Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-02-01 · Civilinė byla Nr. B2-1263-855/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-01
Bylos Nr.
B2-1263-855/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01033-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Suinteresuotas asmuo
V. K.
Kategorijos
Civ. byla Nr. B2-1263-855/2024Teismo proceso Nr. 2-55-3-01033-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto MB „Apsiperku LT“ nemokumo administratoriaus Juozo Šukevičiaus pareiškimą suinteresuotas asmuo – V. K., dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto MB „Apsiperku LT“ nemokumo administratorius Juozas Šukevičius kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti BMB „Apsiperku LT“ bankrotą tyčiniu; 2) apriboti buvusiam BMB „Apsiperku LT“ vadovui V. K. teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad:

1.1. MB „Apsiperku LT“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai, vengta mokesčių mokėjimo, finansinės atskaitomybės balansas pateiktas tik už 2019 metus. Dėl aplaidaus buvusio vadovo V. K. darbo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-31 nutarimu pripažino jį kaltu ir paskyrė 1 400 Eur baudą.

1.2. MB „Apsiperku LT“ vadovui nuo 2019-06-19 iki 2022-09-14 buvo V. K., vėliau vadovu tapo V. C. L., nemokumo administratoriui jokia dokumentacija perduota nebuvo.

1.3. Nuo 2020-02-06 iki 2023-06-23 V. K. vadovavo MB „Rimvalta“, kuri taip pat yra bankrutuojanti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad MB „Apsiperku LT“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ar aplaidžiai, nemokumo administratorius nepateikė. V. K. vadovavimo įmonei laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, joje atspindėta visa įmonės veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai ir struktūra. Absoliuti dauguma operacijų vyko per banką, tad ir buhalterinė apskaita buvo paremta bankiniais duomenimis, kuriems jokios įtakos padaryti nebuvo įmanoma. Priešingu atveju nebūtų galimybės įmonės dokumentus teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ar kitoms valstybinėms institucijoms.

2.2. V. K. visus MB „Apsiperku LT“ dokumentus 2022-09-15 mažosios bendrijos pirkimo – pardavimo sutartimi perdavė naujam MB „Apsiperku LT“ vadovui V. C. L..

2.3. Aktyvią veiklą įmonė vykdė iki 2020 m. vidurio, ir visus mokėtinus mokesčius mokėjo, tačiau VMI atliko 2022 m. sausį operatyvų patikrinimą, kurio metu rekomendavo įvertinti vykdomos veiklos įplaukas ir nuo 2019 m. spalio mėnesio pateikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas iki 2022-02-01, deklaruotą PVM sumokėti į valstybės biudžetą. Taigi, PVM įmonei buvo apskaičiuotas praėjus beveik 2 metams po aktyvios ūkinės komercinės veiklos sustabdymo. Nevykdant aktyvios veiklos MB „Apsiperku LT“ negalėjo apmokėti naujai apskaičiuotus mokesčius, tačiau jokio siekio vengti mokėti mokesčius suinteresuotam asmeniui būnant MB „Apsiperku LT“ vadovu, nebuvo. Iki faktinio veiklos sustabdymo buvo atsiskaityta su visais kreditoriais, todėl nesant jokios įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų, įmonės vadovas manė, kad finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas nedarys žalos nei įmonei, nei jos kreditoriams, kurių net nebuvo. Taigi, V. K. veiksmai niekaip nesusiję su MB „Apsiperku LT“ bankrotu, kurio pagrindinė priežastis – 2022 m. VMI apskaičiuoti nauji MB „Apsiperku LT“ mokesčiai, kurie nebuvo apskaičiuoti MB „Apsiperku LT“ vykdant aktyvią ūkinę komercinę veiklą.

2.4. Nežino priežasčių, kodėl naujasis vadovas neperdavė įmonės dokumentų nemokumo administratoriui. Iš pateiktų dokumentų net nematyti, kad administratorius apskritai kreipėsi į paskutinį bendrijos vadovą, siekdamas perimti dokumentus.

