenuvežė. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė 2015 m. pati ėmė rūpintis, kad kas nors ją nugabentų ir palydėtų pas gydytoją, nes atsakovė dėl užimtumo darbe ir šeimoje neturėjo galimybės kiekvieną kartą esant poreikiui ją lydėti ir rūpintis ieškovės reikalais tiek, kiek reikalinga ieškovei.Atsakovės nuomone, palyda ieškovei nebuvo būtina, nes ji galėjo pati susitvarkyti, tačiau iš liudytojų A. G., J. G. parodymų matyti, jog ieškovei palyda buvo reikalinga, o atskirais atvejais – būtina, nes po chemoterapijos ar dūrio į akį ji blogai jausdavosi. Teismas, nustato, kad atsakovė kaip rentos davėja, neįvykdė savo pareigos užtikrinti šį ieškovės poreikį. Teismas, darydamas tokią išvadą, vadovaujasi ne tik subjektyviais ieškovės, atsakovės ir liudytojų vertinimais, bet ir medicininiu ieškovės sveikatos būklės įvertinimu. Pažymėtina, kad ieškovei 2016-06-14 ieškovei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovė tokią ieškovės būklę žinojo, nes pati atsiėmė ieškovės specialiojo nuolatinės priežiūros (poreikio) pažymą (2 t. 129 e. b. l.).Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, praėjus dvejiems metams po rentos sutarties sudarymo, ieškovė 2015 m. gegužės mėnesį kreipėsi dėl socialinių paslaugų suteikimo. Sudarius sutartis, ieškovei kas mėnesį ir dažniau buvo teikiamos įvairios socialinės paslaugos, kai kurios iš jų buvo mokamos. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ne atsakovė pasirūpino, kad ieškovė gautų jai reikalingas socialines paslaugas ir ne atsakovė apmokėdavo atitinkamą paslaugų kainą, o pati ieškovė rūpinosi savo poreikių užtikrinimu. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovė neatliko savo pareigos pagal rentos sutartį pasirūpinti ieškovės būtinųjų poreikių užtikrinimu nuvežant ir lydint pas gydytojus, nuperkant vaistus, kreipiantis į seniūniją dėl kompensacijų, apiperkant. Byloje yra nustatyta, jog ne mažiau kaip dvejus metus atsakovė nesiėmė priemonių pakeisti šiai situacijai, kai vietoje jos kaip rentos davėjos didelę dalį būtinų socialinių paslaugų ieškovė gavo iš socialinių darbuotojų ir kitų asmenų. Teismas sprendžia, kad atsakovės kaip rentos davėjos pareiga buvo užtikrinti, kad ieškovė gautų reikalingas paslaugas ir kad ieškovės būtinieji poreikiai būtų garantuoti, nors ir ne pačiai atsakovei asmeniškai, o kitiems asmenims atliekant reikalingus darbus. Atsakovei kaip rentos mokėtojai ilgą laiką kartas nuo karto nevykdant didelės dalies sutartinių įsipareigojimų, laikytina, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą– butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tenkintinas. Sudarant rentos sutartį ieškovė iš atsakovės gavo 4000 Lt (1158.48 Eur). Sutartyje šalys neaptarė, kokiu tikslu ieškovė gavo iš atsakovės nurodytą sumą pinigų ir ką šalys susitarė dėl šios pinigų sumos ateityje. Sprendžiant pagal sutarties esmę, laikytina, kad 4000 Lt (1158.48 Eur) ieškovei buvo perduoti kaip rentos išpirkimo kaina. Ieškovė nurodė grąžinsianti šiuos pinigus atsakovei. Nutraukus rentos sutartį ir grąžinus ieškovei perduotą nekilnojamąjį turtą, rentos išpirkimo kaina 4000 Lt( 1158.48 Eur) priteistina iš ieškovės atsakovei CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina valstybei už ieškovei teiktą teisinę pagalbą, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Iš atsakovės priteistina valstybei 200 Eur žyminio mokesčio, 5,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 524,51 Eur už teisinę pagalbą, teiktą ieškovei.Ieškovės sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą 100 Eur avansas už liudytojo iškvietimą (2 t. 185 e. b. l.) grąžinamas ieškovei, nes po teismo apklausos liudytoja nesikreipė dėl apmokėjimo ir avansu sumokėtos lėšos procese yra nepanaudotos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2013 m. sausio 21 d. rentos sutartį, sudarytą tarp ieškovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl esminio rentos sutarties sąlygų pažeidimo.

Grąžinti ieškovei G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 2013m. sausio 21 d. rentos sutartimi atsakovei A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) perduotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1158.48 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 centus) rentos išpirkimo kainą.

Priteisti iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei:

200 Eur žyminio mokesčio. Priteistą žyminį mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660. 5,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteistas proceso išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660. 524,51 Eur už teisinę pagalbą, teiktą ieškovei. Priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Grąžinti ieškovei G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų), avansu įmokėtus į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831 Swedbank kodas 73000 (įmokėta 2017-11-13 mokėjimo pavedimu Nr. 15714 pagal bylos numerį Nr.e2-22951-748/2017; proceso Nr. 2-69-3-15999-2017-3) užtikrinant liudytojo iškvietimą apklausai, kurie liko nepanaudoti teismo procese.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.