Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. I. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. I. ieškinį atsakovei L. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinę bylą perdavė nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškinys teismui pateiktas 2016 m. balandžio 7 d., priimtas 2016 m. balandžio 13 d. Ieškinyje nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu visi procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) buvo įteikti atsakovės motinai. Iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 7 matyti, kad šalių nepilnametis sūnus L. I. lankė (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo grupę, buvo pasiruošęs lankyti I klasę (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateiktos pažymos apie jos ir šalių nepilnamečio sūnaus deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog 2016 m. gegužės 3 d. atsakovė deklaravo savo ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė gyvenamąją vietą nurodytu adresu deklaravo po ieškinio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys priimtas nepažeidžiant bendrojo teritorinio teismingumo taisyklių.

CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Viena iš šios taisyklės išimčių yra įtvirtinta CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pagal šią normą teismas, pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, bylą gali perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės prašymą, nepilnamečio vaiko interesus, siekdamas sukelti jiems kuo mažiau nepatogumų, greičiau ir efektyviau išnagrinėti bylą, įvertinęs aplinkybę, kad civilinė byla yra dar tik pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijoje, neįvyko nė vienas teismo posėdis, civilinę bylą perdavė nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui pagal atsakovės ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą. Ieškovas nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, motyvuodamas tuo, kad atsakovės ir šalių nepilnamečio sūnaus faktinė gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), nes šalių nepilnametis sūnus mokosi mokykloje, kuri yra Kėdainių rajone, atsakovė nepranešė antstoliui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, ieškovui buvo nurodyta 2016 m. gegužės 20 d. pasiimti sūnų iš namų, esančių (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas tam, kad nustatytų nagrinėjamoje byloje svarbias aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąja vieta, iš Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus ir Raseinių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus išreikalavo duomenis apie bendrojo ugdymo mokyklą, kurioje mokosi šalių nepilnametis sūnus L. I. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamentas 2016 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (58.2)DEP2-112 informavo teismą, kad L. I., kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) I klasėje. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. AS-4401 nurodė, kad, 2016 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, L. I. nesimoko Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose. Nurodytos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad atsakovė ir šalių nepilnametis sūnus faktiškai negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas nepateikė įrodymų teiginiams, kad atsakovė nepranešė antstoliui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, 2016 m. gegužės 20 d. buvo nurodžiusi ieškovui vaiką pasiimti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrįsti, tačiau net jei tokius įrodymus ieškovas būtų pateikęs, tai nesudarytų pagrindo spręsti, jog atsakovė gyvena ieškovo nurodytu adresu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, atsakovei su nepilnamečiu sūnumi persikėlus gyventi į Raseinių rajoną, byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Raseinių rajono apylinkės teisme. Teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo metu į bylą įtrauktas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius negali pateikti išvados byloje, nes atsakovė su sūnumi gyvena ne Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams į teismo posėdį tektų vykti nemažą atstumą, kaip ir atsakovei, auginančiai mažametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad byla nėra pradėta nagrinėti iš esmės, byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, nustatęs, jog pateiktų įrodymų nepakanka, galės juos greičiau ir ekonomiškiau surinkti, jei byla bus nagrinėjama toje teritorijoje, kurioje yra nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Vilniaus, o ne Kėdainių mieste, todėl bylos perdavimas Raseinių rajono apylinkės teismui neturės esminės įtakos ieškovo interesams. Ieškovo argumentas, kad, bylą nagrinėjant ne Kėdainių, o Raseinių rajono apylinkės teisme, jam reikėtų keisti antstolį, kadangi antstolio A. Š. veiklos teritorija – Jonavos ir Kėdainių rajonai, yra nepagrįstas. CPK 590 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi, skolininko gyvenamoji, turto buvimo ar darbo vieta, o ne bylą nagrinėjančio teismo buvimo vieta lemia, ar antstolis jo aptarnaujamoje teritorijoje gali atlikti vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.