2.5. Aplinkybė, kad V. K. taip pat vadovavo MB „Rimvalta“, niekaip nesusijusi su nagrinėjama byla, nes nėra duomenų, kad nurodyti juridiniai asmenys tarpusavyje būtų susiję kokiais nors neleistinais sandoriais ar veikla, dėl kurios kilo MB „Apsiperku LT“ nemokumas. Tai, kad V. K. buvo ne vieno, o kelių juridinių asmenų vadovas, kuriam iškelta bankroto byla, savaime nereiškia, kad visi šie juridiniai asmenys buvo privesti prie bankroto tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

3. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

4. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas taip pat pažymėta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

5. Pirma, nagrinėjamu atveju MB „Apsiperku LT“ nemokumo administratorius savo pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindė iš esmės vienintele aplinkybe (požymiu), numatyta JANĮ 70 str. 2 d. 4 p. – tuo, kad vadovaujant V. K. bendrijos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui nuo 2019 metų neteikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nemokėti mokesčiai, tačiau pareiškėjas nenurodė ir jokiais įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurie rodytų ir patvirtintų, kad bendrijos nemokumas kilo būtent dėl sąmoningo blogo jos valdymo ar kokių nors įmonės vadovo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir interesus, todėl jau vien dėl to BMB „Apsiperku LT“ nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl tyčinio bankroto negali būti tenkinamas.

6. Antra, nagrinėjamu atveju tiek šioje byloje, tiek MB „Apsiperku LT“ bankroto byloje Nr. eB2-419-855/2024 nėra jokių duomenų ir įrodymų (įskaitant ir mokesčių administratoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitų kompetentingų institucijų aktų, raštų ir pan.), kurie rodytų ir patvirtintų, jog bendrijos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, jog vienokiuose ar kitokiuose bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi, melagingi, tikrovės neatitinkantys, apgaulingi duomenys apie įmonės finansinius rodiklius, ekonominę būklę ir pan. Pareiškėjo pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-31 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-351-716/2023 V. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d. ir jam skirta 1 400 Eur bauda už tai, kad būdamas MB „Apsiperku LT“ vadovu ir žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus, jų didėjimą, įmonei tapus nemokia, turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, tačiau to nepadarė, tačiau ne už tai, kad apgaulingai ir / ar aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

7. Trečia, kaip matyti iš BMB „Apsiperku LT“ bankroto bylos medžiagos, priešingai nei teigia pareiškėja, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo teikti nei už 2019 metus, o už 2020 metus, tuo tarpu bankroto byla įmonei iškelta 2022 metais, todėl, teismo nuomone, vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nepateikimas už vienerius (2021 metus) ar net ir dvejus metus, kaip ir įmonės dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo, nesant nurodytų bei įrodytų tyčinio sąmoningo blogo įmonės valdymo ir privedimo prie nemokumo požymių, įmonės nemokumą lėmusių priežasčių, pats savaime neleidžia spręsti apie tyčinį įmonės bankrotą.

8. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų iš tikrųjų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat ir teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas/neperdavimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Be to, teismų praktikoje suformuota, jog vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo bei tyčinio bankroto buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).

9. Kaip matyti iš MB „Apsiperku LT“ bankroto bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2022-09-19 nutartimi iškėlus įmonei bankroto bylą, jau 2022-11-24 nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuriame figūruoja tik 3 kreditoriui – VMI (23 144,47 Eur), kuri ir kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, VSDFV (279,96 Eur) ir AB „Lietuvos paštas“ (5 570,82 Eur), kurių bendra suma - 28 995,25 Eur Eur. Teismui 2023-03-16 nutartimi pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto kreditorių ir jų reikalavimų sudėtis bei dydis nepasikeitė. Taigi, nei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus nepateikimas Juridinių asmenų registrui, nei jų neperdavimas paskirtam nemokumo administratoriui, šiuo atveju nesutrukdė nustatyti bankrutuojančios įmonės finansinę būklę, jos kreditorinių įsipareigojimų apimties, dydžio ir pan. Taigi, net ir neturėdamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti įmonės turtinę padėtį ir konstatuoti pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą buvimą. Be to, gavęs iš įmonės bankroto bylos medžiagos, viešųjų registrų, įmonės kreditorių bei kitų subjektų atitinkamus duomenis ir dokumentus, nemokumo administratorius turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti bei įvertinti įmonės turimą turtą, turimus kreditorius ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Visa tai rodo, kad iš esmės jokios įtakos nei finansinių dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui, nei, kaip teigia pareiškėjas, dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei pačios įmonės mokumui ir finansinei padėčiai, nei bankroto proceso eigai ir galimybėms nustatyti įmonės realią turtinę padėtį, be kita ko, turimus kreditorinius įsiskolinimus ir jų dydį. Visi įmonės kreditoriai yra žinomi, jų reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, nebuvo ir nėra apsunkintas jų nustatymas bankroto proceso metu, dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nei bankroto administratoriui, nei teismui nekilo abejonių, bankroto byloje nebuvo kilę jokių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų buvimo, jų dydžio ir kitų aspektų.

10. Pastebėtina ir tai, kad pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, tačiau byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad nemokumo administratorius būtų kreipęsis ir ėmęsis kokių nors veiksmų ir priemonių tiek į V. K., tiek į jo nurodytą paskutinį iki bankroto bylos iškėlimo buvusį MB „Apsiperku LT“ vadovą V. C. L. dėl turto ir dokumentų perdavimo / perėmimo. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens V. K. kartu su atsiliepimu pateiktos 2022-09-15 Mažosios bendrijos pirkimo – pardavimo sutarties, MB „Apsiperku LT“ buvo parduota Rumunijos piliečiui V.C.L., įmonė parduota dar iki bankroto bylos jai iškėlimo, sutartyje numatyta, kad naujas jos įgijėjas susipažino su jam perduodamos bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentais, įsipareigojimais, skolomis ir įsipareigojo toliau tvarkyti finansines ataskaitas ir pan., taigi spręstina pirmiausia dėl naujo bendrijos savininko galimo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų turėjimo ir atitinkamų pareigų šioje srityje.

11. Ketvirta, ta nemokumo administratoriaus nurodyta aplinkybė, jog V. K. taip pat vadovavo ir kitai įmonei (MB „Rimvalta“), kuri šiuo metu yra bankrutuojanti, apskritai yra teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl MB „Apsiperku LT“ tyčinio bankroto požymių buvimo.

12. Pagaliau, teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

13. Kadangi įvertinus tiek nagrinėjamos, tiek BMB „Apsiperku LT“ bankroto bylos Nr. eB2-419-855/2024 medžiagą, teismas šiuo atveju neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis, pareiškėjas – nemokumo administratorius nenurodė ir nepagrindė, kad BMB „Apsiperku LT“ bankrotas būtų suinteresuoto asmens (buvusio įmonės vadovo V. K.) netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai), nėra pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjos nurodomus tyčinio bankroto požymius, todėl pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

14. JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

15. Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad: a) V. K. už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jai tapus nemokia, minėtu teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje jau yra paskirta bauda; b) kaip konstatuota nutartyje aukščiau, dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui neturėjo jokios įtakos įmonės būklės nustatymui, kreditorinių reikalavimų ir jų dydžio identifikavimui ir pan.; c) byloje nėra duomenų ir įrodymų dėl akivaizdžiai aplaidaus buvusio įmonės vadovo elgesio jam vadovaujant įmonei, sąmoningai netinkamo pareigų nevykdymo; d) iš bankroto bylos medžiagos ir teismo 2022-09-19 nutarties turinio matyti, kad realiai bankrutuojanti įmonė jokio registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo, dar iki bankroto bylos iškėlimo iš įmonės vykdyti išieškojimai kreditoriams nebuvo sėkmingi, kas leidžia spręsti, jog galimai apskritai nebuvo jokio turto, kuris galėtų būti perduotas nemokumo administratoriui ir pastarojo realizuojamas kreditorinių reikalavimų patenkinimui, todėl teismas nemato pagrindo tenkinti ir nemokumo administratoriaus prašymą apriboti buvusiam BMB „Apsiperku LT“ vadovui V. K. teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 57 str., 70 str., LR (duomenys neskelbtini)291 str. str.,

nutarė:

Pareiškėjo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto MB „Apsiperku LT“ nemokumo administratoriaus Juozo Šukevičiaus pareiškimą, suinteresuotas asmuo – V. K., dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisių apribojimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Renata Volodko