- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- 1-32-337/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00338-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kaltinamasis
- U. T.
- Kategorijos
- 1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. T. (U. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), R. F. pilietis, čečėnų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Varšuva, Lenkijos Respublika, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Groznas, Čečėnijos Respublika, Rusijos Federacija, nevedęs, gyvenantis faktinėje santuokoje, nedirbantis, išsilavinimas vidurinis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 292 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
U. T. iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kaip organizatorius, kartu su Lenkijos Respublikoje gyvenančiu R. F. piliečiu R. A. (už šią nusikalstamą veiką nuteistu Panevėžio apygardos teismo 2015-01-12 nuosprendžiu) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais Baltarusijos Respublikoje bei Lenkijos Respublikoje organizavo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, o būtent: vadovaudamas vykdytojo R. A. (R. A.) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų Baltarusijos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje veiksmams iš anksto suderino detalų nusikalstamos veikos planą, veiksmų eigą, laiką, vietą, bei pažadėdamas vykdytojui R. A. už užduoties įvykdymą 8000 JAV dolerių atlygį skyrė R. A. konkrečią užduotį, t. y. nurodė Baltarusijos Respublikoje, Vitebsko mieste pasitikti aštuonis užsieniečius ir 2014 m. sausio 16 d. ryte Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, neteisėtai, neleistinoje vietoje (ne per pasienio kontrolės punktą) per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius: T. B. V., gim. (duomenys neskelbtini); H. D. C., gim. (duomenys neskelbtini); V. V. M., gim. (duomenys neskelbtini); A. N. H., gim. (duomenys neskelbtini); N. T. V., gim. (duomenys neskelbtini); T. N. M., gim. (duomenys neskelbtini); T. N. H., gim. (duomenys neskelbtini); K. T. Van, gim. (duomenys neskelbtini), kur U. T. nurodymu Lenkijos Respublikos piliečiai K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurie apie nusikalstamos veikos darymą nežinojo, atvykę iš Lenkijos Respublikos automobiliais „R. T.“, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini) (K. B.), ir „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (T. K.), neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius turėjo pasitikti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir minėtais automobiliais nugabenti į Lenkijos Respubliką. Vykdytojui R. A. pervedus užsieniečius per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, 2014 m. sausio 16 d., apie 5 val. 10 min., Ignalinos rajone, Rimšės seniūnijoje, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, apie 500 metrų nuo Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sienos, neteisėtai Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sieną perėjusius aštuonis Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius ir R. F. pilietį R. A. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės pareigūnai.
K. U. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodomo R. A. vardą bei pavardę sužinojo tik atvykęs į Lietuvą. Šis asmuo jam yra žinomas iš matymo, yra jį matęs Varšuvoje. Prie kokių aplinkybių tai įvyko neprisimena, su juo nebendravo. Asmenys, įvardinti kaip T. K. ir K. B., jam nežinomi. Su jais nėra bendravęs, jokių kontaktų neturėjo. 2014 m. pradžioje mobilaus ryšio telefonais naudojosi, tačiau jų numerių neprisimena. Prisimena tik numerių paskutinius tris skaičius – 161 bei 949. Kaltinamajame akte nurodomais telefonų numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)nesinaudojo. Kodėl R. A. jį įvardino kaip nusikaltimo bendrininką nežino. Jokių konfliktų su juo neturėjo ir dėl ko R. A. galėtų jį apkalbėti nesupranta. Jis padėdavo į Lenkiją legaliai atvykusiems savo tautiečiams, paveždavo keliavusius į Vokietiją, o už šiuos veiksmus buvo nuteistas Vokietijoje bei atliko laisvės atėmimo bausmę. Kitų tautybių asmenims jis nepadėdavo. Patekimo į Lenkiją tvarką žinojo, tai yra arba turima viza, arba prieglobsčio prašymas.
Liudytojas A. Z. parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės Puškų užkardoje kinologu ir 2014 m. sausio mėnesio viduryje, apie 01.40 val. iš užkardos budėtojo gavo pranešimą dėl galimo nelegalaus sienos perėjimo ir kad pasienyje reikalinga kinologo pagalba. Į ruožą nuvyko apie 3 val. nakties. Užkardos vadas davė nurodymą ieškoti sienos kirtimo pėdsakų ir jo šuo (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, apie 200 – 300 metrų atstumu nuo sienos, aptiko žmonių pėdsakus. Jų buvo daug. Sekdamas šiais pėdsakais pamatė nuo valstybės sienos link krūmingos vietovės nueinančią grupę žmonių. Apie tai informavo vadą ir gavo nurodymą laukti pastiprinimo. Netrukus atvyko pasieniečiai M. P. ir J. B.. Tuomet vadas nurodė paleisti šunį sulaikymui. Prieš paleidžiant šunį jis lietuvių ir rusų kalbomis įspėjo pastebėtus žmones išeiti iš miško arba nejudėti. Komandą pakartoj 3 kartus, o tada paleido šunį, kuris apibėgo didelį ratą ir vėl atbėgo. Suprato, kad žmonės tikrai yra toje krūmingoje vietovėje. Netrukus pasieniečiai sušuko, kad rado asmenų grupę. Priėjęs pamatė 8 rytietiškos bei vieną kaukazietiškos išvaizdos žmones. Pastarasis kalbėjo rusiškai, o kiti - jam nesuprantama kalba. Atvykę pareigūnai minėtus asmenis sulaikė. Šių asmenų sienos perėjimo vietoje valstybės sienos žymėjimas yra aiškiai matomas, matomumas buvo geras.
Liudytojas J. B. parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės Puškų užkardoje vyresniuoju pasieniečiu. 2014-01-15 naktį vykdant tarnybą su M. P. apie 4 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)kaimo prieigose, apie 250 metrų atstumu nuo valstybės sienos, krūmingoje vietovėje yra asmenų grupė, kurią stebėjo kinologas. Nuvykę į nurodytą vietą rado 9 asmenis. Vienas iš jų buvo R. F. pilietis, o kiti – vietnamiečiai. Apžiūros metu kai kurie turėjo dokumentus, kai kurie neturėjo. Rusakalbis vyras, nors ir buvo išsigandęs, tačiau nuostabos dėl sulaikymo neišreiškė, apie tai, kad į kitą šalį pateko per klaidą, nekalbėjo. Žino, kad už kelių kilometrų nuo sienos pažeidėjų sulaikymo vietos buvo sustabdyti Lenkijos Respublikos piliečių vairuojami automobiliai ir dėl to kilo įtarimas, kad jais gali būti gabenami nelegaliai valstybės sieną kirtę asmenys.
L. M. P. parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės Puškų užkardoje pasieniete. 2014-01-16 apie 3.40 val. buvo gautas Puškų užkardos vado nurodymas vykti pas kinologą A. Z. ir padėti jam apieškoti prie valstybės sienos esančią(duomenys neskelbtini) miškingą vietovę, nes buvo manoma, kad ten slepiasi nelegalai. Nuvykusi į nurodytą vietą su pasieniečiu J. B. rado krūmuose pasislėpusius 8 rytietiškos ir vieną kaukazietiškos išvaizdos asmenis. Pastarasis kalbėjo rusiškai, tačiau ji su šiuo asmeniu nebendravo, o atvykę pareigūnai rastus sieną perėjusius asmenis sulaikė. Dar prieš šį sulaikymą buvo gauta informacija apie rastus du automobilius lenkiškais registracijos valstybiniais numeriais. Būtent tai ir sukėlė įtarimą, kad netoliese gali būti nelegalai, tai yra neteisėtai valstybės sieną perėję asmenys.
L. H. D. C., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2014 m. sausio 15 d. apie 6.00 val. iš Maskvos išvažiavo į Lenkiją ir Lietuvoje buvo sulaikytas. Buvo sutarta, kad už jo nugabenimą jis turės sumokėti 8500 USA dolerių. 300 USA dolerių jis sumokėjo vairuotojui už kelionę. Iš Maskvos jie važiavo, neskaitant vairuotojų, aštuoniese dviem automobiliais, kiekviename po keturis vietnamiečius. Apie 2.00 val. nakties jie išlipo iš automobilių, kokioje šalyje jie išlipo, jis nežino, tik pamena, kad aplinkui buvo miškas. Po kiek laiko juos pasitiko žmogus, kuris nebuvo vietnamietis. Buvo tamsu ir šio žmogaus jis neįsidėmėjo, su juo nekalbėjo. Tas žmogus gestais parodė eiti paskui jį. Taip jie ėjo apie vieną valandą, o po to sėdėjo ir, kaip jis suprato, laukė mašinos. Po kiek laiko juos sulaikė pasieniečiai. Jis asmeniškai žmogui, kuris juos vedė, pinigų nemokėjo.
L. V. V. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis norėjo patekti į Lenkiją. Su žmogumi, kuris žadėjo pristatyti į Lenkiją, jis bendravo tik telefonu. Buvo kalba apie 8500 USA dolerių. 2014 sausio 15 d. apie 5.00 val. ryto jie automobiliu išvažiavo, o apie 2 valandą nakties atvažiavo į mišką ir išlipo. Važiavo keturi vietnamiečiai ir vairuotojas. Iš anksto vairuotojui sumokėjo 300 USA dolerių. Išlipus iš automobilio buvo dar keturi vietnamiečiai. Po to priėjo kažkoks žmogus ir gestais parodė eiti paskui. Pėsčiomis mišku ėjo apie 2-3 val., kol tas žmogus gestais liepė sustoti. Ten jie apie dvi valandas sėdėjo ir, kaip jam atrodė, laukė automobilio. Po to juos sulaikė pareigūnai. Suprato, kad jie nelegaliai perėjo sieną.
Iš BPK 276 str. 4 d. numatytu pagrindu perskaitytų liudytojo K. B., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymų matyti, kad jis internete buvo paskelbęs informaciją apie tai, kad veža krovinius ir keleivius. 2014 metų sausio 9 ar 10 dieną jis sulaukė skambučio iš nepažįstamo asmens, kuris pasiūlė pervežti žmones iš Lietuvos į Lenkiją ar atvirkščiai. Suprato, kad už važiavimą į abi puses bus sumokėta 1500-2000 zlotų. Jis su pasiūlymu sutiko. 2014 m. sausio 13 dieną paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad sausio 15 dieną reikės iš Lietuvos rytinės dalies atvežti 6 ar 10 keleivių į Lenkiją ir už reisą sumokės 1500 zlotų. Jie susitarė, kad sausio 15 d. 4-6 val. ryto susitiks prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)miestelyje šalia Varšuvos, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kadangi į jo automobilį visi keleiviai galėjo netilpti, jis paprašė savo pažįstamo T. K., kad jam padėtų savo automobiliu kartu nuvažiuoti į Lietuvą. Už pagalbą pažadėjo atsilyginti. T. K. sutiko padėti ir jie sutartu laiku ir vietoje (prie degalinės (duomenys neskelbtini)) susitiko. Prie jų priėjo du asmenys, iš kurių vienas prisistatė vardu (duomenys neskelbtini)o kitas tik stovėjo šalia ir nieko nekalbėjo. U buvo apie 170-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, maždaug 30-35 metų amžiaus. Kito asmens bruožų jis neįsidėmėjo. U. jam iš karto sumokėjo 750 zlotų, tai yra pusę sutartos sumos, o likusią dalį pinigų pažadėjo sumokėti grįžus atgal. U jam pasakė, kad bus 8-10 žmonių. Kas tai per žmonės neaiškino. U. jam nurodė kur važiuoti ir maršrutą jis įsivedė į savo navigaciją. Po to jis kartu su T. K. išvažiavo į Lietuvą. Jis važiavo su savo automobiliu, o T. važiavo savo raudonos spalvos „O. A.“ automobiliu. Rytinėje Lietuvos dalyje jie buvo maždaug apie 18 val. Kelias valandas pailsėjęs jis važiavo ieškoti sutartos vietovės, o T. liko stovėti ant pagrindinio kelio. Jam bevažiuojant jį sulaikė pareigūnai (t. 1 b. l. 44-45).
Iš BPK 276 str. 4 d. numatytu pagrindu perskaitytų liudytojo T. K., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymų matyti, kad 2014 m. sausio 14 dieną jam paskambino K. B. ir pasiūlė savo automobiliu kartu su juo važiuoti į Lietuvą ir taip užsidirbti. Jis sutiko. K. B. paaiškino, kad jis reikalingas, tam, kad jei bus daugiau nei 8 žmonės, tai kiti turės sėsti į jo automobilį. Paminėjo, kad atsilygins grįžus į Lenkiją. Kokius žmones ir tiksliai iš kur reikės vežti jis nežinojo. Naktį iš 2014 m. sausio 15 d. į 16 d. jis su K. B. susitiko (duomenys neskelbtini) mieste esančioje degalinėje ir abu išvyko į Lietuvą. Jis visą kelią važiavo už (duomenys neskelbtini) vairuojamo automobilio „R. T.“. Apie 18.00 val. nuvykę į jam nežinomą vietą Lietuvoje jie pailsėjo ir po 2-3 val. K. išvažiavo, o jam nurodė laukti. Maždaug po 10 minučių jį sulaikė pareigūnai (t. 1 b. l. 42-43).
Liudytojas L. V. parodė, kad dirba VSAT Ignalinos rinktinėje vyresniuoju tyrėju ir nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, tai yra atliko liudytojų K. B. bei T. K. apklausas, kurių metu protokoluose užfiksavo jų nurodytas aplinkybes apie kelionės savais automobiliais į Lietuvą. Šiuos liudytojus apklausė po to, kai jie buvo sulaikyti netoli Lietuvos - Baltarusijos pasienio. K. B. laisva valia paaiškino, kad apie savo teikiamas pervežimo paslaugas buvo pasiskelbęs internete ir po tam tikro laiko sulaukė skambučio iš kažkokio asmens. Su šiuo asmeniu, kurį K. B. įvardino U., jis susitiko degalinėje ir U. paprašė jo nuvykti į Lietuvą ir atvežti keleivius. Liudytojas detaliau papasakojo visas susitikimo bei kelionės aplinkybes, kurias jis ir užfiksavo protokole. Tyrimo pradžioje jis iš centrinės VSAT įstaigos pareigūnų gavo tarnybinį pranešimą su prie jo pridėtomis U. T. nuotraukomis. Pranešime buvo minima, kad šis asmuo gali užsiimti žmonių gabenimu. Ikiteisminio tyrimo metu jis atliko parodymo atpažinti pagal nuotraukas procesinį veiksmą, kurio metu K. B. tarp jam parodytų įvairių asmenų fotonuotraukų atpažino U. T.. Šį asmenį K. B. įvardino tik vardu, tai yra U.. Tai jis padarė tvirtai, neabejodamas. Jis pats (L. V.) per klaidą parodymo atpažinti protokolo pirmame puslapyje neįvardino Nr. 3 pažymėto atpažįstamo asmens vardo bei pavardės, tačiau tvirtina, jog atpažinti liudytojui K. B. buvo pateikta būtent iš VSAT gauta U. T. nuotrauka.
N. R. A., Panevėžio apygardos teismo 2015-01-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neteisėto aštuonių Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečių 2014-01-16 gabenimo per valstybės sieną, teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2005 metų gyveno Varšuvoje. Jis yra vairuotojas profesionalas, tačiau buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą ir nebeturėjo darbo. 2014-01-14 baigėsi vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas ir jis pradėjo ieškoti vairuotojo darbo. Tam buvo reikalinga transporto priemonė ir 2014 m. sausio mėnesio pradžioje sutikęs pažįstamą T., su kuriuo anksčiau kartu dirbo statybose, papasakojo jam apie savo problemas ir jo paklausė, ar yra koks nors variantas užsidirbti ar pasiskolinti 2400 eurų. Po poros dienų jie vėl susitiko ir T. jo paklausė, ar jis galėtų iš Baltarusijos per Lietuvos valstybės sieną pervesti žmones. Pažadėjo už kiekvieną žmogų mokėti 1000 JAV dolerių. Apsvarstęs pasiūlymą sutiko. Su U. T. žemėlapyje apžiūrėjo, kokioje vietovėje reikia pervesti žmones per sieną, kur turėtų laukti. Vietnamo piliečius turėjo sutikti Vitebske ir su jais važiuoti iki Lietuvos sienos per Ignaliną, (duomenys neskelbtini). Žemėlapyje tai yra kelias šalia valstybinės sienos. Sutarta buvo taip, kad prieina žmonės, jis įsodina juos į mašiną, atveža prie sienos, perveda per ją, o nuo valstybinės sienos pervestus žmones paima kiti asmenys. Tada jis įlaipina į automobilį žmones, paskambina U. T. ir pats per Vitebską, Minską greitai grįžta į Varšuvą, kur per dvi - tris dienas gauna savo uždarbį. Kelionę finansavo U. - jis Varšuvoje davė 100 EUR, nupirko telefoną, bilietą. Nuvykęs į Vitebską jis Uo nurodytoje vietoje po valandos ar dviejų sulaukė dviejų automobilių iš Maskvos su aštuoniais vietnamiečiais. Automobiliais „Toyota“ ir Mitsubishi“ jie privažiavo prie Lietuvos valstybinės sienos, greitai su gabenamais žmonėmis išlipo. Jis pėsčiomis su minėtais žmonėmis kirto valstybinę sieną. Einant buvo miškas, du tvenkiniai, poilsiavietė. Eidamas skambino T. ir aptarinėjo matomą vietovę, nes nebuvo tikras, ar eina teisinga kryptimi. U. T. buvo sakęs, kad prie Lietuvos sienos turi atvykti juodos spalvos „R. T.“ markės automobilis. T. U. pasakė, kad yra prie sienos, nes matė stulpus, ir kad kiekvieną minutę gali prisistatyti pasieniečiai, kadangi matėsi pėdsakai. Prašė greičiau atsiųsti automobilį, nes bijojo, jog ateis pasieniečiai ir visus suims. Vietoje sutartos pusę valandos laukė keturias valandas. Baltarusijos Respublikos pusėje ketvirtą valandą ryto iššovė raketa ir tada jis vėl paskambino U. T., pasakė apie pasieniečių veiksmus. Visą tą laiką buvo su jo pervestais 8 žmonėmis, kurie perėję valstybinę sieną pasislėpė krūmuose. Belaukiant išgirdo, kad kažkas kalba, o netrukus priėjo pasieniečiai su šunimis ir juos visus sulaikė.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. A. atpažino asmenį vardu U., kurio pavardės neprisiminė, kaip tą patį, kuris pažadėjo sumokėti 1000 JAV dolerių už kiekvieną per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą pervestą užsienietį, ir kurio nurodymu jis per Baltarusijos - Lietuvos sieną gabeno užsieniečius, kuriuos turėjo perimti kiti asmenys (t. 1 b. l. 61-63).
Iš 2014-01-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas K. B. atpažino asmenį vardu U kaip tą patį, kuris jam sumokėjo 750 zlotų už asmenų pervežimą iš Lietuvos į Lenkiją (t. 1 b. l. 46-48).
Iš 2014-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Ignalinos rinktinės Puškų užkardos saugomame ruože, tarp valstybės sienos ženklų (VSŽ) Nr. 1724-1725, (duomenys neskelbtini)., Rimšės sen., Ignalinos r. Nuo kelio užtvaros, kuri yra netoli valstybės sienos tarp VSŽ 1724 ir 1725, apie 40 metrų atstumu, sniege matyti žmonių pėdomis išmintas takelis per valstybės sieną. Pėdsakai veda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos gilumą. Matyti, kad tai žmonių pėdsakai ir eita neseniai bei kelių asmenų. Minėtais pėdsakais einant į Lietuvos Respublikos gilumą laukais link . (duomenys neskelbtini) kaimo buvo prieita prie tos vietos, kur buvo pasislėpę ir sulaikyti nelegalai. Minėta vieta yra 500 metrų atstumu nuo VSŽ 1733 į Lietuvos Respublikos gilumą (t. 1 b. l. 30-33).
Iš 2014-07-10 VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyrius disponuoja informacija apie tai, kad Lenkijoje gyvenantis R. F. pilietis U. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio mėn. galimai naudojosi mobilaus ryšio telefonų numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo aktyvuotas 2014-01-16 naktį, o R. F. pilietis R. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio mėnesį galimai naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris aktyvuotas 2014-01-14 Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje (t. 1 b. l. 114).
Iš Panevėžio apygardos teismo 2015-01-12 nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 292 str. 2 d., nustatytų aplinkybių matyti, kad 2014-06-26 VSAT Ignalinos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. 2014-06-26 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog buvo išanalizuoti telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas pas įtariamąjį R. A. sulaikymo metu, elektroninių paslaugų naudotojų srauto duomenys. Atlikus elektroninių ryšių paslaugas teikiančių subjektų išklotinių analizę, nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iki R. A. sulaikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje neveikė. Vėliau po sulaikymo į šį numerį buvo siunčiami SMS pranešimai iš numerių: (duomenys neskelbtini)su Lenkijos Respublikos tarptautiniu kodu (3 kontaktai), (duomenys neskelbtini)su Lenkijos Respublikos tarptautiniu kodu (2 kontaktai) bei gautas vienas SMS pranešimas iš numerio (duomenys neskelbtini)su R. F. tarptautiniu kodu. 2014-01-16 mobilaus ryšio telefono „Alcatel“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokolu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014-01-15 11.09 val. iki 2014-01-16 4.29 val. šis abonentas priėmė 6 skambučius iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini)ir pats skambino 9 kartus tam pačiam abonentui. Iš 2014-01-16 VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Kriminalinės žvalgybos organizavimo skyrius disponuoja informacija apie tai, kad Lenkijoje gyvenantis R. F. pilietis U. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Varšuvoje, tikslus adresas nėra žinomas, organizuoja Afganistano ir Vietnamo piliečių neteisėtą gabenimą per Baltarusijos - Lietuvos Respublikos sieną į Lietuvos Respubliką, o vėliau neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos sieną Afganistano ir Vietnamo piliečius, paima tuo tikslu prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos atvykę Lenkijos Respublikos piliečiai ir per Lietuvos Respublikos teritoriją gabena į Lenkijos Respubliką (t. 1 b. l. 59, 218).
Iš atsakymo į teisinės pagalbos prašymą – V. prokuratūros 2016-01-14 rašto matyti, kad U. T., g. (duomenys neskelbtini), 2015-09-15 įsiteisėjusiu A. P. Veideno žemės teismo nuosprendžiu dėl versliško nelegalaus užsieniečių vežimo į šalį – 11 epizodų – buvo nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams (t. 1 b. l. 155-158).
Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus ir aukščiau išdėstytus duomenis teismas pripažįsta juos įrodymais bei jų viseto pagrindu konstatuoja, kad kaltinamojo U. T. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 25 str. 3 d., 292 str. 3 d., sudėtį.
Kaltinamasis U. T. kaltu neprisipažino ir tvirtino kaltinamajame akte nurodomų veiksmų neatlikęs, su K. B. bei T. K. nėra bendravęs ir šie asmenys jam nėra žinomi, o R. A. žino iš matymo, tačiau su juo taip pat nėra bendravęs ir dėl ko šis jį įvardino kaip nusikaltimo bendrininką nežino. Yra padėjęs savo tautiečiams iš Lenkijos patekti į Vokietiją, tačiau kitų tautybių asmenims nepadėdavo. Šie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma ir juos teismas atmeta.
Nuteistasis R. A. teismo posėdyje patvirtino, kad turėdamas finansinių sunkumų 2014 m. sausio mėnesio pradžioje kreipėsi pagalbos į savo pažįstamą U., su kuriuo uždarbiaudavo statybose, ir šis jam pasiūlė užsidirbti pergabenant žmones per valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką. Už kiekvieną pergabentą žmogų pažadėjo sumokėti po 1000 JAV dolerių, o jam sutikus tai daryti žemėlapyje parodė konkrečią valstybės sienos perėjimo vietą, nurodė laiką bei vietą iš kur ir į kur reikės pervežti bei pravesti Vietnamo piliečius. U. sutartų veiksmų atlikimui jam davė pinigų, nupirko telefoną, bilietą. Vykdydamas susitarimą jis nuvyko į Vitebsko miestą, iš kurio iki Baltarusijos – Lietuvos valstybės sienos dviem automobiliais atgabeno aštuonis vietnamiečius, o po to juos ir pervedė į Lietuvos teritoriją. Tai darydamas jis skambinėjo telefonu U., aptarinėjo ir su juo derino judėjimo maršrutą, tarėsi dėl sutarto automobilio, turėjusio perimti jo per valstybės sieną pervestus žmones. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. tarp jam pateiktų atpažinti eilės asmenų fotonuotraukų atpažino U. T. kaip tą patį, su kuriuo buvo sutaręs pergabenti V. piliečius Iš Baltarusijos į Lietuvą. Nors U. T. ir neigė R. A. nurodytas aplinkybes bei kontaktus su juo, tačiau kartu negalėjo įvardinti priežasties, dėl kurios pastarasis, su kuriuo jokių konfliktų neturėjo, galėtų jį apkalbėti bei įvardinti kaip nusikaltimo bendrininką. Priešingai, R. A. nurodytas jo kontaktų su U. T. bei nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie šių asmenų naudotas ryšio priemones – mobilaus ryšio telefonus, jų aktyvavimo bei kontaktų jais laiką, sutampantį su nusikalstamos veikos laiku bei R. A. nurodytas bendravimo aplinkybes. Tikrinant R. A. nurodytas nusikaltimo aplinkybes teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų K. B. bei T. K. parodymai, iš kurių matyti, kad jų nurodomos bendravimo, susitarimo su R. T. aplinkybės bei susitarimą įgyvendinę jų pačių veiksmai – vykimas į tą pačią vietą, kurioje ir buvo sulaikytas R. A. su jo gabentais per sieną Vietnamo piliečiais, o taip pat ir patys K. B. bei T. K., atitiko tiek R. A. parodymus, tiek ir visais ištirtais įrodymais nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kad K. B. bendravo ir tarėsi dėl žmonių pervežimo iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką būtent su U. T. patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys, tai yra K. B. atpažino U. T. kaip tą patį asmenį, kuris atsiliepė į jo skelbimą apie teikiamas pervežimo paslaugas, pasiūlė pervežti žmones iš Lietuvos į Lenkiją ir jam sumokėjo dalį sutarto atlygio už tai. Netikėti ar abejoti R. A. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, teismas neturi pagrindo. Vertinant kaltinamojo parodymus bei jo veiką atkreiptinas dėmesys ir tą aplinkybę, kad, priešingai kaltinamojo teiginiams, jog jis jam inkriminuojama veikla neužsiiminėjo, U. T. jau buvo teismo pripažintas kaltu už verslišką nelegalų užsieniečių gabenimą į Vokietiją.
Tokiu būdu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad U. T. parengė nusikalstamos veikos – neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą planą, suderino veiksmų eigą, laiką ir vietą, parinko bei užtikrino transporto bei ryšio priemones ir dėl nusikaltimo vykdymo susitarė su R. A. bei nenustatytais asmenimis, atgabenusiais į Baltarusijos Respubliką ir R. A. perdavusiais aštuonis V. Socialistinės Respublikos piliečius, koordinavo jų veiksmus. Atsižvelgus į tai, kad U. T. su nusikaltimo vykdytojais susitarė daryti bent vieną sunkų nusikaltimą – neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną dėl savanaudiškų paskatų, taip pat į nusikaltimo bendrininkų pasiskirstymą užduotimis bei vaidmenimis, susitarimą dėl nusikaltimo vietos, laiko, būdo bei veiksmų skirtingose šalyse, bendro suderinto nusikalstamos veikos plano buvimą, konstatuotina, kad nusikalstama veika padaryta veikiant organizuotoje grupėje, o pats U. T. veikė kaip šios nusikalstamos veikos organizatorius.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę bei kitas reikšmės skiriamai bausmei turinčias bylos aplinkybes.
U. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Lietuvos Respublikoje jis nėra teistas bei baustas administracine tvarka, tačiau už analogišką nusikalstamą veiką yra teistas bei atlikęs laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje. U. T. nėra vedęs, nedirba. Duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, galinčių turėti esminės reikšmės skiriant jam bausmę, byloje nėra. U. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Įvertinus visas šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių santykį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kaltinamajam skirtina inkriminuojamos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos bausmės vidurkio nesiekianti laisvės atėmimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,
nusprendžia:
U. T. (U. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 292 str. 3 d. ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti U. T. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 13 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 14 d. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
U. T. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o U. T. – nuo išversto nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme