- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2-4433-1118/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Ieškovas
- Ž. G.
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Juta Kareivė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui S. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. G. ieškiniu prašo priteisi iš atsakovo S. R. nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą, priteistą iš atsakovo; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. R. išlaikymo įsiskolinimą už 10,5 mėn. – 3150,00 Eur; nustatyti nepilnametės A. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu susilaukė dukters A. R.. Nors su atsakovu nebuvo susituokę, jie gyveno kaip šeima. Su atsakovu išsiskyrė, kai dukrai buvo vieneri metai ir šeši mėnesiai. Šiuo metu jie gyvena atskirai, o atsakovas neteikia nuolatinio išlaikymo vaikui. Austėjos išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 500,00 Eur, iš kurių 150,00 Eur maistui, 60,00 Eur drabužiams ir avalynei, 100,00 Eur sveikatos priežiūrai, vaistams ir vitaminams, 10,00 Eur higienos priemonėms, 30,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 150,00 Eur ugdymui, laisvalaikiui ir kitoms nenumatytoms reikmėms. Ieškovės dukrai yra nustatytas spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius, smegenų cista, todėl dažnai tenka vykti pas medikus į Vilnių, kas savaitę į Šiaulius, į sanatoriją Druskininkuose. Lanko įvairias terapijas, reikalinga speciali avalynė, pėdų – blauzdos įtvarai. Taip pat būtina papildoma kineziterapija, tačiau tam ieškovė neturi lėšų. Netrukus reikės dukrai pirkti ir akinius. Visa tai sudarys papildomas išlaidas, tačiau jos yra būtinos, kadangi dukra yra mažo amžiaus, o taikant tinkamą gydymą jos sveikatos būklę galima pagerinti ar bent jau palaikyti, kad neprogresuotų. Dukra taip pat lanko darželį. Ieškovė viena nepajėgia išlaikyti dukters, jai padeda mama, draugas, ji jokio turto neturi, dirbti galimybės labai sumažintos, kadangi turi prižiūrėti dukrą, vežti ją į ligonines bei sanatoriją. Iki 2019 m. birželio 6 d. gavo bedarbio pašalpą. Su dukra gyvena jos mamai priklausančiame bute. Atsakovas savo noru išlaikymo neteikia nuo 2018 m. rugsėjo mėn., su vaiku nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir auginimo. Ieškovės skiriamų lėšų dalies neužtenka, todėl negali užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Atsakovas turi galimybę prisidėti prie išlaikymo, tikėtina, kad dirbdamas užsienyje gauna didesnes pajamas nei jos. Ieškovė niekur nedirba, negauna jokių pajamų, tik už vaiką 50,00 Eur, todėl mano, kad atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi – 300,00 Eur. Taip pat iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Išlaikymo įsiskolinimo sumą sudaro 3150,00 Eur. Dukra gyvena su ieškove, ginčo dėl to nėra kilę iki šiol.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo nėra, A. R. gyvena su mama ir yra jos prižiūrima. Ieškovė supranta abiejų tėvų svarbą vaiko gyvenime, todėl dukters bendravimui su kitu iš tėvų kliūčių nedaro. Skyrius, vadovaudamasis įstatymo įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus gauti atitinkantį jo poreikius išlaikymą, mano, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo atitinka nepilnametės A. R. interesus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. G. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai, papildomai nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kad atsakovas su dukra galėtų bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus. Vienintelis jos pageidavimas, kad atsakovas su dukra bendrautų ir ją lankytų būdamas blaivus. Papildomai paaiškino, kad ji šiuo metu niekur nedirba, pajamų negauna, nuo 2019 m. vasario mėnesio pradėjo mokytis viešojoje įstaigoje Šiaulių darbo rinkos mokymo centre tam, kad ateityje galėtų susirasti darbą pagal įgytą profesiją ir gauti didesnes pajamas. Anksčiau ji dirbo, tačiau, dėl dukters sveikatos problemų, jai darbą teko palikti. Didžiąją dalį laiko reikia skirti vaiko priežiūrai. Dukrai yra nustatytas spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius, smegenų cista, todėl tenka dažnai vykti pas medikus į Vilnių, kas savaitę į Šiaulius, taip pat į sanatoriją Druskininkuose. Ieškovės paskaičiavimu vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 500,00 Eur, į kurią įskaičiuojamas maistas, drabužiai ir avalynė, sveikatos priežiūra, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, komunaliniai mokesčiai, ugdymas, laisvalaikis ir kitos nenumatytos reikmės. Į šią sumą ieškovė įskaičiuoja ir kelionės išlaidas, kurias patiria veždama dukrą pas medikus į Vilnių, Šiaulius bei sanatoriją. Dukra, dėl jai diagnozuotos ligos, turi specialiųjų poreikių, jai reikia ortopedinių batų, pėdų blauzdos įtvarų, kurių valstybė nekompensuoja. Vieną kartą per metus turi vykti į sanatoriją Druskininkuose. Dukters tėvas, atsakovas S. R., išlaikymo vaikui gera valia neteikia nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, su dukra nebendrauja, jos nelanko ir nesidomi jos sveikatos būkle. Pati ieškovė neturi pajamų dukters išlaikymui, todėl, atsakovui neprisidedant prie vaiko išlaikymo, jai teko imti ir greituosius kreditus, įsiskolino.
Ieškovės atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti bei papildomai nustatyti tokią atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, kad atsakovas su dukra galėtų bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant išimtinai į dukters poreikius ir interesus.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas Audrius Klišauskas palaikė ieškovės ieškinį išvadoje pateiktais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, jog jis gali vaiko išlaikymui skirti tik po 150,00 Eur yra nepagrįsti, juo labiau, kad jis nepateikė šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nepateikė duomenų, kad jis sistemingai ieškosi tinkamo, geriau apmokamo darbo, Airijoje, tam, kad galėtų prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsakovas, dar būdamas Lietuvoje, dirbo uždarojoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos buvo pakankamai didelės, todėl išvykęs į užsienį ir netekęs šių pajamų, pasielgė aplaidžiai, nevertindamas aplinkybių, kad jo dukrai yra būtinas išlaikymas. Jo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįsta, reikalinga šalių dukters būtinųjų poreikių tenkinimui.
Atsakovas S. R. į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negautas. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas) buvo įteikti paštu, siunčiant juos ieškinyje nurodytu atsakovu gyvenamosios vietos adresu Airijoje. Teismo šaukimas atsakovui taip pat buvo siunčiamas jo nurodytu elektroniniu paštu. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu paštu teismui atsiuntė patvirtinimą, kad teismo šaukimas ir kiti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas apie pradėtą procesą ir jam pareikštus reikalavimus buvo tinkamai informuotas. Be to, nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu, teiktu elektroniniu paštu, nurodė, kad jis du su puse mėnesio yra biuletenyje, jam traumuota koja. Jis dar ilgai nedirbs, nes planuojama operacija. Dukters išlaikymui per mėnesį atsakovas gali skirti 150,00 Eur, nes jo pajamas sudaro 350,00 svarų (406,27 Eur).
Nustačius, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pranešta tinkamai, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės Ž. G. ir atsakovo S. R. dukra, kuriai šiuo metu yra ketveri metai. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).
Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas dukra nesirūpina, nebendrauja, neteikia jai išlaikymo, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra nėra. Ieškovė kelią tik vieną sąlygą, kad tėvas lankytų ir bendrautų su dukra būdamas blaivus. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisingą raidą, siekiant išsaugoti jo ryšius su abiem tėvais, nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK3.170 str. 2 d., 3.156str., CPK 376 str.).
Duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu prieštarautų jo interesams, keltų, grėsmę, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikta. Todėl atsakovui gali būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygiomis teisėmis su ieškove bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, žinoti apie svarbiausius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir panašiai. Tačiau būtina atsižvelgti ir vaiko interesus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, ieškovė neprieštarauja atsakovo maksimaliam bendravimui su jų dukra, nustatytina tokia bendravimo tvarka, kad vaikas su tėvu galėtų bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti šalių dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas duomenų apie jo vardu registruotą turtą, gaunamas pajamas Airijoje, nepateikė, tačiau pateiktame teismui rašte nurodė, kad šiuo metu jis turi nedarbingumą dėl kojos traumos. Jo pajamas per mėnesį sudaro 350,00 svarų (406,27 Eur), todėl dukters išlaikymui galėtų skirti 150,00 Eur.
Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktus duomenis bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. mokosi viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) pagal finansinių paslaugų teikėjo modulinę profesinio mokymo programą, kurios mokymo trukmė 1 metai. Ji pajamų šiuo metu negauna, išlaikyti dukrą padeda jos motina, draugas. Ieškovė nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo/ kilnojamojo turto neturi. Duomenų, apie kreditorinius ieškovės įsipareigojimus, nepateikta.
