Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-3470-595/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-29
Bylos Nr.: eI2-3470-595/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00405-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas: V. V.
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

8.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI2-3470-595/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00405-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2.;55.2

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. V. (V. V.), jo atstovui advokatui R. R.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei S.P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023-01-09 sprendimą Nr. 23S2646, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2022-12-02 Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 53 str. 2 d. 3 p. nustatytu pagrindu. Atsakovas, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p., kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. 7426270, galiojantį iki 2023-01-08, Sprendimu panaikino.

Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi savo sprendimą iš esmės grindė tik VSD pateikta išvada (įslaptinta informacija), o ne nustatytais faktais bei paties pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios egzistavo prieš daug metų, dėl ko priėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2022-12-02 pateikus Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo jo buvo paprašyta užpildyti Klausimyną, kuriame be kita ko buvo klausimai apie jo išsilavinimą, darbovietes, atliktą karinę tarnybą, leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, ar pareiškėjas pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kam priklauso Krymas. Pareiškėjas sąžiningai atsakė į Klausimyne nurodytus klausimus ir nurodė, kad nuo 1985 iki 2002 m. jis tarnavo TSRS ir Rusijos Federacijos armijoje, turėjo papulkininkio laipsnį bei leidimą dirbti su įslaptinta informacija, tačiau tik tuo metu, kai tarnavo armijoje (1985-2002). Taip pat pareiškėjas Klausimyne nurodė, kad jis turi aukštą profesinę kvalifikaciją ir yra įgijęs inžinieriaus profesiją bei kad nuo 2002 m. iki 2008 m. dirbo UAB ,,Medelkom“, o nuo 2008 m. iki šios dienos dirba UAB ,,Polimaster Europa“ inžinieriumi. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atsakė į Klausimyno 4-7 ir 9 klausimus ,,Ne“, kas reiškia, jog jis neturi jokių kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis, nepalaiko (nepalaikė) jokių ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo su NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, nebuvo teistas, nevykdo (nevykdė) jokio verslo, individualios veiklos bei neturi (neturėjo) jokių ryšių su NATO ar ES nepriklausančiomis valstybėmis bei neturėjo ir neturi jokių ryšių su kilmės ar kitos valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturi absoliučiai jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis. Vien tas faktas, kad pareiškėjas prieš dvidešimt metų (!) tarnavo Rusijos Federacijos armijoje ir turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos, niekaip neįrodo, kad jis šiuo metu yra kaip nors susijęs su RF specialiosiomis tarnybomis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog dėl savo prieš daugelį metų atliktos tarnybos armijoje, jis šiuo metu kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

Pasisakydamas dėl Klausimyne, kuris jam buvo pateiktas užpildyti vizito metu, pateiktu atsakymu, kad jis neatsakinėja į provokuojančius klausimus (10-11 klausimai), pažymi, kad pareiškėjas iš anksto nežinojo, kad jam bus pateiktas papildomas Klausimynas, kuris anksčiau niekada nebuvo teikiamas, dėl ko gavęs tokį Klausimyną, pareiškėjas pasimetė ir nežinojo, ką turėtų atsakyti į jo vertinimu nekorektiškus klausimus apie tai, ar pareiškėjas pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kam priklauso Krymas. Todėl, būdamas Rusijos Federacijos piliečiu ir žinodamas savo kilmės valstybės oficialią poziciją šiais klausimais, kuri nesutampa su pareiškėjo nuomone, pareiškėjas, gavęs tokius klausimus pasimetė ir baiminantis, kad pareiškėjo nuomonė ateityje netaptų prieinama kilmės valstybės atitinkamoms institucijoms, iki galo nesusiprato ir neturėdamas laiko pagalvoti, ką iš savęs reiškia tokio pobūdžio klausimai ir kokiu tikslu jie yra įtraukti į Klausimyną, nusprendė į juos neatsakyti, tačiau nežinojo (ir tai jam nebuvo paaiškinta), kad į juos yra privaloma atsakyti tiksliai ir be atsakymo nebus priimtas sprendimas. Pareiškėjas nesureikšmino šių klausimų svarbos ir atsakė į juos pakankamai lakoniškai, tačiau kai vėliau gavo per MIGRIS sistemą pranešimą, kad jis turi pakartotinai užpildyti Klausimyną ir atsakyti į 10-11 klausimus, turėdamas laiko įsiskaityti į klausimus, jis atsakė į nurodytus klausimus ir pateikė savo tikrąją poziciją, atsakydamas, kad nepritaria RF vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei kad Krymas priklauso Ukrainai.

