Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (ZOOM platformoje) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ieškinį dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo, pareikštą atsakovui N. V. (N. V.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

25. Iš Notarų rūmų gautos K. V. paveldėjimo bylos (e. b. I tomas, l. 126) duomenys patvirtina, kad atsakovas N. V. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo K. V. mirties (e. b. I tomas, l. 128-129). Palikimo priėmimo faktas buvo registruotas VĮ „Registrų centre“ (e. b. I tomas, l. 131). VĮ „Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad mirusiojo K. V. vaikais yra registruotas tik atsakovas N. V. (e. b. I tomas, l. 22, 133).

26. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. V. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kuriuo atsakovas N. V. paveldėjo palikėjo K. V. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 5/8 pastato-ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 187-193).

27. VĮ „Registrų centre“ minėto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu buvo įregistruotos atsakovo N. V. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 24-25), taip pat į žemės sklypą su ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 27-30).

Dėl termino atnaujinimo

28. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

29. CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.

30. Lietuvos teismų praktikoje kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra ne kartą nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios priežastys yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Nurodoma, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai ir terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, o realiai nesant sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

31. Analizuojant šioje byloje taikytiną teismų praktiką, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kelių dažniausiai praktikoje pasitaikančių priežasčių, kuriomis grindžiami įpėdinių prašymai atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, taip pat nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą ir prarado galimybę į jį pretenduoti.

32. Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės paaiškinimus, taip pat pateiktus priedus kartu su procesiniais dokumentais, nustatyta, jog ji po santuokos sudarymo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) savo laisva valia ir sprendimu išvyko gyventi už Lietuvos ribų ir visą šį laiką gyveno ir gyvena šiuo metu Rusijos Federacijoje. Ieškovė pati neneigė to fakto, kad kartais lankydavo Lietuvoje gyvenusius tėvus, paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje buvo apie 2013 m. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, nustatyta, kad jai nuo 2012 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. birželio 14 d. buvo išduota Šengeno viza (e. b. I tomas, l. 6). Ieškovės tėvas K. V. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 12, l. 134).

33. Sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai ir tam tikrais atvejais gali būti vertinamos būtent kaip priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti, be to, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo.

35. Visgi teismas, išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, jog ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.

40. Šiuo atveju vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė jai įstatymo nustatytu terminu neatliko jokių nei aktyvių, nei pasyvių veiksmų tam, kad jos palikimo teisė į tėvo palikimą būtų tinkamai įgyvendinta ir palikimas būtų priimtas. Terminą palikimui priimti ji praleido dėl priežasčių, kurių teismas, tiek pagal bylos duomenis, tiek pagal formuojamą teismų praktiką, negali pripažinti svarbiomis. Pažymėtina, kad ieškovės elgesys tėvo mirties momentu bei laikotarpiu nuo tėvo mirties ir tuo pačiu palikimo atsiradimo iki ieškinio pareiškimo teisme momento negali būti vertinamas kaip apdarios ir rūpestingos įpėdinės.

41. Nors ieškovė nurodė, kad sveikatos priežastys jai sudarė kliūtis įstatymo nustatytu terminu išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, ieškovės pateikti medicininiai dokumentai ir diagnozės ((duomenys neskelbtini)) (e. b. I tomas, l. 90-102) nepatvirtina ieškovės sveikatos būklę buvus tokia, dėl kurios ji negalėjo išreikšti valios dėl palikimo priėmimo ar negalėjo suprasti, kokius veiksmus ji turi atlikti. Priešingai, ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) paraginta sūnaus (tiksliau per jį) ėmė domėtis tėvu (palikėju), vadinasi, ieškovė turėjo galimybes ir asmenis, kurie jai galėjo padėti ieškoti ryšių ir kontaktų su tėvu. Be to, dalis medicininių dokumentų yra pateikti už (duomenys neskelbtini) laikotarpį (e. b. I tomas, l. 92, 97), t. y. palikėjui dar esant gyvam, taigi šio laikotarpio medicininiai dokumentai net nepatenka į termino praleidimo laikotarpį. Taigi spręsti, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) žinodama apie tėvo mirtį nesikreipė dėl praleisto termino atnaujinimo dėl svarbių sveikatos priežasčių, nėra pagrindo. Be to, notarų veiksmai galimi atlikti nuotoliniu būdu (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnis, 28¹ straipsnis). Taigi, ieškovė turėjo galimybes kreiptis į notarą nuotoliniu būdu dėl palikimo priėmimo, jai nebuvo būtina vykti tiesiogiai į Lietuvos Respubliką, tačiau tokių veiksmų ieškovė neatliko.

42. Ieškovė nurodė, kad COVID pandemijos ribojimai taip pat sudarė jai kliūtis išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 378, kuris įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d., buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Taigi ekstremalios situacijos galiojimas Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas dar 2022 m. gegužės 1 d., o, ieškovės teigimu, ji apie palikėjo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini). Taigi COVID pandemijos ribojimai šiuo atveju negalėjo turėti reikšmės ir įtakos ieškovės valios išreiškimui po (duomenys neskelbtini). Be to, kaip jau minėta, ir akcentuotina nagrinėjamos bylos kontekste, notarų veiksmai galimi atlikti nuotoliniu būdu (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnis, 28¹ straipsnis). Taigi, ieškovė turėjo galimybes kreiptis į notarą nuotoliniu būdu dėl palikimo priėmimo, jai nebuvo būtina vykti tiesiogiai į Lietuvos Respubliką, tačiau šių veiksmų ieškovė neatliko.

43. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu paveldėjimo byla po palikėjo mirties jau yra užbaigta, paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas atsakovui ir jo pagrindu valstybiniame registre, t. y. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre yra registruotos atsakovo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą. Todėl spręstina, kad ieškinio patenkinimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes atsakovui N. V. bei pažeistų jos teisėtus interesus ir lūkesčius: atsakovas realizavo įstatymų nustatyta tvarka savo teises, be to, kaip nurodė liudytojas A. V., atsakovo šeima vienintelė rūpinosi senyvo amžiaus ir pagalbos reikalingais tėvais.

44. Tėvo mirties ir palikimo atsiradimo momentu ieškovė buvo Rusijos Federacijoje, tačiau, kaip jau minėta aukščiau ir nustatyta teismų praktikoje, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to ji neturėjo galimybių sužinoti apie tėvo mirtį bei imtis priemonių tinkamai išreikšti savo valią jo palikimui priimti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011 m.). Ieškovė pati savo valia neatliko jokių su palikimo priėmimu susijusių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir sužinojusi apie palikimo atsiradimą, kaip nurodo ieškovė, (duomenys neskelbtini), ji nesiėmė pakankamų aktyvių veiksmų jam priimti ar ginti savo, kaip pirmos eilės įpėdinės, teises į jį.

47. Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

48. Kaip nenuoseklūs vertintini ieškovės argumentai dėl to, kad viena vertus ji neneigė nutrūkusių šeimos ryšių, kontaktų neturėjimo su šeimos nariais, kita vertus, ji laikė atsakingu atsakovą dėl to, kad ji nežinojo apie tėvo mirtį. Visgi, pačiai ieškovei pripažinus nutrūkusius šeimos ryšius, tai ir yra laikytina priežastimi, dėl kurios ieškovė nesužinojo apie tėvo mirtį, tačiau ji nėra priklausanti nuo atsakovo – kaip jau minėta, ieškovė ir pati neneigė to fakto, kad iš Lietuvos ji išvyko savanoriškai po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ir visą šį laiką gyveno ir gyvena Rusijos Federacijoje. Be to, jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo ieškoti ieškovės.

49. Ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovas jos nenurodė kaip įpėdinės teikdamas notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausiai, atsakovas neturėjo ir negalėjo už pačią ieškovę pateikti pareiškimo notarei, tą privalėjo įstatymo nustatytu terminu padaryti ieškovė jos pasirinktu būdu (Notariato įstatymo, minėta, leidžiamas ir nuotolinis). Kita vertus, tai neturi jokios reikšmės vertinat priežastis, dėl kurių ieškovė 10 mėn. praleido įstatymo nustatytą terminą nuo tos dienos ((duomenys neskelbtini)), kai sužinojo apie tėvo mirtį, kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Be to, VĮ „Registrų centro“ duomenys, kuriais vadovavosi notarė, vedusi paveldėjimo bylą, patvirtina, kad mirusiojo K. V. vaikais yra registruotas tik atsakovas N. V. (e. b. I tomas, l. 22, 133). Taigi, ieškovei išvykus dar (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos ir nutraukus ryšius su šeima, dėl šių aplinkybių negali būti laikomas atsakingas atsakovas N. V. Nors ieškovė teigė ir tai, kad atsakovas jai buvo sakęs, kad visą palikimą tėvas palieka jam, todėl ieškovė jautėsi apgauta atsakovo, šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas juos vertina kaip deklaratyvius.

50. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-31747-534/2021 2021 m. spalio 11 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo N. V. pareiškimas ir atnaujintas terminas jam priimti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo K. V. palikimą. Ieškovė akcentavo, kad į šią bylą ji nebuvo įtraukta. Tačiau pastebėtina tai, kad ieškovė, žinodama apie šią bylą ir laikydama save suinteresuotu asmeniu, nesikreipė dėl proceso atnaujinimo (CPK 365 straipsnis). Kita vertus, civilinė byla Nr. e2YT-31747-534/2021 neturi jokios reikšmės vertinant priežastis ir/ar jas pripažįstant svarbiomis dėl ieškovės praleisto termino atnaujinimo.

55. Tai, kad ieškovė susidomėjo tėvu apie (duomenys neskelbtini) nerodo jos aktyvaus elgesio ir iniciatyvos, ir neįtikino teismo – nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė nebuvo mačiusi tėvo (beveik 10 metų), o nuo (duomenys neskelbtini), pripažino pati ieškovė, nepalaikė jokių ryšių, taigi tiek laiko ieškovė iš esmės neskyrė jokio dėmesio tam, kad jai nepavyksta palaikyti ryšio su tėvu – neieškojo jo kontaktų, nesidomėjo, kokiomis sąlygomis tėvas gyvena, kokia jo sveikata, nebuvo nuvykusi į tėvo gyvenamąją vietą, o nuo (duomenys neskelbtini) žinodama apie tėvo mirtį tik po 7 mėn. sudarė sutartį su advokatu (e. b. I tomas, l. 33) ir tik po 10 mėn. kreipėsi į teismą.

56. Būdama galima įstatymine įpėdine ieškovė, kaip kiekviena rūpestinga ir atsakinga dukra, ketinanti aktyviai naudotis savo paveldėjimo teise į tėvo turtą, privalėjo reguliariai domėtis tėvo gyvenimu, jo sveikatos būkle, žinoti, kokiomis sąlygomis jos tėvas gyvena, kokia jo sveikata, ar jam nėra reikalinga priežiūra ir pagalba.

57. Pažymėtina, kad įstatymas visiems įpėdiniams suteikia vienodą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nesvarbu, ar palikimo atsiradimas įpėdiniui yra tikėtinas (įpėdinis serga sunkiai ir ilgai, būklė blogėja palaipsniui ar pan.) ar netikėtas įvykis (nelaimingas atsitikimas, staigi liga ar pan.), todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl COVID pandemijos, jos sveikatos būklės ir atsakovo elgesio neturi jokios esminės reikšmės šioje byloje. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasi galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusiojo palikimą, tėvui esant pensinio amžiaus, ieškovė privalėjo realiai įvertinti situaciją ir nuolat gyvendama užsienyje aktyviau domėtis tėvo gyvenimu, jo artimųjų kontaktais, tėvo sveikatos būkle ir pan.

58. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės natūraliai sumažėja. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) klausimą, turi įvertinti ne tik įpėdinio termino praleidimo priežastis, bet ir tas aplinkybes, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai.

59. VĮ „Registrų centre“ ginčijamo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu buvo įregistruotos atsakovo N. V. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 24-25), taip pat į žemės sklypą su ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 27-30). Atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos (išviešintos) (duomenys neskelbtini) todėl termino atnaujinimas turėtų neproporcingai neigiamų pasekmių atsakovo N. V. interesams, ypatingai įvertinant tą aplinkybę, kad tik atsakovo šeima rūpinosi senyvo amžiaus palikėju.

60. Būtina akcentuoti, kad nei notarui, nei palikimą priėmusiems įpėdiniams (šiuo atveju, atsakovui N. V.) įstatymas neįtvirtina pareigos ieškoti kitų įpėdinių, pranešti jiems apie artimojo mirtį ar su jais bendrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą notaras – valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarui jo darbe keliami ypatingi atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šioje byloje notarė atsakingai ir rūpestingai atliko paveldėjimo byloje visus jai įstatymo priskirtus notarinius veiksmus ir, turėdama teisėtą palikimą priėmusios vienintelio įpėdinio reikalavimą išduoti paveldėjimo liudijimą ir neturėdama jokių duomenų iš ieškovės apie jos pageidavimą pasinaudoti savo paveldėjimo teise, išdavė atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą. Notarei įstatymas nekelia reikalavimo ieškoti galimų įpėdinių, pranešti jiems apie palikimą ar pan. Teisminėje praktikoje išskiriama, jog išimtis galėtų būti tik asmenys, tikėtinai pretenduojantys į privalomąją palikimo dalį, pvz., nepilnamečiai vaikai. Taigi, nagrinėjamu atveju notarė ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių.

61. Šioje byloje įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovė praleido terminą palikimui priimti ne dėl kokių nors svarbių priežasčių, o dėl buvusio jos ir tėvo itin reto bendravimo. Pati ieškovė nurodė, kad su tėvu gyvai paskutinį kartą matėsi (duomenys neskelbtini), o galiausiai (duomenys neskelbtini) nutrūko bendravimas ir telefonu ieškovei praradus telefono kontaktus. Ieškovė tėvo jo gyvenamojoje vietoje nelankė, nežinojo, kokiomis sąlygomis jis gyvena, kas jį prižiūri, ar jam reikalinga pagalba. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju nesudaro prielaidos teigti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

62. Ieškovės teiginiai, kad ji nežinojo apie tėvo mirtį, leidžia teismui daryti išvadą, kad dažniau, nei nustatyta byloje, bendrauti poreikio ieškovei nebuvo, o ieškovė savo tėvo gyvenimu, sveikata ir pan. nesidomėjo. Kaip minėta, šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovė dėl kokių nors svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, juo labiau, kad šį terminą praleido dėl sprendime aptartų paveldėtojo ir/ar notarės veiksmų, o ne dėl savo pačios pasyvaus veikimo ar aplaidumo. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė termino palikimui priimti praleidimo svarbių priežasčių, todėl ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

63. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

64. Ieškovė yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinė paveldint palikimą po savo tėvo mirties, tačiau ji per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo ir yra praleidusi šį terminą palikimui priimti. Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kas laikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti paveldėjimą, įvertinęs santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujina tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32).

66. Taigi neatnaujinus praleisto termino palikimui priimti nėra teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, o tai lemia, kad toks asmuo nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

67. Nagrinėjamu atveju ieškovei praleistas palikimo priėmimo terminas neatnaujintas, todėl ieškovė neturi teisinių prielaidų tėvo palikimo priėmimo teisei įgyvendinti. Tai reiškia, kad ieškovė nelaikytina asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovo paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme.

68. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, išvestinis reikalavimas dėl (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu taip pat atmestinas. Ieškovė savarankiškų (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo negaliojimo pagrindų neįrodinėjo.

69. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas N. V. neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

70. Valstybės patirtos išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo šiuo atveju neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355), todėl nėra priteisiamos.

71. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės N. D. ieškinį dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo, pareikštą atsakovui N. V. (N. V.) atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.