Kaip jau minėta, ieškovė su vaiku gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute ir atitinkamai iš savo lėšų prisideda prie mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas mokėjimo, todėl šalių nepilnamečiui vaikui atitinkamai tenka dalis namo priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų. Ieškovės paaiškinimu, vaiko išlaikymui atsakovas lėšų neteikia. Šiuo metu vaikas lanko ugdymo įstaigą - (duomenys neskelbtini). Taip pat šalių dukra turi specialiųjų poreikių, jai yra nustatytas spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius, smegenų cista, todėl yra taikomas medikamentinis gydymas, įvairios terapijos, vykstama į sanatoriją Druskininkuose, vaikui reikalinga speciali avalynė (ortopedinė), pėdų – blauzdų įtvarai, akiniai, todėl yra patiriamos papildomos išlaidos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas jokių duomenų apie savo valdomą turtą ar galimai gaunamas pajamas užsienio valstybėje teismui nepateikė, tik nurodė, kad jo pajamas per mėnesį sudaro 406,27 Eur.
Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, jis nurodytas aplinkybes apie gaunamas pajamas negrindė jokiais įrodymais, taip pat neteikė duomenų apie jo šiuo metu patirtą traumą, turimas išlaidas ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jos ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, negauna jokių pajamų, mokosi, siekia įgyti profesiją, ir, dėl dukters sveikatos būklės, jos priežiūros, jai sudėtinga susirasti darbą, todėl darytina išvada, kad ieškovės finansinė padėtis artimu laiku nepagerės. Be to, atsakovui nusišalinus nuo vaiko išlaikymo, šiuo metu būtent ieškovei tenka pareiga ne tik išlaikyti mažametį vaiką, bet jį prižiūrėti, juo rūpintis, auklėti, dėl ko ieškovės patiriamas išlaidas sunku įvertinti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo vertinimu, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas ir, po galimai patirtos traumos gydymosi, turės visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, gauti pajamas, atitinkančias dukters poreikius, ir taip teikti reguliarų išlaikymą dukrai. Priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nepateikta. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė leidžia jam dirbti, todėl, vertinant ieškovės finansinę padėtį, prie dukters išlaikymo atsakovas turi prisidėti didesne dalimi.
Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja pateikdama vaiko poreikių paskaičiavimus, kvitus, medicininius išrašus apie vaiko sveikatą, jos specialiuosius poreikius, iš kurių matyti, kad šalių dukters poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 500,00 Eur, iš jų: 150,00 Eur maistui, 60,00 Eur drabužiams ir avalynei, 100,00 Eur sveikatos priežiūrai, vaistams ir vitaminams, 10,00 Eur higienos priemonėms, 30,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 150,00 Eur ugdymui, laisvalaikiui ir kitoms nenumatytoms reikmėms. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelę neturi pagrindo manyti, jog ieškovės nurodoma 500,00 Eur suma dukters išlaikymui neatitinka ekonominės realybės ar šiai sumai pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai, nei pateikta teismui.
Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų galimybę gauti didesnes pajamas, į mažamečio vaiko amžių (ketveri metai), jo būtinuosius ir specialiuosius poreikius bei interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydis yra 500,00 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo S. R. priteisti ieškovės prašomą išlaikymą jų dukrai A. R. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 22 d., iki jos pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnametės A. R. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
2019 m. liepos 22 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos.
Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 3150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, todėl išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo šios datos, už 10,5 mėnesio, skaičiuojant įsiskolinimą po 300,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl išlaikymo įsiskolinimo, į bylą jokių ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs ir turi būti priteistas iš atsakovo. Remiantis tuo, iš atsakovo priteistinas 3150,00 Eur (10,5 x 300 = 3150,00) išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnametei dukrai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1426-9366 ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje turėjo būti sumokėtas 227,00 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro 75,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (100,00 Eur x 75 proc.), 81,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), 71,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3150,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, 227,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.
Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 15 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (2.19) NTP-7-5782 nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos (advokato atstovavimo) valstybė patyrė 169,00 Eur išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 96 straipsniais, 150 straipsniu, 259–260, 263-270 straipsniais
nutaria:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 22 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 3150,00 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini).
Paskirti ieškovę Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti tokią atsakovo S. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. tvarką, pagal kurią S. R. turi teisę bendrauti su vaiku pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir poreikius.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 227,00 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).
Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini),\ 169,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.