Pažymi, jog vien tas faktas, kad pareiškėjas iš pradžių nenorėjo viešinti savo nuomonės ir tąkart neatsakė, jo asmenine nuomone, į nekorektiškus klausimus, nors vėliau atskleidė savo poziciją, kuri nesutampa su jos kilmės valstybės oficialia pozicija, savaime nereiškia, kad jis kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

Teigia, kad VSD vertinimas, kad pareiškėjas tarnaudamas Rusijos Federacijos armijoje privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio - pareiškėjas savo karinę tarnybą pabaigė dar 2002 metais ir nuo to laiko jis neturi jokių ryšių su jokiomis RF institucijomis ir gyvena, kaip paprastas eilinis pilietis. Todėl, toks VSD vertinimas, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijai ir palaiko jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei kad jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, yra visiškai niekuo nepagrįstas bei neįrodytas. Pareiškėjas atliko karinę tarnybą Rusijos Federacijos armijoje iki 2002 metų ir vėliau nusprendė išeiti iš tarnybos ir įsidarbinti pagal specialybę inžinieriumi ir nuo to laiko jis nepalaiko jokių ryšių bei neturi jokių sąsajų su Rusijos karinėmis institucijomis ir juolab su Rusijos žvalgybos ar saugumo tarnybomis.

Nurodo, kad pareiškėjui nuo 2003 m. buvo išduodami leidimai gyventi ir jis gyveno ir gyvena Lietuvoje su savo šeima ir čia dirba, turi du vaikus – M. V. (V.), gim. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (V.), gim. (duomenys neskelbtini), ir nors jie yra pilnamečiai, tačiau pareiškėjas palaiko kasdienius ir glaudžius santykius su savo sūnumis, turi savo nekilnojamąjį turtą, gauna draudžiamąsias pajamas ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius, yra pilnai integravęsis į Lietuvos visuomenę ir laiko save šios visuomenės dalimi, čia yra visi jo draugai. Pareiškėjas jau 21 metus dirba lietuviškose įmonėse pagal įgytą specialybę inžinieriumi ir nuo 2008 metų dirba vienoje įmonėje (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“), darbdavio yra charakterizuojamas itin teigiamai.

Akcentuoja, jog atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, daugiau nei 20 metų gyvena Lietuvoje su leidimais gyventi, visą šį laiką elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, jis yra niekam neskolingas, sukūrė šeimą ir užaugino du sūnus, kas parodo, kad jo sąsaja su Lietuvos Respublika yra labai glaudi ir jis per visus šiuos metus nebuvo apskritai niekuo niekada kaltinamas ir jo reputacija visada buvo švari. Jis labai myli savo šeimą, myli ir gerbia šalį, kurioje gyvena, jo socialiniai ir kiti ryšiai, su Lietuva yra labai stiprūs, kadangi Lietuvoje gyvena jau labai ilgą laiką – penktadalį amžiaus. Jis neturi jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Rusija bei itin retai ten lankosi ir paskutinį kartą buvo ten nuvykęs praeitų metų vasarą į brolio laidotuves, o prieš tai nebuvo Rusijoje 5 metus.

Pareiškėjo vertinimu Migracijos departamentas pats nesigilino ir nenagrinėjo jokių aplinkybių, o pasirėmė tik Valstybės saugumo departamento išvada. Atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas sprendimas, kuris pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais, nes sprendime nėra nei vieno iš atsakovo pusės atlikto vertinimo, nuomonės, išvadų, įžvalgų, argumentų ir pan. Departamentas šiuo atveju nepadarė apskritai nieko, kad būtų įvertinta, ar pareiškėjas kelia grėsmę ar ne ir kokią grėsmę jis kelia ir dėl kokių nustatytų aplinkybių. Šiuo atveju atsakovas tik nurodė, kad gavo VSD išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Nors atsakovas sprendime daug kalba apie Rusijos, kaip valstybės agresiją, apie jos pradėtus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, apie karo nusikaltimus, tautos genocidą, kad Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė, tačiau visiškai nepagrįstai visą atsakomybę perkelia pareiškėjui vien todėl, kad jis yra šios valstybės pilietis ir sutapatina jį su Rusijos valdžia.

Toks atsakovo argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti svarbų sprendimą vienu vieninteliu argumentu, kad asmuo kelia grėsmę yra neteisėta, nes toks sprendimas laikomas neišsamiu, nemotyvuotu, neargumentuotu, todėl negali būti laikomas tinkamai priimtu.

Nurodo, jog atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su pareiškėju, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą ir net neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimų bei nesudarė galimybių apsiginti bei pateikti paaiškinimus bei oficialius įrodymus, paneigiančius atsakovo įtarimus.

Pažymi, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos bei jo ryšių su Lietuvos valstybe. Vieninteliai nustatyti faktai, kad pareiškėjas kažkada tarnavo Rusijos Federacijos armijoje ir turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos negali būti a priori (nepatikrinus faktų) laikomi grėsme. Daro išvadą, kad atsakovas nenagrinėjo jokių faktinių aplinkybių, o rėmėsi tik Valstybės saugumo departamento išvada bei kad pareiškėjas negali apsiginti, nes nežino įslaptintos informacijos, kuri nebuvo atskleista ir kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas kažkada tarnavo Rusijos Federacijos armijoje ir turėjo prieigą prie įslaptintų duomenų, savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis atlieka kokius nors neteisėtus ir valstybės saugumui grėsmę keliančius veiksmus.

Pabrėžia, kad atsakovo argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti tokį svarbų sprendimą, ribojantį pareiškėjo teisę gyventi su šeima Lietuvoje vien gauta VSD išvada (įslaptina informacija) ir iš to spręsti, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neleidus pareiškėjo pateikti papildomų paaiškinimų, neiškvietus jo į apklausą bei užkirtus kelia teisminiai gynybai, yra neteisėta, nes toks sprendimas laikomas neišsamiu, nemotyvuotu, neargumentuotu, todėl negali būti laikomas tinkamai priimtu. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog šių duomenų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamento sprendime nurodytų duomenų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pakankamai motyvuotas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo reikalavimus skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesupranta kuo jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Paaiškino, kad Lietuvoje gyvena daugiau kaip 20 metų. Čia jis yra įgijęs išsilavinimą. Čia sukūrė šeimą. Dabar gyvena kartu su savo sūnumis. Rusijoje nelikę jokių artimųjų giminaičių, brolis mirė praeitais metais, tėvai senai mirę. Per 10 metų jis Rusijoje buvo tik 3 kartus. Ten neturi jokio nekilnojamojo turto, o Lietuvoje turi. Rusijos agresijos nepalaiko, politiniame gyvenime nedalyvauja. Pildydamas klausimyną pasimetė dėl tokio klausimo, jam jis buvo neaiškus. Karinę tarnybą jis baigė daugiau kaip prieš 20 metų. Iš karto po jos atvyko gyventi į Lietuvą. Nurodė, kad jis nepriklauso Rusijos Federacijos kariniam rezervui. Nepalaiko jokių ryšių su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ir saugumo tarnybomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2022-12-27 Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-10823, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018-08-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4616-1062/2018 pateiktu išaiškinimu ir teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją, dėl to nėra ir pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir iš šios nuostatos išvedamą gero administravimo principą. Akcentuoja, kad Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje bei Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta imperatyvi taisyklė panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek pildydamas klausimyną pirmą kartą nurodė, kad klausimas apie Krymo priklausomybę yra provokacinis. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nenoras atsakyti į klausimyno klausimą apie tai, kam priklauso Krymas dabartiniame įvykių kontekste atskleidžia pareiškėjo poziciją kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Tuo labiau, kad pareiškėjas šį klausimą apibūdino kaip provokuojantį, iš ko akivaizdu, jog jo pozicija nesutampa su Lietuvos, kurioje vertinama, kad Krymas yra Ukrainos dalis, kurią neteisėtai užėmė Rusija. Mano, kad skunde nurodyti argumentai, jog jis neatsakė į šį klausimą, nes pasimetė bei bijojo, kad kilmės valstybei netaptų žinoma tikroji jo nuomonė yra išimtinai gynybinė versija. Pareiškėjas pildydamas klausimyną tokios baimės neišsakė, ją įvardijo tik panaikinus leidimą. Jokių tokį argumentą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją gali būti atsisakoma išduoti leidimą. Pažymime ir tai, kad tai, jog užsieniečiui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas. Įstatymo 54 straipsnyje įtvirtinti leidimų nuolat gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą nuolat gyventi.

Pažymi, kad ginčijamame Sprendime nenurodyta, jog VSD išvada yra įslaptinta, iš ginčijamo sprendimo turinio galima suprasti VSD išvados turinį, todėl pareiškėjo pateikta teismų praktika šiuo atveju yra neaktuali. Nesutinka, kad VSD išvada yra bendro pobūdžio ar nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymi, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. VSD pateikta informacija patvirtina, jog pareiškėjas darbo Rusijos armijoje metu privalėjo būti lojalus ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjo nenoras pirmą kartą atsakyti į klausimyno klausimus sietinas su Rusijos veiksmų palaikymu, taigi, analogiškai tokia pareiškėjo pozicija kelia grėsmę Lietuvos vertybėms ir saugumui.

Akcentuoja, kad ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, darbą, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas retai lankosi Rusijoje ar neturi socialinių ir ekonominių ryšių su ja nagrinėjamu atveju nėra aktuali bylai aplinkybė, nes bylos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečio suinteresuoto asmens nuomone, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos armijoje, išreiškė lojalumą Rusijos Federacijai ir palaikė Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei prižiūri Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Nurodo, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“

Teigia, kad pareiškėjo vengimas pateikti išsamius ir vienareikšmiškus atsakymus į konkrečius klausimyne pateiktus klausimus, kaip šiuo atveju „Kam priklauso Krymas?“, skunde pateikti motyvai, kad, gavęs tokius klausimus, pareiškėjas pasimetė ir baiminosi, kad jo pateiktas atsakymas ateityje netaptų prieinamas kilmės valstybės institucijoms, VSD vertinimu, tik patvirtina Rusijos valdžios institucijų galimą įtaką pareiškėjui, išnaudojant jį Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

Nurodo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje turėjo nuo 2003 m., turi du pilnamečius sūnus, nekilnojamojo turto Lietuvoje, dirba lietuviškose įmonėse ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Į teismo posėdį trečio suinteresuoto asmens atstovas neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-01-09 sprendimo Nr. 23S2646, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Pareiškėjui nuo 2003 m. buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, kur jis gyveno ir gyvena su savo šeima, turi du vaikus – M. V. (V.), gim. (duomenys neskelbtini) ir I.V. (V.), gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 metų dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas 2022-12-02 Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (turimas leidimas galiojo iki 2023-01-08). 2022-12-02 pildydamas Klausimyną ir atsakydamas į klausimą ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, pareiškėjas atsakė „Ne“. Į klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“, kuriame pateikti du atsakymo variantai pasirinkti pažymėti – Ukraina bei Rusija, pateikė atsakymą, kad „į provokuojančius klausimus neatsako“. 2022-12-20 pakartotinai pildydamas Klausimyną į klausymą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ pasirinko atsakymą „Ukrainai“.

2022-12-27 Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-10823, kuriame nurodyta, kad VSD atliko V. V. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pildydamas Migracijos departamento klausimyną, 2022-12-02 V. V. nurodė, kad nuo 1985 iki 2002 m. jis tarnavo TSRS ir Rusijos Federacijos armijoje, turėjo papulkininkio laipsnį bei leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat, pildydamas klausimyną, V. V. neatsakė į klausimą, kam priklauso Krymas, nurodydamas, kad į provokuojančius klausimus jis neatsakinėja. VSD vertinimu, V. V. tarnaudamas Rusijos Federacijos armijoje privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, V. V., turėdamas leidimą nuolat gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 p. teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad Rusijos pil. V. V. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Ginčijamu Sprendimu, atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, V. V. buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis UTPĮ 54 str. 1 d. 2 p., kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, V. V. išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. 7426270, galiojantis iki 2023-01-08, buvo panaikintas.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba Susitarimo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.

Tvarkos aprašo 105 punkte numatyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Rašte pateikta informacija. Sprendžiant pareiškėjo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimą buvo įvertintos aplinkybės pateiktos pačio pareiškėjo Migracijos departamente pildytame klausimyne, o būtent tai, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog nuo 1985 iki 2002 m. jis tarnavo TSRS ir Rusijos Federacijos armijoje, turėjo papulkininkio laipsnį bei leidimą dirbti su įslaptinta informacija bei įvertinta aplinkybė, kad pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną jis iš karto neatsakė į klausimą kam priklauso Krymas ir nurodė, kad į provokuojančius klausimus neatsakinėja.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis prieš 21 metus tarnavo TSRS ir Rusijos Federacijos armijoje, turėjo papulkininkio laipsnį bei leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik asmens tarnystė armijoje prieš daugiau nei 21 metus sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižlegiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas nebuvo atliktas.

Vertinant aplinkybę, kad pareiškėjas pildydamas anketą ne iš karto atsakė į klausimą, kam priklauso Krymas, teismas pažymi, kad anketoje suformuluotas klausimas ją pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio aiškumo, ką pareiškėjas ir nurodė teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas dabartiniu metu yra pakeitęs klausimo formuluotę ir dabar užduodamas klausimas – „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pildydamas klausimyną aiškiai nurodė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o pakartotinai pildydamas klausimyną į klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė, kad Ukrainai.

Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (2010-06-23 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010).

Pažymėtina, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, todėl ji turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali ir deklaratyvi. Šiuo gi atveju nenustačius konkrečių realybėje egzistuojančių pareiškėjo sąsajų su Rusijos kariuomene bei saugumo tarnybomis, nenustačius konkrečių veiksmų, ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia.

Valstybės saugumo departamento rašte nurodyta, kad, jų vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau teismas pažymi, kad Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017-06-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (LVAT 2012-03-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (jo šeima, jo darbas, jo gyvenimo trukmė Lietuvoje, jo padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą.

Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad tokio individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į Sprendimą buvo perkelta Valstybės saugumo departamento išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimo proporcingumo principo.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1320 Eur bei sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl jos priteistinos pareiškėjos naudai iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-01-09 sprendimą Nr. 23S2646 ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo.

Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1343 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė