- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-1148-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09436-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- J. W., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. W. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. W. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (vardą ir pavardę), kurioje buvo atnaujintas procesas pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13948-1125/2022 tenkino pareiškėjo J. W. pareiškimą ir panaikino suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą Nr. A32(18)-2822-31.2.16E bei suinteresuotą asmenį įpareigojo pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W.“. Pastarasis sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ir atmesti pareiškėjo J. W. pareiškimą dėl jo vardo ir pavardės pakeitimo iš „J. V.“ į „J. W.“ dalyje dėl raidės „ł“ (su diakritiniu ženklu) panaudojimo, rašant pareiškėjo vardą ir pavardę. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė siekianti apginti viešąjį interesą, tai yra valstybinės lietuvių kalbos tinkamą vartojimą viešajame gyvenime, nepažeidžiant įstatymo, kuriame nėra įtvirtintas leidimas Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentuose rašant vardą ir pavardę naudoti raidę „ł“ (su diakritiniu ženklu).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. W. pateikė atsiliepimą, prašydamas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos pozicija iš esmės reiškia lenkų tautybės asmenų, kurie priklauso tautinei mažumai, privataus gyvenimo ribojimą bei diskriminaciją, kuomet vieniems Lietuvos Respublikos piliečiams (susituokusiems su užsieniečiais) yra leidžiama rašyti pavardę su raidėmis su diakritiniais ženklais, o kitiems (kurių tautybė ne lietuvių) neleidžiama. Pažymi, kad prokuratūra nepateikė duomenų, jog raidžių su diakritiniais ženklais naudojimas suinteresuoto asmens varde ir pavardėje darytų žalą lietuvių kalbos išsaugojimui ar kitaip pažeistų viešąjį interesą.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens nuomone, prokuratūra neįrodė šioje byloje viešojo intereso egzistavimo, todėl neturi teisės paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Šalies argumentai
5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė rašytinę poziciją, kad prokuratūros prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas, nes pagal galiojančius teisės aktus, taikant išimtis Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėja, siekdama apginti valstybinės kalbos tinkamą vartojimą, neabejotinai gina viešąjį interesą, bei nutarė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti: 1) ar Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (2022 m. sausio 18 d. Nr. XIV-903, aktuali redakcija 2022 m. sausio 18 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ta apimtimi, kiek yra neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti), naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą; 2) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija 2022 m. balandžio 27 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 19 punktas ta apimtimi, kiek yra leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. KT110-N13/2023 pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatyta Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (perrašymo, nurašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose taisyklės išimtis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas J. W. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo jo vardas ir pavardė buvo rašomi naudojant ne lietuviškos abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“ tiek pareiškėjui prisijungiant prie informacinės sistemos www.esvaikata.lt, tiek pareiškėjui perkant internetu automobilio stovėjimo vietą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis kaip mokslininkas nuo 1996 m. yra publikavęs daugiau nei 50 straipsnių lenkų kalba, kuriuose jo kaip autoriaus vardas ir pavardė buvo rašomi naudojant ne lietuvių abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad internetinėje svetainėje https://p.wikipedia.org jo vardas ir pavardė, skelbiant informaciją apie pareiškėją lenkų kalba, taip pat rašomi naudojant ne lietuvių abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-13948-1125/2022 ir jo rezoliucinę dalį išdėstė tokiu būdu: „pareiškėjo J. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškimą tenkinti iš dalies. Panaikinti suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvadą Nr. A32(18)-2822-31.2.16E dalyje, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas pakeisti jo vardą ir pavardę naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį „w“. Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę iš „J. V.“ į „J. W.“. Pareiškimą likusioje dalyje atmesti.“
11. Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, apibrėžiantį Lietuvos Respublikos piliečio teisę įrašyti/pakeisti savo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose naudojant nelietuviškus rašmenis, padarė išvadą, kad tokiu atveju gali būti leidžiama naudoti tik lotyniškos abėcėlės rašmenis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, be diakritinių ženklų (tai yra „X“, „Q“, „W“,).
12. Nurodė, kad teisės normos, apibrėžiančios Lietuvos Respublikos piliečio teisę įrašyti/pakeisti savo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, yra imperatyvios, jos negali būti aiškinamos plečiamai, tai reiškia, kad (priešingai nei pageidauja pareiškėjas) įrašant/kečiant Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę dokumentuose negali būti naudojami rašmenys su diakritiniais ženklais, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. KT110-N13/2023 pripažino, kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo leidžiama tik tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos piliečiui dokumentuose įrašyti/perrašyti/nurašyti vardą ir pavardę lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tokios išvados priėjo, atsižvelgęs į tai, kad įstatymo leidėjas, kuris siekė visuomeniškai reikšmingų tikslų (tarp kurių yra ir valstybinės kalbos vientisumo išsaugojimas bei žmogaus teisių paisymas, įskaitant teisės į asmens privataus gyvenimo apaugą, neatsiejamai susijusios su asmens tapatybe, įskaitant jo vardą ir pavardę), tinkamai įgyvendino jam suteiktus įgaliojimus įtvirtindamas būtent tokią Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose tvarką, nes gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (tai yra specialią kompetenciją valstybinės kalbos srityje turinčios institucijos) išvadą, kad būtent tokios apimties išimčių taikymas nesudarys prielaidų kilti pavojui bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas lenkų tautybės bei pateikęs rašytinius įrodymus apie dokumentų šaltiniuose jo protėvių originalias pavardes, kurios buvo rašomos ne tik lietuviškos abėcėlės rašmenimis, atitinka Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme (toliau – AVPRDĮ arba įstatymas) įtvirtintus reikalavimus, suteikiančius pareiškėjui teisę naudotis abejomis AVPRDĮ įtvirtintomis išimtimis, leidžiančiomis pareiškėjui savo vardą ir pavardę įrašyti/perrašyti/nurašyti ne tik lietuviškais rašmenimis (AVPRDĮ 3 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
15. Pažymėjo, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs aiškiai apibrėžtą Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių leidimo rašyti ne lietuviškais rašmenimis tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė (taikant įstatyme numatytas išimtis) gali būti rašomi tik lotyniškos abėcėlės rašmenis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje (tai yra „X“, „Q“, „W“,) be diakritinių ženklų.
16. Nurodė, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus aiškiai apibrėžtą Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių leidimo rašyti ne lietuviškais rašmenimis tvarką, neliko jokios įstatymo (teisės) spragos, kurią teismas privalėtų šalinti, spręsdamas asmens prašymą dėl jo teisės įrašyti/nurašyti/perrašyti vardą ir pavardę ne lietuviškos abėcėlės rašmenimis.
17. Teismas atmetė kaip nedarančius įtakos galutiniam teismo sprendimui pareiškėjo argumentus apie technines galimybes rašyti jo vardą ir pavardę naudojant ne lietuviškos abėcėlės rašmenis su diakritiniais ženklais bei pareiškėjo (papildomus, po proceso atnaujinimo pateiktus) argumentus apie pareiškėjo naudojimą kasdieniame gyvenime ir mokslinėje veikloje vardą ir pavardę su ne lietuviškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.
18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime nurodytą tikslą – pakeisti vardo ir pavardės rašymą dokumentuose, siekiant pabrėžti pareiškėjo priklausymą lenkų tautybei – sprendė, kad įstatymo leidėjui suteikus galimybę pareiškėjui įrašyti/perrašyti dokumentuose vardą ir pavardę „J. W.“, naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį (be diakritinio ženklo) „w“ bei leidžiant pareiškėjui naudoti lenkų tautinio vardyno vardą, taip pat leidžiant nesilaikyti lietuvių kalbos rašybos taisyklių, rašant pareiškėjo vardą ir pavardę (be vyriškos giminės galūnių, kurios privalomos nurodant lietuviškus vyriškos giminės vardus ir pavardes), pareiškėjui yra suteikta galimybė akivaizdžiai pabrėžti jo priklausimą ne lietuvių, o lenkų tautybei bei puoselėti pareiškėjui ir šeimai vertingas tautines tradicijas.
19. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja teisinis pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, tai yra - leisti pareiškėjui asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti jo vardą ir pavardę naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį (be diakritinio ženklo) „w“ ir atmesti prašymą dalyje dėl reikalavimo leisti pareiškėjui asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti jo vardą ir pavardę naudojant lotyniško pagrindo ne lietuvių abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Pareiškėjas J. W. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
20.1. Skundžiamu sprendimu teismas užkirto kelią pareiškėjui turėti originalią lenkišką pavardę, kurią turėjo jo protėviai, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Sąjungos priimtų teisės aktų reikalavimų. Sprendimas prieštarauja Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 1 ir 2 dalims, 27 straipsniui. Sprendimu pažeista apelianto teisė į gimtosios kalbos vartojimą varde ir pavardėje, kuria be jokių ribojimų naudojosi jo protėviai, taip pat būdami tos pačios Lietuvos valstybės piliečiais.
20.2. Sprendimas prieštarauja Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 5 straipsniui. Draudimas vartoti savo vardą ir pavardę gimtąja kalba yra priverstinės asimiliacijos išraiška. Vardas ir pavardė toje formoje, kurią leido naudoti teismas, neturi lenkų kalbai būdingų diakritinių ženklų, dėl kurių keičiasi tarimas. Pavardės „W.“ negalima pavadinti nei originalia, nei sulietuvinta pavardės forma. Tai unifikuotas tarpinis variantas, nesuteikiantis informacijos apie pareiškėjo priklausomumą lenkų tautybei.
20.3. Sprendimas prieštarauja Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsniui. Pareiškėjo šeimos originali pavardė „W.“ buvo pakeista net du kartus, pirmą kartą – rusifikuota, antrą kartą – sulietuvinta, ir abiem kartais – priverstinai. Todėl pareiškėjui itin svarbu atgauti pavardę originalią formą, kuri gali būti tik su diakritiniais ženklais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas užkerta kelią šios teisės realizavimui.
20.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsniui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2007 m. sprendime, priimtame byloje J. prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) įtvirtino taisyklę, pagal kurią teismas asmenvardžių bylose privalo nustatyti: ar vidaus valdžios institucijų priimtu ginčytinu sprendimu, atsižvelgiant į jų diskreciją, užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų, ar šis sprendimas (atsisakymas) gali būti prilyginamas pareiškėjo teisių pažeidimui pagal EŽTK 8 straipsnį (31 p.). Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė, todėl teismo sprendimas neatspindi interesų balanso.
Žemesnės instancijos teismas
20.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus susijusius su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021, pagal kurią diakritinių ženklų įrašymas asmenvardžiuose galimas tam tikrose Lietuvos piliečių grupėse. Kasacinis teismas konstatavo, jog bylą nagrinėjant kasaciniame teisme žodinio proceso metu, Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad asmens vardo ir pavardės rašymas lotyniškais rašmenimis su šalutiniais (diakritiniais) ženklais, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, nedarytų žalos bendrinei lietuvių kalbai ir jos išsaugojimui. Pareiškėjui ši išvada reiškia galimybę taikyti ją ne atskirai grupei, bet visiems piliečiams vienodai. Kitoks taikymas, pareiškėjo nuomone, reikštų diskriminavimą.
20.6. Teismas po Konstitucinio Teismo išaiškinimo negavo iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados, kad raidžių su diakritiniais ženklais naudojimas pareiškėjo atveju darytų žalą lietuvių kalbos išsaugojimui ar kitaip pažeistų viešąjį interesą. Kiekvienu atveju apie tokias prielaidas turi būti sprendžiama atskirai.
20.7. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo jo vardas ir pavardė buvo rašomi naudojant ne lietuviškos abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“ tiek pareiškėjui prisijungiant prie informacinės sistemos www.esveikata.lt, tiek pareiškėjui perkant internetu automobilio stovėjimo vietą. Pateikti įrodymai liudija apie tai, kad pareiškėjo vardo ir pavardės su diakritiniais ženklais naudojimo viešojoje erdvėje faktas neturėjo jokios įtakos valstybinės kalbos naudojimui bei išsaugojimui.
20.8. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl asmenvardžių suskirsto Lietuvos piliečius į tris nelygiateises grupes: 1) Lietuvos piliečiai, kurių asmenvardžiuose yra lotyniški rašmenys (w, x, q); 2) Lietuvos piliečiai, kurių asmenvardžiai turi lotyniškų rašmenų su diakritiniais ženklais, kurie negali realizuoti teisės į originalius asmenvardžius, nors iki šiol nėra jokios rimtos studijos apie tokių asmenvardžių neigiamą poveikį lietuvių kalbos naudojimui ir išsaugojimui; 3) už užsieniečių ištekėjusios Lietuvos pilietės, kurioms leidžiama turėti pavardes ir su lotyniškais rašmenimis, ir su lietuvių kalbai nebūdingais diakritiniais ženklais, jeigu tokių ženklų yra sutuoktinio pavardėje. Vienu atveju Lietuvos piliečiams valstybė pripažįsta teisę rašyti asmenvardžius ne tik su lotyniškais rašmenimis, bet ir su diakritiniais ženklais, konstatuojant, kad tai nekenkia valstybinei kalbai, kitu atveju taikomas kitas standartas – nemotyvuotas draudimas, nors duomenų apie poveikį valstybinei kalbai nėra. Nėra aišku, kodėl užsieniečio sutuoktinio pavardė su nelietuviškais diakritiniais ženklais yra pranašesnė už amžius gyvenusių Lietuvos piliečio protėvių pavardę. Tokia padėtis akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, deklaruojančiai asmeninio ir šeimos gyvenimo neliečiamumą.
Atsiliepimas
21. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
21.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog kiekviena valstybė turi teisę priimti aktus dėl savo oficialios kalbos vartojimo asmeninės tapatybės ir kituose oficialiuosiuose dokumentuose. Tokiose situacijose valstybei yra suteiktos plačios vertinimo laisvės ribos, nes pavardžių ir vardų suteikimo, pripažinimo ir vartojimo procesas yra sritis, kurioje nacionaliniai ypatumai yra stipriausi ir kurioje iš esmės nėra valstybių – Konvencijos narių vidinių taisyklių susiliejimo (konvergencijos) taškų. Europos žmogaus teisių konvencija per se (pati savaime) negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių.
21.2. Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta apie įstatymų leidėjo pareigą kreiptis išvados į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Vilniaus miesto apylinkės teismui Konstitucinio Teismo nutarimas tokios pareigos nesukūrė.
21.3. Pareiškėjo pateikti duomenys, kad jo vardas ir pavardė rašomi naudojant ne lietuviškos abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“ informacinėje sistemoje www.esveikata.lt, pareiškėjui perkant internetu automobilio stovėjimo vietą, moksliniuose straipsniuose ir pan., nepaneigia teismo sprendimo, kuris priimtas tinkamai pritaikius teisės normas, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
22.1. Teisės normos, reguliuojančios Lietuvos Respublikos piliečio teisę pakeisti savo vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įrašuose, yra imperatyvios ir turi būti taikomos tiksliai. Keičiant vardą ir (ar) pavardę, Lietuvos piliečiui negali būti naudojami rašmenys su diakritiniais ženklais, jei tokių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
22.2. Tik įstatymų leidėjas gali keisti dabar galiojantį Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Apeliacinė tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose vardą ir pavardę rašyti naudojant ne lietuvių kalbos abėcėlės (lotyniškos abėcėlės pagrindo) rašmenį su diakritiniu ženklu – „ł“, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo praktikoje yra pasisakęs dėl asmenų vardų ir pavardžių rašybos, o taip pat dėl to, kad asmens teisė į vardą ir pavardę patenka į EŽTK 8 straipsnio taikymo sritį. EŽTK 8 straipsnis garantuoja asmenų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuris, pagal EŽTT praktiką, apima ir asmenų teisę į savo vardą bei pavardę. EŽTT pažymėjo, kad su tinkama pagarba Konvencijoje garantuojamoms teisėms kiekviena valstybė turi teisę priimti aktus dėl savo oficialios kalbos vartojimo asmeninės tapatybės ir kituose oficialiuosiuose dokumentuose ir iš esmės nacionaliniai teismai geriau nei tarptautinis teismas gali nuspręsti dėl apribojimų tokio pobūdžio specifinėje bei jautrioje srityje reikalingumo.
27. AVPRDĮ 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
28. AVPRDĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas, būdamas lenkų tautybės bei pateikęs rašytinius įrodymus apie dokumentų šaltiniuose jo protėvių originalias pavardes, kurios buvo rašomos ne tik lietuviškos abėcėlės rašmenimis, atitinka AVPRDĮ įtvirtintus reikalavimus, suteikiančius pareiškėjui teisę naudotis AVPRDĮ įtvirtintomis išimtimis, leidžiančiomis pareiškėjui savo vardą ir pavardę rašyti ne tik lietuviškais rašmenimis, bet ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.
30. Pažymėtina, kad AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti atskiri atvejai, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nėra suteikta galimybė šiomis nuostatomis nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. KT110-N13/2023 pripažino, kad Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (TAR, 2022-01-26, Nr. 1142, identifikacinis kodas 2022-01142) 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
32. Konstitucinis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas Konstitucijos jam suteiktus įgaliojimus nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą įgyvendino, be kita ko, nustatydamas, kad atskirais Įstatyme nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Pagal Įstatymą, Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose negali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) kitais ne lietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
33. Konstitucinis teismas konstatavo, kad tokiu Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo sudaryta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), tačiau nesudaryta prielaidų minėtuose dokumentuose Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, nebuvo pažeisti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo suponuojami reikalavimai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą. Kartu nebuvo pažeisti ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kylantys imperatyvai.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies įstatymų leidybos subjektams turint išimtinę kompetenciją nustatyti teisinį reglamentavimą, vadovaujantis valdžių pasidalijimo principu ir demokratijos principais, teismas neturi teisės keisti egzistuojančio teisinio reglamentavimo ar nustatyti naujas asmenų vardų ir pavardžių rašymo taisykles. AVPRD Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas skirtas apsaugoti valstybinės kalbos, kaip konstitucinės vertybės, statusui, taip pat nustatomos šios nuostatos taikymo išimtys. Dėl aptariamų išimčių konstitucingumo jau yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitais ir vadovaujasi jau aptarta konstitucine jurisprudencija.
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs aiškiai apibrėžtą Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių leidimo rašyti ne lietuviškais rašmenimis tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė (taikant įstatyme numatytas išimtis) gali būti rašomi tik lotyniškos abėcėlės rašmenis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje be diakritinių ženklų. Nėra suteikta galimybė Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant tokį reglamentavimą, nebuvo pažeisti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo suponuojami reikalavimai.
36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. KT110-N13/2023 nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinį reguliavimą, ėmęsis priemonių gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą dėl galimybės Įstatyme nustatytais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti (nurašyti, perrašyti) lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais ir gavęs tokią išvadą, gali spręsti dėl Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose Įstatyme nustatytais atskirais atvejais lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais. Taigi tik įstatymo leidėjas gali spręsti dėl Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės rašymo (nurašymo, perrašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose Įstatyme nustatytais atskirais atvejais lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais ir tik gavęs specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą dėl tokios galimybės.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai negu nurodė apeliantas, Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta apie būtent įstatymo leidėjo pareigą kreiptis išdavos į kompetentingą instituciją Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Pirmosios instancijos teismui nebuvo numatyta pareiga gauti iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, ar raidžių su diakritiniais ženklais naudojimas pareiškėjo atveju darytų žalą lietuvių kalbos išsaugojimui ar kitaip pažeistų viešąjį interesą.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog po teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjo vardas ir pavardė atitinkamose internetinėse svetainėse ar kituose (ne asmens tapatybę patvirtinančiuose ir ne civilinės būklės aktų įrašų) dokumentuose buvo rašomi naudojant ne lietuviškos abėcėlės rašmenį su diakritiniu ženklu „ł“ (pav. pareiškėjui prisijungiant prie informacinės sistemos www.esveikata.lt, pareiškėjui perkant internetu automobilio stovėjimo vietą, pareiškėjo moksliniuose straipsniuose, ar kt. internetinėse svetainėse), nagrinėjamu atveju nedaro teisinės įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, kadangi remiantis AVPRDĮ Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose negali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) kitais ne lietuviškais rašmenimis – lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais.
39. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas dėl Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apelianto nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.