Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

4. Paaiškina, jog minėtoje administracinėje byloje, LVAT išsamiai išanalizavo pareiškėjo individualią situaciją ir visas šiame MD Sprendime išdėstytas analogiškas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad nepaisant susiklosčiusios politinės situacijos ir Rusijos agresijos, pareiškėjo situacija turi būti vertinama individualiai atsižvelgiant į tai, kad jam nuo 2003 m. buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje, čia jis gyveno ir gyvena su savo šeima, nuolat dirba pagal civilinę specialybę.

5. Tvirtina, jog skundžiamame Sprendime nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be kita ko pažymi, jog LVAT sutiko su VAAT pozicija, kad išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis prieš 21 metus tarnavo TSRS ir Rusijos Federacijos armijoje ir turėjo papulkininkio laipsnį, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik asmens tarnystė armijoje prieš daugiau nei 21 metus sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes.

6. Be to atkreipia dėmesį, kad VAAT savo sprendime (administracinėje byloje Nr. eI2-3470-595/2023) pažymėjo, kad MD į savo sprendimą perkėlė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą bei pateikė asmeninius duomenis apie pareiškėją (ką atliko ir šį kartą), neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimo proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad ginčijamą Sprendimą MD grindžia tokia pačia, tik naujai išduota VSD išvada ir analogiškais asmeniniais duomenimis apie pareiškėją, kurie jau buvo visapusiškai įvertinti administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023.

7. Teigia, jog nei MD nei VSD nenustatė jokių naujų faktų bei nenurodė jokių naujų duomenų apie pareiškėją, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad MD iškvietė jį į apklausą, kurios metu nagrinėjo tas pačias faktines aplinkybes apie jo gyvenimą ir darbą Lietuvoje, apie jo poziciją dėl Rusijos pradėto karo bei Krymo, apie jo darbą kariuomenėje, apie jo šeimą, ir gavo tuos pačius atsakymus, savaime niekaip neįrodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę.

8. Taip pat mano, kad vien tai, jog MD Sprendime įrašė sakinį „Migracijos departamento vertinimas“ negali būti savaime laikoma atliktu individualiu asmens vertinimu, kadangi nebuvo nustatyta jokių naujų, kitokių duomenų apie pareiškėją, kurie galėtų patvirtinti ne formalios, o bent kiek realesnės grėsmės egzistavimą.

9. Pareiškėjo vertinimu, jis pateikė aiškius atsakymus ir dėl Krymo ir dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, tačiau MD, siekdamas faktiškai susidoroti su pareiškėju, dėl savo neteisingų samprotavimų, vis tiek nurodo, kad pareiškėjas neišreiškė aiškios pozicijos ir už tai jį persekioja bei nori išvaryti iš Lietuvos vien dėl nuomonės, kurią MD iškreipia ir interpretuoja savaip.

10. Pažymi, jog toks MD ir VSD elgesys nei kiek nesiskiria nuo Rusijos valdžios institucijų atliekamų veiksmų, kai visiškai nepaisoma žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių ir yra neproporcingas bei pažeidžiantis elementarias tarptautinės teisės normas ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, kadangi pareiškėjui išdrįsus ginti savo pažeistas teises nepriklausomame teisme ir gavus nuo politikų nurodymų nepriklausomo ir nešališko teismo objektyvų ir teigiamą sprendimą, kuris patvirtino, kad pareiškėjas nekelia jokios realios grėsmės valstybės saugumui, MD iš esmės ,,keršija“ jam už pralaimėtą bylą ir bando bet kokiomis priemonėmis sužlugdyti jo gyvenimą ir ,,ištremti“ jį iš Lietuvos į niekur, nes Rusijoje pareiškėjas neturi nei artimų giminių, nei draugų, nei darbo, nei nekilnojamojo turto, t. y. absoliučiai jokių socialinių, kultūrinių ar ekonominių ryšių su savo kilmės ir pasą išdavusia valstybe.

11. Be to pabrėžia, kad papildomų apklausų metu, pareiškėjas aiškiai nurodė, jog jis nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų ir galvoja, kad tokie veiksmai nėra geri, kad į Rusijos Federaciją važiuoja retai, t. y. paskutinį kartą buvo prieš 7 metus, savo kolegų nematė daugiau nei 20 metų ir jokių ryšių su jais nepalaiko. Taip pat nurodė, kad atsiradus galimybei grįžti dirbti į Rusijos Federacijos struktūras, to nedarytų, nes per paskutinius 20 metų yra atitolęs nuo tokios veiklos bei kad jokioje politinėje veikloje nedalyvauja, nesidomi ir jam nėra nieko žinoma apie Rusijos Federacijoje veikiančias opozicines jėgas bei apie Rusijos Federacijos režimo susidorojimą su opozicijos lyderiais. Teigia, jog apklausos metu taip pat pažymėjo, kad Ukrainos siekis tapti NATO nare yra suprantamas, jeigu taip nori Ukrainos žmonės. Pareiškėjas mano, jog iš tokių atsakymų akivaizdu, kad jis niekaip nėra susijęs su Rusijos valdžia ir būdamas nejauno amžiaus (59 metų), nesidomi politika ir nori gyventi įprastą paprasto žmogaus gyvenimą su savo šeima ir spręsti paprastas gyvenimiškas problemas, o ne atlikti politiko vaidmenį.

12. Dėl VSD išvados, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas gavo pinigines išmokas iš Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje bei kad tokias išmokas gaudavo TSRS ir Rusijos Federacijos kariuomenėje tarnavę asmenys, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis buvo ne kariškis, neatitinka tikrovės, pažymi, kad šios faktinės aplinkybės buvo žinomos ir vertinamos prieš tai nagrinėjote administracinėje byloje, kadangi pats pareiškėjas vykusio žodinio teismo posėdžio metu paklaustas, ar gauna kokias nors socialines išmokas iš Rusijos Federacijos, nurodė, kad gauna pensiją. Taip pat nesupranta, kodėl VSD teigia, kad pareiškėjas nurodė, jog jis buvo ne kariškis ir toks teiginys neatitinka tikrovės, kai pareiškėjas nuo pat pradžių teigė, kad jis tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje ir turėjo papulkininkio laipsnį ir niekada šio fakto neneigė. Todėl neaišku, iš kur VSD ištraukė tokius pareiškėjo pasisakymus bei pats savo išvadoje teikia tikrovės neatitinkančius duomenis.

13. Teigia, jog Sprendime akcentuojama, kad 2023-07-26 apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis 1985-2002 m. tarnavo TSRS ir Rusijos Federacijos karinėse inžinerinėse pajėgose bei kad paskutinės jo užimamos pareigos buvo techninis darbuotojas inžinerinės radiolokacinės tarnybos viršininkas, jo veiklos pobūdis – kontroliuoti radiolokacinės technikos būklę, vykdyti šios technikos remontą ir kt., tačiau pareiškėjas mano, kad šios aplinkybės nekeičia situacijos iš esmės, kadangi šie duomenys tik patikslino jo buvusias pareigas, tačiau pats faktas, kad pareiškėjas tarnavo karinėse pajėgose ir turėjo papulkininkio laipsnį, VSD buvo žinomas nuo pat pradžių, todėl pareiškėjo patikslinti duomenys negali būti pripažįstami, kaip esminiai, nustatant grėsmę valstybės saugumui.

14. Nurodo, jog nors MD ginčijamame Sprendime mini Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą byloje Nr. 19-A/2021, tačiau pažymi, kad šiuo atveju yra nagrinėjami visiškai kitokie santykiai bei visiškai kitokios faktinės aplinkybės, kurios niekaip nėra susijusios su verslu, kad kaip minėtoje Konstitucinio Teismo byloje, todėl toks MD argumentavimas yra išimtas iš konteksto ir visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla.

15. Pareiškėjas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Nenustačius konkrečių veiksmų praeityje ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia.

16. Pažymi, jog nors MD Sprendime daug kalba apie Rusijos, kaip valstybės agresiją, apie jos pradėtus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, apie karo nusikaltimus, tautos genocidą, kad Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė, tačiau visiškai nepagrįstai visą atsakomybę perkelia pareiškėjui vien todėl, kad jis yra šios valstybės pilietis ir automatiškai sutapatina jį su Rusijos valdžia. Pareiškėjo vertinimu, MD priimtas Sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi jis yra priimtas ne todėl, kad pareiškėjas kelią kokią nors grėsmę valstybės saugumui, o dėl to, kad jis yra Rusijos pilietis.

17. Atsižvelgiant į visa tai nurodo, kad MD Sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi MD, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nenustatė absoliučiai jokių naujų faktų ir duomenų, kurie pagrįstai leistų spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir priimtas ginčijamą sprendimą, rėmėsi analogiškais duomenimis, kurie buvo visapusiškai įvertinti prieš tai vykusioje byloje, kurioje LVAT nutartimi pripažino, kad byloje esantys duomenis nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

18. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė patenkinti jo skundo reikalavimus vis apimtimi. Pareiškėjas paaiškino, kad iš kažkur atsirado klaidingas/iškreiptas teiginys, kad pareiškėjas nebuvo kariškis, ne tarnaujantis kariuomenėje, o buvo civilis asmuo, kuriam buvo priskirtas papulkininkio laipsnis; kad iš Rusijos Federacijos gauna pingines išmokas kaip apdovanojimą; pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš tikrųjų iš Rusijos Federacijos gauna pensiją ir tai nėra vienas ir tas pats. Pareiškėjas paaiškino, kad pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 1981 m.; Vilniuje aukštojoje mokykloje studijavo radioelektroniką; 1985 m. baigė mokslus ir buvo paskirtas tarnauti į Tolimuosius Rytus. 1985 m. čia sukūrė šeimą, kuri kartu su pareiškėju išvyko į Tolimuosius Rytus. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjui Vilniuje gimė du sūnūs. 2002 m. pareiškėjas baigė tarnybą Tolimuosiuose Rytuose ir atvyko į Lietuvą nuolat gyventi. Leidimą nuolat gyventi gavo dėl to, kad savo pastangomis išlaikė valstybinės kalbos (A2 lygiu) ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, t. y. įvykdė visus reikalavimus, reikalingus, kad gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo 2003 m. iki dabar dirba Lietuvoje, moka mokesčius, kurie naudojami valstybės gerovės, gynybinių pajėgumų gerinimui. Dirba UAB „Polimaster Europa“, užsiima radiacijos kontrolės prietaisų gamyba; ši įmonė reikalinga tiek Lietuvos Respublikoje, tiek visame pasaulyje. Pareiškėjas nenori nepelnytai išeiti iš šito darbo. Žiūrint anksčiau teismuose nagrinėtus klausimus, MD ir VSD nieko naujo pareiškėjo byloje neatrado; jokių klausimų, susijusių su valstybės įstatymų pažeidimu, dėl pareiškėjo elgesio niekas nepažymėjo. MD ir VSD padarė nepagrįstą, nemotyvuotą, neargumentuotą išvadą pareiškėjo atžvilgiu. Taigi, dėl išdėstytų aplinkybių matyti, kad MD sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. MD pakartotinai, trečią kartą nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nenustatė jokių naujų faktų, duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Prašo teismo panaikinti MD sprendimą ir, esant galimybei, atšaukti pareiškėjo persekiojimus šia kryptimi. Pareiškėjo vaikai gyvena Lietuvoje su pareiškėju, abu vaikai turi tik Rusijos Federacijos pilietybę, pareiškėjas ir jo žmona irgi yra Rusijos Federacijos piliečiai. Kai tarnavo Rusijos Federacijos armijoje (1985-2002 m.), pareiškėjas gyveno trijose vietose - Amūro srityje, Sachalino srityje ir Chabarovsko krašte. Nekilnojamojo turto Rusijos Federacijoje neturi. Pareiškėjas dalyvauja Rusijos Federacijoje vykstančiuose rinkimuose. Rusijos Federacijoje pareiškėjas dabar neturi artimų žmonių (tėvai broliai, sesės, dėdės, tetos), pernai mirė paskutinis artimas žmogus Rusijos Federacijoje – brolis. Pareiškėjo sutuoktinės sesuo gyvena Rusijos Federacijoje. Paskutinį kartą buvo prieš septynerius metus aplankyti pareiškėjo žmonos sesers. Pareiškėjas anketas pildė du kartus (vieną kartą paduodamas dokumentus 2002 m. gruodį, antrą kartą – pagal MD prašymą elektroniniu paštu 2023 m. sausio mėn.). Lietuvoje pareiškėjas per 20 metų nebuvo teistas, administracine tvarka baustas (15 eurų bauda) prieš 6 metus už greičio viršijimą. Nuo 2003 metų Lietuvoje turėjo dvi darbovietes; paskutinėje darbovietėje dirba nuo 2008 metų. Įmonė, kurioje pareiškėjas dirba, gamina įrangą, susijusią su saugumu, sveikata. Paklausus kaip pareiškėjas vertina Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu, turint omenyje, kad ilgai tarnavo Rusijos Federacijos armijoje, turėjo aukštą karinį laipsnį, pareiškėjas atsakė vienu žodžiu, kad vertina neigiamai.

25. Atsižvelgiant į visa tai MD nurodo, kad iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

26. MD atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas nėra diskriminacinis dėl pareiškėjo tautybės, nes ne visi Rusijos Federacijos piliečiai tarnauja kariuomenėje papulkininkiais ir gali susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas, kuris dalyvauja Rusijos Federacijoje vykstančiuose rinkimuose, turi supratimą apie dabartinę geopolitinę situaciją. MD po teismo sprendimo atliko papildomą pareiškėjo apklausą, jo nuomonės vertinimą, todėl negalima sutikti, kad situacija nėra pasikeitusi nuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo ankstesnėje byloje teisme. MD bandė išsiaiškinti realią pareiškėjo poziciją klausimyne išdėstytais klausimais, tačiau pareiškėjas su MD nebendradarbiavo ir laikė, kad jeigu MD pareiškėjo atžvilgiu yra priėmęs neigiamą sprendimą, tai MD turi priimti pareiškėjo atžvilgiu teigiamą sprendimą. Ginčijamame sprendime yra įvertinta pareiškėjo individuali situacija; keik įmanoma, MD bandė atlikti pareiškėjo individualios situacijos vertinimą, bet dėl pareiškėjo veiksmų aiškesnės pareiškėjo pozicijos nebuvo galima gauti. Esamos informacijos pakanka, kad būtų panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi. VSD pažyma nėra grindžiama vien spėjimais. Tai, kad pareiškėjas nuo 1985 m. iki 2002 m. tarnavo Rusijos Federacijos armijoje, turėjo papulkininkio laipsnį, patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo būti nelojalus Rusijos Federacijai. Į pareiškėjo atstovo klausimą, kas paaiškėjo naujo per pareiškėjo papildomą apklausą, atliktą po teismo sprendimo įsiteisėjimo, ar buvo užduoti nauji klausimai atsakovo atstovas paaiškino,

28. VSD nuomone, skundžiamas MD Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

29. VSD nurodo, jog 2023-09-07 raštu Nr. 18-9461 MD pateikė pakartotinį vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos armijoje, išreiškė lojalumą Rusijos Federacijai ir palaikė Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos karinėse struktūrose tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei prižiūri Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose netarnautų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Šiuo atveju VSD nurodo, kad pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

30. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo lojalumą Rusijos valdžiai patvirtina ne tik tarnybos karinėse pajėgose faktas, bet ir vengimas tiesiogiai išreikšti savo pažiūras Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir Krymo okupacijos klausimais.

31. Atkreipia dėmesį, kad tiek VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija, tiek Ukrainos saugumo tarnybos (toliau – ir SBU) kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai patvirtina, jog Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja jų režimui lojalius asmenis, neatsižvelgdamos į tai, prieš kiek metų atitinkamose institucijose, įstaigose jie dirbo ir kokias pareigas užėmė.

32. Taip pat pažymi, kad vien faktas, jog pareiškėjas tarnybą Rusijos karinėse pajėgose yra baigęs, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su priešiškomis Rusijos tarnybomis yra išnykusi.

33. Teigia, kad pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti Pareiškėjo lojalumo Rusijos Federacijos valdžiai.

34. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, MD neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Pabrėžia, kad MD Sprendimas priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

35. Byloje ginčas kilo dėl MD Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti MD Sprendimą; 2) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi; 3) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Pareiškėjo sutuoktinė – Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėjo du sūnūs, gimę (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra Rusijos Federacijos piliečiai. Pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2003 m. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjo sutuoktinė T. V. savo gyvenamąją vietą nuo Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 1997 m., paskutinė jos deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini).

36.2. 2022-12-02 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

36.3. Pareiškėjas du kartus užpildė MD pateiktą klausimyną: 2022-12-02 ir 2022-12-20:

36.3.1. Abiejuose klausimynuose, atsakydamas į 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote), pareiškėjas nurodė – aukštasis išsilavinimas, 1985 m. Vilniaus aukštoji radioelektronikos vadų mokykla, automatizuotų valdymo ir technologinių procesų kontrolės (ASU) sistemų inžinierius.

36.3.2. Abiejuose klausimynuose, atsakydamas 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos), pareiškėjas nurodė: 1) klausimyne, pildytame 2022-12-02 pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 1985 m. iki 2002 m. dirbo Rusijoje; klausimyne, pildytame 2022-12-20, nurodė, kad nuo 1985 m. iki 2022 m. tarnavo tarybinėje, vėliau Rusijos armijoje; 2) nuo 2002 m. dirba Vilniuje: 2022-12-02 pildytame klausimyne nurodė, kad nuo 2003 m. iki 2008 m., klausimyne, pildytame 2022-12-20 nurodė, kad nuo 2002 m. iki 2008 m. dirbo UAB „Medelita“; nuo 2008 m. iki dabar dirba UAB „Polimaster Europe“ inžinieriumi – radiacinės kontrolės prietaisų derintoju.

36.3.3. Abiejuose klausimynuose, atsakydamas į 3 klausimą (ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą), pareiškėjas atsakė, jog nuo 1985 m. iki 2002 m. tarnavo Rusijoje, kariniai daliniai 75558, 02012, 54912, papulkininkis.

36.3.4. Atsakydamas į 4 klausimą ( ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ir ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis), klausimyne, pildytame 2022-12-02, pareiškėjas atsakė, kad nuo 1985 m. iki 2002 m. tarnyba Rusijos armijoje; klausimyne, pildytame 2022-12-20, pareiškėjas atsakė „Ne“.

36.3.5. Abiejuose klausimynuose, atsakydamas į 5 klausimą (ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose), pareiškėjas atsakė „Ne“.

36.3.6. Atsakydamas į 8 klausimą (ar turite (turėjote) leidimą susipažinti su įslaptinta informacija), pareiškėjas, pildydamas 2022-12-02 klausimyną, atsakė, jog prieš 20 metų turėjo, pildydamas 2022-12-20 klausimyną, atsakė, kad turėjo, kai tarnavo armijoje – Rusijos Federacijoje, kariniuose daliniuose, kuriuose tarnavo.

36.3.7. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą abiejuose klausimynuose pažymėjo atsakymą „Ne“. Į 2022-12-02 pildyto klausimyno į 11-tą klausimą atsakė, kad į provokuojančius klausimus neatsakinėja; į 2022-12-20 pildyto klausimyno 11 klausimą atsakė „Ukrainai“.

36.4. MD 2022-12-27 gavo VSD raštą Nr. 18-10823, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas tarnaudamas Rusijos Federacijos armijoje privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio politikos ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas, turėdamas leidimą nuolat gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

36.5. MD, atsižvelgęs į VSD raštą Nr. 18-10823 dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, 2023-01-09 priėmė sprendimą Nr. 23S2646 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

36.6. Nesutikdamas su tokiu MD 2023-01-09 sprendimu Nr. 23S2646, pareiškėjas jį apskundė VAAT.

36.7. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad VAAT 2023-03-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3470-595/2023 panaikino MD 2023-01-09 sprendimą Nr. 23S2646 ir įpareigojo MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo. Sprendime VAAT nurodė, jog išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis prieš 21 metus tarnavo TSRS ir Rusijos Federacijos armijoje, turėjo papulkininkio laipsnį bei leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Pažymėjo, kad vien tik asmens tarnystė armijoje prieš daugiau nei 21 metus sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Nurodė, kad ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas. Be kita ko VAAT 2023-03-29 d. sprendime nurodė, jog vertinant aplinkybę, kad pareiškėjas pildydamas anketą ne iš karto atsakė į klausimą, kam priklauso Krymas, teismas pažymėjo, jog anketoje suformuluotas klausimas ją pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio aiškumo, ką pareiškėjas ir nurodė teismo posėdžio metu. Atkreipė dėmesį, kad MD dabartiniu metu yra pakeitęs klausimo formuluotę ir dabar užduodamas klausimas – „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas pildydamas klausimyną aiškiai nurodė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o pakartotinai pildydamas klausimyną į klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė, kad Ukrainai. VAAT 2023-03-29 sprendime nurodė, kad individualaus vertinimo MD neatliko, o į 2023-01-09 MD sprendimą buvo perkelta VSD išvada bei apteikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant MD 2023-01-09 sprendimo proporcingumo principo. Teismas taip pat vertino, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali ir deklaratyvi. Šiuo atveju nenustačius konkrečių realybėje egzistuojančių pareiškėjo sąsajų su Rusijos kariuomene bei saugumo tarnybomis, nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikė akivaizdžiai formalia.

36.10.1 Pirmą pareiškėjo apklausą MD atliko 2023-06-08. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad nuo 1985 m. tarnavo Rusijos Federacijoje Tolimuosiuose Rytuose ginkluotose pajėgose, iš kurių atsistatydino 2002 m. prieš terminą išeidamas į pensiją dėl to, kad daug laiko prabuvo lengvatiniame rajone; metai prilyginami pusantrų metų; tarnybą paliko turėdamas papulkininkio laipsnį. Atvyko į Lietuvą, kurioje su šeima gyvena nuo 2003 m. Paaiškino, kad pareiškėjo sutuoktinė Rusijos Federacijos pilietė, bet vietinė. Du pareiškėjo vaikai yra Lietuvos Respublikoje gimę Rusijos Federacijos piliečiai. Pareiškėjas nurodė, kad patys vaikai pasirinko būti Rusijos Federacijos piliečiais. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003 m. jis Lietuvos Respublikoje dirba inžinieriumi, o lietuvių kalbą moka A1 lygiu. Paaiškino, kad asmenų, kurie su pareiškėju tarnavo Rusijos Federacijoje, pareiškėjo nuomone, draugais nepavadinsi; faktiškai ryšių su jais nepalaiko. Paskutinį kartą Rusijos Federacijoje buvo prieš 7 metus. Tėvai jau mirę. Paaiškino, kad neturi supratimo, kodėl Rusijos Federacija pradėjo karo veiksmus; paaiškino, kad nežino, kodėl taip buvo padaryta ir kodėl tęsiasi toliau neturi supratimo. Paaiškino, kad su politine veikla neturi nieko bendro, nepriklauso jokioms partijoms. Paaiškino, kad ta kariuomenė ne karinio pobūdžio, tai sąlyginė sąvoka. Paklaustas, ar pritaria ar nepritaria Rusijos Federacijos pradėtiems karo veiksmams, atsakė, kad galvoja, kad tokie veiksmai nėra gerai. Paprašytas paaiškinti savo atsakymus dėl Krymo, kuriuos pateikė pildant MD klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad šio klausimo jis yra klausiamas ne pirmą kartą, tiek teismo posėdžių metu, tiek važiuojant per valstybės sieną, tiek MD ir tai, kad šis klausimas jam taip dažnai yra užduodamas, vien dėl to, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis, jo nuomone, nėra gerai. Nurodė, kad jam niekada nėra tekę lankytis Kryme, nežino, kas yra Krymas, nežino, kokie žmonės ten gyvena, visgi jam yra žinoma iš istorijos, kad ten gyvena daug tautų: totoriai, ukrainiečiai, rusai, rumunai ir kt., ir visos šios tautos randa bendrą kalbą. Todėl jam nesuprantama, kodėl toks klausimas kieno yra Krymas yra užduodamas. Nurodė, kad jis nėra juristas, todėl vertinti, kas yra teisėta ir kas ne, jis negali. Pareiškėjas nurodė, kad jo požiūris ir atsakymas jokiu būdu negali paveikti Krymo klausimo, nes tai nuo jo nepriklauso. Pažymėjo, kad jis neturi ir niekada neturėjo nieko prieš Lietuvos valstybę, Prezidentą, Seimą, nei prieš liaudies sprendimus. Priešingu atveju pareiškėjas 2002 m. nebūtų į Lietuvą atvykęs. Paaiškino, kad pareiškėjas nori likti gyventi Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo to kieno dabar yra arba kieno Krymas bus ateityje. Pareiškėjas nurodė, kad net ir situacijai pasikeitus jis neketina kovoti prieš Lietuvos Respubliką, nes jis nėra jaunas žmogus.

36.11. Antrą kartą pareiškėjo apklausą MD atliko 2023-07-26. Papildomos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis 1985-2002 m. tarnavo TSRS ir Rusijos Federacijos karinėse inžinerinėse pajėgose. Paskutinės jo užimamos pareigos buvo techninis darbuotojas inžinerinės radiolokacinės tarnybos viršininkas. Jo veiklos pobūdis – kontroliuoti radiolokacinės technikos būklę, vykdyti šios technikos remontą ir kt. Anot pareiškėjo, radiolokacinės sistemos kontroliuoja ir koreguoja karinių ir civilių orlaivių judėjimą oro erdvėje. Nutraukęs karinę tarnybą 2002 m., jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką ir nuo to laiko čia gyvena kartu su šeima. Pareiškėjas nurodė, kad į Rusijos Federaciją jis važiuoja retai, t. y. paskutinį kartą lankėsi prieš 7 metus. Savo buvusių kolegų jis nematė daugiau nei 20 metų ir jokių ryšių su jais nepalaiko. Paaiškino, kad politika nesidomi ir neužsiima. Pareiškėjas nurodė, kad jis jokioje politinėje veikloje nedalyvauja, nesidomi. Paklaustas, koks jo požiūris į Rusijos tarnybų elgesį su opoziocionieriais, kaip pareiškėjas vertina Rusijos tarnybų elgesį su opozicionieriais po mitingų, pareiškėjas paaiškino, kad jis neaktyvus žmogus šiuo klausimu, nežino, kas tokie opozicionieriai, net pavardžių nežino. Paklaustas apie Aleksejų Navalną, atsakė, kad nežino, kas jis toks. Pareiškėjas paaiškino, kad Rusijoje, kiek pareiškėjui yra žinoma, Rusijos Federacijoje yra laisvė, reikia užsiregistruoti į mitingą, bent anksčiau taip buvo, ir mitinguok į sveikatą, nereikia elgtis chuliganiškai ir viskas bus normaliai; kiek pareiškėjas atsimena, bent taip buvo prieš dvidešimt metų. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad jis Rusijos rinkimuose dalyvauja, todėl, kad reikia dalyvauti, tik čia vyksta prezidento rinkimai, o jokie kiti rinkimai nevyksta; vieninteliai rinkimai – tai kas 5 ar 6 metus vykstantys Rusijos Federacijos prezidento rinkimai, tada pareiškėjas eina į Rusijos Federacijos ambasadą ir balsuoja už jam patinkantį žmogų. Pareiškėjas dalyvavo vieną kartą savivaldos rinkimuose Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas galvoja, kad Ukrainos siekis tapti NATO nare yra suprantamas, jeigu taip nori Ukrainos žmonės.

36.12. MD gavo VSD 2023-09-07 raštą Nr. 18-9461 (toliau – ir Išvada), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas MD pateiktame klausimyne (nurodė, kad nuo 1985 iki 2002 m. tarnavo SSRS, vėliau - Rusijos Federacijos kariuomenėje, turėjo papulkininkio laipsnį ir leidimą dirbti su įslaptinta informacija; taip pat, pildydamas klausimyną neatsakė, kam priklauso Krymas, nurodė: „Į provokuojančius klausimus neatsakinėju“. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėjo, kad Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD turimais 2004 m. duomenimis, pareiškėjas gavo pinigines išmokas iš Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje. Tokias išmokas gaudavo TSRS ir Rusijos Federacijos kariuomenėje tarnavę asmenys, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis buvo ne kariškis, neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog civiliams darbuotojams kariniai laipsniai nesuteikiami. Pareiškėjas klausimyne buvo nurodęs, kad jam buvo suteiktas papulkininkio laipsnis. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, susiklosčiusią geopolitinę situaciją, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos kariuomene (tarnyba Rusijos kariuomenėje). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Nurodė, kad toks vertinimas atitinka ir teismų vertinimą analogiškose administracinėse bylose. Šiuo aspektu paminėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. VSD Išvadoje pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Išvadoje išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

36.13. MD 2023-10-02 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu. MD Sprendime nurodė, kad pareiškėjas tiek pildydamas klausimyną, tiek apklausų metu vengė aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų ir visaip stengėsi nuo atsakymo į šį klausimą išsisukti, parodo, kad jis vengia galimos konfrontacijos su savo kilmės valstybe ir pasekmių, kurios jo kilmės valstybėje gali kilti, todėl darytina išvadą, kad jo pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir palaikymu Ukrainai. Atsižvelgiant pareiškėjo atsakymus, pateiktus pildant klausimyną ir į apklausų metu išsakytas mintis bei vadovaujantis VSD Išvada, galima daryti išvadą, jog yra reali tikimybė, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėjas būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių. Pažymėjo, kad asmens keliama grėsmė valstybės saugumui vertinama atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su asmens pasaulėžiūra, praeityje užimtomis pareigomis, patirtimis, taip pat įvertinus tikėtiną asmens elgesį ar asmeninę poziciją, nuostatas ateityje, t. y. vertinamos su asmeniu susijusios aplinkybės. Nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Pabrėžė, kad pareiškėjas dėl ginčijamame Sprendime aptartų priežasčių vien savo fiziniu buvimu Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui tiek tuo atveju, kai jo pažinčių ir giminių ratas būtų Lietuvos Respublikoje, tiek tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje jis neturėtų jokių giminaičių ar draugų. Atkreipė dėmesį, kad geopolitinė saugumo situacija po Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą (2022-02-24) yra dramatiškai pasikeitusi, Rusijos agresyvūs veiksmai yra sunkiai prognozuojami, tad asmenys, kurie palaiko ir remia nusikalstamą Rusijos režimą, neabejotinai kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

36.14. MD į bylą pateikė MIGRIS ekrano nuotrauką, kurioje nurodyta data 2023-10-03 ir pateikta informacija, jog nutraukiamas pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą remiantis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau ir –Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. 1V-445, 90 punktu, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi.

37. UTPĮ nustatyta:

37.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 4 dalis). MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 7 dalis).

37.2. Leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas (53 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

37.3. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui įforminamas 5 metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas (53 straipsnio 4 dalis).

37.4. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (54 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37.5. Užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs (54 straipsnio 4 dalis).

38. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

39. LVAT praktikoje konstatuota:

39.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

39.3. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

39.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

39.5. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

39.6. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

40. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

45. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad MD skundžiamą Sprendimą grindžia analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis bei tik atkartoja visus duomenis apie pareiškėją, kurie jau buvo analizuojami ir vertinami anksčiau minėtame VAAT sprendime ir LVAT nutartyje.

46. Šiame kontekste teismas pažymi, kad VAAT 2023-03-29 sprendimu, kurį LVAT 2023-05-17 nutartimi paliko galioti, panaikino MD 2023-01-09 sprendimą Nr. 23S2646 ir įpareigojo MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo. Kaip matyti iš VAAT 2023-03-29 sprendimo, VAAT neįpareigojo MD priimti pareiškėjo atžvilgiu konkretaus turinio sprendimo, neįpareigojo MD išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi. VAAT 2023-03-29 sprendime konstatavo, kad MD neatliko individualaus vertinimo, į MD 2023-01-09 sprendimą buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimo proporcingumo.

47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, MD, po VAAT 2023-03-29 sprendimo įsiteisėjimo, pradėjo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi ir atliko papildomus veiksmus, siekdama surinkti papildomus duomenis, informaciją apie pareiškėją, reikalingus naujam sprendimui priimti, t. y. MD atliko dvi pareiškėjo apklausas (2023-06-08 ir 2023-07-26), tuomet, po apklausų atlikimo, 2023-08-04 raštu kreipėsi į VSD ir paprašė, atsižvelgiant į naujas aplinkybes ir pagal kompetenciją, įvertinti ar pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. VSD 2023-09-07 raštu Nr. 18-9461 pateikė MD pareiškėjo vertinimą. Taigi, skundžiamą Sprendimą MD priėmė, atlikęs papildomus veiksmus, surinkęs papildomą informaciją, kurią MD Sprendime rėmėsi ir vertino.

51. Pareiškėjas paaiškino, kad byloje (skundžiamame Sprendime) nenustatyta jokių aplinkybių, kurios individualizuotai galėtų būti įvertintos kaip akivaizdūs požymiai, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui; vengimo tiesioginio atsakymo į klausimą, kam priklauso Krymas, faktas, liudija, kad pareiškėjas nepriskirtinas prie asmenų, turinčių tvirtą ir vienareikšmiai neigiamą požiūrį į Rusijos veiksmus, tačiau, pareiškėjas pažymi, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą; nepritarimas Rusijos kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje liudija pareiškėjo, kaip turinčio priešingas Rusijos valdžios politikai pažiūras, naudai. Todėl tik visuma individualiu vertinimu pagrįstų argumentų turi lemti MD sprendimą. Pareiškėjas paaiškino, kad VSD ir MD nenustatė jokių naujų duomenų apie pareiškėją, kurių pagrindu būtų galima spęsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Paaiškina, kad atlikta pareiškėjo apklausa savaime niekaip neįrodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nei MD nei VSD nenustatė jokių naujų faktų bei nenurodė jokių naujų duomenų apie pareiškėją, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamą Sprendimą. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus remdamasis toliau išdėstytais motyvais.

53. Pareiškėjas paaiškina, kad MD skundžiamas Sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi jis priimtas ne todėl, kad pareiškėjas kelia kokią nors grėsmę valstybės saugumui, o dėl to, kad jis yra Rusijos pilietis.

54. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad LVAT 2023-06-21 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 pabrėžė, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė.