Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-333-440/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-07
Bylos Nr.: 2A-333-440/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-00898-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė (pran.), Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: P. I.
Atsakovas: L. M.
Trečiasis asmuo: R. M.
Išvadą teikia: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. 2A-333-440/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00898-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; (S) 3.3.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.11.; 3.2.4.4; 3.3.1.15; 3.3.1.20; 3.3.1.18.3.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

sekretoriaujant Monikai Šiaulytei, dalyvaujant ieškovui P. I., jo atstovui advokatui A. J., atsakovei L. M., jos atstovei advokatei A. M., trečiajam asmeniui R. M., valstybinės institucijos teikiančios išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei M. M.,

teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-45-237/2017 pagal ieškovo P. I. ieškinį atsakovei L. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės L. M. priešieškinį ieškovui P. I. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. I. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su sūnumi L. I. bendravimo tvarką. Nurodė, kad su atsakove L. M. gyveno kartu iki 2012 m. kovo mėnesio, turi bendrą sūnų L. I., gim. (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. civilinėje byloje 2-113-188/2014 priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui, nustatė bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovas teikia išlaikymą sūnui, nori su juo bendrauti, prisidėti prie vaiko auklėjimo, tačiau atsakovė trukdo bendrauti su sūnumi, neleidžia ilgesniam laikui pasiimti vaiko pas save, nuteikinėja sūnų. Ieškovas ne kartą bandė pasiimti sūnų pagal 2016 m. vasario 19 d. antstolio nustatytą bendravimo tvarką, tačiau sūnus nė karto nebuvo paimtas iš atsakovės, nes paveiktas atsakovės jo bijo, verkia, atsakovės motina taip pat trukdo antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma. Sūnaus motina turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti sūnui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu.

2. Ieškovas prašė nustatyti tėvo P. I. ir sūnaus L. I. tokią bendravimo tvarką: nustatyti vienerių metų (12 mėnesių) pereinamąjį laikotarpį, kurio metu: ieškovas P. I. ir sūnus L. I. kartu vieną kartą kas dvi savaites lankysis bendrose psichologo/psichoterapeuto konsultacijose Raseinių krizių centro patalpose (pagal poreikį, esant psichologo rašytinei rekomendacijai, bendrose psichologo konsultacijose ieškovas su vaiku gali dažninti bendravimą iki 1 arba 2 kartų per savaitę) (sesijos trukmė 50 min.). Susitikimai vyksta pagal iš anksto psichologo sudarytą planą; individualios konsultacijos Raseinių krizių centre su ieškovu P. I. vyksta kas du vaiko - tėvo susitikimus (pagal poreikį tėvui gali būti skirta papildomai 30 min. konsultacija prieš susitikimą su vaiku (pasiruošti susitikimui) ir 30 min. po susitikimo (susitikimo eigai aptarti); individualios konsultacijos su atsakove L. M. vyksta kas du vaiko - tėvo susitikimus; psichologės konsultacija kartu su abiem tėvais gali būti skirta pagal poreikį (tokį poreikį įvertina psichologė, teikiant konsultacijas abiem tėvams ir vaikui ir esant psichologės rašytinei rekomendacijai); už teikiamas psichologo konsultacijas Raseinių krizių centre (už vaiko-tėvo ir tėvo susitikimus su psichologe) apmoka ieškovas P. I.; už teikiamas psichologo konsultacijas Raseinių krizių centre (už vaiko-mamos ir mamos susitikimus su psichologe) apmoka atsakovė L. M.; už teikiamas psichologo konsultacijas Raseinių krizių centre (už abiejų tėvų konsultaciją) tėvai moka per pusę; atsakovė L. M. privalo pristatyti sūnų L. I. psichologo paskirtu grafiku į konsultacijas teikiančio psichologo kabinetą ir pasiimti iš psichologo kabineto pasibaigus konsultacijai. Tuo atveju, jeigu atsakovė negalės pristatyti sūnaus į konsultaciją nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai P. I. jo nurodytu telefono numeriu, sms žinute arba skambučiu ir suderinti kitą konsultacijų datą. Tuo atveju, jeigu P. I. negalės atvykti į konsultaciją nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai atsakovę jos nurodytu telefono numeriu, sms žinute arba skambučiu ir suderinti kitą konsultacijų datą. Jei kuri nors iš pusių į sesiją neatvyksta neinformavusi psichologės ir kitos pusės nurodytu terminu, sesiją praleidusi pusė už praleistą laiką apmoka kaip už įvykusią sesiją. Tokiu atveju parenkamas kitas, papildomas, visoms pusėms tinkamas susitikimo laikas. Atsakovė privalo derinti sūnaus užimtumą būreliuose, kituose užsiėmimuose ir jo laisvalaikį bei atostogas, savo laisvalaikį, užimtumą darbe taip, jog būtų užtikrintas bendrų ieškovo P. I. ir L. I. konsultacijų pas psichologą periodiškumas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui P. I. turi teise bendrauti su sūnumi: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. L. I. praleidžia su tėvu P. I. jo namuose arba jo senelių namuose; Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus. Velykas lyginiais metais L. I. praleidžia su motina, o nelyginiais metais su tėvu; tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas L. I. praleidžia su tuo tėvu, kurio yra gimtadienis (šalių susitarimu gali būti nukelta į artimiausią savaitgalį) ar kita šventė; tėvo kasmetinių atostogų metu šalims sutarus konkrečius laikotarpius, L. I. praleidžia su juo ne mažiau kaip 2 savaites; P. I. turi teisę su sūnumi L. I. susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sūnaus pamokoms ar užsiėmimams; L. I. motina ir tėvas įsipareigoja pateikinėti turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų sūnų, jo sveikatos būklę, poreikius ir interesus, lankytinas ugdymo ir švietimo įstaigas, taip pat privalo susitarti dėl sūnaus praleidimo su tėvu galimybių pagal teismo nustatytą bendravimo grafiką; apie šalių ir/ar sūnaus gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio pašto pasikeitimą kita šalis turi būti informuojama nedelsiant; P. I., negalėdamas sūnaus paimti nustatytu laiku, turi apie tai pranešti atsakovei L. M. jos nurodytu telefono numeriu, sms žinute arba skambučiu ne vėliau kaip prieš 24 val.; susirgus sūnui L. I., kai iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ir užsienyje ar kiti svarbūs įvykiai sutampa su P. I. bendravimo su sūnumi L. I. dienomis ir užkerta galimybę susitikimui, P. I. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį į arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; apie iškilusias naujas aplinkybes ir neįvyksiantį susitikimą (jei L. I. serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ir užsienyje ar kiti svarbūs įvykiai), atsakovė L. M. nedelsiant apie tai informuoja P. I. jo nurodytu telefono numeriu, sms žinute arba skambučiu ir suderina naują susitikimo laiką; sūnaus L. I. paėmimo ir grąžinimo vieta - Ariogalos miesto autobusų stotelė, esanti šalia pastato (duomenys neskelbtini); ieškovas prašė priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašė teismo įpareigoti atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovės L. M. sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė L. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Dėl ieškovo nemokėjimo nuoširdžiai bendrauti su vaiku, nesupratimo mažamečio sūnaus poreikių ir psichologijos, nustatyta bendravimo tvarka faktiškai nebuvo vykdoma. Berniukas savo biologinio tėvo praktiškai nepažįsta, nes tėvas nėra su juo bendravęs, sūnus yra prisirišęs prie motinos ir savo naujos šeimos, todėl jo biologinis tėvas, kuris gyvena atskirai ir toli nuo Ariogalos, jam šiuo metu yra visiškai svetimas žmogus. Ieškovas pats turėtų siekti susidraugauti su vaiku, jį sudominti tuo, kas tokio amžiaus vaikams yra įdomu, tačiau jokių pastangų ieškovas iki šiol nėra parodęs. Siekimas pasiimti vaiką su savimi savaitgaliui kelioms dienoms išsivežti jį iš vaikui saugios aplinkos, yra nesavalaikis ir traumuojantis vaiko psichiką. Gimus sūnui L., ieškovas visiškai nepadėjo atsakovei juo rūpintis, keltis naktimis, keisti sauskelnes, maitinti, nesibaigė ir pasikartojantis alkoholio vartojimas, fizinis ir psichologinis smurtas prieš atsakovę. Smurtas vyko ir prie vaiko, kas galėjo padaryti neigiamą poveikį vaiko požiūriui į tėvą. Šiuo metu ieškovas dar nėra pasiruošęs bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, todėl bendravimo tvarka, kuri nustatyta taikos sutartimi, nėra efektyvi ir šiuo metu tiesiog neįgyvendinama. Iš ieškovo sūnaus išlaikymui yra priteista 300 Lt (86,89 Eur) periodinių išmokų suma kas mėnesį, kuri nebeatitinka ieškovo turtinės padėties ir sūnaus poreikių.

Šalies argumentai

4. Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių pasirašytos taikos sutarties 4 punktu nustatytą P. I. bendravimo tvarką su sūnumi L. I. ir nustatyti, kad bendravimas vyksta keturiais etapais (pirmas, antras ir trečias etapas yra pereinamieji): ieškovas P. I. įpareigojamas lankyti ir sėkmingai užbaigti BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centro“ (toliau-Centras) organizuojamus 10 savaičių trukmės Pozityvios tėvystės įgūdžių kursus ir, jei Centro psichologai rekomenduos, papildomai lankyti individualias psichologo konsultacijas, kol gaus rašytinę psichologo išvadą, kad yra pasirengęs bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L.; atsakovė L. M. įpareigojama su vaikų/šeimos psichologo pagalba užtikrinti sūnaus L. pasirengimą pirmiems vaiko susitikimams su ieškovu; tėvas (ieškovas) ir sūnus L. tris ar daugiau kartų (pagal poreikį, kurį nustato psichologas) tarpusavyje suderintu laiku susitinka, kartu su jais dalyvaujant Raseinių Krizių centro psichologui. Už psichologo pagalbą apmoka ieškovas. Tokie susitikimai trunka, kol Krizių centro psichologas duos rašytinę išvadą, kad L. tolimesnis savarankiškas bendravimas su tėvu nekenks vaiko interesams; tėvas ir sūnus kas antrą šeštadienį 1-1,5 valandoms susitinka dviese, vaikui pažįstamoje aplinkoje Ariogaloje (mokyklos aplinkoje, parke, žaidimų aikštelėje, kavinėje, ar pan.) Tokie susitikimai vyksta iki L. pats sutiks važiuoti savaitgaliui su tėvu į Vilnių. Paliekama bendravimo tvarka, kuri buvo numatyta šalių pasirašytoje ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-07-21 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, t. y. ieškovas galėtų pasiimti sūnų ilgesniems pasimatymams su nakvyne Vilniuje.

5. Atsakovė taip pat prašė padidinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintos tarp šalių pasirašytos taikos sutarties 1 punktu nustatytą išlaikymo mokamo P. I. sūnui L. I. dydį - nuo 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės - iki 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną. Nurodė, kad pageidauja, kad teismas priteistų iš ieškovo po 190 Eur. Šiuo metu berniukas intensyviai auga, jo poreikiai didėja, jis jau mokosi pirmoje klasėje, todėl jam būtina pirkti įvairesnius žaislus, knygutes, kad galėtų lavintis ir tobulėti, atsirado daug naujų išlaidų, susijusių su mokyklos lankymu. Nuo to laiko, kai buvo nustatytas išlaikymo dydis, L. poreikiai išaugo ir dėl to, kad atsakovė su šeima persikraustė gyventi į Ariogalą, dabar gyvena bute, yra didesni būsto išlaikymo ir komunalinių patarnavimų mokesčiai. Ieškovo darbo užmokesčio dydis pakilo, jis neturi kitų išlaikytinių, o atsakovės pajamos sumažėjo, kadangi gimus antram vaikui yra vaiko priežiūros atostogose, gauna tik 218 Eur. Berniukas auga, todėl jam yra būtinas geresnės kokybės maistas, yra paskaičiavusi, kad maistui išleidžia apie 140 Eur per mėnesį. Atsakovė sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 331 Eur.

6. Ieškovas P. I. prašė priešieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies ir nurodė, kad sutinka sūnaus išlaikymui skirti 140-150 Eur per mėnesį, nurodė, kad yra dovanojęs sūnui daiktų, elektromobilį. Ieškovo finansinė padėtis yra blogesnė, nes jam iš atlyginimo daromos antstolio išskaitos, ieškovas neturi nekilnojamojo turto, neturi santaupų, gyvena nuomojamame bute, ieškovui tiekiama antrinė teisinė pagalba, tuo tarpu atsakovė samdo privačią advokatę.

7. Trečiasis asmuo R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė tenkinti atsakovės priešieškinį. Jis paaiškino, kad P. I. pats nenori bendrauti su savo vaiku, jis nori trukdyti jiems gyventi. Stotelė, kur ieškovas prašo jam perduoti sūnų, yra netinkama, nes ten tik suolelis ir stogelis, nėra normali bendravimo vieta. Jis norėjo įsivaikinti L., bet šiuo metu apsigalvojo, nes suprato, kad P. I. jų nepaliks ramybėje, jis nesilaikys pažado nesikišti į jų gyvenimą, nes P. I. toliau skambina į vaiko mokyklą, reiškia pretenzijas visiems. Su vaiku jis R. M. sutaria gerai, šiuo metu jį L. vadina tėčiu. Jis turi dar vieną 12 metų sūnų, moka išlaikymą, kartu su atsakove augina ir bendrą vaiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovo P. I. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo atmetė. Atsakovės L. M. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo tenkino iš dalies. Papildė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 patvirtintą sutartį dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo 4 punktą: ,,Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu tėvas P. I. su sūnumi L. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja 4 etapais: 1. Ieškovas P. I. įpareigojimas per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos susirasti psichologą ir baigti tėvystės įgūdžių kursus ir/ar lankyti individualias psichologo konsultacijas, kol gaus rašytinę psichologo išvadą, kad yra pasirengęs bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. I.. Nesusiradus nurodyto specialisto per teismo nustatytą terminą, ieškovas įpareigojamas lankyti BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centro“ organizuojamuose Pozityviosios tėvystės įgūdžių kursuose ir/ar lankyti individualias psichologo konsultacijas. 2. Ieškovui P. I. gavus rašytinę psichologo išvadą, kad jis yra pasirengęs bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. I. ir ją pateikus atsakovei, atsakovė L. M. įpareigojama su vaikų/šeimos psichologo pagalba užtikrinti sūnaus L. I. pasirengimą pirmiesiems vaiko susitikimams su ieškovu, lankyti individualias psichologo konsultacijas, kol gaus rašytinę psichologo išvadą, kad nepilnametis sūnus L. I. yra pasirengęs bendrauti su tėvu. Už specialisto mokamas paslaugas šalys apmoka pačios. Įpareigoti ieškovą ir atsakovę gautas rašytines psichologų išvadas apie pasirengimą bendrauti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti per dešimt dienų, nuo jų gavimo, bei informuoti kitą šalį (telefonu, sms žinute ar kitomis priemonėmis). 3. Ieškovas P. I. bendrauja su sūnumi L. I. Raseinių Krizių centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologui. Parinkti psichologą pavedama Raseinių Krizių centrui pagal šalių pateiktas kandidatūras, o jeigu šalys jų nepateikia ar jos nėra tinkamos, psichologą parenka Raseinių Krizių centras. Pirmo susitikimo su psichologu datą ir laiką nustato Raseinių Krizių centras, kitas bendravimo su vaiku datas ir laiką paskiria psichologas, atsižvelgdamas į šalių ir vaiko užimtumą, per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du ieškovo susitikimai su vaiku. Atsakovė L. M. susitikimuose nedalyvauja, tačiau psichologas gali įtraukti į susitikimus ir atsakovę. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikas dėl svarbių priežasčių negalės nustatytu laiku nuvykti į Raseinių Krizių centrą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką. Pareiga apmokėti už psichologo paslaugas, jeigu jos būtų mokamos, nustatytina ieškovui, o kai dalyvauja susitikimuose ir atsakovė, abiem šalims lygiomis dalimis. Atsakovė įpareigojama užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko dalyvavimą susitikimuose su tėvu, kurie vyks Raseinių Krizių centro patalpose. Tokie susitikimai trunka, kol Krizių centro psichologas duos rašytinę išvadą, kad L. I. tolimesnis savarankiškas bendravimas su tėvu nekenks vaiko interesams. 4. Ieškovas P. I. ir sūnus L. I. kas antrą šeštadienį 1-1,5 valandoms susitinka dviese, vaikui pažįstamoji, aplinkoje Ariogaloje (mokyklos aplinkoje, parke, žaidimų aikštelėje, kavinėje, ar pan. Tėvams nesutarus dėl susitikimo vietos, susitikimo vietą parenka Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovė įpareigojama užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko dalyvavimą susitikimuose su tėvu. Tokie susitikimai vyksta iki L. I. pats sutiks važiuoti savaitgaliui su tėvu į Vilnių. Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikas dėl svarbių priežasčių negalės sutartu laiku dalyvauti susitikimuose, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti kitą susitikimo laiką, per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du ieškovo susitikimai su vaiku“. Pasibaigus šiam nustatytam pereinamajam laikotarpiui, bendrauja nutartyje numatyta tvarka. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 priteistą 86,89 Eur materialinio išlaikymo dydį ir padidino iš P. I., priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. I., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 170,00 Eur kas mėnesį vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka) nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedė vaiko motinai L. M.. Priėmė sprendimą nuo 2017 m. gegužės 19 d. nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą iš P. I. jo nepilnamečiui vaikui L. I., gim. (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. liepos 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014. Šio sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai. Netenkino ieškovo P. I. prašymo skirti atsakovei L. M. baudą. Priteisė iš ieškovo P. I. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. M.. Priteisė iš atsakovės L. M. 18,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš atsakovės L. M. 1,92 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, į valstybės pajamas. Priteisė iš ieškovo P. I. 35,00 Eur žyminio mokesčio, ir 18,20 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, iš viso 53,20 Eur į valstybės pajamas.

9. Teismas nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 patvirtinta tarp šalių taikos sutartis, kuria nustatyta ieškovo P. I. bendravimo su vaiku L. I. tvarka, šalys prašo pakeisti šią tvarką. Ieškovas nurodė, kad jis ne kartą bandė bendrauti su sūnumi, tačiau tiek atsakovė, tiek jos šeimos nariai nuteikinėja sūnų prieš tėvą, neleidžia jiems bendrauti. Atsakovė nesutikdama su ieškovu nurodė, kad vaikas pats nenori bendrauti su tėvu, nes ieškovas ketverius metus nebendravo su sūnumi, o ieškovo bandymas bendrauti su vaiku praėjus tokiam ilgam laikotarpiui, sukėlė vaikui didžiulį stresą.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, kad niekada nedraudė vaikui bendrauti su tėvu, nenuteikinėjo vaiko prieš jį, berniukas nenori su juo bendrauti todėl, kad savo biologinio tėvo (ieškovo) praktiškai nepažįsta, nes tėvas nėra su juo bendravęs, sūnus yra prisirišęs prie motinos ir savo naujos šeimos, todėl ieškovas, kuris gyvena atskirai ir toli, jam šiuo metu yra visiškai svetimas žmogus. Teismo vertinimu atsakovės pateiktus argumentus dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu patvirtina byloje esantys įrodymai. Kad vaikas ne tik nenori bendrauti su tėčiu, bet nenori net kalbėti apie tėtį, patvirtino byloje dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. K., kuri nurodė, kad ieškovo pasirinkti būdai bendrauti su vaiku gąsdina (antsolio dalyvavimas) ir yra kraštutiniai, nes ieškovui ketverius metus nebedravus su sūnumi, jo ryšiai su sūnumi yra nutrūkę, berniukas nesijaučia saugus.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas su atsakove pradėjo skyrium gyventi nuo 2012 m. pavasario, tuo metu sūnui L. tebuvo dveji metukai, per ketverius metus ieškovas tik keletą kartų bandė bendrauti su sūnumi. Ieškovas nurodė, kad jam atsakovė trukdė bendrauti su sūnumi, neleido ilgesniam laikui pasiimti vaiko pas save, nuteikinėjo sūnų, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti šiais ieškovo argumentais, nes tiek atsakovė, tiek liudytoja F. V. nurodė, kad ieškovas iki 2016 metų nebuvo pareiškęs noro bendrauti su sūnumi, o buvo atvykęs pas atsakovę tik pasiimti likusių daiktų ir sūnus jam visai nerūpėjo. Ieškovas turėjo galimybę išreikšti pretenzijas ar savo norus dėl bendravimo su sūnumi tvarkos dar 2014 metais, tačiau iš byloje pateiktos 2014 m. liepos 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria buvo nustatyta ieškovo su sūnumi bendravimo tvarka, to nedarė.

Atsiliepimas

12. Atsakovės teigimu ieškovas pareiškė norą bendrauti su sūnumi tik tada, kai atsakovė nemokėjus ieškovui priteisto išlaikymo sūnui, kreipėsi į antstolį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo, kad šalims nustojus gyventi kartu ir keletą kartų nepavykus bendrauti su sūnumi, daugiau su sūnumi nebendravo ir net nemėgino to daryti iki 2016 metų.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nors ieškovas neigė turėjęs problemų su alkoholiu, tačiau bylos duomenimis ieškovui du kartus, t. y. 2008 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 29 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už automobilio vairavimą būnant neblaiviam. Ieškovas laikotarpiu nuo 2016 metų ne kartą kreipėsi į antstolius, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra ne viena P. I. byla dėl antstolio veiksmų, dėl baudos paskyrimo atsakovei dėl sprendimo dalies dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nevykdymo. Ieškovas kreipėsi į ne vieną instituciją dėl galimybės sūnui skirti psichologo konsultaciją, tačiau pats psichologo pagalba nepasinaudojo. Teismo vertinimu tikėtina, kad L. I. sprendimui nebendrauti su tėvu esminę įtaką daro ne jo emocinė priklausomybė nuo, ieškovo teigimu, daromos motinos ar jos šeimos narių įtakos tėvo atžvilgiu, tačiau objektyvios aplinkybės - menkos tėvo pastangos tiesiogiai bendrauti su savo sūnumi. Byloje nėra duomenų apie jokias pastangas iš ieškovo pusės bent pabandyti užmegzti kontaktą su sūnumi per ketverius metus, o staigus po tokio ilgo laikotarpio kilęs reikalavimas bendrauti su sūnumi, sudaro pakankamą pagrindą paaiškinti vaiko neigiamą nusiteikimą tėvo atžvilgiu.

14. Tokiam vaiko nusiteikimui sudaro pagrindą ir ieškovo elgesys pasirenkant bendravimo pradžią, kuomet vietoj mėginimo pasidomėti pačiu sūnumi, jo pomėgiais, papasakoti apie save, atvežti sūnui mėgstamą žaislą, skanėstų, bandyti užmegzti bent pokalbį, ar pan., ieškovas reikalauja atsakovę pagal 2014 m. liepos 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ir 2016 m. vasario 2 d. antstolio A. Š. sudarytą bendravimo su vaiku grafiką, perduoti ieškovui sūnų, kas vaikui sukelia didžiulį nerimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi ieškoti būdų, kaip susigrąžinti vaiko pasitikėjimą, tačiau šiuo metu ieškovo pasirinkti būdai tiek bendraujant su vaiku, tiek su jo motina yra netinkami. Visi byloje esantys duomenys teismo vertinimu patvirtina, kad tėvo reikalavimas bendrauti su sūnumi, šiam sukelia didžiulį stresą, baimę, berniukas išvargintas nepažįstamų asmenų dėmesio, vaikas nesijaučia saugus, todėl teismas padarė išvadą, kad vertimas L. I. bendrauti su tėvu neatitinka vaiko interesų, daro neigiamą įtaką jo fizinei ir psichinei sveikatai, jo vystymuisi, asmenybės formavimuisi, ieškovas pats savo elgesiu ir veiksmais prisidėjo prie sūnaus nenoro bendrauti su juo.

15. Teismas spręsdamas dėl vaiko nuomonės padarė išvadą, kad jis ją išreiškė atsisakydamas bendrauti su tėvu tiek su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste, tiek apsilankęs pas Raseinių r. Ariogalos gimnazijos psichologą. Tėvas ilgą laiką su sūnumi nebendravo, tėvo ir vaiko ryšys yra nutrūkęs, todėl primygtinis reikalavimas bendrauti šiuo metu vaikui kelia baimę, nerimą. Teismas įvertino vaiko amžių, jo sugebėjimus reikšti nuomonę, tokios nuomonės susiformavimo pagrindą (tėvo kaltę). Sprendė, kad į tai negali būti kreipiamas mažesnis dėmesys, nei į tėvo interesą bendrauti su vaiku, ir tėvo teisė į bendravimą su vaiku negali būti laikoma prioritetine, vaiko teisės būti išgirstam dėl nenoro bendrauti su tėvu atžvilgiu, ypač, kai tai kenkia vaiko savijautai ir sveikatai. Pažymėjo, kad vaiko ir tėvo ryšio atkūrimas nėra išimtinai vaiko motinos pareiga, todėl vaiko tėvas taip pat privalo dėti visas pastangas, siekiant atkurti normalius vaiko ir tėvo santykius. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesai bei atkurtas normalus vaiko ir tėvo bendravimas.

16. Teismas sprendė, kad dabartiniu metu maksimali bendravimo tvarka su ieškovu yra negalima (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, ką ir siūlė abi šalys. Vaikas dėl psichologinės būklės šiuo metu negali objektyviai išreikšti savo norą ir nenorą bendrauti su tėvu, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis bei psichologo pagalba viso pereinamojo laikotarpio metu. Priverstinis vaiko bendravimas su tėvu nustatant ieškovo siūlomą vienerių metų pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, vaikui būtų žalingas, neatitiktų jo interesų, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Įvertinęs tai, kad šiuo metu L. I. nusiteikimas ne tik tėvo atžvilgiu yra neigiamas, bet jis vengia bendravimo su svetimais žmonėmis, nėra aišku, kada berniukas sutiktų bendrauti su psichologu, kiek reikėtų ieškovui ir jo sūnui teikti psichologinę pagalbą, teismas padarė išvadą, kad įpareigojimas bendrauti ieškovui su psichologu kaip ir jo sūnui su psichologu negali būti apibrėžtas tiksliu terminu.

17. Teismas išanalizavęs šalių pateiktas bendravimo tvarkas, sprendė, kad atsakovės siūloma ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi L., joje padarius tam tikrus papildymus bei pakeitimus, labiau atitinka vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas nuspręsdamas dėl konkrečios bendravimo tvarkos, atsižvelgęs į vaiko amžių ir jo poreikius, išaiškino, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl pasibaigus teismo nustatytam pereinamajam bendravimo laikotarpiui, tėvai tarpusavyje gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nei nustatyta Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi ir kreiptis dėl jos pakeitimo, svarbiausia, kad ta bendravimo tvarka labiausiai atitiktų ir nepažeistų vaiko interesų.

18. Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo teismas pažymėjo, kad atsakovė prašė padidinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 priteistą iš ieškovo P. I. nepilnamečio sūnaus L. I. išlaikymą po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį iki 190-200 Eur per mėnesį, nes jos turtinė padėtis pablogėjo, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai padidėjo.

19. Teismo vertinimu nei ieškovas, nei atsakovė nėra pateikę duomenų apie savo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamą turtą, abi šalys pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, ieškovo darbo užmokestis per mėnesį apie 628 Eur, atsakovė šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos apie 370 Eur. Atsakovei gimė antras vaikas, ji su vaiko tėvu gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir kartu privalo rūpintis antrojo vaikelio poreikių tenkinimu. Ieškovas nurodė, kad atsakovės sutuoktinio gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei jo, tačiau teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės esminės reikšmės šioje byloje, sprendžiant nepilnamečio L. I. išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, neturi. Teismas sprendė, kad po teismo nutarties, kuria buvo nustatytas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymas, situacija pasikeitė, kadangi nepilnametis vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, jam reikalingos papildomos išlaidos ugdymui. Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Abiejų nepilnamečio tėvų gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas nebūtų pajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, nepilnamečiui vaikui L. I. išlaikymo suma didintina iki 170 Eur. Išlaikymas priteistinas nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovas P. I. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 265 straipsnį, įvertino tik atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, vykdomojoje byloje dėl bendravimo su sūnumi L. I. esančių įrodymų.

20.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas kaltino ne tik atsakovę bet ir jos šeimos narius dėl sūnaus nuteikinėjimo prieš jį, bet byloje tokių įrodymų nėra. Teismo išvados nepagrįstos nes ieškovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus iš kurių matosi, kad atsakovė vengė telefonu bendrauti su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, neatsiliepdavo į skambučius, neatsakydavo į žinutes, siunčiamus laiškus. Teismas nurodė, kad ieškovas nuo 2016 m. kreipėsi į antstolius dėl baudos skyrimo atsakovei, į vaiko teisių apsaugos skyrių, kreipėsi dėl galimybės skirti psichologą ir negatyviai vertino šiuos ieškovo veiksmus, tačiau tai parodo, kad ieškovas aktyviai stengėsi užmegzti ryšį su vaiku, o atsakovė tam kliudė. Atsakovė savo veiksmais ne tik kad neskatino sūnaus ir tėvo bendravimo bet ir vengė vykdyti, trukdė tėvo su vaiku nustatytai bendravimo tvarkai.

20.3. Teismas nustatydamas pereinamąjį ieškovo ir jo sūnaus bendravimo laikotarpį, kurio metu bendravimas gali vykti tik per tarpininką ( šeimos psichologą (psichoterapeutą ) bei kad toks bendravimo būdas taikytinas tol, kol specialistas nuspręs, jog tėvas pasirengęs bendrauti su vaiku savarankiškai, nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, apribojo ieškovo ir sūnaus bendravimą ir ieškovo dalyvavimą sūnų auklėjant, taip pažeidė įstatymo nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė sąlyginį sprendimą, pažeidė CPK 267 straipsnį. Priimdamas sąlyginį sprendimą teismas vadovavosi ne specialistų, o tik atsakovės nuomone, neatsižvelgė į vaiko interesus. Be to toks sprendimas, kuriuo nenustatyta pereinamojo laikotarpio trukmė suteikia daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Ieškovas siūlė konkretų 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, tačiau teismas nepagrįstai reikalavimus atmetė. Todėl atsižvelgiant į tai turėtų būti pakeista sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė L. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš apelianto visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsakovė nevengė bendrauti su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau pats atsakovas nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties. Jis pats nesistengė bendrauti, nesugebėjimo įgyti vaiko pasitikėjimą, vaikas atitolo nuo jo nes jis beveik ketverius metus iš viso nebendravo su sūnumi ir prarado ryšį su juo. Po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium ir ieškovas išvyko gyventi į Vilnių, su sūnumi pats savo noru visiškai nesimatė, nebendravo, jo nelankė, neskambino, neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nesveikino jo nei per gimtadienius, nei kitų švenčių progomis. Tik po to, kai atsakovė užvedė teisminį procesą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, ieškovas pareiškė apie savo teisę bendrauti su vaiku. Nei atsakovė, nei kiti šeimos nariai nenuteikinėjo sūnaus L. prieš tėvą, bet pačiam tėvui atvykus į vaiko namus ir netinkamai elgiantis, ieškovas pats vaiką nuteikė prieš save.

21.2. Atsakovė tik po kurio laiko nustojo atsakyti į ieškovo įkyrius ir beprasmius skambučius, kuriuose nebuvo konstruktyvių pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos, o tik pikti priekaištai ir formalūs reikalavimai bei grasinimai.

21.3. Mano, kad tik tiesioginis tėvo ir vaiko bendravimas, nuoširdus pokalbis, ieškovo bandymas užmegzti ryšį su sūnumi per pasveikinimus, dovanėles, bendrų interesų radimą ir panašiai galėtų būtų efektyvus, jei ieškovas tikrai norėtų bendrauti su vaiku, o ne formalių raštų ir skundų lavina, kuria ieškovas užvertė tiek atsakovę, tiek atitinkamas institucijas. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad tėvas dėjo visas pastangas, tačiau teismas kažkodėl nevertino jų visumos.

Šalies argumentai

21.4. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad ieškovas pats psichologo pagalba nepasinaudojo, iš 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašto turinio matyti, kad įstaiga informuoja, jog P. I. 2016-03-15 tik kreipėsi į šio centro specialistę dėl galimybės gauti pagalbą dėl tėvo ir sūnaus ryšio stiprinimo. Įvyko ne psichologinė konsultacija tėvui, kaip stiprinti ryšį su sūnumi, o tik pirminė konsultacija, kurios metu buvo aptartos tokios pagalbos galimybės ateityje. matyti, kad ieškovas nurodyto susitikimo metu išsakė susirūpinimą, jog nepavyksta pasimatyti ir atvykti į konsultacijas su sūnumi dėl vaiko motinos nebendravimo. Rašte nurodoma, kad buvo sutarta, kad, atsiradus galimybei lankytis konsultacijose su sūnumi, susitikimai bus tęsiami, tačiau į tolimesnes konsultacijas P. I. neatvyko. Tačiau vykstant bylos nagrinėjimui jis galėjo ir pats vienas pasinaudoti psichologo pagalba, kad pasirengtų bendravimui su vaiku, pasimokytų, kaip rasti būdus įgyti mažamečio sūnaus pasitikėjimą.

21.5. Nors apeliantas nurodo, kad „bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad betarpiškas ieškovo ir sūnaus bendravimas negalimas, kad tiesioginis ir nuolatinis jų bendravimas kenktų vaikui, neatitiktų jo interesų, norų, pažiūrų ar vaikui būtų padaryta žalinga įtaka ir kt. Teismas padarė teisingą išvadą, kad visi byloje esantys duomenys liudija, kad tėvo reikalavimas bendrauti su tėvu neatitinka vaiko interesų, daro neigiamą įtaką jo fizinei ir psichinei sveikatai, jo vystymuisi, asmenybės formavimuisi, ieškovas pats savo elgesiu ir veiksmais prisidėjo prie sūnaus nenoro bendrauti su juo.

Žemesnės instancijos teismas

21.6. Apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Tačiau nutartyje yra nustatytos visiškai kitokios, nei nagrinėjamoje byloje aplinkybės - buvo nustatoma bendravimo tvarka su tėvu berniukui paaugliui, o šiuo atveju vaikas 7 metų. Nurodytoje byloje buvo teikiama psichologo pagalba tikslu atstatyti dėl tėvų konfliktų nutrūkusius tėvo ir sūnaus santykius, o šiuo atveju - ryšys tarp tėvo ir sūnaus yra ne atstatomas, bet kuriamas iš naujo, nes jo niekada ir nebuvo - ieškovas paliko vaiką ir juo nesirūpino nuo sūnaus kūdikystės.

21.7. Apeliantas, nors kritikuoja teismo sprendimą ir įvardija jį kaip sąlyginį, tačiau pats siūlo sprendimo dalį, kuria ieškovo bendravimas su sūnumi nustatytas per psichologą iki šis pateiks išvadą, kad tėvas yra pasirengęs bendrauti su vaiku savarankiškai be psichologo tarpininkavimo, pakeisti šią dalį nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi per psichologą iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Taigi, apeliantas siūlo vieną sąlygą keisti kita sąlyga. O jei abu tėvai nesutars, vėl tektų ginčą spręsti teismo keliu, kas neigiamai įtakotų mažamečio sūnaus ir jo tėvų santykius. Apeliantas nenurodo svarių priežasčių, kodėl reiktų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, bylą nagrinėjant iš naujo, todėl laikytina, kad apelianto siūlymas keisti teismo sprendimą yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir atmestinas.

Šalies argumentai

21.8. Apeliantas nurodė, kad atsakovės patirtos išlaidos už advokatės pagalbą byloje sudarė ne 1770 Eur, kaip prašė priteisti atsakovė, o 1550 Eur, kaip nurodyta atsakovės pateiktame bylinėjimosi išlaidų apskaičiavime. Tačiau apeliantas neatsižvelgė į tai, kad nurodytas išlaidų apskaičiavimas buvo pateiktas teismui anksčiau, o už papildomą advokatės atstovavimą teisme, atsakovė vėliau sumokėjo. Teismas pagrįstai priteisė išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatytos tvarkos pakeitimo.

4. Apeliantas žodinio teismo posėdžio metu patikslino apeliacinio skundo reikalavimą. Nurodė jei yra galimybė išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme prašo negražinti pirmosios instancijos teismui bet išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos. Prašo negražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bet tenkinti jo ieškinio reikalavimus, o priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos dalyje dėl ieškovės prašomo pereinamojo laikotarpio atmesti. Nurodė, kad atsisako dalies reikalavimų reikštų su patikslintu ieškiniu, patikslina reikalavimus, kurie buvo suformuluoti patikslintame 2017 m. liepos 17 d. iki iš esmės dviejų prašymų. Prašo nustatyti vienerių metų (12 mėnesių) pereinamąjį laikotarpį, kurio metu: ieškovas P. I. ir sūnus L. I. bei L. M. ir sūnus L. I. po du kartus per mėnesį, t. y. po vieną kartą kas dvi savaites lankosi pas psichologą esančiame Raseinių krizių centro patalpose pagal psichologo nustatytą išankstinį grafiką, sesijos trukmė 50 min. Dėl galimo neatvykimo L. M. ir P. M. privalo informuoti psichologą prieš parą laiko ir vienas kitą sms žinute arba elektroniniu paštu. Šalys lankosi ne mažiau kaip 12 kartų. Po pereinamojo laikotarpio palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytą tvarka pagal taikos sutartį. Tiktai patikslinti vieną sąlygą 4 punkte 5 pastraipoje, pašalinant žodį „geranoriškai“, L. I. motina bei tėvas įsipareigoja geranoriškai pateikinėti turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam bendravimui su vaiku.

5. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik atsakovės paaiškinimais. Esminis ieškovo nesutikimas su teismo sprendimu yra teismo konstatavimas, kad ieškovas nėra pasirengęs tėvystei, kad jam reikia susirasti psichologą, lankyti tėvystės įgūdžių kursus, gauti pažymą. Ieškovas yra pasirengęs tėvystei, bendravimui su vaiku, mano, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas. Byloje yra pateikti dokumentai, kad dėl motinos požiūrio ir elgesio, vaiko nuteikimo prieš tėvą I. neturi galimybės bendrauti su vaiku. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, o išvados, kad ieškovo netinkamas elgesys sąlygojo sūnaus nenorą bendrauti su tėvu nepagrįstas. Pereinamasis laikotarpis reikalingas bendravimui per psichologą, nes ieškovas ilgą laiką nebendravo su sūnumi dėl atsakovės trukdymo. Iki 2013 m. kovo mėnesio gyveno kartu su atsakove. Pradėjus gyventi atskirai iki taikos sutarties patvirtinimo nebendravo su vaiku. Tiksliai negali pasakyti bet po 2014 m. patvirtintos taikos sutarties buvo nuvykęs pas vaiką, bet negalėjo pabendrauti, buvo atvykęs vėl po kurio laiko bet vėl negalėjo pabendrauti. Vėliau kurį laiką nebedėjo pastangų, kad pabendrauti bet pastaruoju metu išreiškė didesnį norą bendrauti su sūnumi. Nurodė, kad sprendimas iš esmės nebuvo nevykdomas. Nuo 2016 m. buvo keliamas klausimas dėl bendravimo su vaiku dalyvaujant psichologui. Bet atsakovė nedėjo pastangų, kad jo ir sūnaus bendravimas vyktų, ji nenorėjo taikiai spręsti. Nepavykus susitarti su atsakove geruoju kreipėsi į teismą. Iškėlus bylą bendravimas su vaiku taip pat nevyko, sūnus pasakydavo, kad nenori su juo bendrauti. Jis atsižvelgdamas į vaiko interesus priverstinai atvykęs jo nekalbino, priverstinai neiniciavo bendravimo. Pereinamuoju laikotarpiu mano, kad jis galėtų bendrauti su vaiku padedant psichologui, kitą laiką galėtų dalyvauti kartu su juo ir mama su vaiku. Šiuo metu antstolė vykdydama sprendimą yra priėmusi patvarkymą, kad bendraujant su vaiku turėtų dalyvauti psichologas. Nurodė, kad teikia išlaikymą, bendrauja su mokytojais, domisi vaiko ugdymu.

6. Atsakovė nesutiko su apeliaciniu skundu, apeliacinio skundo patikslinimu dėl pareikštų reikalavimų. Be to nurodė, kad ieškovas nesavalaikiai tikslina reikalavimus, juos galėjo nurodyti apeliaciniame skunde, o ne bylą nagrinėjant apeliacine tvarka posėdžio metu. Mamos lankymasis pas psichologą du kartus per mėnesį su vaiku nėra reikalingas. Be to ji augina kūdikį ir realiai neturėtų tokios galimybės. Jei per nustatytus metus ieškovas ne visus kartus atvyks bendrauti su vaiku, ir situacija nepasikeis, tuomet suėjus metams jis nebus pasiruošęs bendravimui. Mano, kad tėvui reikia lankyti pozityvios tėvystės kursus, nes jis nemoka bendrauti su vaiku, nemoka atkreipti jo dėmesio. Sutinka, kad pereinamasis laikotarpis yra reikalingas. Bet tikslingiau būtų bendrauti etapais, kaip buvo priešieškinyje nurodyta. Jei bus išvada, kad jis gali bendrauti, tai galėtų būti trumpesnis laikas. Vilniuje vykstantis kursai padėtų ieškovui suprasti vaiko interesus. Jis gali ir individualiai lankytis pas psichologą ir gauti pažymą. Visiškai nesvarbu terminas, svarbu, kad būtų pasirengęs ir kad psichologas tai patvirtintų. Mano, kad vaikas ir tėvas turi teisę bendrauti bet tėvas pats sukėlė tokią situaciją, šiuo metu ryšiai yra nutrūkę, galėtų bendrauti tik tuomet kai gaus pažymą. Kai gyveno kartu su ieškovu , jis vaiku nesirūpino, vėliau išsikėlęs gyventi atskirai nerodė iniciatyvos, vaikas tėvo ilgai nematė, jis jo nepažįsta ir nenori bendrauti. Ji apie tėvą vaikui nieko blogo nesako nors jos santykiai su vaiko tėvu yra konfliktiški. Byloje nėra jokių duomenų, kad mama nuteiktų vaiką prieš tėvą. Netikslinga, kad abu tėvai kartu dalyvautų su psichologu nes jie konfliktuoja, mano, kad bendravimas su psichologu nepadės. Iš esmės mano, kad tėvui vaiko nereikia ir jis nenori bendrauti, ir jis tos pažymos negaus, tik sudaro tokį vaizdą. Jei jis norėtų tai stengtųsi bendrauti. Be to mano, kad jis kerštauja nes pradėjo kelti klausimus dėl bendravimo, kai mama kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo nes ieškovas išlaikymo neteikė. Dėl sprendimo vykdymo, patvirtintos taikos sutarties sustabdymo nesikreipė, jei atvyktų ieškovas tai atsakovė turėtų leisti bendrauti nes tebegalioja Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis.

7. Trečiasis asmuo R. M. palaiko atsakovės poziciją. L. M. vaiko prieš tėvą vaiko nenuteikė. 2016 m. mano, kad kai tėvas prieš tai nebendravo ir atvyko su antstoliu ir norėjo vaiką išsivežti, vaikas išsigando ir vėliau nebenorėjo su tėvu bendrauti ir tai aiškiai išsakė. Jis jį R. M. vadina tėčiu, ir vaikas nesupranta kodėl turėtų bendrauti su biologiniu tėčiu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 patvirtinta tarp šalių taikos sutartis, kuria nustatyta ieškovo P. I. bendravimo su vaiku L. I. tvarka. ( 1t., b.l. 52,53). Iš 2016 m. vasario 2 d. patvarkymo dėl bendravimo su vaiku grafiko nustatymo (1 t., b. l. 8, 9) matyti, kad buvo nustatytas ieškovo su sūnumi bendravimo grafikas, skirtas psichologas. Iš prašymo (1 t., b. l. 13) matyti, kad ieškovui 2016 m. balandžio 1 d. nuvykus pasiimti sūnų, sūnus nebuvo paimtas. Iš pažymos (1 t., b. l. 41, 42) matyti, kad atsakovė su sūnumi gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) bute, kuris nuosavybės teise priklauso R. M.. Pateikti susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovės (1 t., b. l. 47-51). Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties (1 t., b. l. 52-54) matyti, kad yra nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, iš ieškovo priteistas 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymas sūnui L. Pažymoje apie asmens įdarbinimus (1 t., b. l. 62, 2 t. b. l. 93-99, 119-131) nurodoma, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. lapkričio 25 d. vykdantis individualią veiklą. Iš pokalbio su vaiku (1 t., b. l. 111) matyti, kad L. I. atsisakė kalbėti su vaiko teisių specialiste A. D. nurodydamas, kad jos bijo ir apie tėvą nekalbės. Iš duomenų bazės išrašo ir informacijos (1 t., b. l. 112, 113) matyti, kad L. I. mokosi (duomenys neskelbtini), vaiku rūpinasi mama L. M.. Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro pažymos (2 t., b. l. 4, 3 t. b. l. 14) matyti, kad ieškovas P. I. į tolimesnes konsultacijas neatvyko, paslaugos teikiamos nemokamai. Ieškovas buvo pateikęs prašymą Kėdainių vaikų teisių ir apsaugos tarnybai dėl specialisto dalyvavimo bendraujant tėvui su vaiku, gautame atsakyme siūloma kreiptis į psichologą ir gauti konsultacijas (2 t., b. l. 8-10). Pateikti antstolio pareiškimai, aktai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kiti dokumentai, CD dėl ieškovo neįvykusio bendravimo su sūnumi (2 t., b. l. 11-37). Iš santuokos liudijimo (2 t., b. l. 53) matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) susituokė su R. M.. Iš pažymų apie asmens valstybinį socialinį draudimą (2 t., b. l. 60-64, 3 t. b. l. 20) matyti, kad R. M. draudžiamosios pajamos yra apie 366 Eur per mėnesį, 2016 metais atsakovės – 397 Eur per mėnesį, nuo 2017 m. balandžio mėnesio atsakovė vaiko priežiūros atostogose – 375 Eur. Iš pateiktų pavedimų (2 t., b. l. 64) matyti, kad ieškovas sūnui reguliariai teikia išlaikymą nuo 2016 metų balandžio mėnesio. Iš pažymų (2 t., b. l. 104-107, 132) matyti, kad ieškovas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas, į Vilniaus priklausomybės centrą nesikreipė dėl konsultavimo ar gydymo. Iš Raseinių r. Ariogalos gimnazijos pažymos (2 t., b. l. 112) matyti, kad L. I. apsilankė vienoje gimnazijos psichologo konsultacijoje, vaikas priešinosi psichologinei pagalbai, rekomenduotina lankytis pas šeimos konsultantą. Pateiktas ieškovo ir atsakovės atstovės advokatės elektroniniu paštu susirašinėjimas dėl R. M. pasirengimo įvaikinti (3 t., b. l. 33, 34, 38-41). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos (3 t., b. l. 42) matyti, kad R. M. nėra pateikęs prašymo įvaikinti sutuoktinės L. M. sūnų L. I..

9. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą, nurodė žinomas faktines išvadas, kad tėvo ir sūnaus bendravimas nevyko ilgą laiką, sūnaus ir tėvo ryšys nutrūko dėl objektyvių priežasčių, tėvui nevykdant pareigos tėvo pareigų, o atsakovei sukūrus naują šeimą, kurioje formavosi nauji vaiko santykiai su vaiko motinos sutuoktiniu. Atsižvelgiant į konkrečias susiklosčiusias aplinkybes, vaiko nenorą bendrauti su tėvu, vaiko interesus tikslingas pereinamasis laikotarpis, tačiau keistinas teismo sprendimas dėl numatytų sąlygų, kurios priklauso nuo subjektyvių kitų asmenų vertinimo (4t. b. l. 45,46).

10. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė M. M. nurodė, kad palaiko 2018 m. rugpjūčio 30 d. išvadą. Mano, kad teismo sprendimas dėl pereinamojo laiko iš esmės atitinka vaiko interesus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp tėvo ir sūnaus emociniai ryšiai nėra susiformavę. Tėvas epizodiškai pasirodydavo vaiko gyvenime. Ieškovas ketverius metus nevykdė pareigos auklėti, rūpintis vaiku, neįgijo vaiko pasitikėjimo. Nei ieškovas nei atsakovė nenurodė, kas lėmė tėvo nebendravimą su vaiku. Tėvas deda pastangas užmegzti ryšį su vaiku, bet tėvas imasi kraštutinių priemonių pasitelkdamas valstybės specialistus, vaikui nepažįstamus asmenis, todėl vaikas bijo, jaučiasi nesaugus. Vaikas apibūdinamas kaip bendraujantis bet jo santykis su tėvu jam atrodo nesaugus ir jis bendrauti nenori. Vykdant teismo sprendimą buvo suderinta dėl bendravimo su vaiku 2018-09-21 vykdymo veiksmuose ji pati dalyvavo, bet ieškovas neatvyko nors su juo buvo suderinusi antstolė. Vaiko namuose ji kalbėjo su vaiku, kol kalbama neutraliomis temomis jis jaučiasi gerai bet pradėjus kalbą apie tėvą vengia kalbėti. 2018-10-05 antstolės prašymu buvo nuvykta į vaiko gyvenamąją vietą bet vaikas atsisakė vykti su tėvu. Buvo rekomenduota antstolei pasitelkti psichologą, kad tėvui būtų galimybė pabendrauti. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, pagrįstas dėl to, kad reikalinga psichologo pagalba, kursai. Tačiau pasilieka prie išvados, kad sprendimas negalėtų būti sąlyginis. Patys tėvai turėtų nuspręsti ar tėvas yra pasirengęs bendravimui. Mano, kad reikalingos šeimos psichologo konsultacijos tiek tėvui tiek vaiko motinai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

12. Kasacinis teismas pažymėjo, kad iškeltos pereinamojo laikotarpio nustatymo problemos kontekste atkreiptinas dėmesys į argumentą dėl teismo nustatytos sąlygos, kad kasatorius bendraus su sūnumi stebint psichologui, kol šis nutars, jog tarpininkavimo nebereikia (sąlyginis sprendimas). Toks sprendimas, kuriuo nenustatyta pereinamojo laikotarpio trukmė, iš tiesų yra sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Minėtoje byloje teismas sprendė, kad keistina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovo bendravimas su sūnumi nustatytas per psichologą iki šis pateiks išvadą, kad tėvai yra pasirengę bendrauti su vaiku savarankiškai be psichologo tarpininkavimo; pakeičiant šią dalį – nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi per psichologą iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Pažymėjo, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas galės nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad ateityje objektyviai išnykus nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimo – būtinybei, tačiau vaiko motinai prieštaraujant tiesioginiam tėvo bendravimui su vaiku, tai būtų laikoma tiek vaiko, tiek kasatoriaus teisių pažeidimu, dėl ko kasatorius turėtų teisę kreiptis į teismą dėl esamos bendravimo tvarkos pakeitimo ir (ar) priemonės, ribojančios jo tiesioginį bendravimą su vaiku, panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

13. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Iš teismo procesinio dokumento turinio matyti, kad teismo išvados apie tai, kad tėvui dėl bendravimo su vaiku reikalingas pereinamasis laikotarpis pagrįstas, padarytas įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Apeliacinio teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, ar vertino aplinkybes ne taip kaip tikėjosi ieškovas, pavyzdžiui dėl motinos galimos įtakos vaikui, jo nuteikinėjimo prieš tėvą, dėl trukdymo tėvui bendrauti su vaiku ir kita. Tačiau apeliacinio teismo pripažintina, kad ir ieškovo ilgas nebendravimas su sūnumi, nesidomėjimas juo, neieškojimas galimybių pelnyti vaiko pasitikėjimą turėjo įtakos tėvo ir vaiko santykiams ir bendravimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtinimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstai nusprendė dėl pereinamojo laikotarpio sąlygų. Iš esmės šalys byloje analizuoja Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 patvirtintą sutartį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kad negalimas bendravimas pagal patvirtintą tvarką ir pan.

14. Tačiau šiuo atveju ginčo esmė yra tai, kad šalys nors abi ir sutaria, kad vykdytina minėta sutartis, tačiau aplinkybės dėl sutarties vykdymo pasikeitė, nes atsakovas ilgą laiką nebendravo su sūnumi, taip pat kaip paminėjo institucijos atstovė per tą laiką susiformavo kiti santykiai, bendravimas su mamos sutuoktiniu, kurį vaikas vadina tėčiu. Apelianto vertinimu teismo išvados nepagrįstos nes jis pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus iš kurių matosi, kad atsakovė vengė telefonu bendrauti su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, neatsiliepdavo į skambučius, neatsakydavo į žinutes, siunčiamus laiškus. Teismas nurodęs, kad ieškovas nuo 2016 m. kreipėsi į antstolius dėl baudos skyrimo atsakovei, į vaiko teisių apsaugos skyrių, kreipėsi dėl galimybės skirti psichologą, tačiau nepagrįstai negatyviai vertino šiuos ieškovo veiksmus. Apelianto vertinimu tokie jo veiksmai parodo, kad ieškovas aktyviai stengėsi užmegzti ryšį su vaiku, o atsakovė tam kliudė. Apelianto vertinimu atsakovė savo veiksmais ne tik kad neskatino sūnaus ir tėvo bendravimo bet ir vengė vykdyti, trukdė tėvo su vaiku nustatytai bendravimo tvarkai.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta objektyvių, neginčijamų įrodymų, kurie suteiktų pagrindo neabejotinai padaryti išvadą, kad bendravimas su sūnumi negalimas dėl netinkamo atsakovės elgesio, trukdymo ieškovui, nesudarymo sąlygų bendrauti. Teismo vertinimu kilusioms pasekmėms dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu galėjo turėti įtakos ilgas nebendravimas su tėvu, tarpusavio ryšio, socialinio bendravimo nebuvimas. Apie vaiko nenorą bendrauti su tėvu patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Vaiko teisių specialistei pabandžius pakalbėti su L. I., jis atsisakė kalbėti nurodydamas, kad apie tėvą nekalbės (1 t. b. l. 11). Byloje pateikti duomenys, kad dėl neįvykusio bendravimo su vaiku, kad L. I. su tėvu nebendravo, verkė ir slėpėsi už mamos sesers nugaros, vykti kartu nenorėjo (2 t. b. l. 17). Byloje pateikti papildomi duomenys 2018 m. rugsėjo 21 d. Aktas dėl vaiko paėmimo, iš kurio matyti, kad antstolė nuvyko į vaiko L. I. gyvenamąją vietą bet P. I. neatvyko (4t. b.l.87). 2018 m. spalio 5 d., 2018 m. spalio 19 d. Akte dėl vaiko paėmimo nurodoma, kad atvykus antstolei, tėvui P. I. į vaiko namus, sūnus išreiškė nenorą vykti iš namų su tėvu. (4t.b.l. 88, 89,90). Nors šie duomenys pateikti po teismo priimto sprendimo, tačiau jie iš esmės patvirtina šalių paaiškinimus, kad bendravimo tvarka pagal taikos sutartį negalima, vaikas nenori bendrauti su tėvu. Byloje papildomai pateikti duomenys apie L. I., jį charakterizuojanti medžiaga, vaikas apibūdinamas kaip bendraujantis, linksmas, nekonfliktiškas (4t. b. l. 93-95). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta specialisto išvada kokios priežastys lemia, kad vaikas nenori su tėvu bendrauti.

16. Tačiau kaip minėta abi šalys sutaria, kad vaikas bendrauti su tėvu nenori, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad vėliau bendravimas tęstinas pagal ankstesnę šalių nustatytą taikos sutartį. Teismas padarė pagristą išvadą, kad vaiko bendravimas su tėvu per prievartą gali neigiamai paveikti tolesnį jų tarpusavio ryšį, todėl sprendė, kad dabartiniu metu maksimali bendravimo tvarka su ieškovu yra negalima (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, ką ir siūlė abi šalys.

17. Teismas nurodė kad savo iniciatyva pasidomėjo ieškovo galimybe lankyti atsakovės siūlomus kursus (CPK 376 straipsnio 2 dalis), tokia galimybė yra, nes BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centre“ yra nemokamai organizuojami kursai grupėmis, taip pat teikiama individuali psichologo pagalba tėvams, užsiėmimų laikas derinamas pagal tėvų galimybes. Kad psichologo pagalba būtų naudingesnė, teismas ieškovui palieka galimybę pačiam susirasti psichologą per mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir tik nesusiradus nurodyto specialisto per teismo nustatytą terminą, ieškovą tikslinga įpareigoti lankyti BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centro“ organizuojamus Pozityviosios tėvystės įgūdžių kursus ir/ar lankyti individualias psichologo konsultacijas, kol gaus rašytinę psichologo išvadą, kad yra pasirengęs bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L.. Ieškovas nėra tvirtai apsisprendęs dėl bendravimo su vaiku, todėl, norint apsaugoti vaiko interesus, tik gavus rašytinę psichologo išvadą, kad ieškovas yra pasirengęs bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L., atsakovė įpareigotina su vaikų/šeimos psichologo pagalba užtikrinti sūnaus L. pasirengimą pirmiesiems vaiko susitikimams su ieškovu ir lankyti individualias psichologo konsultacijas, kol gaus rašytinę psichologo išvadą, kad nepilnametis sūnus yra pasirengęs bendrauti su tėvu. Apeliacinio teismo vertinimu sąlyginis sprendimas, kurio pagrindu tėvo su vaiku bendravimas priklauso nuo subjektyvių veiksnių, yra neaiškus ir nekonkretus, paliekantis daug erdvės interpretacijoms pažeidžia tiek vaiko tiek tėvo interesus.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu teismo išvada, kad konkretaus termino nustatymas būtų priverstinis bendravimas, ir kad ieškovo siūloma vienerių metų pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarka, vaikui būtų žalinga, neatitiktų jo interesų, nepagrįsta. Teismas nurodė, kad L. I. nusiteikimas ne tik tėvo atžvilgiu yra neigiamas, bet jis vengia bendravimo su svetimais žmonėmis, todėl nėra aišku, kada berniukas sutiktų bendrauti su psichologu, kiek reikėtų ieškovui ir jo sūnui teikti psichologinę pagalbą, todėl įpareigojimas bendrauti ieškovui su psichologu kaip ir jo sūnui su psichologu negali būti apibrėžtas tiksliu terminu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvadomis. Apelianto vertinimu teismas nustatydamas pereinamąjį ieškovo ir jo sūnaus bendravimo laikotarpį tol, kol specialistas nuspręs, jog tėvas pasirengęs bendrauti su vaiku savarankiškai, nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, apribojo ieškovo ir sūnaus bendravimą ir ieškovo dalyvavimą sūnų auklėjant, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė sąlyginį sprendimą, taip pažeidė įstatymo nuostatas, CPK 267 straipsnį. Iš esmės įvertinus konkrečias bylos aplinkybes pritartina apelianto vertinimui.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nepagrįstai priėmė sąlyginį sprendimą, kuris įvertinus visumą nustatytų aplinkybių dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo keistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, valstybinės institucijos išvadą, specialistės paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovo P. I. ieškinys ir atsakovės L. M. priešieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo tenkintini iš dalies. Papildytina patvirtinta taikos sutartis. Spręstina, kad tikslinga nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas P. I. su sūnumi L. I. bendrauja pas psichologą Raseinių krizių centro patalpose du kartus per mėnesį pagal psichologo nustatytą išankstinį grafiką. Teismo vertinimu atsižvelgiant į vaiko interesus tikslingiau nustatyti, kad ne vien motina su vaiku bendrauja su psichologu bet vieną kartą per mėnesį bendrauja tėvas, motina ir sūnus L. pas psichologą Raseinių krizių centro patalpose. Siekiant užtikrinti ne tik laikotarpį bet ir susitikimus, nustatytina, kad pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip trys tėvo susitikimai su vaiku. Numatytina, kad dėl neatvykimo šalys turi informuoti. Siekiant atkurti, gerinti vaiko ir tėvo santykius tikslinga iš dalies patikslinus palikti galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą pereinamąjį laikotarpį pusei metų, kurio metu ieškovas ir sūnus susitiktų dviese, vaikui pažįstamoje aplinkoje. Siekiant užtikrinti bendravimą nustatytina, kad per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du ieškovo susitikimai su vaiku. Pasibaigus nustatytam pereinamajam laikotarpiui, taikytina 2014 m. liepos 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi numatyta bendravimo tvarka. Apeliantas reiškė prašymą patikslinti vieną sąlygą 4 punkte 5 pastraipoje, pašalinant žodį „geranoriškai“ , kad L. I. motina bei tėvas įsipareigoja pateikinėti turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam bendravimui su vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtos pastraipos tikslinti nėra pagrindo nes tai nekeičia esmės. Šalys ir taip turi pareigą pateikti informaciją apie vaiką, netrukdyti bendravimui su vaiku ir pan. Pažymėtina, kad šalys turi siekti gera valia užtikrinti vaiko bendravimą su abiem tėvais, siekti tarpusavio susitarimu spręsti iškilusius nesutarimus dėl bendravimo, ieškoti kompromisų, atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus, o ne tik į savo interesus. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų dėl tėvo netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu, todėl nėra teisinga neleisti tėvui bendrauti su sūnumi kol jis negaus rašytinės psichologo išvados, kol nebūtų pažymėta, kad ieškovas yra pasirengęs bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L.. Tačiau ieškovas matydamas konkrečią susiklosčiusią situaciją, siekdamas pagerinti bendravimo santykius su sūnumi pats savo iniciatyva, geranoriškai gali kreiptis konsultacijos, lankyti kursus ar kita.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. Apelianto vertinimu bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje pateiktame 2017-10-26 atsakovės bylinėjimosi išlaidų apskaičiavime nurodyta kad išlaidos sudarė 1770 Eur, tačiau pagal nurodytus duomenis ir kvitus sudaro 1500 Eur. Atsakovė pasirinko advokatę iš kito miesto, atsakovės pateikti procesiniai dokumentai nėra sudėtingi ir reikalaujantys didelių laiko –pastangų. Teismas sumažino prašomas išlaidas iki 1500 Eur. Tačiau ieškovo atstovavimo išlaidos yra daug mažesnės, todėl atsakovės išlaidų dydis turėtų būti peržiūrėtos.

22. Teismas nurodė, kad bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymas numatytas CPK 93 – 98 straipsniuose, kurio esmė yra tokia, kad ieškinį ar priešieškinį tenkinus iš dalies, šalims atlygintinos jų turėtos išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims. Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas susideda iš dviejų reikalavimų, iš neturtinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos atmetė ir nustatė atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, ją papildydamas. Už neturtinį reikalavimą turi būti mokamas 41 Eur žyminio mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 170 Eur, skirtumas tarp anksčiau nustatyto ir priteisto išlaikymo dydžio sudaro 83,11 Eur, nuo kurio ir skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis (83,11 x 12 x 3 proc. = 29,91). Iš viso turi būti sumokėta 71 Eur (41 + 29,91 = 70) žyminio mokesčio suma. Teismas pažymėjo, kad ieškovui P. I. suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 35 Eur žyminio mokesčio suma.

23. Byloje pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažyma 753,01 Eur sumai. Ieškovui buvo suteikta 50 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl teismas sprendė, kad atmetus ieškinį, ieškovas 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų privalės sumokėti, gavęs tarnybos pranešimą (Lietuvos respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis), o atsakovės L. M. priešieškinį tenkinus 95 proc., iš atsakovės priteistina 18,83 Eur suma valstybei už ieškovui suteiktą 50 proc. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis).

24. Įvertinus bylos duomenis apelianto argumentai dėl atstovavimo dydžio nepagrįsti, atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma 1770 Eur pagrįsta pateiktais pinigų priėmimo kvitais. Teismas atsižvelgė į byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, keliamus klausimus, galimas laiko sąnaudas į rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ sprendžia, kad patirtų išlaidų nėra pagrindo vertinti nepagrįstomis. Ieškovui buvo suteikta 50 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažyma 753,01 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus iš dalies pirmosios instancijos sprendimą, tenkinus iš dalies tiek ieškovo tiek atsakovės reikalavimus perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad ieškovui suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo ir pagal apeliacinį skundą tenkintinas iš dalies priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, spręstina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinti 75 procentais. Atitinkamai perskirsčius bylinėjimosi išlaidas priteistina iš ieškovo P. I. 1327 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. M.. Priteistina iš atsakovės L. M. 188 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Iš šalių priteistinos 38,33 Eur teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų reikalavimų dalims, t.y. iš atsakovės L. M. priteistina 28,80 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, į valstybės pajamas, iš ieškovo P. I. priteistina 9,58 Eur teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

25. Apeliacinis skundas buvo pateiktas tik dalyje dėl bendravimo tvarkos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas pareiškė prašymą priteisti 800 Eur atstovavimo išlaidų, 75 Eur žyminį mokestį, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė pareiškė 2018-09-05 prašymą priteisti patirtas išlaidas 740 Eur ir papildomą prašymą 2018-11-09 priteisti 290 Eur. Atsakovė dėl patirtų išlaidų be kitų nurodė, kad išlaidos yra už apeliacinį skundą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo teikiamas ne apeliacinis skundas, o atsiliepimas į apeliacinį skundą tai vertintina kaip techninė klaida. Byloje pateikti duomenys patvirtinantys lėšų sumokėjimą. Iš viso atsakovė prašo priteisti 1030 Eur. Atsižvelgus į reikalavimų esmę, į tai, kad apelianto skundas tenkintinas iš dalies patikslinant skundo reikalavimus ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nedidele apimtimi dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo, dėl tėvo ir sūnaus bendravimo dviese kas antrą šeštadienį 1-1,5 valandoms, spręstina, kad apelianto reikalavimas patenkintas 75 procentais.

26. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų dydžio atsižvelgtina į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus dydžius. Atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, sprendžiamo klausimo sudėtingumą kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyti konkretūs koeficientai nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų pobūdį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, bei į tai, kad ieškovo, tiek išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti neviršija maksimalių kriterijų sprendžia, kad išlaidos yra pagrįstos, nėra tikslinga jų mažinti. Tuo pačiu pažymi, kad šalys dalyvavo teisminėje mediacijoje, turėjo galimybę taikiai spręsti kilusį ginčą, taip išvengiant papildomų bylinėjimosi išlaidų, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas 75 procentais, proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės apeliantui priteistini 600 Eur išlaidų suma advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 56,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iš apelianto atsakovei priteistina 230 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-45-237/2017 dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Ieškovo P. I. ieškinį ir atsakovės L. M. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo tenkinti iš dalies.

Papildyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 patvirtintą sutartį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 4 punktą:

Nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas P. I., a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi L. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja (lankosi) pas psichologą Raseinių krizių centro patalpose du kartus per mėnesį pagal psichologo nustatytą išankstinį grafiką.

Nustatyti, kad tėvas P. I., motina L. M. ir sūnus L. I. gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja (lankosi) pas psichologą Raseinių krizių centro patalpose vieną kartą per mėnesį pagal psichologo nustatytą išankstinį grafiką.

Nustatyti, kad pereinamuoju vienerių metų laikotarpiu per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip trys tėvo susitikimai su vaiku.

Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikas dėl svarbių priežasčių negalės nustatytu laiku nuvykti į Raseinių Krizių centrą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, elektroniniu paštu informuoti psichologą ir viena kitą.

Atsakovė įpareigojama užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko dalyvavimą susitikimuose su tėvu, kurie vyks Raseinių Krizių centro patalpose.

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį pusei metų, kurio metu ieškovas P. I. ir sūnus L. I., gim. (duomenys neskelbtini) kas antrą šeštadienį 1-1,5 valandoms susitinka dviese, vaikui pažįstamoje aplinkoje (parke, žaidimų aikštelėje, kavinėje, ar pan.).

Tėvams nesutarus dėl susitikimo vietos, susitikimo vietą nustato Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovė įpareigojama užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko dalyvavimą susitikimuose su tėvu.

Tuo atveju, jei šalys ar jų vaikas dėl svarbių priežasčių negalės sutartu laiku dalyvauti susitikimuose, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti kitą susitikimo laiką, per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du ieškovo susitikimai su vaiku.

Pasibaigus nustatytam pereinamajam laikotarpiui, tėvas su sūnumi L. I., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja 2014 m. liepos 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartyje numatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo P. I. 1327 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. M..

Priteisti iš atsakovės L. M. 188 Eur (šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovės L. M. 28,80 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 80 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo P. I. 9,58 Eur ( devynis eurus 58 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. M. apeliantui P. I. 56,25 Eur (penkiasdeimt šešis eurus 25 ct ) žyminio mokesčio ir 600 Eur ( šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto P. I. L. M. 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, trečiajam asmeniui. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė Vilija Valantienė