- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-755-966/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00338-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- U. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. U. T. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 straipsnio 3 dalį, 292 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. birželio 3 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam U. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo vertybinės nuostatos į Lietuvos valstybę, nuostatos į priežiūrą yra neigiamos, vyrauja nelankstus, kategoriškas mąstymas. Nuteistasis neigia savo nusikalstamų veikų pasekmes, motyvacija laikytis įpareigojimų žema. Šių aplinkybių pagrindu Komisija padarė išvadą, kad dar nėra pagrindo manyti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs U. T. skundą, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi skundą atmetė. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl jis neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų ir konstatuota, kad Komisija teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą, motyvuotą nutarimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis U. T. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą dėl Komisijos 2019 m. birželio 10 d. nutarimo panaikinimo.
4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai. BVK vienintelis kriterijus, vertintinas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra nusikalstamo elgesio rizika, kuri šiuo atveju yra artima žemai – 60 balų. Rizikos pokytis yra 108 balai, toks pokytis yra pakankamas ir tai sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas yra patvirtinęs ne vieną nutarimą, priimtą dėl asmenų, kurių nusikalstamo elgesio rizika buvo didesnė, todėl ši nutartis yra akivaizdžiai diskriminacinė.
4.2. Skunde nurodoma, kad nutartis nemotyvuota, nutartyje perrašytas Komisijos nutarimo tekstas, pacituotos BVK normos, vertintos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo skirta bausmė, tačiau nevertinti esminiai duomenys: paskirtos bausmės dydis, atliktos bausmės dalis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir šios rizikos mažėjimas. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus.
4.3. Pasak nuteistojo, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Lietuvai yra privalomos, o ne rekomendacinio pobūdžio. Remiantis šiomis rekomendacijomis kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų paleisti lygtinai, turi būti aiškūs ir tikslūs ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys kriterijų neatitinka. Šiuo atveju neatitikimas lygtinio paleidimo kriterijams nustatytas nebuvo, taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad nuteistasis kriterijų neatitinka. Pažymima ir tai, kad teismo pareiga yra tik Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo teisėtumo patikrinimas. Jo pagrįstumo tikrinimo įstatymas nenumato. Nutartyje nurodyti pertekliniai duomenys apie padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai, kurie nėra vertinami sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Taip pat negali būti vertinama ir likusi neatlikta bausmės dalis kaip didelė ar nedidelė, nes to nenumato BVK 157 straipsnis. Nutartis paremta nepagrįstomis ir šabloninėmis tezėmis iš abejotino kompetentingumo Socialinio tyrimo išvados.
4.4. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra stebimas ir kontroliuojamas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Teismas, lygtinį paleidimą prilygindamas atleidimui nuo bausmės, pažeidė teisę į kompetentingą teismą.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. atsiliepime prašoma nuteistojo U. T. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo U. T. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis U. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika, kitų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas, priešingai, negu skunde tvirtina nuteistasis, tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo klausimui teisingai išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes, Komisijos priimtą nutarimą patikrino laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų ir pagrįstai sprendė, kad naikinti šį nutarimą nėra pagrindo.
9. Remiantis OASys metodika nuteistajam U. T. nustatyta ne artima žemai, kaip teigia nuteistasis, o vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 60 balų iš 168 galimų. Taip pat, priešingai, negu tvirtina U. T., pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Nuteistojo teiginys, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 168 balų iki 60 balų, t. y. 108 balais, yra niekuo nepagrįstas, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje, kitoje bylos medžiagoje nėra fiksuota, jog U. T. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką būtų buvusi nustatyta 168 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
10. Nagrinėjamu atveju ne tik vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, pažangos ją mažinant nebuvimas, bet ir informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą (nevykdymą), elgesį viso bausmės atlikimo metu, su mąstymu, nuostatomis susijusios aplinkybės, duomenys apie kriminogeninius veiksnius neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis gali toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad U. T. jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo ne visa apimtimi: nesiekė įgyti specialybę profesinio rengimo centre, neteikė prašymo lankyti pozityvaus užimtumo programą, dailės terapijos užsiėmimus. Šių individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymą pateisinančių objektyvių priežasčių (aplinkybių) nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių buvimą patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra. Be to, bausmės atlikimo metu vieną kartą (2017 m. balandžio 7 d.) nuteistasis baustas už administracijos nurodymų nevykdymą tuo nevykdydamas vienos iš nuteistojo pareigų bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Nors paskirta nuobauda ir negalioja, tai paties pažeidimo fakto nešalina. Pažymima, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo, dalyvavimo elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtakos nuteistojo kriminogeniniams veiksniams vertinimas leidžia spręsti apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Šiuo atveju su minėtame plane numatytų priemonių vykdymu susijusių aplinkybių vertinimas pagrindžia aukščiau padarytą išvadą, kad nuteistasis pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nedaro ir šią riziką sumažinti savo parties veiksmais, aktyviu dalyvavimu pataisos procese, nesistengia.
11. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje U. T. nustatyti du riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai – gyvenimo būdas ir vertybinės nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Duomenų apie tai, kad nuteistasis lankytų nustatytų kriminogeninių veiksnių mažinimui skirtas programas, pateiktoje medžiagoje nėra ir tai rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos. Tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti. Manymą, kad nuteistasis gali negebėti laikytis įstatymų reikalavimų ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais, patvirtina ir U. T. požiūris į savo nusikalstamą elgesį – savo kaltės nuteistasis nepripažįsta, nusikalstamo elgesio pasekmių kritiškai nevertina, taip pat žema darbinė motyvacija (pataisos įstaigoje nuteistasis iniciatyvos įsidarbinti nerodė, dėl darbo nesikreipė, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nusikalstama veika susijusi su siekiu gauti finansinės naudos neteisėtu būdu).
12. Nuteistojo socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, mokymasis, paskatinimai už gerą elgesį, stropų mokymąsi, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra U. T. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jų nepakanka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui pagrįsti.
13. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą lygtinį paleidimą taikyti ar jo netaikyti. Nagrinėjamu atveju tikrinant Komisijos nutarimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai padaryti nebuvo, teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo laikydamasis BPK reikalavimų ir pripažinęs, kad Komisijos nutarime padaryta išvada dėl nuteistojo neatitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms yra teisinga, pagrįstai nuteistojo skundą atmetė. Tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje padarytomis išvadomis ir aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertina kitaip, negu teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad nutartis nemotyvuota ir ją naikinti.
14. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos, priešingai negu tvirtina nuteistasis, nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK, kur nurodyti aiškūs kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys būti paleisti lygtinai, ir BPK, reglamentuojančiu Komisijos priimtų nutarimų patvirtinimo (nepatvirtinimo) klausimų nagrinėjimą. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius nuteistojo skundo atmetimo motyvus. Ta aplinkybė, kad teismas vertino ir nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį, nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia ir savaime nereiškia, kad buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Su padaryto nusikaltimo pavojingumu, bausmės griežtumu susijusios aplinkybės buvo įvertintos kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių kontekste ir toks vertinimas nėra draudžiamas.
15. Nuteistasis teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jį diskriminavo, tačiau tokį teiginį patvirtinančių objektyviai pagrįstų aplinkybių (duomenų) nenurodė, diskriminavimą siedamas išimtinai su jam nepalankaus sprendimo priėmimu. Šiuo aspektu pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kiekvienu atveju aplinkybės, turinčios reikšmės šio teisinio instituto taikymui, vertinamos individualiai, o nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodiką nėra vienintelis kriterijus, į kurį atsižvelgiama darant išvadas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl nuteistojo teiginys, kad teismas yra patvirtinęs ne vieną Komisijos nutarimą asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika buvo didesnė, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo apylinkės teismo nutartį naikinti.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kodėl mano, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo U. T. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 10 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.